- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- 1A-28-581/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10588-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- V. D.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Suvaizdytės – Makšimienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalies, kuria V. D. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Šioje dalyje byla perduota Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.
Tuo pačiu nuosprendžiu V. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant V. D. per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. D. išteisintas iš kaltinimo, kad jis 2020 m. birželio 28 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) ribose, kelio Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta mažiausia koncentracija 1,583 promilių etilo alkoholio.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Diana Suvaizdytė – Makšimienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria V. D. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. D. pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką bei paskirti jam bausmę – 50 MGL dydžio baudą, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–3 dalimis, subendrinti su pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį skirtomis bausmėmis ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams ir 50 MGL dydžio baudą, įpareigojant V. D. per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus žmonėmis, neįgaliaisiais ar kitai pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemones – draudimą V. D. vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 68 straipsnis) bei konfiskuoti valstybės naudai automobilio VW Passat valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 839,77 Eur (BK 72 straipsnis), taip pat priteisti iš V. D. P. apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 663,68 Eur už automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą specialioje automobilių saugojimo aikštelėje. Prokurorė skunde nurodo:
Šalies argumentai
2.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo V. D. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisintas, priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų – neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir padarius bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Teismas rėmėsi išimtinai V. D. teisinančiais duomenimis. Nuosprendis paremtas vien subjektyviu bylos duomenų vertinimu. Liudytojos I. T. parodymai nepagrįstai laikyti nepatikimais ir vertinti kritiškai. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi kaltinamąjį V. D. teisinančiais duomenimis. Nuosprendis paremtas vien subjektyvių bylos duomenų vertinimu; liudytojos I. T. parodymai nepagrįstai laikyti nepatikimais ir vertinti kritiškai. Tačiau nuosprendyje aprašant duomenis, kaip antai: kokie daiktai fiksuoti besimėtantys prie automobilio, kad juodos spalvos „tašytė“ įvykio vietos apžiūros protokole nėra užfiksuota, o ji užfiksuota 2020-06-29 įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole nuotraukoje Nr. 13 kaip rasta automobilio viduje ant priekinės keleivio sėdynės, kad tai neatitinka jos radimo vietos pagal pirmiausia automobilį radusio liudytojo A. B. parodymus; kad nuoplovoje nuo automobilio vairo žmogaus kraujo nerasta; kad atlikus DNR tyrimą nustatytas mišrus dalinis ne mažiau nei trijų asmenų DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui; kad neatlikta M. T. apžiūra, nenustatytas jo neblaivumas – pateikti kaip duomenys, kurie nepatvirtina fakto, jog automobilį apsvaigęs vairavo kaltinamasis V. D.. Kaltinamojo V. D. parodymai įvertinti kaip objektyvi tiesa.
2.2. Nėra jokio pagrindo liudytojos I. T. parodymus vertinti kritiškai. Ši liudytoja po įvykio davė gana vienareikšmiškus parodymus, kad įvykio dieną ir vakare visiškai neblaivų savo sutuoktinį M. T. ji nuvedė gultis į namą, jam atnešė butelį, kad jis dar išgertų ir užmigtų. Kai paguldė savo vyrą, automobilis stovėjo kieme, jis buvo atidarytas, grojo muzika. V. D. buvo kieme. Kai nutilo muzika, ji, palikusi gulintį vyrą, išėjo pasižiūrėti į kiemą ir pamatė, kad nėra mašinos. Ir V. D. kieme nebuvo. Atkreipia dėmesį, jog daugiau kokių nors pašalinių asmenų tą vakarą nebuvo, tik I. T., M. T. ir V. D.. I. T. buvimas name užtruko kokių 15 min., iki kol išėjo į lauką. Tas 15 minučių ji praleido su M. T., buvo prie jo, davė jam alkoholio, laukė, kad jis užmigtų ir „daugiau nebedurniuotų“. Palikusi kambaryje miegantį neblaivų M. T., ji išėjo tiesiai į lauką. Ten pamatė, kad mašinos kieme nebėra. Nebuvo ir V. D.. Nors I. T. parodė, kad nematė, kas išvairavo iš kiemo automobilį, tačiau ji parodė, kad į kiemą ji išėjo, kai jos vyras užmigo. Jai būnant kieme, po geros valandos ant tako prie namo pamatė V. D.. Jis nesakė, kur buvo išvykęs. Jie abu su V. D. buvo kieme, kai V. D. kažkas paskambino. Jis nuėjo prie kelio ir grįžo su policijos ekipažu. Ji nuėjo į namo vidų kelti savo vyro. M. T. miegojo lovoje, kur jį ir buvo palikusi.
2.3. V. D. teisme išsakė versiją, kurią teismas įvertino kaip pagrįstą: esą M. T., kad ir būdamas visiškai neblaivus, prieš užmiegant dar išgėręs alkoholio, kažkokiu būdu išlipo pro langą, sugebėjo nepaprastai greitai (kol I. T. ėjo per namą į kiemą, o tai turėjo trukti keliolika sekundžių) nepastebėtas nubėgti prie mašinos ir, V. D. į mašiną įsėdus, išvažiavo. Po to, eismo įvykyje, kuriame automobilis nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, M. T., nepatyręs nė menkiausio įbrėžimo, grįžo slapčiomis namo, vėl taip pat įlipo atgal pro langą ir apsimetė miegančiu. Kodėl išvažiuota buvo taip slapstantis, nebuvo paaiškinta, nors pagal kaltinamojo parodymus jie turėjo važiuoti neva pasiimti ventiliatoriaus. Tokia versija, kuria buvo grindžiami V. D. parodymai – nepagrįsta ir neatitinka bylos duomenų.
2.4. M. T. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad automobiliu nevažiavo, miegojo ir kas įvyko negalėjo pasakyti. Tai, kad M. T. neatvyko į teismą, nepaneigia jo duotų parodymų ir neįrodo, kad V. D. yra nekaltas, o automobilį vairavo M. T..
2.5. Iš karto po eismo įvykio apžiūrint V. D., buvo fiksuoti jo kūno sužalojimai. Tai, kad tie sužalojimai daugiau dešinėje kūno pusėje, nepagrindžia V. D. parodymų, kad jie patirti sėdint keleivio vietoje. Automobiliui verčiantis, sužalojimai galėjo būti padaryti ir V. D. vairuojant, t. y. sėdint vairuotojo pusėje.
2.6. Atvykę policijos pareigūnai „Body“ kameromis užfiksavo, kad ant M. T. kūno nebuvo jokių įbrėžimų, mėlynių ar kitokių sužalojimų. Tačiau apžiūrėjus V. D., asmens apžiūros protokole fiksuota, kad ant jo kūno rasti subraižymai, nubrozdinimai, pjautinės žaizdelės. M. T. nebuvo apžiūrėtas. Tačiau V. D. pateikus versiją, kad vairavo M. T. (iš pradžių, ikiteisminiame tyrime apklausiamas V. D. teigė, kad vairavo svetimas, jam nežinomas asmuo) buvo padaryta pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūra, pagal kurios duomenis aiškiai matyti, kad ant M. T. kūno nebuvo jokių sužalojimų ar įbrėžimų. Šias aplinkybes patvirtino ir apklausiami pareigūnai.
2.7. V. D. parodė, kad per eismo įvykį apsivertusį automobilį vėl ant ratų pastatė jie abu su M. T., esą vienas jis būtų nepajėgęs to padaryti. Tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad automobilis apsivertė ir liko stovėti ant šono, o ne ant ratų.
2.8. V. D. parodymai keitėsi kelis kartus. Iš pradžių jis yra tvirtinęs, kad nežino kas vairavo, po to, jog vairavo nežinomas asmuo, po to, kad vairavo jo brolis M. T.. Pareigūnams V. D. nuvežus iki eismo įvykio vietos, jis teigė nežinąs, kas vairavo automobilį ir kur yra automobilio raktai. Policijos pareigūnams liepus išimti iš V. D. šortų kišenių daiktus ir radus ten automobilio raktus, V. D. pareigūnams neigė, kad raktai yra to automobilio, kuris rastas įvykio vietoje. Pareigūnams nustačius, kad raktai yra automobilio, V. D. bandė teigti, kad šortai, kuriais jis dėvėjo, yra ne jo. Nors pats V. D. kaltu neprisipažino, jo neprisipažinimas vertintinas tik kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Teismas nepagrįstai suteikė didesnę reikšmę kaltinamojo parodymams.
2.9. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad V. D. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Atsiliepimas
3. V. D. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir prokurorės apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nuteistasis nurodė:
3.1. Teismas pagrįstai pažymėjo ikiteisminio tyrimo metu padarytus pažeidimus, susijusius su tuo, kurioje vietoje buvo rasta jo rankinė. Pareigūnams atvykus į sodybą, joje buvo ir daugiau asmenų, tačiau nebuvo patikrintas jų blaivumas, atlikta asmens apžiūra. Pareigūnė A. M. nurodė, jog M. T. buvo agresyviai nusiteikęs. Iš pareigūnės parodymų darytina išvada, kad „lengviau“ įtarti ramų asmenį, radus jo dokumentus ir bandyti jį kalbinti prisipažinti ko nepadarius, nei ištirti visas faktines aplinkybes, surinkti įrodymus.
3.2. Jeigu jis būtų sėdėjęs automobilio vairuotojo vietoje, jam nebūtų atsiradę tokie sužalojimai, kokie buvo užfiksuoti. Jo sužalojimai dešinėje kūno pusėje yra nuo atsitrenkimo į dureles ir šukių, o iš byloje esančių dokumentų matyti, kad stiklai dužę būtent priekinėje keleivio pusėje. Jeigu asmuo sėdėtų vairuotojo vietoje, automobilio virtimo metu jis remtųsi į dešinėje (keleivio sėdynėje) sėdintį asmenį. Todėl teigti, kad vairuotojo vietoje galimi tokie sužalojimai yra nepagrįsta.
3.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog pareigūnai patvirtino, kad ant M. T. kūno nebuvo jokių sužalojimų įbrėžimų, tačiau pareigūnai taip pat parodė, kad prie M. T. arčiau nepriėjo, jo apžiūra nebuvo atlikta, nes jis buvo agresyviai nusiteikęs. Jis (V. D.) keitė savo parodymus, nes iš M. T. buvo jaučiamas psichologinis spaudimas, kad „nesakyk nieko ir nieko nebus“. Taip pat byloje buvo apklausti liudytojais ir kiti asmenys, t. y. G. P., M. K., kurie nurodė, kad M. T. yra konfliktiška asmenybė.
3.4. Byloje nėra patikimų, neginčytinų ir neabejotinų įrodymų, jog automobilį įvykio metu vairavo jis (V. D.), t. y. kad padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Nesutikdama su V. D. priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus – netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (vadovavosi išimtinai tik V. D. teisinančiais įrodymais, nepagrįstai vadovavosi ir atmetė liudytojos I. T. parodymus bei rėmėsi nenuosekliais V. D. parodymais, neįvertino visų bylai reikšmingų duomenų).
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo neatitikties baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms yra pagrįsti, t. y. pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus – netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, rėmėsi atskirais įrodymais ar jų dalimis, nevertino jų visumos, nelygino tarpusavyje dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai V. D. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisino. Dėl to apeliacinis skundas tenkintinas – nuosprendžio dalis dėl V. D. išteisinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį naikinama ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies taikymo
8. Iš bylos matyti, kad V. D. savo kaltės dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo nepripažino. Nurodė, kad jis automobilio „VW Passat“ būdamas neblaivus nevairavo, o tik sėdėjo šio automobilio keleivio vietoje, automobilį vairavo ir juo eismo įvykį padarė jo brolis M. T.. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi šiais V. D. parodymais kaip patvirtinančiais jo nekaltumą. Tačiau teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo atliktu duomenų vertinimu nesutinka ir pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad V. D. pozicija dėl įvykio aplinkybių esmingai kito, jo parodymai nebuvo nuoseklūs, taip pat pirmosios instancijos teismas jo parodymų negretino su iš karto po įvykio fiksuotais objektyviais bylos įrodymais ir kitais bylos duomenimis. Teisėjų kolegija, pritardama prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams (šios nutarties 2.3. punktas) V. D. nurodytą įvykio versiją atmeta ir vertina kaip pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji prieštarauja bylos duomenų visetui.
Žemesnės instancijos teismas
9. Bylos duomenimis (liudytojų I. T., M. K., G. P., I. N. parodymais bei kt.) nustatyta, kad automobilis „VW Passat“ buvo patikėtas M. T.. Šiuo automobiliu V. D., M. T., I. T. 2020-06-27 atvažiavo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo pastatytas sodybos teritorijoje, prie namo. Jokių kitų asmenų, išskyrus paminėtus tris asmenis, sodyboje nebuvo. Vertinant šių asmenų parodymus matyti, kad jie dalyje sutampa, tačiau iš esmės skiriasi dėl aplinkybių, susijusių su tuo, kas ir kokiomis aplinkybėmis iš sodybos teritorijos išvažiavo automobiliu, kas automobilį vairavo bei juo padarė eismo įvykį, taip pat skiriasi ir dėl grįžimo po eismo įvykio į sodybą aplinkybių. O būtent:
9.1. V. D. teisme parodė tokias esmines įvykio aplinkybes: jo brolis M. T. pasiskolino iš M. K. automobilį „VW Passat“. Šiuo automobiliu jis, M. T. ir I. T. atvažiavo į sodybą, kur permiegojo. Kitos dienos ryte (2020-06-28) jis ir I. T. automobiliu „VW Passat“ važiavo į R., apsipirko, pasiėmė dar butelį alkoholio ir grįžo atgal į sodybą. Toliau abu su M. T. gėrė, buvo neblaivūs. Visą laiką sodyboje buvo trise, daugiau jokių kitų asmenų nebuvo. Vakare kambaryje buvo karšta, todėl sugalvojo važiuoti į J., į brolio butą pasiimti ventiliatoriaus. I. T. tam neprieštaravo. Jis atsisėdo į automobilio keleivio vietą, o M. T. į vairuotojo. Abu buvo neblaivūs. I. T. matė, kaip jie automobiliu išvažiavo iš sodybos, matė, kad automobilį vairuoja M. T.. Važiuojant posūkyje M. T. vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio, vertėsi. Automobilis sustojo ant kairės pusės vairuotojo šono. Jis buvo be saugos diržo, todėl užvirto ant M. T.. Dužo automobilio stiklas priekyje, dar dužo langai, šukės jį apibraižė. Jam buvo sužalota dešinė ranka, nugara, dešinysis šonas. Jis pirmas atidarė savo keleivio priekines dureles, pro jas išlipo, po to išlipo M. T.. Abu apėjo automobilį iš kitos pusės ir stūmė, jis atvirto ant ratų. M. T. jo paprašė užvesti automobilį, tačiau automobilis neužsivedė. M. T. pasakė pasiimti raktelius ir eiti. Pėsčiomis su M. T. ėjo atgal į sodybą. Kol ėjo, M. T. kažkam skambino telefonu, kalbėjo, sakė, kad apsivertė. Einant namo M. T. jam (V. D.) sakė niekam nieko nesakyti, nieko nebus, bus viskas gerai. Bijojo brolio, nes jis buvo agresyvus. Grįžusius kieme juos pasitiko I. T.. M. T. jai papasakojo apie įvykį. Jis ir M. T. nuėjo nusiprausti į baseiną rankas, po to nuėjo į namo vidų. Jam į telefoną iš karto paskambino policijos pareigūnai, pasakė, kad atvažiuoja. Pareigūnai greitai atvažiavo. Jis išėjo į kiemą, o M. T. liko namo viduje. Pareigūnams apie įvykį nieko nesakė, nes buvo pasimetęs, bijojo M. T., nes jis buvo agresyvus, liepė jam niekam nieko nesakyti. Kalbėjo su policijos pareigūnais, važiavo į įvykio vietą, kur iš savo šortų kišenės ištraukė automobilio „VW Passat“ raktelius, jam buvo nustatytas neblaivumas (3 t., b. l. 111-115). Tačiau kaip matyti, V. D. pozicija viso proceso metu nebuvo nuosekli – iš karto po įvykio V. D. nenurodė, kad automobilį vairavo M. T., o teigė, jog apie automobilį „VW Passat“, autoįvykį, kas vairavo automobilį, nieko nežino. Gretinant V. D. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus matyti, kad jie yra prieštaringi: ikiteisminio tyrimo metu V. D. teigė, kad I. T. nematė, kai jis ir M. T. automobiliu išvažiavo iš sodybos, ji tuo metu buvo name (3 t., b. l. 43), nors teisme parodė, kad I. T. neprieštaravo, kad jie važiuotų į J. paimti ventiliatoriaus, ji matė, kaip jie išvažiavo automobiliu iš kiemo, matė, kad automobilį vairavo M. T. (3 t., b. l. 113); ikiteisminio tyrimo metu V. D. nurodė, kad po autoįvykio grįžtant į sodybą M. T. skambino I. T., pasakė, kad apsivertė ir eina namo (3 t., b. l. 44), tačiau teisme teigė, kad nežino, kam M. T. skambino, tik girdėjo, kad kalbėjo apie avariją (3 t., b. l. 113).
9.2. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdžio metu buvo pagarsinti M. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Šis liudytojas parodė, kad 2020 m. birželio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos nepasakys, tačiau buvo penktadienis, jis su savo broliu V. D. ir savo žmona I. T. automobiliu „VW Passat“ atvažiavo į sodybą. Jie visą savaitgalį buvo sodyboje. Sekančią dieną su automobiliu „VW Passat“ V. D. ir I. T. buvo išvažiavę į R. miestą, tai buvo iki pietų. Jiems grįžus, jis su V. D. gėrė, jo žmona I. T. – ne. Kol gėrė, automobiliu niekas niekur nevažiavo. Jokių kitų asmenų jų sodyboje daugiau nebuvo. Kol jie gėrė, automobilis stovėjo kieme nerakintas, nes jame grojo muzika. Vakare, kelinta valanda buvo nepasakys, bet dar nebuvo labai tamsu, jam žmona I. T. liepė eiti miegoti, jis tą ir padarė, nuėjo miegoti į namą. Jį palydėjo žmona, kambaryje dar įpylė ir jis užmigo. Kas vyko, toliau pasakyti negali, tačiau jau kiek vėliau, bet dar nebuvo labai tamsu, jį pažadino žmona, sakė, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Jis išėjo į kiemą, kieme automobilio „VW Passat“ nebuvo. Iš policijos pareigūnų automobilio išlipo V. D., jis nieko nekalbėjo, buvo ramus. Policijos pareigūnai klausė, kas vairavo mašiną, jis nieko apie tai papasakoti negalėjo. V. D. pareigūnams nieko nepasakojo. Jį patį policijos pareigūnė vizualiai apžiūrėjo (kadangi jis buvo be marškinėlių), ant jo kūno jokių sužalojimų nesimatė, jų ir nebuvo. Automobiliu „VW Passat“ nevažiavo, jis miegojo ir kas įvyko, negali pasakyti (2 t., b. l. 3-5). Pažymėtina, kad byloje buvo išnaudotos visos galimybės apklausti liudytoją M. T. – priimta nutartis dėl jo atvesdinimo į teismo posėdį, siųsti šaukimai žinomu jo gyvenamosios vietos adresu, taip pat papildomai gautu elektroninio pašto adresu, tačiau jis į teismo posėdžius neatvyko, nutartis dėl atvesdinimo nebuvo įvykdyta; bylos duomenis M. T. yra išvykęs į užsienį (3 t., b. l. 93, 119-123, 125, 159-160, 164, 189). Atsižvelgus į paminėtus duomenis, M. T. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui negali būti remiamasi kaip savarankišku įrodymu šaltiniu, jais tik patikrinami kiti byloje esantys įrodymai.
9.3. Liudytoja I. T. teismo posėdžio metu nurodė tokias esmines įvykio aplinkybes: 2020 m. birželio 27 dieną ji su savo vyru M. T. ir jo broliu V. D. automobiliu „VW Passat“ atvažiavo į sodybą. Automobilį vairavo M. T.. Sodyboje pernakvojo. Kitą dieną, ryte, ji su V. D. automobiliu važiavo į R., į parduotuves ir vėl grįžo atgal į sodybą. Automobilis stovėjo jų kieme. M. T. ir V. D. vartojo alkoholį, abu buvo neblaivūs. Vakare ji nuvedė savo vyrą M. T. į namą miegoti, davė jam dar išgerti alkoholio, kad jis greičiau užmigtų. Kai vyras užmigo, ji nebegirdėjo kieme iš automobilio grojančios muzikos, išėjusi į kiemą pamatė, kad kieme nebėra automobilio. Nebematė kieme ir V. D.. Kas ir kada išvažiavo automobiliu, nematė. Negrįžo atgal į namą patikrinti, ar M. T. miega, liko kieme dirbti darbų. Po kiek laiko pamatė ateinantį V. D.. Iš kur jis grįžo, nežino, jo neklausė. V. D. atrodė normaliai, ant jo sužalojimų nematė. V. D. kažkas paskambino, jis nuėjo prie kelio ir grįžo su policijos pareigūnais. Pareigūnai klausė jos, kur M. T., tada ji nuėjo į namo vidų pakelti vyro. M. T. buvo lovoje. M. T. atsikėlė, išėjo į kiemą, kalbėjo su pareigūnais. Policijos pareigūnė apžiūrėjo M. T., bet sužalojimų ant vyro kūno nebuvo (3 t., b. l. 116, 117, 140-142). Tačiau I. T. parodymuose yra netikslumų: ikiteisminio tyrimo metu pirminiuose parodymuose I. T. kategoriškai teigė, jog kai ji M. T. paguldė į lovą, jis miegojo ten iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai; kai M. T. užmigo, ji išėjo į kiemą ir pamatė, kad nebėra automobilio, nebuvo ir V. D.; kai pastebėjo, kad V. D. nėra kieme, kad nėra automobilio, M. T. tikrai miegojo (1 t., b. l. 177,182, 186). Kitoje apklausoje jau nurodė, jog prie savo vyro visą laiką nesėdėjo, jo nesaugojo (1 t., b. l. 181-182); kai po kiek laiko vienas parėjo V. D., ji įėjo į namą ir matė, jog jos vyras M. T. miega; paskui tikslino, jog į namą įėjo tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai (1 t., b. l. 182); pirmose apklausose nurodė, jog kai automobilis stovėjo kieme, iš jo grojo muzika, ji nutilo dar jai būnant kieme (1 t., b. l. 181-182), paskui teigė, kad ji buvo namo viduje (1 t., b. l. 189); apklausoje teisme apie tą pačią aplinkybę nurodė skirtingai: į kiemą išėjo, kai išgirdo, kad nebegroja muzika, matė, kad jos vyras buvo lovoje – M. T. gulėjo lovoje, ji išėjo į lauką, mašinos nebebuvo, iki durų nueiti trys sekundės; vėliau nurodė, jog būdama namo viduje išgirdo, kad nutilo muzika, į lauką išėjo po 3 minučių, pamatė, kad nebėra automobilio; nežino, ar sutuoktinis buvo lovoje, kai automobilis išvažiavo, netikrino, dirbo darbus lauke (3 t., b. l.140-142). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu keliose apklausose ji nurodė, jog kai po kiek laiko parėjo vienas V. D., matė ant jo sužalojimus – buvo kruvinos rankos, kojos, nugaroje - žaizda; neklausė jo, kas atsitiko, kur automobilis; apie tai, kad įvyko eismo įvykis suprato tik iš policijos pareigūnų (1 t., b. l. 177); kitoje apklausoje nurodė, jog matė, kad V. D. buvo apsibraižęs rankas, kojas (1 t., b. l. 182). Teisme parodė, kad kai parėjo V. D., jis atrodė normaliai; neklausė jo, kur buvo, kur automobilis; nematė, kad jis buvo sužalotas; sužalojimus ant V. D. jai parodė tik policijos pareigūnas (3 t., b. l. 116-117, 140-142). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino I. T. parodymus ir jais nesivadovavo. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka iš dalies ir I. T. parodymais vadovaujamasi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos įrodymai.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad apgadintas automobilis „VW Passat“ buvo rastas 2020-06-28 apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs nuo kelio į pasėlius. Pirmasis automobilį pastebėjo pro šalį važiavęs liudytojas A. B.. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad nei automobilyje, nei prie automobilio jis jokių žmonių nematė. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai.
11. Pagal pranešimą į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai S. B. ir A. M., kurie aiškinosi aplinkybes. Įvykio vietoje buvo rasta juodos spalvos rankinė, kurioje, be kita ko, buvo asmens dokumentas – pasas, išduotas V. D. vardu. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas akcentavo netikslumus dėl pirminių duomenų tinkamo užfiksavimo, t. y. kurioje tiksliai vietoje buvo rasta V. D. priklausanti rankinė, ar automobilis buvo rastas su atidarytomis ar uždarytomis durelėmis. Šias aplinkybes akcentuoja ir V. D. savo atsiliepime. Iš liudytojo A. B., kuris, kaip minėta, pirmasis pamatė nuo kelio nuvažiavusį automobilį, parodymų matyti, kad juodą rankinę jis pamatė gulinčią ant žemės šalia automobilio; iš rankinės jis ištraukė pasą, kuris buvo jam nepažįstamo asmens; pasą įdėjo atgal į rankinę, rankinę paliko toje pačioje vietoje kur ir rado – ant žemės; automobilio priekinės keleivio durelės buvo uždarytos (2 t., b. l. 34-36, 3 t., b. l.143). Tačiau iš 2020-08-29 įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad juodos spalvos rankinė „Sport“ rasta ant priekinės keleivio sėdynės, rankinės viduje, be kita ko, rastas V. D. vardu išduotas pasas; fotonuotraukose automobilis fiksuotas su atidarytomis durelėmis (1 t., b. l. 145-159). Kaip matyti, operatyvinė grupė į įvykio vietą buvo iškviesta vėliau, automobilio apžiūros pradžia nurodyta 00.00 val., pabaiga 01.00 val. Prieš automobilio apžiūrą buvo fiksuojama įvykio vieta – surašytas 2020-06-28 – 2020-06-29 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame apžiūros pradžia nurodyta 22.00 val., pabaiga – 22.25 val. Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, automobilio apgadinimai, daiktai, kurie rasti prie automobilio – tušti plastmasiniai buteliai, oro gaiviklis, klijų tutelė, keleivio durų lango stiklo šukės; nurodyta, kad daugiau prie automobilio daiktų nerasta (2 t., b. l. 139). Iš policijos pareigūnų S. B., A. M. parodymų matyti, kad pagal iškvietimą į įvykio vietą jie atvyko apie 20.30 val., V. D. rankinę ir pasą pirmasis rado policijos pareigūnas S. B.. Tačiau teismo posėdžio metu šis liudytojas su tuo susijusių aplinkybių nurodė tiksliai nepamenantis (negalėjo kategoriškai patvirtinti, kurioje tiksliai vietoje surado rankinę, ar pats išėmė iš rankinės asmens dokumentą ir pan.) nurodė, jog nepamena ir to, ar kai rado automobilį, jo durelės buvo atidarytos. Teisme jis tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad apžiūrėjus automobilio vidų bei automobilio prieigas, buvo rastas V. D. pasas; operatyvinė grupė automobilį nuosekliai apžiūrėjo ir automobilyje buvo rasta vyriška per petį nešiojama rankinė, kurioje buvo rasta medžiaga, panaši į narkotinę (1 t. b. l. 166-168). Aptartos aplinkybės rodo, jog pirminiai duomenys iš įvykio vietos dėl rankinės radimo vietos nebuvo tinkamai ir išsamiai fiksuoti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie trūkumai nelaikytini esminiais ir jie įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Bylos duomenų visetas patvirtina, to neginčija ir V. D., kad jo rankinė ir asmens dokumentas – pasas, buvo rasti įvykio vietoje.
12. Iš policijos pareigūnų S. B., A. M. parodymų, „Body“ kameros vaizdo įrašų apžiūrų protokolų, fotonuotraukų (2 t., b. l. 120-122, 123-125) matyti, kad:
– pagal įvykio vietoje rasto paso duomenis policijos pareigūnai duomenų bazėje surado V. D. telefono numerį, su juo susisiekė ir iš karto nuvyko į nurodytą jo buvimą vietą – netoliese (apie 7 km atstumu) esančią sodybą (duomenys neskelbtini);
– sodyboje atvykusius policijos pareigūnus pasitiko V. D., kuris nurodė, kad nuo vakar vakaro (2020-08-27) būna sodyboje su brolio šeima (M. T. ir I. T.); į sodybą juos atvežė nepažįstami asmenys; nieko nežino apie automobilį „VW Passat“, autoįvykį.
– policijos pareigūnai ant V. D. kūno pastebėjo sužalojimus: įbrėžimus, nubrozdinimus nugaroje, petyje, kruvinas rankas. Pareigūnams paklausus, iš kur atsirado sužalojimai, V. D. atsakė, jog „kaime juk žmogus gyvena“.
Žemesnės instancijos teismas
– įvykio vietoje policijos pareigūnas V. D. paprašė iš šortų kišenių išsiimti turimus daiktus, tarp kurių buvo rasti automobilio rakteliai. Pareigūnui patikrinus, matyti, kad raktai yra nuo automobilio „VW Pasat“. Pareigūnui V. D. paklausus, kaip pas jį atsirado automobilio rakteliai, jis negalėjo paaiškinti, o nurodė, kad ne jo vieno šortai, galėjo kas nors raktus įdėti.
13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo visus pirmiau aptartus iš karto po įvykio užfiksuotus objektyvius bylos duomenis, negretino jų su kitais bylos įrodymais, nevertino V. D. elgesio iš karto po eismo įvykio, neanalizavo jo parodymų nenuoseklumo priežasčių. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bylos duomenys suponuoja, jog būtent dėl byloje surinktų įrodymų – asmens dokumento radimo įvykio vietoje, akivaizdžiai matomų ir užfiksuotų V. D. kūno sužalojimų, jo šortų kišenėse rasto automobilio „VW Passat“ raktelio, V. D. keitė ir derino savo poziciją, t. y. prieš tai tvirtinęs, kad apie automobilį „VW Pasat“ nieko nežino, eismo įvykyje nedalyvavo, apie jį nieko nežino, po surastų ir fiksuotų objektyvių duomenų viseto poziciją pakeitė ir prisipažino, kad važiavo automobilyje. Tačiau iškėlė versiją, jog automobilį vairavo jo brolis M. T., o jis (V. D.) sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. V. D. nurodyta aplinkybė, jog iš karto po įvykio jis nesakė, jog automobilį vairavo M. T., nes buvo išsigandęs, bijojo M. T., nėra įtikinama, kadangi tokiu atveju, kai jo paties akivaizdoje vienas po kito buvo randami galimai jo kaltę patvirtinantys duomenys, būtų logiška nurodyti įvykio aplinkybes, tačiau V. D. klaidino pareigūnus. Be to, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie tvirtintų V. D. parodymus, jog automobilį vairavo M. T..
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. D. parodymus, jog jis sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje, o automobiliui verčiantis, jis (V. D.) užgriuvo ant M. T., dužę automobilio lango stiklai užkrito ant jo (V. D.), dėl to V. D. patyrė byloje užfiksuotus sužalojimus, patvirtina bylos duomenys apie V. D. konstatuotus sužalojimus (pjautinės žaizdos daugiausia buvo dešinėje jo kūno pusėje) ir automobilio apgadinimus (dužęs automobilio priekinis stiklas keleivio pusėje ir taip pat išdužęs priekinių keleivio durelių visas langas). Tačiau tokios išvados yra bylos įrodymais nepatvirtintos prielaidos, todėl su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
15. Iš 2020-06-29 asmens apžiūros protokolo ir jo priedo – fotonuotraukų, matyti, kad V. D. konstatuoti sužalojimai: apžiūrint jo rankas, ant dešinės rankos plaštakos viršutinės dalies, tarp nykščio ir rodomojo piršto matyti 1,8 cm pjautinė žaizda, ant dešinės rankos ties alkūne, ant dilbio – 12 cm ilgio nubrozdinimai; ant kairės rankos mažojo ir rodomojo piršto matomos nedidelės pjautinės žaizdos; ant dešinės rankos ties petimi matomi nubrozdinimai; apžiūrint galvą, pakaušio dešinėje pusėje matoma 1,5 cm pjautinė žaizda; iš nugaros pusės, ties dešinės pusės mentimi matoma 1,0 cm dydžio pjautinė žaizda; ant viso V. D. kūno matomos smulkios pjautinės žaizdelės (2 t., b. l. 134–141).
16. Iš 2020-06-29 įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo ir jo priedų – fotonuotraukų matyti, kad nuo kelio nuvažiavęs automobilis „VW Passat“ stovi grūdinių kultūrų pasėliuose; šalia automobilio, vakarinėje pusėje, pasėliai sulenkti automobilio dydžio plote, galimai automobilis šioje vietoje gulėjo ant stogo ir paskui galimai apverstas į rytų pusę ant ratų; šalia automobilio lauke mėtosi alaus buteliai; automobilio paviršius dengtas purvo ir dulkių sluoksniu, sulankstyti šonai, stogas, variklio dangtis, priekinis bamperis, išoriniai galinio vaizdo veidrodėliai, iš dalies nuplėštas galinio bamperio kairysis šonas; ant stogo elementų – reilingų yra įstrigę pasėliai; suskaldytas priekinis automobilio stiklas, išdaužtas dešinės pusės priekinių durelių stiklas, stiklo šukės salone ir lauke, šalia priekinių keleivio pusės durelių; ant vairo dėmė, panaši į kraują (2 t., b. l. 145-159).
17. Taigi, iš užfiksuotų automobilio apgadinimų – sulankstyti šonai, stogas, variklio dangtis, išoriniai galinio vaizdo veidrodėliai ir kt., taip pat tos aplinkybės, kad ant stogo laikiklių yra įstrigę pasėliai, akivaizdu, kad automobilis vertėsi. Iš fotonuotraukų matyti, kad po automobilio saloną išsimėčiusios stiklo šukės, tuo pačiu įvairaus dydžio stiklo šukių matyti ir ant vairuotojo sėdynės, aplink ją bei po ja (1 t., b. l. 153). Akivaizdu, jog automobiliui verčiantis ir stiklo šukėms krentant po visą automobilio saloną, V. D., kuris buvo automobilio viduje, buvo konstatuoti sužalojimai. Tai, kad V. D. konstatuoti sužalojimai ir automobilio fiksuoti apgadinimai yra dešinėse pusėse, savaime V. D. kaltės nešalina ir nepatvirtina jo parodymų dėl M. T. vairavimo. Juolab, kad V. D. dalyvavo eismo įvykyje, iš karto po jo su policijos pareigūnais važiavo į įvykio vietą, taigi matė, kokie yra automobilio apgadinimai, todėl akivaizdu, kad savo parodymus derino prie užfiksuotų duomenų.
18. Pagal V. D. parodymus M. T. buvo sužalotas (parodė, kad įvykio metu kai griuvo, dužo stiklai ant jo (V. D.), o jis (V. D.) užvirto ant brolio, tai broliui kliuvo mažiau, brolis irgi buvo kruvinas, jo rankos buvo kruvinos (3 t., b. l. 113)). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie liudytų apie M. T. sužalojimus. Nors byloje nebuvo atlikta M. T. kūno apžiūra, tačiau iš liudytojų pareigūnų parodymų bei „Body“ kamerų apžiūrų protokolų matyti, kad kai policijos pareigūnai kieme bendravo su V. D., iš namo išėjo M. T., kuris buvo apsirengęs tik šortus, t. y. buvo be viršutinių drabužių. Taigi, savo kūno pastarasis neslėpė (nedengė drabužiais). Iš policijos pareigūnų Š. B., A. M. parodymų matyti, kad ant M. T. kūno sužalojimų jie nematė. Iš 2020-11-09 tarnybinio pranešimo ir jo priedo matyti, kad peržiūrėjus „Body“ kamerų įrašus ant M. T. kūno kokių nors matomų sužalojimų nėra (t. 2, b. l. 131-133). Vertinant visus pirmiau aptartus duomenis, taip pat tokiomis pačiomis aplinkybėmis akivaizdžiai matomus V. D. kūno sužalojimus, kurie užfiksuoti byloje, nėra pagrindo nesivadovauti pareigūnų parodymais, jog akivaizdžiai matėsi, kad V. D. buvo po eismo įvykio, o ant M. T. sužalojimų nematė (3 t., b. l. 181-182). Aplinkybės apie M. T. sužalojimus nėra fiksuotos ir objektų apžiūros protokoluose (2 t., b. l. 120-125). Šioje vietoje svarbūs liudytojos A. M. parodymai apie tai, jog aiškinantis įvykio aplinkybes paprašė pažadinti miegantį dar vieną asmenį, t. y. M. T., kuris išėjo iš namo neblaivus, užsimiegojęs (3 t., b. l. 180-181). Šie liudytojos pareigūnės parodymai atitinka liudytojos I. T. parodymus, jog iki atvykstant pareigūnams į sodybą M. T. miegojo namuose.
19. Kiti pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai – liudytojų parodymai bei kiti rašytiniai bylos duomenys, įvertinus juos atskirai ir kitų įrodymų visumoje, taipogi nepatvirtina V. D. versijos, jog jis tik sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje, o automobilį vairavo M. T. bei tuo pačiu nepaneigia pirmiau aptartų bylos įrodymų visuma nustatytų bylos aplinkybių. Byloje apklausti liudytojai M. K., G. P. įvykio nematė, o apie jį girdėjo tik iš kitų asmenų – paties V. D., kuris jiems nurodė, jog automobilį vairavo M. T. ir M. T., kuris teigė atvirkščiai, kad automobilį vairavo V. D.. V. D. nurodytas argumentas, jog minėti liudytojai patvirtino, jog M. T. yra agresyvus, situacijos vertinimo ir aukštesniojo teismo išvadų nekeičia.
20. Atsižvelgusi į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos įrodymai – objektyvūs iš karto po įvykio surinkti ir užfiksuoti duomenys, apžiūrų protokoluose esantys duomenys, policijos pareigūnų S. B., A. M. parodymai jungiasi į nuoseklią visumą ir leidžia daryti išvadą, kad V. D. 2020 m. birželio 28 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta mažiausia koncentracija 1,583 promilių etilo alkoholio. Iš 2020-06-28 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. D. pirmu tikrinimu 2020-06-28 23.12 val. nustatytas 1,61 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2020-06-28 23.32 val. – 1,66 promilių neblaivumas; iš burnos V. D. sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (2 t., b. l. 48). 2020-06-30 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad alkoholio matuoklio ,,Alcotest 6810” Nr. (duomenys neskelbtini) patikros sertifikate Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta paklaida, kai nustatytas neblaivumas nuo 1,01 prom. iki 5,00 prom. – 1,7 %, pritaikius nustatytą apskaičiuotą paklaidą (0,04), V. D. neblaivumas – 1,5836 promilės (2 t., b. l. 53-54). Nors V. D. neblaivumas nustatytas 23.12 val., o eismo įvykis įvyko apie 20.30 val., tačiau įvertinus paminėtus duomenis ir juos sugretinus su liudytojos I. T. parodymais apie vartoto alkoholio kiekius, laiką, paties V. D. parodymais, jog prieš įvykį dviese su M. T. išgėrė litrą degtinės; kai po eismo įvykio ėjo į sodybą daugiau alkoholio negėrė, nebespėjo (3 t., b. l. 15, 19), kitus bylos duomenis, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad V. D. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš I. T., V. D. parodymų, kurie aptariamoje dalyje sutampa tarpusavyje ir atitinka kitus bylos duomenis, matyti, kad įvykio dieną V. D. su I. T. važiavo į R., kur M. T. prašymu I. T. pirko alkoholio – degtinės; po to kai grįžo iš R. į sodybą, V. D. su M. T. jį vartojo, abu buvo neblaivūs, alkoholį vartojo iki eismo įvykio, o vėliau nebespėjo, nes atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai į sodybą atvyko ir V. D. išsivežė praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio. Kaip matyti, nuo eismo įvykio vietos iki sodybos atstumas yra apie 7 km. Iš V. D. bei I. T. parodymų matyti, kad iš karto po to, kai V. D. po eismo įvykio sugrįžo į sodybą, greitai atvyko policijos pareigūnai. Teismas daro išvadą, kad V. D. veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Dėl bausmės
21. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo V. D. skirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
22. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę V. D., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose nustatytais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei kitas reikšmingas aplinkybes.
23. V. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
24. V. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui – vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,5836 promilių neblaivumas), veika tyčinė, baigta, įvykio metu apgadinta transporto priemonė „VW Passat“, kiti asmenys, išskyrus patį V. D., nenukentėjo. V. D. neteistas (2 t., b. l. 178-180 ), baustas administracine tvarka už tai, kad tamsiu paros metu ėjo neapšviestu kelio ruožu be šviesą atspindinčių elementų (2 t., b. l. 181-182 ), psichiatrijos gydymo įstaigose nesigydė (2 t., b. l.183), dirba (3 t., b. l. 106-107). Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. D. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis lygus įstatyme numatytam minimaliam baudos dydžiui skiriamam už nesunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
25. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat prašo už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą V. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – draudimą V. D. vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 68 straipsnis) bei konfiskuoti valstybės naudai automobilio VW Passat valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 839,77 Eur (BK 72 straipsnis).
26. V. D. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įvertinęs tai, kad V. D. tokio pobūdžio nusikaltimą padaro ir yra teisiamas pirmą kartą, bylos duomenimis nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, vairavimas esant neblaiviam nesukėlė itin didelių neigiamų pasekmių – apgadintas vairuotas automobilis, kiti žmonės nenukentėjo, nustatytas girtumas yra nežymiai viršijantis ribą, nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė, daro išvadą, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas laikotarpiui, kuris viršija įstatymų leidėjo numatytą minimalų, bet nesiekia termino vidurkio – dvejiems metams. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 17 d. (3 t., b. l. 51)
27. BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, ar šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
28. Byloje nustatyta, kad V. D. automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai panaudojo darydamas nusikaltimą, o automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Transporto priemonė nuosavybės teise priklausė ne ją vairavusiam V. D., o M. K., byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, kad jam priklausantis automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, todėl šiuo atveju taikyti paties turto konfiskavimą nėra pagrindo ir taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos.
29. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo konfiskuoti automobilio „VW Passat“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 839,77 Eur, tačiau visiškai jokių duomenų, pagrindžiančių nurodytą vertę, nepateikė. Taip pat nėra fiksuota prokurorės pozicija pagrindžianti prašomą išieškoti pinigų sumą nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose (4 t., b. l. 6, 47–48). Byloje yra išrašas iš VšĮ „Emprekis“, kuriame nurodyta, kad vidutinė tokios transporto priemonės kaina su PVM Lietuvoje yra 1060 Eur (3 t., b. l. 174). Liudytojas M. K. teisme parodė, kad automobilį pirko už 650 Eur, automobilį remontavo, todėl automobilio vertė iki įvykio buvo apie 800 Eur (3 t., b. l. 180). Šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose fiksuota, jog automobilį pirko už 500 Eur, automobilio remontas kainavo 200 Eur (2 t., b. l. 8–10). Liudytojos I. N. ikiteisminio tyrimo metu fiksuotuose parodymuose nurodyta, jog sutarė automobilį parduoti už 500 Eur (2 t., b. l. 23). Nors iš M. K., I. N. parodymų matyti, kad buvo sudaryta tik žodinė sutartis, tačiau byloje esanti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis nurodo, jog transporto priemonės kaina yra 200 Eur (2 t., b. l. 15). Kitų duomenų apie automobilio vertę byloje nėra. Atsižvelgusi į prieštaringus liudytojų parodymus bei visas paminėtas aplinkybes dėl automobilio vertės, bei vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatomis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš V. D. išieškotina konfiskuotino automobilio VW Passat vertę atitinkanti pinigų suma – 500 Eur, nes tokią automobilio vertę nurodė tiek automobilio pardavėja I. N., tiek pirminiuose parodymuose liudytojas M. K., o duomenų apie turėtas automobilio remonto išlaidas byloje nėra.
30. Skundžiamu nuosprendžiu V. D. nubaustas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. D. paskirta bausmė – laisvės apribojimas šešiems mėnesiams. V. D. įpareigotas visą laisvės apribojimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
31. Atsižvelgus į tai, kad šiuo nuosprendžiu V. D. nubaustas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio bauda, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl V. D. paskirtų bausmių bendrinimo ir galutinės bausmės paskyrimo keistina: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 3 dalimi, 5 dalies 2 punktu, V. D. paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo ir visiško bausmių sudėjimo būdais, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę paskirtą už baudžiamąjį nusižengimą bei prie jos pridedant bausmę, paskirtą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą minimalus baudos bausmės dydis – 50 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Atsižvelgus į tai, prie skundžiamu nuosprendžiu V. D. paskirtos šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmės (su visais skundžiamame nuosprendyje nurodytais draudimais ir įpareigojimais), pridedama visa šiuo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – 50 MGL dydžio bauda. Pažymėtina, jog taikytina BK 48 straipsnio redakcija, kuri galiojo iki 2020 m. liepos 01 d. (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 1 d.).
Dėl kitų bylos klausimų
32. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo iš V. D. išieškoti 663,68 Eur (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai už automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą specialioje automobilių saugojimo aikštelėje patirtas išlaidas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2020-06-29 iki 2021-01-20 išlaidos, susijusios su automobilio nuvežimu ir saugojimu sudarė 633,68 Eur (133,10 Eur nuvežimo išlaidų ir už kiekvieną saugojimo dieną po 2,43 Eur), jos yra pagrįstos bylos duomenimis (2 t., b. l. 69-81), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš V. D. (BPK 103 straipsnio 5 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).
33. Panevėžio apygardos teisme 2021 m. gruodžio 28 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam V. D. buvo patirtos 156,75 Eur dydžio išlaidos.
34. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016), koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-338/2014, 2K-46-895/2015).
35. Šioje byloje apeliacinį skundą padavė prokurorė. Taigi apeliacinis procesas vyko ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva siekiant pabloginti nuteistojo teisinę padėtį. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo vadovaujamasi ir nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais VGTPT analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021, taip pat kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, taip pat įvertindama aplinkybę, jog dėl byloje paduoto prokurorės apeliacinio skundo nuteistojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, laiko, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo, kuriam gynėjas buvo paskirtas ne paties nuteistojo, o valstybės iniciatyva, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.
36. Pirmosios instancijos teismas nusprendė dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. D.. Atsižvelgus į tai, kad V. D. šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas, todėl minėtas dokumentas perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį dėl V. D. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
V. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalis dėl V. D. paskirtų bausmių subendrinimo, kardomojo kalinimo įskaitymo į paskirtą bausmę ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimo išsprendimo:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, V. D. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir visiško bausmių sudėjimo būdais, griežčiausia bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, bei prie jos pridėti bausmę, paskirtą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir V. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant V. D. per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos, ir 50 MGL dydžio (2 500) Eur baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į V. D. paskirtos bausmės – laisvės apribojimo laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 12 d. 20.50 val. iki 2020 m. kovo 13 d. 13.33 val. ir nuo 2020 m. birželio 28 d., 21.25 val. iki 2020 m. birželio 29 d. 11.30 val. (iš viso dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 17 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 ir 6 dalimis, išieškoti iš V. D. konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 500 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, išieškoti iš V. D. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 633,68 Eur, nurodant jas įmokėti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.
V. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti, jog V. D. paskirtą baudą per vienerius metus turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose).
Išaiškinti V. D., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti.