- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- I-1928-463/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00561-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- K. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos, kilusios dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų VPN, atlyginimo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde paaiškino, kad nežmoniškomis sąlygomis VPN laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2018 m. vasario 10 d. Nurodė, kad jam minėtu laikotarpiu buvo leidžiama praustis duše tik vieną kartą per savaitę (šeštadieniais), dušo patalpose yra 10 purkštukų, o jais naudotis vienu metu turi nuo 100 iki 250 asmenų, todėl nespėjama nusiprausti. Dušo patalpose nėra jokių sienelių, pertvarų ar užuolaidų, taip neužtikrinamas privatumas. Dušuose kiti nuteistieji netinkamai elgėsi, todėl pareiškėjas buvo priverstas maudytis nežmoniškomis, nehigieniškomis sąlygomis. Atkreipia dėmesį, kad dušo patalpose tik vienas purkštukas yra reguliuojamas, o per kitus bėga tik karštas vanduo, šalto nėra. Aptartos sąlygos neigiamai paveikė pareiškėjo sveikatą, dėl to jam kilo neturtinė žala.
Pareiškėjas teismui pateikė 2018 m. kovo 14 d. rašytinius paaiškinimus (b. l. 49), kuriuose nurodė, kad nesutinka su atsakovės atstovo VPN teiginiu, kad teisės aktai neįpareigoja įrengti dušuose pertvarų, nes tokia pareiga VPN yra nustatyta.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas VPN atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 6–9) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodoma, kad pertvarų įrengimas dušuose nėra teisės aktuose numatytas, todėl VPN įrengta dušų patalpa atitinka visus teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teiginys, kad vienu metu 10 purkštukų turi naudotis nuo 100 iki 250 nuteistųjų yra neteisingas, kadangi toks asmenų kiekis į dušų patalpas netelpa. Dušų patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės pagrįstos tik abstrakčiais teiginiais. VPN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam negalėjo kilti jokia žala. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais remiantis jam padaryta prašoma priteisti neturtinės žalos suma. VPN teigimu, pareiškėjas į teismą kreipėsi tik galimai siekdamas sau turtinės naudos, t. y. pasipelnyti iš valstybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje kilęs ginčas dėl neturtinė žalos, kurią pareiškėjas patyrė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2018 m. vasario 10 d. (laikotarpio pabaiga nurodyta skunde) (b. l. 11, 12), kai buvo laikomas VPN, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Dėl neturtinės žalos
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad dušo patalpose nėra jokių sienelių, pertvarų ar užuolaidų, taip neužtikrinamas jo privatumas.
Dėl pertvarų nebuvimo dušuose ginčo nėra, šias aplinkybes patvirtina VPN į bylą pateiktos dušų fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad dušai vienas nuo kito jokia pertvara nėra atskirti (b. l. 13–14). Teisės aktai dušo vietų atskyrimo nereglamentuoja, todėl pareiškėjo argumentai, kad VPN teisės aktuose yra nustatyta pareiga įrengti dušuose pertvaras, atmestini kaip nepagrįsti.
Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr. 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą) išaiškinta, kad pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo.
Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad jeigu būtų nustatytos ypač prastos pareiškėjo kalinimo sąlygos, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas būtų vertinamas kaip vienas iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad jam buvo leidžiama praustis tik vieną kartą per savaitę (šeštadieniais).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Ginčo dėl to nėra, nes pats pareiškėjas nurodo, kad jam buvo leidžiama praustis vieną kartą per savaitę. VPN veikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus turėjo veikti, todėl neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad dušuose tik vienas purkštukas yra reguliuojamas, o per kitus bėga tik karštas vanduo, šalto nėra.
HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo patalpas. Ginčo dėl to nėra, nes pats pareiškėjas nurodo, kad karštas vanduo į dušo patalpas buvo tiekiamas. Visgi pareiškėjas teigia, kad dušo patalpose tik vienas purkštukas yra reguliuojamas, o per kitus bėga tik karštas vanduo, ir dėl to jis turėjo praustis po degančiu vandeniu. Akivaizdu, kad prausimasis po degančiu vandeniu, kaip nurodo pareiškėjas, turėtų sukelti fizinį skausmą, pasireiškiantį išoriniu odos nudegimu, kuris, savo ruožtu, skirstomas į atitinkamus laipsnius (pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo laipsnio nudegimai). Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 15–43) nėra užfiksuota, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo nudegęs, ar buvo gydomas nuo tam tikro laipsnio nudegimo. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas laiko, kad pareiškėjo argumentas dėl prausimo po degančiu vandeniu yra deklaratyvus ir abstraktus, neįrodytas jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad turėjo praustis nehigieniškomis sąlygomis.
HN 134:2015 28.2 papunktyje nustatyta, kad dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos. Kad ši pareiga vykdoma nurodo ir VPN atsiliepime. Pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai buvo užfiksuota, kad VPN dušai yra netvarkingi ir nešvarūs, ir kada pareiškėjas buvo priverstas tokiomis sąlygomis praustis. Priešingai iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad dušai yra tvarkingi (b. l. 13–14). Teismas neturi pagrindo abejoti VPN pateiktais duomenimis, kurie paneigia pareiškėjo argumentus. Šiuo aspektu VPN neteisėtų veiksmų konstatuoti pagrindo nėra.
Pareiškėjo argumentai, kad jis nespėdavo nusiprausti, nes dušuose esančiais 10 purkštukų vienu metu turėjo naudotis nuo 100 iki 250 nuteistųjų, vertintini kritiškai. Nurodytas faktas nepatvirtintas jokiomis detaliomis aplinkybėmis. VPN atsiliepime nurodyta, kad nurodytas nuteistųjų skaičius yra nerealus, kadangi tiek nuteistųjų nėra laikoma VPN. Tokiu atveju pareiškėjo nurodytas argumentas vertintinas kritiškai, laikytinas deklaratyviu ir abstrakčiu, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad dušuose kiti nuteistieji netinkamai elgėsi, todėl pareiškėjas buvo priverstas maudytis nežmoniškomis sąlygomis, vertintinas kaip deklaratyvus ir abstraktus, kadangi pareiškėjas nenurodo nė vieno atvejo, kad būtų kreipęsis į VPN administraciją dėl netinkamo nuteistųjų elgesio ir į jo kreipimusis nebuvo reaguota, nenurodė koks ir kaip nuteistųjų elgesys darė neigiamą įtaką jo būsenai. Todėl nurodytas pareiškėjo argumentas laikytinas neįrodytas, todėl nepagrįstas.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – VPN neteisėtų veiksmų. Atitinkamai nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos yra ypač prastos. Todėl nėra pagrindo atsižvelgti į privatumo naudojantis dušu neužtikrinimą. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovei, atstovaujamai VPN, pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Kadangi pareiškėjo skundas teismo sprendimu atmestas kaip nepagrįstas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo K. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.