- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-08
- Bylos Nr.
- 2-738-944/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23335-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- M. J.
- Advokatai
- Aida Martinaitienė
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.7pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės I. M. atstovei advokatei Aidai Martinaitienei, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui Linai Janulevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui M. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur, išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus – 3600 Eur, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su nepilnamečio vaiko tėvu nebuvo susituokę, atsakovas tėvystę pripažino, tačiau nuo vaiko gimimo prie išlaikymo neprisidėjo. Viena išlaiko nepilnametį sūnų, taip pat turi dar vieną išlaikomą asmenį. Teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus, nurodė, kad nuo vaiko gimimo viena prižiūrėjo ir augino M. J.
Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys nežinomos.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad išlaikymas turi atitikti vaiko poreikius, proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Paaiškino, kad vaikui augant didėja ir jo poreikiai, todėl turi būti priteistas toks išlaikymas, kuris užtikrintų būtinuosius poreikius, susijusius su maistu apranga, gyvenamuoju būstu, sveikatos priežiūra bei laisvalaikiu. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu išvadą palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių įrodymų, ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko M. J., gimusio 2009-07-26, tėvai (b. l. 6). Ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra (b. l. 7–8). Ieškovės gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis (b. l. 9).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Ieškinys pareikštas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra pareikšta, tačiau šeimos byloje teismo vaidmuo yra aktyvus, todėl teismas gali viršyti ir reiškiamus reikalavimus. Pagal LR CK 3.190 str. 1 d. jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Kadangi šiuo atveju pagal pateiktus duomenis matyti, kad nepilnametis vaikas visą laiką gyvena su ieškove, tuo tarpu nepilnamečio vaiko tėvai gyvena skyrium, t. y. neveda bendro ūkio, todėl turi būti išspręstas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
Duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas nėra pateikta. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismo vertinimo šiuo atveju būtina nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, todėl ji nustatytina su ieškove.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą, nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d., LR Konstitucijos 38 str. 6 d., LR CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 str.). Remiantis LR CK 3.192 str. 2 d., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).
Nagrinėjamu atveju ieškovė turi du išlaikomus asmenis. Nepilnamečio vaiko M. J. poreikius nurodo, kaip išlaidas maistui, per mėnesį apie 300 Eur, aprangai apie 50 Eur, žaislams higienos priemonėms ir pan. Teismas nurodo, kad ieškovės nurodytos išlaidos nėra konkretizuotos, tačiau prašomas priteisti išlaikymas minimalus, todėl ieškovei išlaidų dydžio pagrįstumo nereikia papildomai įrodinėti. Šiuo metu nepilnametis vaikas yra septynerių metų amžiaus, turi lankyti ugdymo įstaigą, atitinkamai susidaro išlaidos susijusios ir sulavinimu bei laisvalaikiu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, kad ieškovės nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiui vaikui yra realios ir protingos. Byloje jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra pateikta.
Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovės nepilnamečiui sūnui M. J. priteistinas mažesnis nei pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-11-23) iki jo pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.
Ieškinyje prašoma už trejus metus priteisti iš atsakovo 3600 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Remiantis Civilinio kodekso 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo vaiko gimimo išlaikymo neteikia. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas laikotarpiu iki ieškinio pateikimo dienos (2015-11-23) būtų netekęs pareigos teikti išlaikymą. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų vaiko išlaikymui skirtas sumas, kas leistų sumažinti išlaikymo įsiskolinimo sumą. Teismas pažymi, jog prašomas priteisti išlaikymas yra atitinkantis vaiko amžių ir jo poreikius. Teismas sprendžia, kad atsakovas per minėtą laikotarpį buvo finansiškai pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą savo vaikui, tačiau to nedarė savo valia, taip paneigdamas vaiko teisę į abiejų tėvų išlaikymą.
Nustačius, kad atsakovas savo vaikui būtino išlaikymo neteikė, reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 3600 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012-11-23 iki ieškinio pateikimo dienos (2015-11-23) (CK 3.200 str.).
Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė I. M.
Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. l p.).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovė nuo jų mokėjimo buvo atleista. Už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteistinas 202 Eur dydžio žyminis mokestis dėl gyvenamosios vietos nustatymo 41 Eur dydžio žyminis mokestis, t. y. 243 Eur žyminis mokestis valstybei, bei 69,48 Eur išlaidos už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, suteiktą ieškovei (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio 2009-09-26, gyvenamąją vietą su motina I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam 2009-09-26, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-11-23) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 3600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-11-12 iki ieškinio padavimo teismui dienos.
Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovą I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 243 Eur žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 69,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.