Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. G. 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 11 val. 55 min., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios nesuvaldęs nuvažiavo į dešinį kelio kelkraštį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARBH-0043, 12 val. 30 min. nustatytas 2,33 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamasis M. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, parodė, kad įvykio dieną išgėrė 4 alaus ir važiavo nusipirkti cigarečių, tačiau prarado budrumą, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelkraščio. Įvykio metu vairavo automobilį „Opel“, kuris priklauso jam pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Teisę vairuoti transporto priemones turėjo, šiuo metu ji yra sustabdyta. Neseniai pradėjo dirbti, gauna pajamas, kurios sudaro maždaug 900 Eur. Jam yra žinoma, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti neblaiviems asmenims. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 133–134).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo M. G. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam M. G. pareikštame kaltinime pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be anksčiau nurodytų aplinkybių, buvo nurodomi abiejų neblaivumo patikrinimų rezultatai, t. y. inkriminuota, jog kaltinamasis M. G. vairavo anksčiau nurodytą transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 12 val. 14 min. nustatytas 2,61 promilių, o 12 val. 30 min. – 2,33 promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Taisyklių 4 punktu, kaltinime privaloma nurodyti tik kaltinamajam palankesnį (mažesnį) girtumo laipsnį, todėl aplinkybė, jog 2025 m. rugpjūčio 30 d. apie 12 val. 14 min. M. G. nustatytas 2,61 promilių neblaivumas, šalintina iš kaltinimo. Ši kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia juridinės kvalifikacijos bei nepažeidžia jo teisės į gynybą, todėl yra leistina. Tai atitinka ir aukštesnės instancijos teismo praktiką (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-658/2019 ir kt.).

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis M. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 63–65), administracine tvarka baustas (b. l. 67–72), kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, dirba (b. l. 133). Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, M. G. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta baudos bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliam sankcijoje numatytam dydžiui.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, dėl to teisiamojo posėdžio metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tai yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą M. G., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka nebuvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,33 promilių), nusikaltimas baigtas, kaltės forma – tyčia, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamojo asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka). Anksčiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 1 metų ir 6 mėnesių terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo - paskyrimo - 2025 m. rugsėjo 3 d. (b. l. 102–104).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas.

Pažymėtina ir tai, jog, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021), turto vertės išieškojimo taikymas tais atvejais, kai galimas paties turto konfiskavimas, yra išimtinis ir pirmiausia turi būti svarstoma būtent turto konfiskavimo galimybė (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-806/2021). Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu transporto priemonės savininkas su jam priklausančia transporto priemone padaro nusikaltimą, ši transporto priemonė yra pripažįstama nusikaltimo padarymo priemone, tai visais atvejais konfiskuojama, o ne išieškoma tokios transporto priemonės vertė (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-341-530/2021).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. G. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso kaltinamajam M. G., jis ją įsigijo 2025 m. liepos 2 d. (b. l. 43–44). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad transporto priemonės – „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei lengvas neblaivumo laipsnis, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam M. G. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama. Tai atitinka ir aukštesniųjų teismų praktiką (2021 m. balandžio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 2018 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

IV. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kurioje nurodyta, kad byloje advokatė Alvyda Rima Medišauskienė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. G.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 93,75 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo (b. l. 126–129).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 431 straipsnio, 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir kaltinamajam pastarojo pačiam nepasikvietus turi būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka.

Nors anksčiau minėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos pažymoje nurodytais duomenimis, tačiau, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus antrinės teisinės pagalbos apimtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, tai, jog kaltinamasis tik neseniai pradėjo dirbti (iš kaltinamojo žodžių – 2025 m. rugsėjo 8 d.), baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie kaltinamojo turimą kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą (išskyrus transporto priemonę, kuriai taikomas konfiskavimas), todėl šiuo konkrečiu atveju, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo M. G. nepriteistinos.

V. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis, saugomas (duomenys neskelbtini), bei registracijos liudijimas, saugomas baudžiamojoje byloje (bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini konfiskaciją vykdysiančiai institucijai;

2 kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones – panaikintinos (b. l. 98–101, 102–105).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andriaus Braso 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto - automobilio - konfiskavimą, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. G. turtui, registruotam S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu – transporto priemonei „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2025 m. rugsėjo 3 d. iki 2026 m. sausio 3 d. Turto saugotoju paskirtas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (b. l. 95–96). Siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, laikino nuosavybės apribojimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dalies, kuria paskirtas turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 51 (penkiasdešimt vieno) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (2550 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. G. 34 (trisdešimt keturių) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (1700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, skirti M. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 3 d.,

- konfiskuoti automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

M. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikinti.

Išaiškinti M. G., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei (Kaunas, Laisvės al. 103). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Laikiną M. G. nuosavybės teisės į automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, apribojimo terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies, kuria paskirtas turto – automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) - konfiskavimas, įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį, saugomą (duomenys neskelbtini), bei registracijos liudijimą, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti konfiskaciją vykdysiančiai institucijai;

- 2 (du) kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.