Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-4253-1184/2025

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-10-29
Bylos Nr.: e2-4253-1184/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-00907-2025-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laura Miniotienė
Ieškovas: BUAB „Aiba“
Trečiasis asmuo: G. V., M. A., S. G., I. B., UAB „Langana“, UADBB „Celemond draudimo brokeris“, UAB „Mindas“
Advokatai: Virgilijus Januška

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-4253-1184/2025Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00907-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.10.2; 3.2.6.5 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė,sekretoriaujant Monikai Statkutei, Kornelijai Jakubauskienei,

dalyvaujant ieškovės BUAB „Aiba“ nemokumo administratorės MB „Nemokumo klausimai“ atstovei Martai Zubkonienei,

trečiajam asmeniui G. V.,

nedalyvaujant atsakovei antstolei Vaivai Šimkienei, tretiesiems asmenims M. A., S. G., I. B., UAB „Langana“ atstovui advokatui Virgilijui Januškai, UADBB „Celemond draudimo brokeris“ atstovui, UAB „Mindas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Aiba“, atstovaujamos nemokumo administratorės MB „Nemokumo klausimai“, ieškinį atsakovei antstolei Vaivai Šimkienei, tretiesiems asmenims M. A., S. G., G. V., I. B., UAB „Langana“, UADBB „Celemond draudimo brokeris“, UAB „Mindas“, dėl antstolio veiksmų padarytos žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė prašo antstolei Vaivai Šimkienei taikyti civilinę atsakomybę ir iš atsakovės ieškovei priteisti 22 149,65 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje (CBP-1688) nurodė, jog Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-482-357/2022 iškėlė bankroto bylą UAB „Aiba“ ir nemokumo administratoriumi paskyrė MB „Nemokumo klausimai“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aiba“ įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 8 d. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-344-856/2020 priėmė pareiškimą dėl ieškovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir sustabdė įmonės turto (lėšų) realizavimą ir / ar išieškojimą bei paskirstymą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus; teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei įregistruota ir išviešinta VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre 2020 m. sausio 13 d.; duomenys apie priimtą pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo paskelbti teismų informacinėje sistemoje; Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-344-856/2020 iškėlė restruktūrizavimo bylą įmonei, nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 3 d.; antstolė Vaiva Šimkienė 2020 m. sausio 29 d. priėmė išieškotų iš įmonės 27 246,60 Eur dydžio piniginių lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 343301 (toliau – ir Patvarkymas), kuriuo antstolė paskirstė ir pervedė iš įmonės išieškotas lėšas tokia tvarka: E. S. pervesta 528,12 Eur; S. G. pervesta 528,12 Eur; G. V. pervesta 897,34 Eur; UAB „Langana“ pervesta 20 194,76 Eur; UAB „Legal Balance“ pervesta 2 774,85 Eur; M. A. pervesta 529,43 Eur; S. S. pervesta 423,54 Eur; Joniškio rajono savivaldybės administracijai pervesta 344,67 Eur; atsakovei antstolei Vaivai Šimkienei pervesta 1 025,77 Eur. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3345-641/2020 panaikinimo antstolės Patvarkymą. Nutartyje teismas nurodė, kad antstolė, turėdama pareigą, nepasidomėjo, ar įmonės, iš kurios antstolė vykdo skolos išieškojimus, atžvilgiu yra pateiktas bei priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o tuo pačiu ir nesiėmė reikiamų priemonių vykdymo veiksmų teisėtumui užtikrinti, ginčijami antstolės procesiniai veiksmai buvo atlikti nepasinaudojus visomis jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis siekiant užtikrinti atliekamų vykdymo veiksmų teisėtumą, todėl 2020 m. sausio 29 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. 343301 panaikintas. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vykdyti įmonės turto realizavimą ir (ar) išieškojimą nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos yra imperatyvus ribojimas ir šį ribojimą pažeidžiantys atsiskaitymai su restruktūrizuojamos įmonės kreditoriais yra neteisėti. Taigi antstolė 2020 m. sausio 29 d. priėmusi išieškotų iš įmonės 27 246,60 Eur dydžio piniginių lėšų paskirstymo patvarkymą, atliko veiksmus galiojant tuos veiksmus imperatyviai draudžiančioms įstatymo normoms. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir remiantis Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3345-641/2020, kurioje konstatuota, kad antstolė atliko neteisėtus veiksmus, antstolė savo iniciatyva 2021 m. sausio 22 d. grąžino įmonei 1 025,77 Eur dydžio sumą, t. y. paskirstytas bei išmokėtas vykdymo išlaidas ir atlygį antstoliui. Ieškovei 2024 m. balandžio 9 d. raštu kreipusis į lėšas gavusius asmenis dėl antstolės pervestų lėšų grąžinimo, UAB „Legal Balance“, S. S., E. S. ir Joniškio rajono savivaldybės administracija savo iniciatyva įmonei grąžino antstolės neteisėtai išieškotas ir jiems pervestas lėšas, t. y. 5 096,95 Eur dydžio lėšas, o likę asmenys į įmonės prašymą nereagavo. Ieškovė reiškia ieškinį atsakovei antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo iš atsakovės įmonės naudai priteisiant 22 149,65 Eur dydžio sumą. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3345-641/2020 panaikino antstolės Patvarkymą ir konstatavo, kad atsakovė 2020 m. sausio 29 d. priėmusi išieškotų iš ieškovės 27 246,60 Eur dydžio piniginių lėšų paskirstymo Patvarkymą, atliko veiksmus galiojant tuos veiksmus imperatyviai draudžiančioms įstatymo normoms, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismas panaikino atsakovės priimtą Patvarkymą. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-3345-641/2020 yra įsiteisėjusi ir įgijusi res judicata galią. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3345-641/2020 aiškiai konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai, ieškovė nėra įpareigota iš naujo įrodinėti aplinkybes, kurios jau buvo patvirtintos įsiteisėjusia teismo nutartimi, kas reiškia, kad atsakovės neteisėti veiksmai, kaip jie buvo įvertinti ir patvirtinti nurodyta teismo nutartimi, tiesiogiai lėmė ieškovės patirtą žalą. Atsižvelgiant į tai, būtent atsakovei taikytina civilinė atsakomybė ir iš jos priteistina žala, kurios suma sudaro 22 149,65 Eur. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie konstatuoti įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi, ieškovė ir jo kreditoriai patyrė 22 149,65 Eur dydžio žalą. ĮRĮ, galiojusio pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo metu, 7 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir / ar išieškojimas sustabdomas. Taigi atsakovė, pervedusi 27 246,60 Eur dydžio lėšas ieškovės kreditoriams, atliko veiksmus galiojant tuos veiksmus imperatyviai draudžiančioms įstatymo normoms. Atsakovė privalėjo sustabdyti visus ieškovės turto (lėšų) realizavimo ir / ar išieškojimo veiksmus, o to nepadarius savo neteisėtais veiksmais atsakovė sukūrė neigiamas pasekmes ne tik ieškovei, tačiau ir kitiems jo kreditoriams. Buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos bei kreditorių lygiateisiškumo principas, kuris yra esminis restruktūrizavimo proceso elementas. Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovė neteko reikšmingos finansinės sumos, kuri būtų buvusi panaudota pagal restruktūrizavimo planą. Tokie atsakovės veiksmai ne tik pablogino ieškovės finansinę padėtį, bet ir pažeidė kitų kreditorių teises, nes jiems priklausančios lėšos buvo neteisėtai nukreiptos tik tam tikriems ieškovės kreditoriams, suteikiant jiems nepagrįstą pirmenybę. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė negalėjo tinkamai perskirstyti įmonės įsiskolinimų ir jų apmokėjimo terminų bei užtikrinti tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla.

3. Papildomai nurodė, jog ieškovės patirtą žalą sudaro atsakovės paskirstytų ir neteisėtai pervestų įmonės išieškotojams lėšų suma, kuri šio ieškinio teismui teikimo dieną iš viso sudaro 22 149,65 Eur. Atsakovei ne įstatymo nustatyta tvarka paskirsčius lėšas ir jas išmokėjus ieškovės išieškotojams, t. y. atlikus neteisėtus veiksmus, kai tą imperatyviai draudė įstatymo nuostatos, įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą, kurią sudaro 22 149,65 Eur dydžio suma. Atsakovė savo neteisėtais veiksmais nepagrįstai suteikė pirmenybės teisę tik tam tikriems kreditoriams atgauti savo reikalavimo patenkinimą prieš kitus ieškovės kreditorius. Ieškovė yra įsitikinusi, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys. Jeigu atsakovė, turinti itin plačius įgalinimus ir veikianti valstybės vardu pareigūnė, tinkamai vykdytų savo pareigas, nepažeistų imperatyvių įstatymo nuostatų ir nebūtų vykdžiusi neteisėto lėšų pervedimo, 22 149,65 Eur dydžio suma nebūtų pervesta tik keliems ieškovės kreditoriams ir ieškovės kreditorių reikalavimai būtų tenkinami ĮRĮ 13 straipsnio nustatyta tvarka. ĮRĮ aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad restruktūrizuojamos įmonės lėšų naudojimas ir atsiskaitymai su kreditoriais turi būti vykdomi griežtai laikantis įstatymo, vadinasi bet kokie mokėjimai, atlikti nesilaikant įstatymo reikalavimų, laikomi neteisėtais. Atsakovės priimtas Patvarkymas, kuriuo neteisėtai buvo pervestos lėšos, tiesiogiai lėmė ieškovės patirtą žalą, kurią atsakovė privalo atlyginti. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3345-641/2020 pripažino atsakovės veiksmus neteisėtais ir panaikino priimtą Patvarkymą, šis faktas tik patvirtina priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimą, todėl faktinis priežastinis ryšys konstatuotinas. Atsakovė, kaip viešosios teisės subjektas, privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydama vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, t. y. nepažeisdama kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Atsakovė, turėdama pareigą, nepasidomėjo, ar ieškovės, iš kurios atsakovė vykdė skolos išieškojimus, atžvilgiu buvo pateiktas ir priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atsakovė nepasinaudojo visomis jai suteiktomis priemonėmis, kurios būtinos vykdymo veiksmų teisėtumui užtikrinti. Taigi atsakovė, kaip viešosios teisės subjektas, suprato ir turėjo suprasti, kad turi imperatyvią pareigą tinkamai atlikti savo veiksmus, priešingu atveju jos veiksmai (arba neveikimas) pažeis kitų vykdymo proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus, taip sukeldamas žalą. Nepaisant to, atsakovė nepasinaudojo visomis, kaip viešajam subjektui, suteiktomis priemonėmis, pažeisdama ne tik imperatyvias įstatymo nuostatas, bet ir ieškovės bei jos kreditorių teises ir interesus. Ieškovė yra įsitikinusi, kad egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys. Jei atsakovė tinkamai vykdytų savo pareigas, laikytųsi imperatyvių įstatymo nuostatų ir nevykdytų neteisėtų veiksmų, ieškovė ir jos kreditoriai nebūtų patyrę žalos, nes tinkamas įsiskolinimų paskirstymas ir apmokėjimo terminų užtikrinimas būtų užtikrinęs tvarką, siekiant išvengti bankroto ir atkurti normalią įmonės ūkinę veiklą. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė, kaip viešosios teisės subjektas, kuriam taikomi aukšti atidumo, protingumo bei rūpestingumo reikalavimai, privalėjo pasidomėti ir išsamiai susipažinti su ieškovės situacija, ypač kai įstatymo leidėjas numato atsakovei visas galimas priemones, ir numatyti, kad netinkamai atlikusi savo pareigas, įmonė ir jos kreditoriai gali patirti žalą. Ieškovė bankroto administratorius apie atsakovės neteisėtus veiksmus sužinojo tik įsiteisėjus nutarčiai dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo, anksčiau sužinoti neturėjo galimybių, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 8 d., vadinasi, trejų metų ieškinio senaties terminas baigiasi 2025 m. lapkričio 8 d., todėl trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė antstolė Vaiva Šimkienė savo atsiliepime į ieškinį (DOK-15189) prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškinio reikalavimai yra tiesiogiai kildinami iš antstolės Vaivos Šimkienės 2020 m. sausio 29 d. priimto Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. 343301, kuriuo buvo paskirstyta iš skolininkės UAB „Aiba“ išieškota 27 246,60 Eur suma. Šis antstolės patvarkymas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3345-641/2020 buvo panaikintas. Pati ieškovė UAB „Aiba“ 2020 metais buvo šios minimos Šiaulių apylinkės teismo priimtos nutarties iniciatorė, teikdama antstolei Vaivai Šimkienei skundą dėl 2020 m. sausio 29 d. priimto Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. 343301 bei prašydama jį panaikinti ir grąžinti ieškovei 27 246,60 Eur. Ieškovei dar 2020 metų kovo mėnesį – Šiaulių apylinkės teismui 2020 m. kovo 17 d. priėmus nutartį Nr. 2YT-3345-641/2020 tapo žinoma apie pažeistą jos teisę, kurią ieškovės atstovė, nemokumo administratorė MB „Nemokumo klausimai“, siekia apginti teikdama teismui ieškinį dėl antstolės veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškinys teismui teikiamas ženkliai (beveik 2 kalendorinius metus) praleidus terminą tokio pobūdžio ieškiniams reikšti, todėl yra atmestinas. Antstolė prašo taikyti ieškinio senatį. Taip pat pažymi, kad ieškovės atstovė ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad šį ieškinį teismui teikia vadovaudamasi naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (LAT 2023 m. vasario 23 d. nutartis Nr. 3K-3-34-381/2023). Antstolės nuomone, tokiu ieškovės teisės taikymo interpretavimu negalima vadovautis kaip tinkamu teisiniu argumentu, vertinant antstolės Vaivos Šimkienės 2020 m. sausio 29 d. atlikto procesinio veiksmo – Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. 343301 priėmimo – sukeltas teisines pasekmes. Nurodo, kad tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms. Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris pareigą pagal ją atsakyti. Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį atmesti. 2020 m. kovo 17 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartimi Nr. 2YT-3345- 641/2020 restruktūrizuojamos UAB „Aiba“ skundą tenkino iš dalies ir panaikino antstolės Vaivos Šimkienės 2020 m. sausio 29 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 343301, tačiau reikalavimo dalį dėl piniginių lėšų grąžinimo paliko nenagrinėtą. Teismas akcentavo, kad restruktūrizuojamos UAB „Aiba“ reikalavimo dalyje dėl piniginių lėšų grąžinimo kyla klausimas dėl išieškotojų be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Teismas nurodė, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taikymui turi būti nustatytos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XX skyriuje įtvirtintos šių teisių gynimo būdų taikymo sąlygos, dėl to reikalavimas dėl piniginių lėšų grąžinimo gali būti nagrinėjamas pareiškiant ieškinį teisme pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio reikalavimus. Antstolė Vaiva Šimkienė dar 2020 m. balandžio 24 d. surašė ir išieškotojams išsiuntė prašymą, kuriuo savo iniciatyva informavo visus išieškotojus, kuriems buvo pervestos piniginės lėšos pagal 2020 m. sausio 29 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 343301, kad šias lėšas išieškotojai turi grąžinti į restruktūrizuojamos UAB „Aiba“ banko sąskaitą. Mano, kad ieškinys dėl jame įvardijamos 22 149,65 Eur sumos turėtų būti reiškiamas ne antstolei, kuri skolininko piniginėmis lėšomis nedisponuoja, o išieškotojams pagal 2020 m. sausio 29 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 343301, kurie nuo minėtos 2020 m. sausio 29 d. yra faktiniai ieškinio dalyko turėtojai ir juo disponuoja. Ieškovė buvo pradėjusi piniginių lėšų susigrąžinimo procesą, reikšdama reikalavimus grąžinti lėšas tinkamiems atsakovams. 2024 m. balandžio 9 d. ieškovė raštu kreipėsi į piniginėmis lėšomis faktiškai disponuojančius asmenis dėl antstolės pervestų lėšų grąžinimo – tokie ieškovės veiksmai netiesiogiai patvirtina faktą, kad ieškovė teisingai supranta, kas yra atsakovai šiame teisiniame ginče. Dalis asmenų, žinodami nepagrįsto praturtėjimo instituto teisines pasekmes, siekdami šių pasekmių išvengti bei tokiais savo veiksmais pripažindami ieškovės reikalavimo pagrįstumą, grąžino ieškovei jiems pervestas lėšas, iš viso 5 096,95 Eur. Likę asmenys – S. G., G. V., UAB „Langana“ ir M. A. į ieškovės prašymą niekaip nereagavo. Loginė ieškovės, siekiančios apginti savo pažeistą teisę, veiksmų seka buvo ieškinio teisme pareiškimas pagal CPK 135 straipsnio reikalavimus. Tačiau antstolei visiškai nesuprantama ir nėra aišku, kodėl ieškovė, jau įgyvendinusi dalį savo reikalavimų iš teisingų atsakovų, likusios reikalavimų dalies įgyvendinimą nusprendė nukreipė į antstolę kaip atsakovę, kuri šioje teisinėje situacijoje nėra ir negali būti tinkama atsakove. Antstolė Vaiva Šimkienė, atsakydama į ieškovės 2025 m. vasario 4 d. antstolei teiktą pretenziją, kuria ieškovė reikalavo jai pervesti 23 175,42 Eur, ieškovei buvo nurodžiusi, kad piniginių lėšų antstolės Vaivos Šimkienė depozitinėje sąskaitoje nėra jau nuo 2020 m. sausio 29 d. Dėl šios priežasties antstolė siūlė ieškovei dėl lėšų grąžinimo kreiptis į asmenis, kuriems šios lėšos buvo pervestos. Antstolės nuomone, nepriklausomai nuo faktinių ieškinio įgyvendinimo aplinkybių ir įvykdomumo garanto, atsakovės pasirinkimas teikiant ieškinį nėra ir negali būti išimtinai tik ieškovės laisvo apsisprendimo dispozicijoje.

5. Trečiasis asmuo UAB „Mindas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-47582), kuriame teismo prašė priimti sprendimą byloje teismo nuožiūra ir nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Mindas“ ginčo situacijoje nepriiminėjo jokių sprendimų ir negalėjo veikti ieškovės vardu ar ieškovės naudai. Būtent ieškovė, atstovaujama jos vienasmenio valdymo organo – vadovo reiškė prašymus/skundus dėl antstolio procesinių sprendimų panaikinimo, o ne tuometinis restruktūrizavimo administratorius UAB „Mindas“. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi nutraukė ieškovės restruktūrizavimo bylą, nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 21 d.

6. Trečiasis asmuo UADBB „Celemond draudimo brokeris“ pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-34845), kurie savo esme prilygsta atsiliepimui į ieškinį, kuriais prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad apie žalos atsiradimą ieškovė sužinojo 2020 m. kovo 17 d., o ieškinį pareiškė tik 2025 m. vasario 14 d., t. y. praėjus 5 metams, draudikas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu. Žalą kildinama iš neteisėtų antstolės veiksmų, kurie buvo nustatyti Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3345-641/2020. Minėtoje byloje būtent ieškovė buvo skundo dėl antstolės veiksmų pareiškėja. Momentas, kada ieškovė laikytina vėliausiai sužinojusiu apie savo teisių pažeidimą, yra 2020 m. kovo 17 d. Nuo šio momento ir yra skaičiuotinas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris ieškinio pareiškimo dieną jau buvo suėjęs. Ieškinio senaties termino pradžios momentas nustatomas ne tada, kai apie pažeidimą sužino kiekvienas naujas juridinio asmens atstovas, o tada, kai juridiniam asmeniui (jo atstovui einamuoju metu) objektyviai galima pirmą kartą suvokti apie galimą savo teisės pažeidimą. Ginčo atveju toks momentas buvo būtent Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties priėmimas, kadangi ieškovė dalyvavo šioje byloje ir kaip jos šalis gavo teismo nutartį, kurioje nustatytas nepagrįstas lėšų pervedimas. Ieškovės atstovo sužinojimo apie pažeidimą momentu taip pat buvo nemokumo administratorius UAB „Mindas“. Ieškovė ieškinio senaties termino pradžios momentu turėjo ne bet kokį atstovą, o nemokumo administratorių, kuris rūpinosi ne tik ieškovės, bet ir jos kreditorių interesais. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, be jokios abejonės žinojo apie savo teisės pažeidimą ir taip pat žinojo ieškinio senaties termino praleidimo padarinius. Nėra skirtumo, koks buvo nemokumo administratoriaus pavadinimas, kuris atstovavo ieškovę sužinojimo apie pažeidimą momentu. Svarbu tai, kad atstovas jau buvo specialus subjektas – nemokumo administratorius – todėl aplinkybė, kad naujas nemokumo administratorius (dabartinis atstovas) buvo paskirtas 2022 m. lapkričio 8 d. ginčui neturi teisinės reikšmės. Lėšų priteisimo reikalaujama ne iš lėšas neteisėtai turinčių asmenų, bet iš lėšų neturinčios antstolės. Tokio ieškinio reikalavimo tenkinimas prieštarautų civilinio proceso tikslui ir paskirčiai. Byloje trečiojo asmens teisėmis dalyvauja M. A., S. G., G. V. bei UAB „Langana“. Būtent šie asmenys yra neteisėtai gavę lėšas, kurias ieškiniu prašoma priteisti iš antstolės. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartyje nustatyta, kad trečiųjų asmenų gautos lėšos yra nepagrįstas praturtėjimas. Teismas netgi expressis verbis nurodė, jog ginčas turi būti sprendžiamas reiškiant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. M. A., S. G., G. V. bei UAB „Langana“ turi grąžinti ieškovei gautas lėšas, kaip atlyginimą už nuostolius dėl nepagrįsto praturtėjimo. Pažymėtina, jog nors tretieji asmenys ir turėjo reikalavimų ieškovei, jie neturėjo teisės atgauti skolos pažeidžiant nemokios bendrovės bei kitų jos kreditorių interesus. Patvarkymas dėl lėšų paskirstymo buvo panaikintas, santykis tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų grįžta į tą stadiją, kuri buvo iki antstolei pervedant lėšas, pas trečiuosius asmenis esančios lėšos priklauso skolininkei, egzistuoja nepagrįsto praturtėjimo situacija ir turi būti grąžintos ieškovei. Jei ieškinys būtų tenkintas, antstolė turėtų inicijuoti naują ginčą dalyvaujant toms pačioms šalims, nustatinėjant tas pačias aplinkybes, ginčas jau turėtų būti išspręstas dabar, nesukuriant pagrindo naujam procesui. Prašo civilinę bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

7. Ieškovės nemokumo administratorės atstovė Marta Zubkonienį teismo posėdžio metu iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad ieškovė savo ieškiniu įrodė visas egzistuojančias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. antstolės neteisėtus veiksmus, kurie yra konstatuoti Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi, taip pat žalos dydį – 22 149,65 Eur bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nesutinka, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, tik įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos, patikrina visu dokumentus ir esant poreikiui kreipiasi į teismą. Tai numatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 64 straipsnyje, kuris yra speciali norma CK 1.125 straipsnio 9 punkto atžvilgiu, kadangi suteikia bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratoriui naują senaties pradžios atskaitos tašką, t. y. 3 metų senaties terminas pradedamas skaičiuoti suėjus terminui, per kurį nemokumo administratorius turi atlikti įmonės dokumentų patikrinimą. Trijų metų senaties terminas nėra suėjęs, nes nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 8 d., ieškinys pateiktas 2025 m. vasario 14 d. Ieškovė pasirinko tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo G. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirbo pas ieškovę ir vieną mėnesį negavo darbo užmokesčio, tris kartus jis ėjo klausti, kada jam išmokės atlyginimą. Supratęs, kad pinigų už darbą nebegaus, nuėjo į Darbo inspekciją, kuri perdavė darbo užmokesčio išieškojimą antstolei. Po kurio laiko antstolė jam pervedė atlyginimą, sumos nepamena, bet atgavo savo uždirbtą darbo užmokestį. Po to gavo raštą, kad jis privalo savo uždirbtus pinigus vėl kažkam atiduoti, kuriuos gal po kokių 10-12 metų atgaus, nesupranta, kam to reikia. Mano, kad antstolė pasielgė labai teisingai. Jis mėnesį gyveno be pajamų, darbdavys nuo jo bėgo, jis skolinosi pinigų, kad pragyventų. Jo nedomina, ką bankroto administratorė teigia ieškiniu, tačiau pažymėjo, jog antstolė atstatė teisingumą. Taip pat teigė, jog neturi iš ko grąžinti pinigų, kurių reikalavo ieškovė, todėl turėtų vėl pinigus skolintis.

9. Atsakovė antstolė Vaiva Šimkienė į teismo posėdį neatvyko, šaukimas jai įteiktas tinkamai, buvo gautas prašymas civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

10. Tretieji asmenys M. A., S. G., I. B., UAB „Langana“ atstovas advokatas Virgilijus Januška, UADBB Celemond draudimo brokeris atstovas, UAB „Mindas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, todėl civilinė byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Faktinės aplinkybės.

11. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-344-856/2020 iškėlė restruktūrizavimo bylą ieškovei UAB „Aiba“, jos administratoriumi paskyrė UAB „Mindas“, nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 3 d. Antstolė Vaiva Šimkienė 2020 m. sausio 29 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 343301, kuriuo paskirstė ir pervedė iš ieškovės išieškotas 27 246,60 Eur lėšas ieškovės kreditoriams: E. S. – 528,12 Eur; S. G. – 528,12 Eur; G. V. – 897,34 Eur; UAB „Langana“ – 20 194,76 Eur; UAB „Legal Balance“ – 2 774,85 Eur; M. A. – 529,43 Eur; S. S. – 423,54 Eur; Joniškio rajono savivaldybės administracijai – 344,67 Eur; atsakovei antstolei Vaivai Šimkienei – 1 025,77 Eur. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3345-641/2020, išnagrinėjęs pareiškėjos restruktūrizuojamos UAB „Aiba“ skundą, tenkino jį iš dalies ir panaikinimo antstolės 2020 m. sausio 29 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 343301, o pareiškėjos restruktūrizuojamos UAB „Aiba“ reikalavimą grąžinti 27 246,60 Eur pinigines lėšas paliko nenagrinėtą. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi konstatavo, kad antstolė neginčijo, kad 2020 m. sausio 29 d. patvarkymu paskirstė išieškotas lėšas vykdomojoje byloje, galiojant tuos veiksmus imperatyviai draudžiančioms normoms, ginčijami antstolės veiksmai buvo atlikti nepasinaudojus visomis jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis siekiant užtikrinti atliekamų vykdymo veiksmų teisėtumą, nurodė, kad reikalavimas dėl 27 246,60 Eur lėšų grąžinimo turėtų būti nagrinėjamas ne ypatingosios teisenos tvarka, bet ginčo teisenos tvarka. Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo matyti, kad antstolė savo iniciatyva 2021 m. sausio 22 d. grąžino ieškovei antstolės naudai išieškotą 1 025,77 Eur dydžio sumą. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-155-856/2021 tenkino nemokumo administratorės UAB „Mindas“ prašymą ir nutraukė UAB „Aiba“ restruktūrizavimo bylą.

12. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-482-357/2022 iškėlė bankroto bylą UAB „Aiba“ ir nemokumo administratoriumi paskyrė MB „Nemokumo klausimai“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aiba“ įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 8 d. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, 2024 m. balandžio 9 d. su pretenzijomis kreipėsi į lėšas gavusius asmenis dėl antstolės pervestų lėšų grąžinimo. Iš ieškovės pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovei antstolės išieškotas lėšas grąžino UAB „Legal Balance“ – 2 774,85 Eur, S. S. – 423,54 Eur, E. S. – 528,12 Eur ir Joniškio rajono savivaldybės administracija – 344,67 Eur. Bendra ieškovei grąžintų lėšų suma kartu su atsakovės antstolės Vaivos Šimkienės grąžintomis lėšomis sudaro 5 096,95 Eur. Ieškovės teigimu, likę asmenys į ieškovės prašymą nereagavo, negrąžintų ieškovei lėšų suma sudaro 22 149,65 Eur. Ieškovė 2025 m. vasario 4 d. kreipėsi su pretenzija į atsakovę antstolę Vaivą Šimkienę, prašydama atlyginti neteisėtais veiksmais ieškovei padarytą 22 149,65 Eur žalą. Atsakovei žalos neatlyginus, ieškovė reiškia ieškinį dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Dėl ieškinio senaties taikymo

13. Atsakovė antstolė Vaiva Šimkienė ir trečiasis asmuo UADBB „Celemond draudimo brokeris“ prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Šį savo prašymą motyvuoja iš esmės tuo, kad apie žalos atsiradimą ieškovė sužinojo 2020 m. kovo 17 d., o ieškinį pareiškė tik 2025 m. vasario 14 d., t. y. praėjus 5 metams. Ieškovė būdama skundo dėl antstolės veiksmų pareiškėja, vėliausiai apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2020 m. kovo 17 d., kaip bylos šalis gavusi teismo nutartį, kurioje nustatytas nepagrįstas lėšų pervedimas, ir nuo šio momento yra skaičiuotinas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pabrėžė, kad ieškinio senaties termino pradžios momentas nustatomas ne tada, kai apie pažeidimą sužino kiekvienas naujas juridinio asmens atstovas, o tada, kai juridiniam asmeniui (jo atstovui einamuoju metu) objektyviai galima pirmą kartą suvokti apie galimą savo teisės pažeidimą. Ieškovės atstovo sužinojimo apie pažeidimą momentu taip pat buvo paskirtas nemokumo administratorius UAB „Mindas“. Svarbu tai, kad ieškovės atstovas jau buvo specialus subjektas – nemokumo administratorius, todėl aplinkybė, kad naujas nemokumo administratorius (dabartinis atstovas) buvo paskirtas 2022 m. lapkričio 8 d. ginčui neturi teisinės reikšmės.

14. Ieškovės nemokumo administratorės atstovė, nesutikdama su šiais atsakovės argumentais, teismo posėdžio metu nurodė, kad 3 metų senaties terminas pradedamas skaičiuoti suėjus terminui, per kurį nemokumo administratorius turi atlikti įmonės dokumentų patikrinimą. Trijų metų senaties terminas nėra suėjęs, nes nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 8 d., ieškinys pateiktas 2025 m. vasario 14 d.

15. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Taigi, CK 1.127 straipsnis sieja ieškinio senaties termino eigos pradžią ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-611/2020 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi, sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013), teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; kt.).

18. Naujausia kasacinio teismo praktika civilinėje byloje dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos kreditoriams atlyginimo, kurios išaiškinimai gali būti taikomi ir nagrinėjamu atveju, skelbia, kad atsižvelgiant į bankroto proceso pagrindinį tikslą ir bankroto administratoriaus funkciją ginti kreditorių interesus, kasacinio teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad tai, jog administratorius ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos kreditoriams atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoti ne anksčiau kaip nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti būtent bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022 42 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kada, padarius konkrečią žalą, bankroto administratorius galėjo ir turėjo sužinoti apie šią juridiniam asmeniui padarytą žalą, nustatoma pagal jau aptartas bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-1120/2025 56 punktą).

19. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta administratoriaus pareiga ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreiptis į teismą dėl šiose normose nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir (ar) bankroto pripažinimo tyčiniu. Taigi, šiuo teisiniu reguliavimu administratoriaus pareiga patikrinti juridinio asmens sudarytus sandorius apribota tokių sandorių sudarymo laikotarpiu, kuris turi būti ne trumpesnis nei 3 metai iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sudarytus sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas ir nekeičia ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014). Todėl nemokumo administratoriui įstatymo nustatyta pareiga per 6 mėnesius patikrinti įmonės sandorius neturi reikšmės sprendžiant dėl ieškovės sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momento (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022 42 punktą, 2025 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-1120/2025 61 punktą).

21. Nagrinėjamu atveju, ieškinio senaties termino pradžios eigos momentui įvertinti svarbi yra ta aplinkybė, kad ieškinys šioje civilinėje byloje pareikštas bankrutuojančios bendrovės vardu. Įmonei iškėlus bankroto bylą, kreditorių bei ieškovės teises ir interesus teisme atstovauja nemokumo administratorė. Nors atsakovė teigia, kad ieškovei 2020 m. sausio 24 d. iškėlus restruktūrizavimo bylą, jau buvo paskirtas nemokumo administratorius ir nuo 2020 m. kovo 17 d. turi būti skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia, o nemokumo administratorių pasikeitimas ginčui neturi teisinės reikšmės, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovei skirtingu laiku buvo pradėti du skirtingi procesai: Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-344-856/2020 ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla, kuri nutraukta 2021 m. balandžio 12 d., o Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto byla. JANĮ 103 straipsnyje, kuriame išvardijamos nemokumo administratoriaus restruktūrizavimo proceso metu atliekamos funkcijos, nėra nurodomos sandorių ginčijimo, ėmimosi priemonių skoloms išieškoti iš juridinio asmens skolininkų funkcijos, priešingai nei išvardijant nemokumo administratoriaus bankroto proceso metu atliekamas funkcijas (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktai). Be to, juridinio asmens veiklai restruktūrizavimo proceso metu vadovauja, jo turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja juridinio asmens vadovas arba kitas valdymo organo pareigas vykdantis asmuo <...> (JANĮ 102 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Analogiškų pareigų (ginčyti sandorius, kreiptis dėl skolų išieškojimo) restruktūrizavimo administratoriui nenumatė ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas, galiojęs iki 2020 m. sausio 1 d. (ĮRĮ 22 straipsnis). Taigi, nors JANĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos nemokumo administratoriaus funkcijos ginti visų kreditorių, taip pat ir juridinio asmens teises ir teisėtus interesus, tačiau ieškovei negali būti taikoma atsakomybė dėl galimo ieškinio senaties termino praleidimo dėl to, kad restruktūrizavimo proceso metu paskirtam administratoriui įstatymas nenumatė tiesioginės pareigos kreiptis į teismą dėl skolos (žalos) priteisimo. Ieškinio bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais pareiškimas yra viena iš bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriaus pareigų ir būtent su nemokumo administratoriaus sužinojimu apie bankrutuojančiai įmonei padarytą žalą yra siejama ieškinio senaties terminų skaičiavimo pradžia.

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės, nurodė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes apie atsakovės neteisėtus veiksmus nemokumo administratorė sužinojo tik įsiteisėjus nutarčiai dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo, anksčiau sužinoti neturėjo galimybių. Teismo posėdžio metu atstovė papildomai nurodė, kad 3 metų senaties terminas pradedamas skaičiuoti suėjus terminui, per kurį nemokumo administratorius turi atlikti įmonės dokumentų patikrinimą. Teismas pažymi, kad įvertinus teisinį reguliavimą ir naujausią kasacinio teismo praktiką, matyti, kad nemokumo administratoriui įstatymo nustatyta pareiga per 6 mėnesius patikrinti įmonės sandorius neturi reikšmės sprendžiant dėl ieškovės sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momento, šis laikotarpis ieškinio senaties termino eigos pradžios neapibrėžia, o ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina ne anksčiau kaip nuo to momento, kai apie žalą sužino ar turėjo sužinoti būtent bankroto administratorius. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė tikslios datos, kada bankroto administratorei tapo žinoma apie antstolės neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir ieškovei negrąžintas pinigų sumas, tačiau įvertinus tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis, kuria BUAB „Aiba“ buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 8 d., vadinasi, nuo šio momento nemokumo administratorė įgijo įstatymo jai suteiktus įgaliojimus veikti bankrutuojančio juridinio asmens vardu, faktiškai galėjo pradėti susipažinti su ieškovės dokumentais, o ieškinys teisme gautas 2025 m. vasario 14 d., todėl bet kokiu atveju ieškinio senaties terminas šioje byloje nėra praleistas ir nėra teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje taikyti ieškinio senatį (CPK 185 straipsnis).

Dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo

23. Atsakovė antstolė Vaiva Šimkienė ir trečiasis asmuo UADBB „Celemond draudimo brokeris“, nesutikdami su ieškiniu, teigia, kad pasirinktas netinkamas ieškovės teisių gynimo būdas, turėtų būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas ir ieškinys reiškiamas ne antstolei, kuri skolininko piniginėmis lėšomis nedisponuoja, o išieškotojams, kurie yra faktiniai ieškinio dalyko – jiems pervestų piniginių lėšų – turėtojai. Antstolei visiškai nesuprantama, kodėl ieškovė, įgyvendinusi dalį savo reikalavimų iš teisingų atsakovų, likusios reikalavimų dalies įgyvendinimą nusprendė nukreipė į antstolę kaip atsakovę.

24. Pažymėtina, kad kiekvienas civilinių teisinių santykių subjektas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir šias teises įgyvendinti jam labiausiai priimtinu būdu. Tačiau reikšminga tai, kad nagrinėdamas bylas dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, teismas vertina tik antstolio veiksmų teisėtumą ir žalos (nuostolių) atlyginimo klausimų nesprendžia. Nagrinėjamu atveju tas ir buvo padaryta – Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3345-641/2020, išnagrinėjęs pareiškėjos restruktūrizuojamos UAB „Aiba“ skundą ir pripažinęs antstolės veiksmus neteisėtais, panaikinimo antstolės 2020 m. sausio 29 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 343301, o pareiškėjos restruktūrizuojamos UAB „Aiba“ reikalavimą grąžinti 27 246,60 Eur pinigines lėšas paliko nenagrinėtą, nurodydamas, kad keliant klausimą dėl išieškotojų be pagrindo įgyto turto, t. y. 2020 m. sausio 29 d. antstolės patvarkymu paskirstytų 27 246,60 Eur piniginių lėšų grąžinimo, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taikymui turi būti nustatytos visos CK XX skyriuje įtvirtintos šių teisių gynimo būdų taikymo sąlygos, dėl to reikalavimas dėl lėšų grąžinimo turėtų būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka.

25. Vis dėlto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokie klausimai galėtų būti nagrinėjami skolininkui CPK nustatyta ieškinio teisena pareiškiant ieškinį antstoliui dėl atlyginimo žalos, patirtos antstoliui ne įstatymo nustatyta tvarka nurašius lėšas iš skolininko sąskaitos ir jas išmokėjus išieškotojams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023 70 punktą). Šiais kasacinio teismo išaiškinimais ir rėmėsi ieškovė, pareikšdama ieškinį atsakovei antstolei Vaivai Šimkienei dėl antstolio veiksmų padarytos žalos atlyginimo.

26. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi ir tai, kad viena iš nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų numato, kad ieškovas neturi galimybės apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Taigi nepagrįsto praturtėjimo institutas yra vertintinas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas, kaip savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas, o subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 50 punktas).

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad įstatyme yra įtvirtinta galimybė reikšti ieškinį dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir šiuo teisių gynimo būdu naudojasi ieškovė, o nepagrįsto praturtėjimo instituto, nagrinėjamu atveju, negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.

Dėl būtinųjų sąlygų antstolės civilinei atsakomybei

28. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta antstolio pareiga vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (AĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pagal AĮ 16 straipsnio 1 dalį, antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, ir įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016).

30. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245, 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis), kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atsakovas turėtų paneigti kaltės prezumpciją, nes, konstatavus neteisėtus veiksmus, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016).

31. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktu ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti žalą įrodinėdama civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. antstolės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp antstolės veiksmų ir žalos. Ieškovė teigė, kad atsakovei ne įstatymo nustatyta tvarka paskirsčius lėšas ir jas išmokėjus ieškovės išieškotojams, t. y. atlikus neteisėtus veiksmus, kai tą imperatyviai draudė įstatymo nuostatos, ieškovė ir jos kreditoriai patyrė žalą, kurią sudaro 22 149,65 Eur dydžio suma, ir pateiktu ieškiniu ieškovė prašo šią sumą priteisti iš atsakovės antstolės Vaivos Šimkienės kaip patirtų nuostolių atlyginimą.

Dėl neteisėtų veiksmų

32. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

33. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pareikštą reikalavimą atlyginti antstolio veiksmais padarytą žalą kildina iš antstolės atliktų neteisėtų veiksmų, kai antstolė, pažeisdama Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą vykdyti įmonės turto realizavimą ir (ar) išieškojimą nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, priėmė 2020 m. sausio 29 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 343301, kuriuo atsakovė paskirstė ir pervedė iš ieškovės išieškotas lėšas ieškovės kreditoriams. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3345-641/2020 panaikino antstolės 2020 m. sausio 29 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 343301 ir pripažino, kad įstatymo normoje įtvirtintas draudimas vykdyti įmonės turto realizavimą ir (ar) išieškojimą nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos yra imperatyvus ribojimas ir šį ribojimą pažeidžiantys atsiskaitymai su restruktūrizuojamos įmonės kreditoriais yra neteisėti; antstolė, turėdama pareigą nepasidomėjo, ar įmonės, iš kurios antstolė vykdo skolos išieškojimus, atžvilgiu yra pateiktas bei priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o tuo pačiu ir nesiėmė reikiamų priemonių vykdymo veiksmų teisėtumui užtikrinti; ginčijami antstolės Vaivos Šimkienės procesiniai veiksmai buvo atlikti nepasinaudojus visomis jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis siekiant užtikrinti atliekamų vykdymo veiksmų teisėtumą. Taigi teismas nustatė imperatyvių teisės normų esminius pažeidimus, kas buvo pagrindas panaikinti skundžiamą antstolės patvarkymą. Nurodytoje civilinėje byloje konstatuotas antstolės veiksmų neteisėtumas yra prejudicinis faktas ir jo ieškovei pakartotinai įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Dėl žalos dydžio

34. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurie atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-701/2025).

35. Civilinėje teisėje galioja visiško žalos atlyginimo principas. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CPK 6.251 straipsnio 1 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).

36. Antstolei Vaivai Šimkienei 2020 m. sausio 29 d. neteisėtai priėmus Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 343301, kurį vėliau teismas panaikino, ir ieškovės kreditoriams pervedusi 27 246,60 Eur dydžio lėšas, taip ieškovei bei kitiems kreditoriams sukėlė neigiamas pasekmes, nes šios sumos būtų panaudotos teisės aktų nustatyta tvarka įmonės restruktūrizavimo proceso metu. Ieškovės patirtą žalą sudaro atsakovės paskirstytų ir neteisėtai pervestų išieškotojams lėšų suma, kuri pagal pateiktus duomenis, daliai išieškotojų ir antstolei Vaivai Šimkienei grąžinus jiems išmokėtas sumas (5 096,95 Eur), iš viso sudaro 22 149,65 Eur. Ginčo dėl ieškovės patirto žalos dydžio byloje nėra. Ieškovės teismui pateiktas sąskaitos išrašas ir mokėjimo nurodymo kopija patvirtina trečiųjų asmenų (UAB „Legal Balance“, S. S., E. S. ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos) ir antstolės ieškovei grąžintų sumų faktą ir dydį, likusi negrąžinta suma yra 22 149,65 Eur. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė vieną iš atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – antstolės neteisėtais veiksmais padarytą žalos dydį – 22 149,65 Eur (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl priežastinio neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšio

37. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, byla Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, byla Nr. 3K-3-322/2008).

38. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškove, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys. Jeigu atsakovė, turinti itin plačius įgalinimus, nenukrypdama nuo profesinio rūpestingumo standarto, būtų tinkamai vykdžiusi jai kaip išieškojimo veiksmus atliekančiam subjektui priskirtas pareigas, nepažeidusi imperatyvių įstatymo nuostatų ir nebūtų vykdžiusi neteisėto lėšų pervedimo, 22 149,65 Eur dydžio žala ieškovei nebūtų atsiradusi. Atsakovė nepasinaudojo visomis, kaip viešajam subjektui, suteiktomis priemonėmis, pažeisdama ne tik imperatyvias įstatymo nuostatas, bet ir ieškovės bei jos kreditorių teises ir interesus. Paminėta 22 149,65 Eur suma laikytina ieškovės patirtais nuostoliais ir yra susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais. Šie ieškovės patirti nuostoliai yra rezultatas antstolės netinkamai atliktų pareigų (teisės aktų pažeidimo) (CK 6.247 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad yra pagrindas konstatuoti priežastinį ryšį tarp neteisėtų antstolės atliktų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių (CPK 178, 185 straipsniai).

39. Kadangi konstatavus neteisėtus atsakovės veiksmus, atsakovės kaltė preziumuojama, jos atsakovė nepaneigė, todėl dėl antstolės kaltės teismas plačiau nepasisako (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

40. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovei 22 149,65 Eur dydžio nuostolių atlyginimas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

41. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

42. CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (1 dalis); skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos priskiriamos prie kompensuojamųjų palūkanų. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019). Įstatymas numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

43. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo šalis sieja deliktiniai, o ne sutartiniai teisiniai santykiai, antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, antstolio kontora nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant ūkinę komercinę veiklą, subjektas (AĮ 2 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 3 dalis), todėl nagrinėjamu atveju taikytinas 5 procentų procesinių palūkanų dydis ir iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 22 149,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

44. Ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo vertintinas kaip procesinis reikalavimas, todėl šio klausimo išsprendimas pakeičiant taikytinų metinių procesinių palūkanų dydį, nelaikytinas ieškinio patenkinimu iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro už advokato teisines paslaugas patirtos 1 452,00 Eur dydžio išlaidos. Pažymėtina, kad ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršijo rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl nemažintinos. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos 1 452,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46. Ieškovė kaip bankrutuojanti įmonė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, ieškinį tenkinus, žyminis mokestis turėtų būti priteistas iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

47. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

48. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-735-916/2015). Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros.

49. Teismas, įvertinęs atsakovės procesinį elgesį, kad ji savo poziciją išdėstė atsiliepime į ieškinį, į tai, jog byla buvo išnagrinėta pakankamai operatyviai (per vieną teismo posėdį), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtų teisinga ir sąžininga nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir žyminio mokesčio bei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės į valstybės biudžetą nepriteisti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

50. Trečiasis asmuo UADBB „Celemond draudimo brokeris“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apmokant už advokato padėjėjo suteiktas paslaugas. Ieškinį tenkinus visiškai, nėra teisinio pagrindo iš atsakovės trečiojo asmens naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei BUAB „Aiba“, juridinio asmens kodas 301425726, atstovaujamai nemokumo administratorės MB „Nemokumo klausimai“, juridinio asmens kodas 306135680, iš atsakovės antstolės Vaivos Šimkienės, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22 149,65 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt devynių eurų 65 centų) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 22 149,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 452,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laura Miniotienė