- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- eI1-1898-872/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04589-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Saulius Jakaitis, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Simas Šuminas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. NN-534 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ (toliau – ir Nutarimas) .
Nurodo, kad pareiškėjas atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendį. Pareiškėjas bausmę atlikinėjo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK). Kalėjimų departamento Nutarimu nuspręsta pareiškėją perkelti į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN).
Pareiškėjo teigimu, Nutarimas neišsamus, jame tik nurodyta, kad perkėlimas vykdomas remiantis Tarnybiniu pranešimu dėl nuteistųjų perkėlimo Nr. 42-22934, tačiau iš Nutarimo turinio neaišku kas tokį tarnybinį pranešimą surašė – ar tai perkelianti įstaiga Pravieniškių PN-AK, ar Kalėjimų departamento atstovas. Nėra aišku, kas ir kada tokį Nutarimo projektą vizavo, nes ant pareiškėjui pateikto Nutarimo jokių vizų nesimato, taip pat jų nėra fiksuota ir dokumento metaduomenyse.
Nurodo, jog pareiškėjui nebuvo paaiškinta, kodėl jis yra perkeliamas iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN. Nutarime nėra išdėstyti pareiškėjo perkėlimo motyvai, nenurodytos jokios konkrečios tokio sprendimo faktinės aplinkybės, pats Nutarimas neargumentuotas, o aktai, kurių pagrindu priimtas Nutarimas, nesuderinami ir prieštaraujantys. Nutarime tik lakoniškai ir neišsamiai konstatuota, kad Nutarimas priimtas siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą.
Pažymi, kad pareiškėjas niekada neteikė nusiskundimų Pravieniškių PN-AK administracijai dėl to, kad jaustųsi nesaugus, jam šioje įkalinimo įstaigoje niekas ir niekada negrasino, todėl nesuprantama kas ir kokiu pagrindu konstatavo bei padarė išvadą, kad siekiant pareiškėjo saugumo užtikrinimo reikalinga jį perkelti iš vienų pataisos namų į kitus. Teigia, jog būdamas Pravieniškių PN-AK kolonijoje pareiškėjas sėkmingai vykdė ir resocializacijos programą. Pareiškėjas mano, kad tai rodo du aspektus: a) kad iš vienos pusės nėra linkęs žalotis, todėl ir šiuo aspektu kokio saugumo užtikrinimo siekiama jo perkėlimo iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą; b) nėra jokio pagrindo teigti, kad perkėlus jį į Vilniaus PN nuteistojo priežiūra bus veiksmingesnė.
Pareiškėjo teigimu, bausmės atlikimo metu asmenys atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, tam tikru laikotarpiu pataisos namai tampa jų gyvenamąja vieta. Kiekvienas toks įkalinimo įstaigos keitimas įkalintajam sukelia stresą, verčia jį vėl pratintis prie naujos aplinkos, naujos įkalinimo įstaigos tvarkos ir taisyklių, naujų žmonių, todėl asmens perkėlimas iš vienų pataisos namų į kitus negali būti atliekamas nemotyvuotai.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikydami skundo argumentus prašė pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, jog priimtas Nutarimas turėtų būti naikintinas tuo pagrindu, kad neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Jo teigimu, Nutarime nėra jokių motyvų ar argumentų, kokiais kriterijais remiantis būtent pareiškėjas iš 734 nuteistųjų pateko į 29 asmenų grupę, kurie buvo perkelti į Vilniaus PN. Pareiškėjo pateikta charakteristika patvirtina, jog jis dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, buvo du kartus skatintas, stengiasi keisti savo asmenybę. Be to, jis niekada nesiskundė, jog jam Pravieniškėse nesaugu, tuo tarpu dabar jo psichologinė būklė sparčiai blogėja.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu tai reikalinga siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Teigia, kad iš Pravieniškių PN-AK pareiškėjo 2021 m. spalio 12 d. charakteristikos Nr. 62-5988 matyti, kad pareiškėjas charakterizuojamas patenkinamai. Tačiau atsižvelgus į tai, jog Vilniaus PN yra ženkliai didesnis Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų skaičius nei Pravieniškių PN-AK bei yra vykdoma nuteistųjų dinaminė priežiūra, taip pat yra siekiama tinkamai užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą, pareiškėją buvo tikslinga perkelti tolimesniam bausmės atlikimui į Vilniaus PN (2021 m. spalio 22 d. Tarnybinis pranešimas dėl nuteistųjų perkėlimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Mano, kad skundžiamas Nutarimas yra motyvuotas bei pagrįstas, tad nėra pagrindo jį laikyti neteisėtu. Taip pat ta aplinkybė, jog Nutarimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo naikinti.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą pateiktais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Kalėjimų departamento 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. NN-534 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtni) Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendis pakeistas: nuspręsta A. B. nusikalstamus veiksmus (2017 m. lapkričio 14 d.), kvalifikuotus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, ir nusikalstamus veiksmus (2018 m. birželio 6 d.), kvalifikuotus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 12 (dvylikos) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Iš Pravieniškių PN-AK pareiškėjo 2021 m. spalio 12 d. charakteristikos Nr. (duomenys neskelbitini) matyti, kad pareiškėjas charakterizuojamas patenkinamai.
Pravieniškių PN-AK 2021 m. spalio 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN yra didesnis Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų skaičius nei Pravieniškių PN-AK bei yra vykdoma nuteistųjų dinaminė priežiūra, taip pat yra siekiama tinkamai užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą, pareiškėją būtų tikslinga perkelti tolimesniam bausmės atlikimui į Vilniaus PN.
Kalėjimų departamentas 2021 m. lapkričio 12 d. Nutarimu vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-208, 7 punktu bei atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 22 d. Tarnybiniame pranešime dėl nuteistųjų perkėlimo Nr. 42-22934 nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, nutarė pareiškėją perkelti iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN tęsti bausmės atlikimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.). Laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką detalizuoja Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-208 (toliau – ir Aprašas).
BVK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu tai reikalinga: 1) siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems arba 2) palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, arba 3) užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, arba 4) arba kitais BVK nustatytais atvejais. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Tvarkos aprašo 3 punktas numato, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu dėl nuteistojo perkėlimo (priedas) arba Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu dėl nuteistojo perkėlimo (esant BVK 88¹ straipsnio 4 dalies pagrindui). Minėto aprašo 4 punkte nustatyta, kad nuteistasis perkeliamas į pusiaukelės namus ar atvirą koloniją toje pačioje pataisos įstaigoje (ir grąžinamas iš jų į tą pačią pataisos įstaigą) – tos įstaigos direktoriaus sprendimu. Tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad perkeliančioji įstaiga parengia nutarimo ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo dėl nuteistojo perkėlimo projektą ir kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą (išvada, teikimas ir pan.) pateikia derinti (vizuoti) priimančiosios įstaigos vadovui bei Kalėjimų departamento padalinių, atsakingų už nuteistųjų priežiūrą ir įskaitą, sveikatos priežiūrą, kriminalinę žvalgybą, vadovams. Jeigu derinimas (vizavimas) vykdomas dokumentų valdymo sistemoje, priimančiosios įstaigos vadovas nutarimo projektą derina kvalifikuotu elektroniniu parašu, Kalėjimų departamento atitinkamų padalinių vadovai – dokumentų valdymo sistemos priemonėmis.
Tvarkos aprašo 7 punkte nuteistojo perkėlimui iš vienos pataisos įstaigos į kitą pataisos įstaigą siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems arba palengvinti socialinę reabilitaciją, arba užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, prie Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimo projekto pateikiami nuteistojo elgesį charakterizuojantys dokumentai. Nuteistąjį charakterizuojantys ar perkėlimo pagrindą nurodantys dokumentai prie Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimo projekto gali būti nepridedami tik tuo atveju, jei visa išsami informacija yra nurodoma pačiame nutarime.
Administracinių teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo yra numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2748-662/2020; 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-456-756/2017; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015).
Taigi, iš teisinio reglamentavimo matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė, atsižvelgiant į atitinkamas aplinkybes, nuteistąjį perkelti tęsti bausmės atlikimą į kitus pataisos namus. Teisinis reglamentavimas nenumato galimybės nuteistajam pačiam pasirinkti bausmės atlikimo vietos.
LVAT praktikoje yra pažymėta, jog Kalėjimų departamento administracinis aktas perkelti arba neperkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą turi būti motyvuotas, jame turi būti nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės lėmė išvadą, jog yra (nėra) išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Paprastai išimtinės aplinkybės, kliudančios nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, yra pateikiamos perkeliančiosios įstaigos išvadoje, kuri laikytina Kalėjimų departamento administracinio akto perkelti arba neperkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą motyvuojamąja dalimi (LVAT 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1588-146/2015).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015). VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-538-822/2019; 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje eA-1922-662/2016; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje eA-509-756/2016 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju Nutarime nurodyta, jog pareiškėjas perkeliamas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (Antrojo sektoriaus) į Vilniaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Nutarimas priimtas vadovaujantis Tvarkos aprašo 7 punktu bei atsižvelgiant į 2021 m. spalio 22 Tarnybiniame pranešime dėl nuteistųjų perkėlimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog Pravieniškių pataisos namų – atvirojoje kolonijoje (Antrajame sektoriuje) bausmę atlieka didelis nuteistųjų skaičius – 734. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus pataisos namuose yra ženkliai didesnis Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų skaičius, vykdoma nuteistųjų dinaminė priežiūra bei siekiant užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą tikslinga perkelti tolimesniam bausmės atlikimui į Vilniaus pataisos namus 29 nuteistuosius pagal pranešime nurodytą sąrašą. Taigi, Nutarimas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas buvo perkeltas į Vilniaus PN, priimtas galiojančių teisės aktų pagrindu, Nutarimo projekto sudarytojas – perkeliančioji įstaiga Pravieniškių PN-AK, Nutarimas vizuotas priimančiosios įstaigos direktoriaus ir patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus parašu, todėl darytina išvada, jog Nutarimo priėmimo procedūra nebuvo pažeista. Tačiau, vertinant Nutarimo pagrįstumą VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje kontekste matyti, kad ginčijamame Nutarime tik nurodyti teisės aktai ir paminėta, jog pareiškėjas perkeliamas siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Taigi, Nutarimo motyvai apsiriboja tik teisės aktų nuostatomis, todėl niekaip neatskleidžia būtinybės taikyti tokias nuostatas pareiškėjo perkėlimo atveju, neatskleidžia taikytų teisinių nuostatų esmės ir taikymo tikslingumo. Iš skundžiamo Nutarimo turinio nėra aišku, kodėl pareiškėjo veiksminga jo priežiūra ar saugumas negali būti toliau užtikrinama Pravieniškių PN-AK ir turi būti taikoma išimtis dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą įkalinimo įstaigą, pažymint tai, jog pareiškėjas nėra naujai atvykęs nuteistasis. Skundžiamas Nutarimas yra itin abstraktus ir nekonkretizuotas, jame nėra pateikiamos aplinkybės, kurioms esant yra pagrindas pareiškėją perkelti į kitą kalinimo įstaigą.
Nutarimo motyvų trūkumas šiuo atveju yra esminis. Iš pareiškėjo skundo turinio ir jo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad pareiškėjui nėra aiškios jo perkėlimo priežastys. Teismo vertinimu, tokios priežastys negali būti nustatytos iš Nutarimo turinio, nes jame tik pacituotos taikytinos teisės aktų nuostatos, bet jų turinys pareiškėjo perkėlimo atveju nėra atskleidžiamas. Taigi motyvų išdėstymas Nutarime nėra pakankamas, toks Nutarimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje įtvirtinto adekvataus motyvų išdėstymo reikalavimo. Nors Kalėjimų departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė (BVK 69 straipsnio 5 dalis) perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą, tačiau tai nepaneigia Kalėjimų departamento, kaip viešojo administravimo įstaigos, pareigos pagrįsti savo priimamus administracinius aktus, taip, kad jie būtų aiškūs, suprantami, būtų galima nustatyti tokių aktų priėmimo priežastis asmeniui, kurio atžvilgiu jie yra priimami.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijamas Kalėjimų departamento 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. NN-534 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, toks administracinis aktas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje keliamų reikalavimų, todėl yra naikintinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. NN-534 „Dėl nuteistojo perkėlimo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.