Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovui D. Č. dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovės siūlomu būdu, nustatyti, kad nutraukus šalių santuoką, jų prievolė kreditoriui AB „Swedbank“ nemodifikuojama, lieka solidari, tačiau nustatyti, kad šalys kreditą ir palūkanas kreditoriui dengs po ½ dalį, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodo, kad dėl nuolatos patiriamo smurto iš atsakovo, jo turimų problemų dėl alkoholio vartojimo šalių, kaip sutuoktinių, bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Ieškovės nuomone, šalių santuoka iširo galutinai dėl atsakovo amoralaus elgesio, jis nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, o tikimybės, kad šalys pradės vėl gyventi kartu, nebėra. Dėl netinkamo atsakovo elgesio ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jos sveikata.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad didžiausios problemos šeimoje kyla, kai atsakovas būna išgėręs, jo būsena tampa nestabili ir neprognozuojama, kas bendrą gyvenimą daro neįmanomu. Priklausomybę nuo alkoholio atsakovas neigia ir nesigydo. Ieškovė mano, kad nėra prasmės tęsti santuoką, santuoka yra tik formali. Be to, atsakovas santuokos išlikimui yra abejingas, mediacijoje nedalyvavo, teisme byla nesidomi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

5. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis šalių vardu nėra įregistruota transporto priemonių. VĮ „Registrų centras“ duomenimis šalių vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotas santuokos metu įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas hipoteka.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodė, kad santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę, atsakovas atsiliepimo nepateikė, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.

Dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei ir neturtinės žalos priteisimo

7. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, CK 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

8. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; ir kt.).

10. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovui grįžus iš užsienio, šalys priverstos kontaktuoti, kadangi turi tik santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą. Be to, atsakovas turi problemų su alkoholio vartojimu, išgėręs tampa agresyvus. Šias aplinkybes patvirtina ir pateikta pažyma apie atsakovo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Teismui netikėti ieškovės paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nėra jokio pagrindo. Atsakovas nurodytų aplinkybių nepaneigė – nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo bylos nagrinėjime.

11. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovas tokių įrodymų nepateikė.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo elgesys su ieškove pastaruosius metus buvo žeminantis ir nepagarbus, sukeliantis jai tiek fizines, tiek neigiamas moralines pasekmes, kas, teismo vertinimu, prieštarauja geros moralės, sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos principams. Todėl pripažintina, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, bendro gyvenimo taisykles, elgėsi neatsakingai šeimos atžvilgiu, nevykdė savo, kaip sutuoktinio, pareigų ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, duomenų, kad jis būtų dėjęs pastangas šeimai išsaugoti taip pat nepateikta. Įvertinus tai, jog sutuoktinių ryšiai nutrūkę pakankamai ilgą laiką ir negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu, darytina išvada, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra iširusi.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas laikytinas kaltu dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys), šalių sudaryta santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis).

14. CK 3.70 straipsnio 2 dalis nustato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Minėtoje teisės normoje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, jos dydis siejamas su neturtinės žalos pasekmėmis, žalą padariusio asmens kalte, jo turtine padėtimi, padarytos turtinės žalos dydžiu bei kitomis reikšmingomis bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008, CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

16. Byloje nustatyta, kad atsakovo, kaip sutuoktinio, pareigas pažeidžiantys veiksmai nulėmė šalių santuokos iširimą, tai yra santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nebuvo lojalus šeimai ir sutuoktinei, jos atžvilgiu elgėsi nemoraliai ir nepagarbiai, dėl ko ieškovė patyrė dvasinius ir moralinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, sukrėtimą ir kaip nurodo ieškovė, dėl tokio atsakovo elgesio pablogėjo jos sveikata.

17. Pripažintina, kad ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra pakankamas kompensuoti ieškovės patirtų atsakovo sukeltų neigiamų išgyvenimų, sukrėtimo patyrimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodinėjo, kad ieškovės prašomos priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visa apimtimi. 2 000 Eur suma yra adekvati kompensacija ieškovės patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams.

Dėl tarpusavio išlaikymo

18. Ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo, byloje nenustatyta, kad išlaikymas ieškovei yra reikalingas. Atsakovo pozicija šiuo klausimus nežinoma, duomenų, kad jam būtų reikalingas išlaikymas teismui nepateikta, be to, nustačius, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, jis neturi teisės reikalauti išlaikymo (CK 3.70 straipsnio 1 dalis, 3.72 straipsnis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

19. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė. Ieškovės reikalavimas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos iki santuokos turėta pavardė „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui paliktina santuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

20. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, turto rinkos vertė 41 617 Eur.

22. Teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.116 straipsnis, 3.118 straipsnis, 3.126 straipsnis, 3.127 straipsnis). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl šalims santuokos metu įgytas butas po santuokos nutraukimo dalintinas natūra lygiomis dalimis po ½ dalį.

Dėl prievolių kreditoriams

23. Buto įgijimui šalys iš trečiojo asmens AB „Swedbank“ 2006 m. lapkričio 8 d. Kredito sutarties (su vėlesniais pakeitimais) pagrindu gavo kreditą būsto įsigijimui.

24. Nutraukus šalių santuoką, ieškovė prašo pripažinti, kad jų prievolė kreditoriui AB „Swedbank“ nemodifikuojama, lieka solidari, taip pat prašo nustatyti, kad tarpusavio susitarimu šalys kreditą ir palūkanas kreditoriui dengs po ½ dalį.

25. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ir atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl prievolės pobūdžio neginčijo (CPK 178 straipsnis ).

26. Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

27. Nagrinėjamu atveju sutuoktinių kreditorius nėra davęs sutikimo solidariąją prievolę tarp sutuoktinių dalyti ar modifikuoti. Pripažinus, jog butas yra įgytas abiejų šalių bendrai, jų prievolė kreditoriui AB „Swedbank“ nekeičiama ir nemodifikuojama, lieka solidari, kadangi šis sandoris buvo sudarytas santuokos metu, bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

28. Kadangi šalys lieka solidariai atsakingos kreditoriui, nėra teisinio pagrindo nustatyti šalių prievolės kreditoriui vykdymo tvarkos, be to, vidiniuose šalių tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo ieškovė, šalių tarpusavio susitarimas, kad šalys kreditą ir palūkanas kreditoriui dengs po ½ dalį, nepateiktas, todėl jo patvirtinti teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad solidariosios prievolės atveju išlieka kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. (8.3Mr) ATP-C-2022-3769 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

30. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 618 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

31. Pagal pateiktą pažymą teisinės pagalbos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 160 Eur, kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

32. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos nesiekė 5 Eur (procesinius dokumentus atsakovui įteikė teismo kurjeris, byla vedama elektronine forma), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas iš atsakovo nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo D. Č. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. Č. palikti ikisantuokinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui D. Č. – „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš atsakovo D. Č. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinę žalą ieškovei E. Č..

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. Č. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo atsakovui D. Č. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2006 m. lapkričio 8 d. kredito sutartį Nr. 06-088038-FA (su vėlesniais pakeitimais) nemodifikuojama, lieka solidaria ieškovės E. Č. ir atsakovo D. Č. prievole.

Priteisti iš atsakovo D. Č. 618 Eur (šešis šimtus aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. Č. 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.