- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-03
- Bylos Nr.
- 1A-13-744/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35656-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vytautas Kursevičius
- Nuteistasis
- T. S.
- Advokatai
- Rita Roščenkovienė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
- 2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 147 str. 3 d., 147-2 str. 2 d., 157 str. 3 d., 189-1 str. 2 d., 227 str. 4 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Vytauto Kursevičiaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas viešųjų darbų bausme 8 mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Skundžiamu nuosprendžiu T. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. T. S. nuteistas už tai, kad būdamas T. S. ūkio, pažymėjimo Nr. 0141762, vadovu bei ūkinę veiklą vykdydamas švelniakailių žvėrelių fermoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė T. S. ūkio, pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, nes T. S. ūkis pardavęs ūkio subjektams 61 vienetus audinių kailiukų už 1 247,51 Eur sumą nevedė biologinio turto (audinių kailių) apskaitos registro, dėl to nėra galimybės nustatyti kada ir iš kur įsigyti audinių kailiai, koks biologinio turto likutis (audinių kailių) 2015 m. balandžio 15 d. datai ir 2015 m. gruodžio 31 d. datai, taip pat, ūkininko T. S. ūkio registruose Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos bankuose nacionaline valiuta neįtraukta ūkinė operacija vykusi AB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kad 2015 m. liepos 31 d. nuo sąskaitos pagal inkasinį pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurašyta antstoliui T. U. 18 538,87 Eur, tuo pažeistas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti T. S. ūkio turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.;
taip pat, ūkininkas T. S., būdamas A. R. ūkio, ūkio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), faktinis vadovas, ūkinę veiklą vykdydamas švelniakailių žvėrelių fermoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė A. R. ūkio, pažymėjimo Nr. 0141791, buhalterinę apskaitą, nes ūkininkės A. R. ūkio registre Nr. 226 žvėreliai, 2015-06-3 jauniklių užpajamavimą už 8 100 Eur, nepagrindė apskaitos dokumentu – buhalterine pažyma, taip pat 2015 m. balandžio 15 d. T. S. ūkiui išmokėjo 19 272,88 Eur, nors A. R. ūkyje grynų pinigų likutis 2015 m. balandžio 15 d. datai buvo 7 565,98 Eur, tai yra piniginių lėšų trūkumo nepagrindė apskaitos dokumentu – kasos pajamų orderiu, taip pat, 2015 metų laikotarpiu nevedė atskaitingo asmens registro, dėl to negalima nustatyti, iš kokios banko sąskaitos buvo pervestos piniginės lėšos pardavėjams: 2015 m. vasario 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 372,70 Eur, 2015 m. rugpjūčio 23 d. KB „(duomenys neskelbtini)“ – 4 000 Eur, 2015 m. rugpjūčio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 126,93 Eur, 2015 m. rugsėjo 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 44,47 Eur, 2017 m. rugsėjo 9 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ - 15 Eur, 2015 m. gruodžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 20,30 Eur, iš viso 4 579,40 Eur, tuo pažeistas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, 12 straipsnio 2 dalies reikalavimas, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti A. R. ūkio veiklos, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.;
taip pat, būdamas T. S. ūkio, pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), vadovu bei ūkinę veiklą vykdydamas švelniakailių žvėrelių fermoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nurodančias, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtinta „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“, kurios 10.15 ir 10.19 punkte nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi 10 metų, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo T. S. ūkio 2012-2014 metų apskaitos registrų (didžiosios knygos buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių) - ilgalaikio turto (nebaigta statyba, kitas materialinis turtas, finansinis turtas), trumpalaikio turto (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, atskaitingo asmens, pinigai (banke ir kasoje)), nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų sąnaudų, asmeninėms reikmėms paimtų lėšų, dėl to negalima iš dalies nustatyti ūkininko T. S. ūkio veikos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2012-2014 metus.
2. Be to, T. S. buvo kaltinamas pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, tai yra tuo, kad jis, būdamas T. S. ūkio, pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), vadovu, 2012 m. sausio 20 d. su Z. D. įmone „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ., kurios pagrindu, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 20 d. iki 2014 m. vasario 28 d. Z. D. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tiekė pašarus kailiniams žvėreliams, adresu (duomenys neskelbtini), išrašant PVM sąskaitas - faktūras. Būdamas susipažinęs su sutarties sąlygų 2 punktu „Prekių ir paslaugų kaina ir atsiskaitymo sąlygos“, turėdamas turtinę prievolę bankiniu pavedimu arba grynais atsiskaityti už pašarus, apgaule vengė atsiskaityti už patiektus 63 139,63 Eur vertės pašarus ir dėl to Z. D. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ padarė 63 139,63 Eur turtinę žalą;
taip pat, 2013 m. liepos 15 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), sudarė mechanizmų nuomos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d. buvo atlikti sutartyje numatyti darbai, adresu (duomenys neskelbtini), išrašant PVM sąskaitas - faktūras. Būdamas susipažinęs su sutarties sąlygų 8 punktu „Užsakovas įsipareigoja“, turėdamas turtinę prievolę bankiniu pavedimu atsiskaityti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą sąskaitą per 5 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos - faktūros išrašymo dienos, apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas 17 735,78 Eur vertės paslaugas ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 17 735,78 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. S. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsnį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Skunde nurodo, kad nors teismas aptarė, kad nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jis su tokiu sprendimu nesutinka. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino pilnai, davė parodymus, yra neteistas, pirmą kartą savo gyvenime padarė nusikalstamą veiką ir tai darė ne tyčia, bet dėl nežinojimo ir neatidumo, taip pat nurodė asmenį, galintį laiduoti už jį, surinko visus laidavimo instituto taikymui reikalingus dokumentus, kas, apelianto nuomone, sudarė galimybę jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
3.1. Mano, kad teismas, neapklausęs laiduotojos J. S., nepagrįstai nusprendė, jog jo mama negalėtų paveikti jo elgesio ateityje ir garantuoti, jog jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodo, kad priešingos nuomonės buvo Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, kuris toje pačioje byloje 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi tenkino prokuroro prašymą patvirtinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant mamą J. S., taip pat ta pačia nutartimi paskirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių asmenų fondą. Pažymi, kad jis šią įmoką sumokėjo tikėdamas, jog baudžiamasis persekiojimas prieš jį jau yra baigtas.
3.2. Tvirtina, kad nuo 2016 metų gruodžio mėnesio, kai jo mamos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo atliktos kratos, mama ir jis sužinojo, kad aplaidžiai buvo vykdoma buhalterinė apskaita auginant švelniakailius žvėrelius. Pažymi, kad nuo tos dienos, kai mama įsipareigojo laiduoti už jį, kaip už nusikaltusį asmenį, jokio naujo nusikaltimo ar nusižengimo nėra padaręs. Nurodo, kad buvo jaunas ūkininkas, be jokios patirties surizikavęs auginti švelniakailius žvėrelius, visą buhalterijos tvarkymą patikėjo profesionaliai buhalterei ir buvo įsitikinęs, jog buhalterinė apskaita vykdoma tinkamai. Pripažįsta, jog dėl nežinojimo ir aplaidumo padarė klaidų, tačiau nori pasinaudoti galimybe, kaip pirmą kartą įstatymui nusikaltusiam asmeniui, išvengti baudžiamosios atsakomybės ir teistumo. Mano, jog visos įstatyme numatytos sąlygos tam yra.
4. Atsikirtimų į apeliacinį skundą negauta.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis T. S. ir jo gynėja advokatė Rita Roščenkovienė pritarė nuteistojo apeliaciniame skunde pareikštam prašymui dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir šį prašymą pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Ričardas Bendikas iš esmės sutiko su apeliacinio skundo argumentais ir taip pat prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti bei atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą.
6. Šiaulių apygardos teismui buvo pateiktas ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei Z. D. įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžio, tačiau šis skundas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtu ir grąžintas jį padavusiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. S. apeliacinis skundas tenkintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai, sprendžiant T. S. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju keliamas tik T. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, teigiant, kad yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) sąlygos, o nuteistojo mamos J. S. pozityvi įtaka sudarys pagrindą T. S. ateityje laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.
8. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nesutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais ir atsisakyti T. S. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Įvertinus T. S. apeliacinio skundo bei skundo nagrinėjimo metu teismo posėdyje išsakytus motyvus, nesant pagrindo abejoti jų pagrįstumu, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. spalio 9 d. nuosprendis dalyje dėl T. S. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį naikintina, baudžiamąją bylą dėl šios veikos T. S. atžvilgiu nutraukiant ir T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiant pagal laidavimą (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).
9. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-51/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018). Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).
10. Iš bylos matyti, kad T. S. pirmą kartą padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) kategorijai, visiškai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs, šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta, todėl konstatuotina, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodytos sąlygos, leidžiančios atleisti T. S.. Nustatant, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga, būtina įvertinti kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir paties kaltininko asmenybę. Vertinant T. S. asmenybę svarbu paminėti, kad jis neteistas (6 t., b. l. 158), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu nebaustas (6 t., b. l. 154), charakterizuojamas teigiamai (6 t., b. l. 183), naujų teisės pažeidimų po nusikalstamos veikos įvykdymo nepadarė, nors praėjo treji metai, kas leidžia konstatuoti, jog T. S. nėra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtų elgesio normų, o nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, už kurį buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, T. S. įvykdė daugiau dėl nežinojimo ir nepakankamai rūpestingo įstatymuose nustatytos pareigos užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą vykdymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenų apie T. S. atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus ar po šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra, kas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo neigiamo elgesio pasekmių, geba savo elgesį koreguoti tinkama linkme.
11. Įvertinusi aukščiau išdėstytas tiek nuteistojo T. S. asmenį, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdama į jo požiūrį vertinant savo neteisėtus veiksmus bei jo elgesį tiek prieš padarant nusikalstamą veiką, tiek po jos padarymo, teisėjų kolegija neabejoja, jog T. S. atitinka visas baudžiamajame įstatyme reglamentuotas ir aukščiau aptartas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) sąlygas, sudarančias pagrindą manyti, jog ateityje T. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ir nors apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, konstatavo, kad nuteistojo atžvilgiu negali būti taikomos BK 40 straipsnio nuostatos, kadangi jis aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ilgą laiką, tai yra nuo 2012 metų iki 2015 metų pabaigos, tai darė dviejuose ūkiuose, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad, viena vertus, nors pačios nusikalstamos veikos trukmė ir yra viena iš aplinkybių, į kurią reikia atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl padarytos veikos pavojingumo, kartu ir dėl BK 40 straipsnio taikymo, o tam tikrais atvejais jos iš tiesų turi didelę reikšmę BK 40 straipsnio taikymui (netaikymui), kita vertus, tiek atitinkama veikos trukmė, tiek veikos darymas tapačiais sistemingai pasikartojančiais veiksmais dar savaime nereiškia, kad nusikalstama veika tapo tokia pavojinga, jog negalima taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą ir kartu sprendžiant dėl BK 40 straipsnio taikymo, minėtas aplinkybes paprastai reikia vertinti kartu ir su kitomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į nusikalstamos veikos padarymo būdą, padarinius, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus; į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Tik visapusiškai įvertinus visas šias aplinkybes, įmanoma konstatuoti pakankamą ar nepakankamą pagrindą taikyti BK 40 straipsnį.
12. Taigi ir nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad T. S. tęstinė nusikalstama veika truko nuo 2012 metų iki 2015 metų, ką skundžiamame nuosprendyje akcentavo pirmosios instancijos teismas, savaime nereiškia tokio jo padaryto nusikaltimo pavojingumo, dėl kurio negali būti taikomas BK 40 straipsnis. Šiame kontekste pažymėtina, kad buvo padarytas vienas nesmurtinio pobūdžio nusikaltimas, dėl šios nusikalstamos veikos neatsirado itin sunkių fizinio ar kitokio pobūdžio padarinių. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad, išaiškinus nusikalstamą veiką, kaltininkui dėl šios nusikalstamos veikos nebuvo pareikšti jokie civiliniai ieškiniai, per teisminį bylos nagrinėjimą dėl teisiamojo ir jo atstovo elgesio nebuvo nepagrįstai užtęstas teismo procesas. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė bylos aplinkybes neatitinkančią išvadą ir nepagrįstai nustatė, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos pirmosios iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos šioje baudžiamojoje byloje nėra.
13. Skundžiamajame nuosprendyje apylinkės teismas nustatė ir tai, kad laiduotoja prašoma skirti T. S. mama J. S. negali būti tinkamas laiduotojas, kadangi, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, T. S. jau yra susiformavusi asmenybė, jis nusikalstamą veiką vykdė ūkyje, kuris buvo įsteigtas mamos gyvenamosios vietos adresu, tai yra bendravo su mama, tačiau tai jo nesustabdė nuo nusikalstamos veikos darymo, todėl mažai tikėtina, kad J. S., su kuria kaltinamasis negyvena, galėtų paveikti kaltinamojo elgesį. Su tokiomis išvadomis skundą nagrinėjantis teismas taip pat nesutinka.
14. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tokią išvadą teismas gali daryti, įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-312/2011).
15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo teismų praktikos suformuotų reikalavimų, teisiamajame posėdyje neapklausė galimos laiduotojos J. S., o nuosprendyje išvadas, kodėl sprendžia, kad ji negali būti kaltinamojo laiduotoja ir nėra verta teismo pasitikėjimo bei turėti teigiamos įtakos T. S., padarė atsižvelgdamas tik į kaltinamojo amžių ir į tai, kad jo ūkis registruotas galimos laiduotojos J. S. gyvenamojoje vietoje.
16. Nagrinėjant byla apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta J. S., kuri parodė, kad ji su sūnumi bendrauja betarpiškai, kasdien susitinka, sūnus geras ir rūpestingas, daug jai padeda po vyro mirties, prižiūri jos sodyboje auginamus gyvūnus, žino, kad sūnus labai pergyveno dėl susidariusios situacijos, jis sąžiningai rūpinosi savo ūkiu ir jame auginamasi gyvūnais, ji žino sūnaus draugų ratą, sugebės daryti jam teigiamą įtaką (7 t., 57 b. l.). Apygardos teismui taip pat pateikti duomenys apie laiduotoją – prašymas dėl laidavimo, J. S. charakteristika, ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas, verslo liudijimas, išsilavinimą patvirtinantys dokumentai, nekilnojamo turto registro išrašai, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį, administracinių nusižengimų išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus (7 t., b. l. 31-50). Kaip matyti iš bylos duomenų, J. S. yra išsilavinusi, yra pensininkė, tačiau užsiima verslu, gerai charakterizuojama, pasižymi teigiamomis asmeninėmis ir socialinėmis savybėmis, turi gerbiamą socialinį statusą, neteista, nors ir bausta administracine tvarka, tačiau už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Be to, ji teismui patvirtino, kad palaiko artimus ryšius su asmeniu, už kurį laiduos, ir galės paveikti savo teigiamais pavyzdžiais, nori daryti jam teigiamą įtaką. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad J. S. tinkama būti laiduotoja ir yra verta teismo pasitikėjimo.
17. Priešingai, nei nurodė apylinkės teismas, laiduotoja tiek prašyme, tiek apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino savo glaudžius ryšius su kaltinamuoju, galimybę jam daryti teigiamą įtaką ir sulaikyti jį nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo. Nepagrįsta apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta sąlyga, kad laiduotoja ir kaltinamasis turi gyventi kartu – tokia sąlyga nėra nustatyta BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse, todėl jos nebuvimas nepaneigia galimybės asmenį pripažinti tinkamu laiduotoju. Galimybės asmenį pripažinti tinkamu laiduotoju nagrinėjamoje byloje nepaneigia ir tai, kad laiduotoja kaltinamojo nesustabdė nuo nusikalstamos veikos padarymo dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Šiuo atveju svarbiausia tai, kad laiduotoja J. S. neneigė pačio nusikalstamos veikos padarymo fakto. Atsižvelgus į visa tai, nėra teisinio pagrindo sutikti su apylinkės teismo argumentais, kad laiduotoja – kaltinamojo T. S. mama J. S., neatitinka baudžiamajame įstatyme numatytų laiduotojui keliamų reikalavimų, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamumo būti laiduotoja klausimą apsvarstė ir išsprendė pažeisdamas BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas.
18. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių, 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymo T. S. buvo netinkama. Atsižvelgus į išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, įvertinus T. S. finansinę padėtį (nedirbantis, priteisti civiliniai ieškiniai kreditoriams), atsižvelgus į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, T. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį J. S. atsakomybėn, ir baudžiamąją bylą T. S. atžvilgiu nutraukiant. Nustatydama laidavimo terminą, teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje nustatytą T. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, įvykdymo aplinkybes, T. S. kaltės formą bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir konstatuoja, jog laidavimas 1 metų 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui. Siekiant tinkamo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto įgyvendinimo, atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, tame tarpe ir tai, jog dar ikiteisminio tyrimo stadijoje sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, T. S. buvo skirta BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų asmenų fondą (4 t., b. l. 2-5), kurią kaltinamasis sumokėjo (6 t., b. l. 205), įmoka skiriama ir šiuo nuosprendžiu, konstatuojant, kad T. S. ją jau sumokėjo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu,
nusprendžia:
nuteistojo T. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. spalio 9 d. nuosprendį dalyje dėl T. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį.
T. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą baudžiamąją bylą dėl šios veikos T. S. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, T. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL, tai yra 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 60 centų), įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Konstatuoti, kad T. S. šią įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą yra sumokėjęs.
Išaiškinti T. S., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai J. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl T. S. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. spalio 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.