- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-10
- Bylos Nr.
- I-2262-171/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00881-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- K. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).
Paaiškina, kad Vilniaus PN buvo laikomas 2017 m. sausio 30 d.–2018 m. vasario 15 d. teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis: trūko ploto, kurį papildomai mažino sekcijose esantys baldai, dėl perpildytų kamerų nebuvo vietos pajudėti, nebuvo ventiliacijos, trūko oro, o esant vieninteliam vėdinimui per langus, ne kartą yra peršalęs, skaudėjo sąnarius, todėl teko gydytis, Vilniaus PN dušai nėra tinkamai tvarkomi, dezinfekuojami, juose yra purvo ir šiukšlių, todėl susirgo odos grybeliu, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes pisuarai įrengti be sienelių, o kabinos buvo su tarpais, trūko vietos pasivaikščioti kiemelyje.
Dėl tokių kalinimo sąlygų sutriko visavertis gyvenimas, atsirado baimė uždaroms patalpoms, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pasidarė irzlus, dirglus, sunkiai valdantis emocijas, sutriko miegas, prasidėjo depresija, jautė didelė dvasinę kančią.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–14).
Nurodo, kad pareiškėjas į Vilniaus PN buvo atvežtas 2017 m. sausio 26 d. ir pasodintas į karantino gyvenamąją patalpą. Šioje patalpoje jis gyveno 2017 m. sausio 26–30 d. Pataisos įstaigos direktorius 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 7-38 perkėlė pareiškėją iš karantino gyvenamosios patalpos į bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 6-412-03.
Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Iš Vilniaus PN direktoriaus įsakymų matyti, kad ginčo laikotarpiu (2017 m. sausio 30 d.–2018m. vasario 15 d.) pareiškėjas gyveno šiose Vilniaus PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: I gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 6-412 (šeštojo nuteistųjų būrio 412 gyvenamoji patalpa), I gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 6-414 (šeštojo nuteistųjų būrio 414 gyvenamoji patalpa). Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 6-412 plotas – 13,59 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,4 kv. m ploto, o toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 6-414 plotas – 14,41 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,6 kv. m ploto, o toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Taisyklės) vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
Paskirdama nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad būtų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų nustatytas gyvenamasis plotas. Visiems be išimties suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Taigi, gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė kartu su poilsio kambariu.
Pažymi, kad pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, t. y. dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y. Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Vilniaus PN teritorijoje yra įrengtos krepšinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau.
Nurodo, kad 2006 m. Vilniaus PN pastatai buvo visiškai renovuoti ir perduoti eksploatuoti. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas.
Ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko jam paskirtas nuobaudas dėl Vilniaus PN bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų šiose kamerų tipo patalpose (toliau – KTP): Nr. IK, Nr. 4K, Nr. 5K, Nr. 12K, Nr. 2IK. KTP Nr. IK plotas – 13,05 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,65 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos; KTP Nr. 4K plotas – 13,55 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,57 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos; KTP Nr. 5K plotas – 14,08 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,67 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos; KTP Nr. 12K plotas – 14,01 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,84 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos; KTP Nr. 21K plotas – 13,82 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,65 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos. Šiose KTP vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad KTP patalpose pareiškėjas buvo laikomas dėl jam paskirtų nuobaudų, o patekimas į šias patalpas priklausė tik nuo jo paties valios.
Pažymi, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, KTP įrengti skaidraus stiklo plastikiniai langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti ir taip vėdinti gyvenamąsias patalpas.
Nurodo, kad I gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų), kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po 5 tualeto vietas, 4 pisuarus, 4 kriaukles ir 3 prausyklas ir tai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, nuolat tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių. Būriuose dirbantiems tvarkytojams Vilniaus PN administracija išduoda valymo biocidą – dezinfekuojantį šarminį ploviklį „Jėga-2“, taip pat išduodamas universalus valiklis grindims ir sienoms valyti, guminės pirštinės, kempinėlės ir pan. Teisės aktai nenustato reikalavimo dušinėse įrengti pertvaras.
Pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2018 m. vasario 15 d. į Vilniaus PN Ūkio skyrių su skundais, prašymais (pareiškimais) dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, netinkamų gyvenimo sąlygų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, KTP nesikreipė. Jis pataisos įstaigoje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės pagrįstos tik abstrakčiais teiginiais, o į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo fizinei ar psichinei sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo laikymo Vilniaus PN galimai netinkamomis sąlygomis nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2018 m. vasario 15 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas netinkamomis kalinimo sąlygomis įvardija ploto trūkumą sekcijose, blogą ventiliaciją, higienos trūkumą dušuose, privatumo neužtikrinimą sanitariniame mazge, ploto pasivaikščioti lauke trūkumą.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į teismą, nurodydamas netinkamas kalinimo sąlygas Vilniaus PN ir prašydamas priteisti atlyginti neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 2 d. sprendimu, kuriame, be kita ko, vertino pareiškėjo nusiskundimus dėl pasivaikščiojimo kiemelių Vilniaus PN, administracinėje byloje Nr. I-807-815/2018 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Byla nagrinėjama apeliacine tvarka.
Administracinėje byloje Nr. 5213/2017 teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu, kuriame, be kita ko, vertino ploto trūkumą kameroje Nr. 5K 2017 m. rugpjūčio 11–21 d., pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismo sprendimas įsiteisėjęs.
Administracinėje byloje Nr. I-1928-463/2018 teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu, kuriame, be kita ko, vertino nehigieniškas sąlygas dušuose 2017 m. sausio 30 d.–2018 m. vasario 10 d., pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Byla nagrinėjama apeliacine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėje byloje Nr. 2275-968/2018 teismas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu, kuriame, be kita ko, vertino ploto trūkumą, netinkamą ventiliaciją, nehigieniškas sąlygas dušuose, privatumo neužtikrinimą 2018 m. vasario 10–kovo 12 d., pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Byla nagrinėjama apeliacine tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pagal 105 straipsnio 4 dalį, teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo dalis dėl ploto trūkumo kameroje Nr. 5K 2017 m. rugpjūčio 11–21 d. nutrauktina, nes dėl to yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Pareiškėjo skundo dalis dėl ploto trūkumo, netinkamos ventiliacijos ir privatumo neužtikrinimo 2018 m. vasario 10–15 d., nehigieniškų sąlygų dušuose 2017 m. sausio 30 d.–2018 m. vasario 15 d. ir pasivaikščiojimo kiemelių paliktina nenagrinėta, nes teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Toliau nagrinėtina pareiškėjo skundo dalis dėl ploto trūkumo, netinkamos ventiliacijos, privatumo neužtikrinimo likusiais laikotarpiais.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.
LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. LVAT 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).
Nustatyta, kad Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 7-38 pareiškėją perkėlė iš karantino gyvenamosios patalpos į 6-412-03 gyvenamąją patalpą (b. l. 29), o 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 7-239 perkėlė iš 6-412-03 gyvenamosios patalpos į 6-414-03 gyvenamąją patalpą (b. l. 30). Kaip atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, šios patalpos yra bendrabučio tipo.
Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 28-540(1) pareiškėjui skirta nuobauda – 10 parų KTP, ją jis atliko 2017 m. rugpjūčio 8 d. 19.30 val.–2017 m. rugpjūčio 21 d. 19.30 val. (b. l. 31–32).
Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 28-688(1) pareiškėjui skirta nuobauda – 15 parų KTP, ją jis atliko 2017 m. spalio 16 d. 17.45 val.–2017 m. spalio 31 d. 17.45 val. (b. l. 33–34).
Vilniaus PN 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 28-760(1) pareiškėjui skirta nuobauda – 15 parų KTP, ją jis atliko 2017 m. lapkričio 22 d. 19.45 val.–2017 m. gruodžio 7 d. 19.45 val. (b. l. 35–36).
Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 28-76(1) pareiškėjui skirta nuobauda – 15 parų KTP, ją jis atliko 2018 m. vasario 12 d. 15.40 val.–2018 m. vasario 25 d. 15.35 val. (b. l. 37–38).
Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 28-99(1) pareiškėjui skirta nuobauda – 3 paros KTP, ją jis atliko 2018 m. vasario 26 d. 15.00 val.–2018 m. vasario 28 d. 15.45 val. (b. l. 39–40).
Taigi, pareiškėjas ginčo laikotarpiu iš pradžių buvo laikomas bendrabučio tipo patalpoje Nr. 6-412-03, vėliau perkeltas į kitą bendrabučio tipo patalpą Nr. 6-414-03, o tam tikromis dienomis paskirtoms nuobaudoms atlikti buvo laikomas KTP.
Pagal Taisyklių (galiojusių ginčo laikotarpiu) 11¹ papunktį, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus), 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 6-412 plotas 13,59 kv. m (4 miegamosios vietos), o tokios pat patalpos Nr. 6-414 plotas – 14,41 kv. m (4 miegamosios vietos). Sanitarinis mazgas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose įrengtas atskirai nuo gyvenamųjų patalpų. Šiuos duomenis patvirtina ir byloje pateikta Vilniaus PN bendrabučio 4 aukšto schema (b. l. 44).
Taigi, net ir esant užpildytoms visoms miegamosioms vietoms šiose bendrabučio tipo patalpose, vienam asmeniui tenkančio ploto pagal teisės aktais nustatytą normą užteko (Nr. 6-412 vienam asmeniui teko apie 3,40 kv. m, o Nr. 6-414 – apie 3,60 kv. m).
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose KTP: 1K (plotas 13,05 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,65 kv. m, 3 miegamosios vietos), 4K (plotas 13,55 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,57 kv. m, 3 miegamosios vietos), 5K (plotas 14,05 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,67 kv. m, 3 miegamosios vietos), 12K (plotas 14,01 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,84 kv. m, 3 miegamosios vietos), Nr. 21K (plotas 13,82 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,65 kv. m, 3 miegamosios vietos). Teismui nėra pagrindo šiais duomenimis abejoti.
Taigi, šiose KTP, esant užpildytoms visoms miegamosioms vietoms, atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, vienam asmeniui tenkančio ploto pagal teisės aktuose nustatytą normą užteko. Be to, iš Vilniaus PN paaiškinimų, pateiktų atsiliepime, matyti, kad nuteistieji įstaigoje neprivalo visą laiką praleisti gyvenamojoje patalpoje: jiems suteikiama teisė lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, pataisos įstaigoje yra krepšinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtose KTP ir bendrabučių tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų.
Dėl ventiliacijos, privatumo neužtikrinimo, baldų trūkumo
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo taisyklės) 11.8 papunktį, lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami. Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Analogiška nuostata dėl vėdinimo KTP įtvirtinta šių taisyklių 16.10 papunktyje.
Pareiškėjas skunde patvirtino, kad patalpose, kuriose jis buvo laikomas, vėdinimas buvo per langus.
Iš Vilniaus PN Ūkio skyriaus 2018 m. balandžio mėnesio pažymos „Dėl nuteistojo K. N. skundų, prašymų (pareiškimų) teikimo“ matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN į Vilniaus PN Ūkio skyrių nesikreipė (b. l. 46). Taip pat pareiškėjas nesikreipė ir į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, kuris yra kompetentingas atlikti operatyvinius higienos normų reikalavimų laikymosi patikrinimus.
Kadangi Vilniaus PN patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas turėjo galimybę patalpą vėdinti per langą, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas teigia, kad sanitariniame mazge jam nebuvo užtikrintas privatumas, nes pisuarai įrengti be sienelių, o kabinos buvo su tarpais.
Vilniaus PN atsiliepime paaiškino, kad I gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų), kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po 5 tualeto vietas, 4 pisuarus, 4 kriaukles ir 3 prausyklas.
Taigi, iš pareiškėjo pateikto sanitarinių patalpų apibūdinimo matyti, kad privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, jo manymu, buvo pažeistas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose.
Įrengimo taisyklių 5.7 papunktyje nustatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui).
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016).
Byloje pateiktas I gyvenamojo korpuso 4 aukšto, kuriame yra gyvenamosios patalpos Nr. 412 ir 414 (šiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas didžiąją ginčo laikotarpio dalį), planas, iš kurio matyti, kad aukšte yra įrengti du sanitariniai mazgai (b. l. 44). Iš byloje esančių I gyvenamojo korpuso sanitarinio mazgo nuotraukų matyti, kad jame įrengtos uždaros tualeto vietos, atskirai įrengti pisuarai, prausyklės (b. l. 18, 19, 20, 21).
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir proceso šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad teisės aktai nenustato reikalavimo pisuarus kaip nors atitverti vieną nuo kito, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jie įrengti netinkamai. Kadangi privatumui užtikrinti sanitariniame mazge įrengtos taip pat ir uždaros kabinos (tą patvirtina ir pats pareiškėjas), laikytina, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas pareiškėjo teisių nepažeidė. Iš pateiktų sanitarinio mazgo nuotraukų matyti, kad jis yra tvarkingas. Pareiškėjas nepateikė kitų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo teiginį, kad sanitariniame mazge įrengtos kabinos yra su tarpais, per kuriuos matosi kiti nuteistieji, todėl laikytina, kad ši aplinkybė neįrodyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad Vilniaus PN ginčo laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu dėl nurodytų aplinkybių (ploto trūkumo, netinkamos ventiliacijos, privatumo neužtikrinimo) atliko neteisėtus veiksmus. Nesant vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvo klausimą, o pareiškėjo skundo dalis dėl minėtų netinkamų kalinimo sąlygų atmestina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 4 dalimi ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. N. skundo dalį, kurioje prašo priteisti atlyginti neturtinę žalą dėl ploto trūkumo kameroje Nr. 5K 2017 m. rugpjūčio 11–21 d., nutraukti.
Pareiškėjo skundo dalį dėl ploto trūkumo, netinkamos ventiliacijos ir privatumo neužtikrinimo 2018 m. vasario 10–15 d., nehigieniškų sąlygų dušuose 2017 m. sausio 30 d.–2018 m. vasario 15 d. ir pasivaikščiojimo kiemelių palikti nenagrinėtą.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.