Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

sekretoriaujant Aleksandrui Zujevui, Simonai Mališauskaitei, Boženei Kosteckai, Ilonai Lonskai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 189 str. 1 d. (dvi veikos), 189 str. 3 d. (dvi veikos), 10 MGL (1250 Lt) bauda;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartimi M. T. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jam neatlikus 3 mėnesių 11 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2009 m. vasario 23 d. išbrauktas iš įskaitos pataisos inspekcijoje);

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 11 mėnesių (Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartimi M. T. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jam neatlikus 1 mėn. 12 d. laisvės atėmimo bausmės, 2010 m. kovo 1 d. išbrauktas iš įskaitos pataisos inspekcijoje);

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams,

5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams (2013 m. vasario 1 d. paleistas iš Kybartų pataisos namų atlikus bausmę);

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 227 str. 2 d. areštu 45 paroms, vadovaujantis BK 64 ¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir M. T. paskirtas 30 parų areštas;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinta vienu trečdaliu ir M. T. paskirtas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. spalio 6 d. iki 2013 m. spalio 7 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. nužudė kitą žmogų, nusikalstamą veiką padarydamas tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis:

M. T. 2013 m. spalio 24 d., apie 21.20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 31-45 butų laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su V. P. metu, tyčia sudavė jam 7 smūgius peiliu į krūtinės ląstos, pilvo ir rankų sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam pjautines-durines žaizdas kairiame petyje, pilve su III dešiniojo šonkaulio sužalojimu, dešiniame rieše, krūtinės dešinėje pusėje su V dešiniojo šonkaulio, plaučių ir kepenų sužalojimais, pjautines durtines žaizdas su kepenų ir didžiosios taukinės sužalojimais, durtinę pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su kairiųjų V-VI šonkaulių, širdiplėvės, širdies dešinio skilvelio sužalojimais, ko pasėkoje, dėl ūmaus širdies veiklos nepakankamumo, sukeltos širdies tamponados, įvykusios dėl durtinio pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo, pasireiškusio durtine pjautine kiaurymine krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su kairiųjų V-VI šonkaulių, širdiplėvės, širdies dešiniojo skilvelio sužalojimais, V. P. vietoje mirė.

Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis M. T. savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau prašė jo veiką kvalifikuoti ne pagal BK 129 str. 1 d., o pagal BK 130 str. Kaltinamasis nurodė, kad 2013 m. spalio 24 d. vakare, apie 19.00 val., jis grįžo namo, skambino į duris, tačiau niekas jų neatidarė, nors namie buvo ir nukentėjusysis, ir kaltinamojo motina. Kaltinamasis pažymėjo, kad girdėjo jų balsus už durų, V. P. sakė jo motinai neįleisti kaltinamojo į namus. Kaltinamasis į duris skambino apie pusę valandos, po to nusileido vienu aukštu žemiau, atsisėdo ir užmigo laiptinėje, tačiau prabudo nuo nukentėjusiojo smūgių, kuris kaltinamąjį kratė, spardė, mušė, sudavė į veidą, pradėjo varyti iš laiptinės, sakė, kad jis čia negyvens, dėl ko kilo konfliktas. Kaltinamasis paaiškino, kad prieš tai jo sugyventinė prarado kūdikį, o nukentėjusysis pradėjo apie tai pasakoti, sakė, kad gerai, jog vaikas negimė. Dėl to jie susistumdė, tačiau kaltinamasis negalėjo atsiminti paties susistumdymo mechanizmo, ar nukentėjusysis nukrito ar ne. Po kurio laiko kaltinamasis išgirdo motinos klyksmą, pažiūrėjo ir pamatė, kad nukentėjusysis gulėjo subadytas, o jis stovėjo šalia su peiliu. Kaltinamasis neprisiminė, kiek tiksliai smūgių sudavė. Tyrėja jam pasakė, kad kaltinamasis sudavė 7 smūgius, jis sutiko su tuo. Kaltinamasis neginčijo suduotų smūgių skaičiaus. Smūgius nukentėjusiajam jis sudavė peiliu, tačiau pačių smūgio sudavimo aplinkybių neatsiminė. Kaltinamasis nežiūrėjo, kur dūrė. Jis nieko nesiekė, nežino, kodėl išsitraukė peilį. Nurodė, kad esmės tai neturi, nes jis nužudė žmogų. Kaltinamasis paaiškino, kad peilį buvo pasiėmęs iš savo namų ruošti maistui, tai buvo virtuvinis peilis. Kaltinamasis atsipeikėjo, kai išgirdo motinos klyksmą ir pamatė, kad guli subadytas žmogus. Pasak kaltinamojo, viskas prasidėjo po to, kai V. P. jį įžeidė dėl negimusio vaiko. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nenurodė aplinkybių apie draugės persileidimą, nes nenorėjo, kad ji būtų kviečiama, kad jai reikėtų iš naujo viską prisiminti. Kaltinamasis nežino, ar jo motina matė pačius smūgius, motina stovėjo prie jo ir rėkė. Kaltinamasis, kai pamatė, ką padarė, pabėgo į kiemą. Pas jį dar buvo butelis alaus, kaltinamasis atsigėrė alaus, užsirūkė. Po kažkiek laiko, gal po pusvalandžio, kaltinamasis nuėjo pas savo pažįstamą, kur atvažiavo pareigūnai ir jį suėmė. Kaltinamasis paaiškino, kad įvykio dieną jis nevartojo narkotinių medžiagų, iki paties įvykio jis turėjo litrą alaus, pusę litro išgėrė laiptinėje iki nusikaltimo, o likusią dalį išgėrė po to. Kaltinamasis nurodė, kad anksčiau su nukentėjusiuoju taip pat buvo konfliktų, nes jam nepatiko, kad kaltinamasis yra teistas, jam kilo pavydas, kad kaltinamasis turi draugę, jis pradėjo priekaištauti dėl kitų buitinių dalykų. Iki įvykio tris savaites kaltinamasis gyveno lauke, laiptinėje. Kaltinamasis pripažino, kad blogai padarė, gailisi ir išgyvena dėl to. Pažymėjo, kad šis įvykis paliko pasekmes sveikatai, jis buvo gydomas psichologų, gėrė vaistus daugiau nei pusę metų. Kaltinamasis sutiko su pareikštais civiliniais ieškiniais, sutiko juos apmokėti. Teisėjai BPK 276 str. 3 d. pagrindu pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis paaiškino, kad V. P. nukrito ant ketvirto aukšto aikštelės. Kai kaltinamasis atsipeikėjo, V. P. gulėjo ant nugaros. Kaltinamasis patvirtino aplinkybę, kad V. P. gulėjo ant nugaros, kai kaltinamasis sudavė smūgius.

Apklaustas įtariamuoju 2013 m. spalio 25 d. M. T. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai ir labai gailisi dėl padaryto. Jo motina K. T. apie 3 metus bendravo su V. P., o apie metus laiko gyveno motinos bute adresu Minties g. 11-43, Vilniuje. Jo santykiai su V. P. buvo nekokie. Motina su V. P. mylėjo vienas kitą, tačiau prisigėrę pradėdavo konfliktuoti. Vieną kartą konflikto metu šis buvo motinai akį pamušęs. M. T. taip pat gyvena motinos bute, todėl, kai V. P. prisigerdavo, tarp jų kildavo konfliktai, nes V. P. prie jo kabinėjosi žodžiais. Su kiekvienu kartu barniai buvo vis rimtesni. Su laiku V. P. įtakojo motiną, kad ši neįleistų jo namo, jam tekdavo nakvoti laiptinėje. 2013-10-24 apie 20.00 val. M. T. atėjo namo. Buto durų jam niekas neatidarė. Už durų jis girdėjo bute šūkaujančio V. P. balsą. Girdėjo ir motinos balsą, tačiau, ką šie šūkavo, nesuprato. Kadangi durų niekas neatidarė, M. T. nusileido žemyn, tarp 4 ir 5 aukšto esančią aikštelę, prisėdo ant kilimėlio. Dėl to, kad buvo pavargęs, prigulė ant jo ir užmigo. Pabudo nuo to, kai jį gulintį spardė V. P., nes šiam jis trukdė praeiti, kadangi gulėjo palei laiptus. V. P. pradžioje jį purtė, kad atsibustų, vėliau pradėjo spardyti. V. P. jam spyrė į nugarą porą kartų. Jis pabudo, V. P. pradėjo šūkauti, kad šituose namuose negyvens, kad su jo motina susituoks ir tas butas bus šio, kad jis bus valkata. Tada M. T. atsistojo priešais V. P., jie apsistumdė, tuomet jis pastūmė V. P. ir pamatė, kad šis krenta nuo laiptų. V. P. krito nuo laiptų žemyn ant 4 aukšto aikštelės. Nukritęs šis gulėjo ant nugaros. Tuomet jis prie V. P. prišoko ir sudavė šiam peiliu apie 5 kartus į krūtinę ir pilvą. Kai sudavinėjo smūgius peiliu, jis stovėjo virš V. P. pasilenkęs. Nuo jo smogimų peiliu V. P. nespėjo apsiginti. Smūgius jis sudavinėjo labai greitai. Peilį, kuriuo smogė, jis turėjo kelnių galinėje kišenėje. Peilis buitinis, apie 7 cm ilgio, nesulankstomas, medine rankena. Peilį jis nešiojosi savigynai, nes gyvena tokį gyvenimą t. y. miega laiptinėje, savigynai nuo kalėjimo draugų, duonai atsipjauti. Tuomet pamatė, kad laiptinėje, tarp 4 ir 5 aukštų leidžiasi jo motina, pastaroji jį su V. P. matė. Taip pat motina matė kaip V. P. šūkavo pradžioje ant jo ir jų apsistumdymą. Tuomet jis pabėgo, peilį pasiimdamas su savimi, įsidėjo jį į kelnių kišenę. Motina nubėgo į butą kviesti greitąją. Jis išbėgęs iš laiptinės, nubėgo į krūmus, prie namų, nežinojo ar V. P. mirė. Po kokių 20 minučių, kiek apsiraminęs jis nuėjo pas pažįstamą vardu L., kurio kitų duomenų nežino, į šio namo laiptinę. L. gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tikslesnio adreso nežino. Jis sėdėjo L. namo laiptinėje, rūkė, su niekuo nebendravo. Tuomet jis išgirdo, kad į tą laiptinę atvažiavo policija. Laiptinė koduota, kai jis išgirdo, kad policijos pareigūnai skambina į L. buto duris, jis nubėgo pas jį namo, jo buto durys buvo atidarytos. Bėgo pas L. į butą, nes ten laikė savo daiktus, norėjo juos pasiimti, nes jį vis vien sulaikytų. Jis spėjo tik iki buto koridoriaus įbėgti ir iš paskos atėję į butą pareigūnai jį sulaikė. L. jam tik padavė jo daiktus, apie įvykį su juo nespėjo pasikalbėti. 2013-10-24 apie 19.00 val. jis išgėrė 1 Ltr. talpos alaus butelį „Optima linija“ 7 laipsnių stiprumo. Nuo išgerto alkoholio jis nesijautė apsvaigęs, viską prisimena gerai (T. 2, b. l. 9-11).

Motyvuojamoji dalis

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis M. T. patvirtino savo duotus parodymus (T. 2, b. l. 16-23).

Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji E. M. parodė, kad V. P. buvo jos tėvas. Paaiškino, kad apie šį įvyki žino nedaug, jai atostogaujant paskambino iš darbo ir pasakė, kad ieško policija, atvykus į Vilniaus apskrities VPK pranešė šią žinią. Nukentėjusioji pažymėjo, kad su tėvu seniai nebendravo, nematė, neturėjo jo telefono numerio. Tiksliai negalėjo pasakyti, kiek laiko nebendravo su tėvu, gali būti, kad nuo 2007-2008 metų. Nukentėjusioji su tėvu nebendravo, nes jos tėvai išsiskyrė, negalėjo tėvo priversti bendrauti su ja, jei jis to nenorėjo. Dėl turtinės žalos, nukentėjusioji paaiškino, kad šią žalą sudarė laidojimo išlaidos 3885,22 litų. Pažymėjo, kad daugiausia pinigų išleido močiutė su teta, nukentėjusioji pirko tik vainiką, už kurį sumokėjo apie 100 litų. Nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo skirta 1040 litų laidojimo pašalpa, už kurią iš karto buvo nupirktas karstas. Dvasinius išgyvenimus nukentėjusioji įvertino 10000 litų. Tėvo mirtis ją sukrėtė, nukentėjusioji tikėjosi, kad jis kažkada norės ją pamatyti.

Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji J. O. parodė, kad V. P. buvo jos brolis. Paaiškino, kad visą laidojimo išlaidų sumą mokėjo jos motina. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji paaiškino, kad brolio mirtis ją sukrėtė, dėl to ji labai išgyveno, nes prarado savo vienintelį brolį. Taip pat nurodė, kad jie paaukojo 600 litų vyskupijai. Gedulingi pietūs buvo kavinėje, maistas, nupirktas parduotuvėje, irgi buvo panaudotas kavinėje. Nukentėjusioji atsisakė materialinės žalos dalies, prašė priteisti tik neturtinę žalą.

Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji E. P. parodė, kad V. P. buvo jos sūnus. Paskutinis pokalbis su sūnumi buvo 2013 m. spalio 24 d. 14.00 val., jis papasakojo, kad savaitgalį važiuos į suvažiavimą. Nukentėjusioji sutiko J. O., E. M., jos nuvežė ją namo ir tik ten pasakė, kad jos sūnus mirė. Nukentėjusiajai buvo šokas, ji neatsimena, kaip pragyveno du mėnesius. Nukentėjusioji 15 dienų gydėsi, už tai sumokėjo 1500 litų. Nukentėjusiajai padidėjo spaudimas, ji nuolat geria vaistus. Nukentėjusioji reiškia ieškinį dėl neturtinės žalos 10000 litų.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja K. T. parodė, kad su nužudytuoju gyveno kartu, santykiai buvo normalūs. Jos sūnus su nužudytuoju sutarė gerai. Įvykio dieną liudytoja buvo darbe, grįžo apie 20.00 val. V. P. sakė, kad jam reikia aplankyti motiną prieš išvažiuojant, jis išėjo su šuniu. Liudytoja išgirdo triukšmą, išėjo iš buto, pamatė ketvirtame aukšte gulintį V. P. ir norintį kažką pasakyti. Viskas vyko apie 21 val. Kai liudytoja pamatė V. P., jis jau gulėjo uždėjęs rankas ant krūtinės, aplinkui daugiau žmonių ji nematė. Liudytoja iškvietė greitąją pagalbą, atvažiavo greitoji pagalba, bet V. P. nebeišgelbėjo. Liudytoja neprisiminė, kad jos sūnus būtų konfliktavęs su V. P.. Teisėjai pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja K. T. paaiškino, kad įvykio metu matė nubėgančio vyriškio siluetą, kaimynai jai pasakė, kad vyriškis buvo panašus į jos sūnų.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. T. parodė, kad sūnus M. T. gyvena su ja jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Maždaug prieš trejus metus pas ją apsigyveno sugyventinis V. P.. Kuomet kartu su V. P. apsigyveno jos sūnus, su juo sutardavo gerai, tačiau prieš beveik jau trejus metus, jos sūnus buvo nuteistas ir jam paskirta 2,5 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko Alytuje. M. iš įkalinimo įstaigos grįžo 2013 m. kovo mėn. ir jis jau turėjo merginą, su kuria apsigyveno liudytojos bute. V. P. bardavo jos sūnų pakeltu tonu, jis priekaištavo jos sūnui motyvuotai, kad pastarasis niekur nedirba, o naudojasi jos išlaikymu. 2013-10-24 ji parėjo iš darbo apie 20.30 val. Reikėjo išvesti šunį, bet ji buvo labai pavargusi, todėl V. P. išėjo su šuniu, o ji pradėjo apsirenginėti, nes norėjo eiti kartu. Kai ji išėjo, užrakino buto duris ir ėmė leistis į apačią, išgirdo kažkokį triukšmą ir pasižiūrėjo į apačią, pamatė, kad siluetas su juoda striuke ir šviesiai pilkomis sportinėmis kelnėmis nubėgo žemyn, ant galvos buvo kapišonas, ji pribėgo prie V. P., kuris jos akyse nugriuvo ant nugaros ir ji pamatė kraują ant jo lūpų, ji klausė jo kas jam atsitiko, pajudino jį už rankos ir tada pamatė, kad jam iš krūtinės sunkiasi kraujas. Ji nežino, dėl kokių priežasčių jos sūnus nužudė V. P. (T. 1, b. l. 194-196).

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad dirbu patrulių rinktinėje. Gal prieš metus buvo gautas iškvietimas, kad laiptinėje guli sužeistas vyras. Atvykus jie pamatė be gyvybės ženklų gulintį vyriškį. Su juo buvo susijaudinusi moteris ir kaimynė. Budėtojas jiems pranešė, kad nužudyti galėjo vyriškis su gobtuvu. Kaltinamojo motina su policijos pareigūnais kalbėjo nenoriai. Atvykus kriminalistams, šie bendravo su motina, ji pasakė, kur galėtų būti jos sūnus. Nuvykus į nurodytą vietą, jie jį rado. Kaltinamasis neneigė, kad sužalojo vyrą. Jis policijos pareigūnams pasakė, kad buvo krūmuose, kol atvažiavo greitoji. Liudytojas paaiškino, kad kaltinamasis gal ir buvo vartojęs alkoholio. Pas kaltinamąjį jie rado švirkštą ir peilį.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas L. S. parodė, kad M. T. yra jo kaimynas. 2013 m. spalio 24 d. vakare kaltinamasis užėjo pas jį ir atvažiavo policija. Jie su kaltinamuoju nieko nekalbėjo. Teisėjai pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas L. S. paaiškino, kad įvykio vakarą kaltinamasis skambino motinai iš liudytojo telefono. Kaltinamasis jam pasakė, kad nužudė savo patėvį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. S. parodė, kad kaip kaimyną apie 10 metų pažįsta M. T., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2013-10-22 M. T. pas jį namo atnešė savo daiktus, sudėtus į dvi dideles tašes. M. T. jam pasakė, kad šį iš namų išvarė motina, nes jis iš namų vogė daiktus. Pamena, kad 2013-10-24 22.30 val. M. T. užėjo pas jį namo, paprašė cigaretės. Jie stovėjo laiptinėje, rūkė. M. T. jam rusiškai pasakė „grochnul svojego starogo“, t. y. pasakė, kad nužudė savo patėvį. Jis paklausė, kaip tai atsitiko, ir M. T. pasakė, kad šis pats gulėjo laiptinėje ir patėvis šį koja pastūmė. Tuomet jis supyko ir papjovė patėvį. Pradžioje jis M. T. nepatikėjo, nes šis kalbėjo ramiai, tačiau pagal išvaizdą atrodė nevisai taip kaip įprastai, atrodė pasimetęs. Tada jis nuėjo namo, o M. T. dar liko sėdėti laiptinėje. Tuo metu jis išgirdo beldimą į savo buto duris. Jo sūnus atidarė duris, o jis pats buvo kitame kambaryje. Išgirdęs triukšmą bute, tuomet išėjo iš kambario, pamatė, kad bute policijos pareigūnai ir jie iš kambario vedasi M. T.. Jo manymu, M. T. užėjo į butą prieš pat įeinant pareigūnams. Kai pareigūnai sulaikė M. T., jis matė kaip tikrino šio drabužius ir pamatė, kaip pareigūnai iš M. T. kelnių kišenės išėmė peilį (T. 1, b. l. 187-188).

2013-10-24 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) namo laiptinė ir vyriškos lyties lavonas. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) namo laiptinė, kurios butai prasideda nuo Nr. 31 iki 45. Vyriškos lyties lavonas guli įstrižai aikštelės, galva nukreipta į kampą tarp 42 ir 41 buto. Lavonas su smurtinės mirties požymiais (T. 1, b. l. 6-38). 2013-10-25 įvykio vietos papildomos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, laiptinės prasidedančios buto Nr. 31-45, 4-5 aukštų laiptinės aikštelės. Apžiūros metu dėmių ir sutepimų, tinkančių tyrimui, nepastebėta (T. 1, b. l.39-44).

Specialisto išvadoje Nr. M 1445/13(01) nurodoma, kad V. P. mirtis įvyko nuo ūmaus širdies veiklos nepakankamumo, sukeltos širdies tamponados, įvykusios dėl durtinio pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo, pasireiškusio durtine pjautine kiauryminė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su kairiųjų V-VI šonkaulių, širdiplėvės, širdies dešiniojo skilvelio sužalojimais. V. P. mirtis įvyko 1-4 valandų laikotarpyje iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje (2013-10-24 d. 22.30-23.20 val.). V. P. lavono tyrimo metu rasti sužalojimai: durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su kairiųjų V-VI šonkaulių, širdiplėvės, širdies dešiniojo skilvelio sužalojimais, padaryta duriančiu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtė, vienu trauminiu poveikiu į krūtinės ląstos kairę pusę, širdies projekcijoje, kanalo kryptis iš dešinės į kairę, iš viršaus į apačią, iš priekio atgal, keletos - keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. Šis sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl širdies sužalojimo. Pjautinės-durtinės žaizdos: viena (Nr. 2) - krūtinės dešinėje pusėje su V dešiniojo šonkaulio, plaučių ir kepenų sužalojimais, dvi (Nr. 6 ir Nr. 5) su kepenų ir didžiosios taukinės sužalojimais padarytos duriančiais pjaunančiais daiktais, kuo galėjo būti peilio geležtė. Šios žaizdos padarytos keletos - keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. Šio papunkčio žaizdos dėl vidaus organų sužalojimų: plaučių, kepenų ir didžiosios taukinės - vertinamos sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pjautinės-durtinės žaizdos: viena - kairiame petyje (Nr.l), viena pilve (Nr.4) su III dešiniojo šonkaulio sužalojimu, viena - dešiniame rieše padarytos duriančiais pjaunančiais daiktais, kuo galėjo būti peilio geležtė. Šios žaizdos padarytos keletos - keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. V. P. lavono tyrimo metu dešiniame rieše rastas sužalojimas galėjo būti padarytas jam ginantis nuo smūgio. Šio papunkčio žaizdos atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata būtų sutrikusi ilgiau 10 dienų. Nukentėjusiojo tyrimo metu nerasta sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus ar nukritus, nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis leidžia daryti prielaidą, kad visi jam nustatyti sužalojimai padaryti kito asmens. Po nukentėjusiajam padaryto širdies sužalojimo praėjus keletai - keliolikai minučių jis prarado sąmonę ir netrukus mirė, kiti sužalojimai jo sąmoningumui bei mirčiai įtakos neturėjo. Nukentėjusiojo padėtis sužalojimų padarymo metu kito, tai rodo sužalojimų lokalizacija. Kokioje padėtyje buvo užpuolikas atsakyti negalima, nes tam nepakanka duomenų. V. P. lavono tyrimo metu rasti sužalojimai padaryti 7-niais trauminiais poveikiais (duriančiais pjaunančiais daiktais). V. P. lavono tyrimo metu rastų žaizdų (Nr.2, 3, 4) kanalų eigoje rasti sužaloti dešinieji III, V ir kairieji V-VI šonkauliai, - tai ištyrus medicininėje kriminalistikos laboratorijoje gali būti, kad bus galima identifikuoti įrankį. Todėl tam paimta atitinkama medžiaga (minėtos odos žaizdos ir šonkaulių lūžiai), perduota į VTMT medicinos kriminalistikos laboratoriją. Gavus papildomų tyrimų rezultatus nukentėjusiajam nustatomas cheminiu poveikiu padarytas sužalojimas - ūmus toksinis etilo alkoholio poveikis, kurį rodo 2,22 %o etilo alkoholio radimas jo lavono kraujyje. V. P. lavono kraujyje rasta 2,22%o, etilo alkoholio, - tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Nukentėjusiojo drabužiuose rasti pažeidimai atitinka jo kūne rastus sužalojimus (T. 1, b. l. 47-54).

Specialisto išvadoje Nr. pM 51/13(01) M 1445/13(01) nurodoma, kad remiantis V. P. lavono tyrimo metu nustatytų sužalojimų pobūdžiu, jų kanalų eiga, galima teigti, kad žaizdos krūtinėje galėjo būti padarytos įtariamojo nurodytomis aplinkybėmis, tai yra jam sudavus peiliu iš viršaus į pačią, galimai gulinčiam nukentėjusiajam. Žaizdų pilve kanalai rodo, kad jos padarytos sudavus smūgius peiliu iš apačios į viršų, galimai nukentėjusiajam stovint užpuolikui suduodant smūgius peiliu iš apačios į viršų. Nukentėjusiojo žaizdos rankose galėjo būti padarytos jam ginantis nuo užpuoliko. V. P. lavono tyrimo metu nerasta sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti jam nugriuvus ar nukritus (T. 1, b. l. 57-58).

Specialisto išvadoje Nr. S 313/13(01) nurodoma, kad ant peilio geležtės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas V. P. DNR profilis su 99,9999999999%, tikimybe. Nuoplovose nuo turėklų tarp 3 ir 4 aukštų, turėklų 4 aukšto laiptų aikštelėje, 4 aukšto aikštelės prie lavono, ant M. T. sportinių kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas V. P. DNR profilis su 99,9999999999%, tikimybe. Nuoplovose nuo M. T. rankų rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus DNR profilis, iš kurių vienas priklauso M. T. su 99,9999999999%, tikimybe, o kitas - V. P. DNR profilis su 99,9999999999%, tikimybe (T. 1, b. l. 62-72).

Specialisto išvadoje Nr. MK 23/14 (01) nurodoma, kad V. P. lavono žaizdų ilgiai, kanalų gyliai ir padarymo mechanizmas nurodyti teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1445/13 (01). Tirti pateikta V. P. krūtinės dešinės pusės žaizda Nr. 2 ir ją atitinkantis dešinės pusės V šonkaulio sužalojimas padaryti tirti pateiktu peiliu. Tikėtina, kad ir žaizdos Nr. 3, Nr. 4, bei jas atitinkantys šonkaulių sužalojimai padaryti pateiktu peiliu (T. 1, b. l. 76-85).

Specialisto išvadoje Nr. G 3530/13 (01) nurodoma, kad M. T. apžiūros metu rasti sužalojimai: linijiniai odos nubrozdinimai nugaroje ir juosmenyje, padaryti kietais bukais ribotais paviršiais, pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje, padaryta pjaunančiu daiktu, durtinės žaizdelės dešiniojo dilbio duobėje, kairiame žaste, padarytos duriančiais daiktais, kuo galėjo būti injekcinė adata. Sužalojimai padaryti keletos parų laikotarpyje iki apžiūros (apžiūra 2013-10-25). Tai nurodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. M. T. apžiūros metu rasti sužalojimai: linijiniai odos nubrozdinimai nugaroje ir juosmenyje galėjo būti padaryti nukentėjusiajam užsigaunant į atsikišusius paviršius 12-ka trauminių poveikių, pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje padaryta vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padaryta tiek pačiam nukentėjusiajam susižalojant, tiek kitam asmeniui sužalojant, durtinių žaizdelių dešinėje dilbio duobėje ir kairiame žaste lokalizacija ir pobūdis leidžia teigti, kad jos galimai padarytos jam pačiam leidžiantis intraveninius narkotikus, ne mažiau kaip 58 dūriais (T. 2, b. l. 48-49).

Alkotesterio duomenimis 2014-10-13 22.58 val. M. T., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1.66 %o girtumas (T. 2, b. l. 52).

Taigi iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad M. T. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, veikos kvalifikavimas pagal BK 129 str. 1 d. teisinga.

Teismo vertinimu kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t.y. prieš nukentėjusįjį panaudodamas pavojingą gyvybei įrankį - peilį, kuriuo suduodamas smūgius į gyvybiškai pavojingas kūno vietas (krūtinės ląstos sritį ir pilvą), suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad gali atimti gyvybę, ir tokių padarinių norėjo. Apie kaltinamojo tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą, sužalojimų pobūdį, lokalizaciją, kaltininko ir nužudytojo tarpusavio santykius bei elgesį įvykio metu.

Vertinant kaltinamojo argumentus dėl veiksmų kvalifikavimo pagal BK 130 straipsnį, pažymėtina, kad minėtame straipsnyje nustatyta privilegijuota nužudymo nusikaltimo sudėtis taikoma tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant labai didelio susijaudinimo arba vadinamojo fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgis. Taigi kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi būti pagrindinė priežastis, išprovokavusi nužudymą; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (t. y. situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2 K-275/1999, 2 K-271/2008, 2 K-613/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, nurodydamas kilusio konflikto priežastis, nėra nuoseklus. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. P. pradžioje jį purtė, kad atsibustų, vėliau pradėjo spardyti. V. P. jam spyrė į nugarą porą kartų, kaltinamajam prabudus, V. P. pradėjo šūkauti, kad šituose namuose negyvens, kad su jo motina susituoks ir tas butas bus šio, kad jis bus valkata (T. 2, b. l. 9-11). 2013-10-24 nuoširdžiame prisipažinime M. T. nurodė, kad 2013-10-24 21.15 val. atėjo namo adresu (duomenys neskelbtini), paskambino į duris, bet V. P. liepė jo neįleisti. Tada jis nusileido žemyn ir atsigulė prie gėlių tarp aukštų. Po kiek laiko išėjo V. P. su šuniu. Pradėjo šūkauti ir spardyti jį gulintį, kalbėjo, kad jis šitoj laiptinėj nenakvos. Tada jis atsikėlė, sudavė V. P. alkūne, šis krito žemyn į 4 aukšto aikštelę. Tada jis griebė iš savo kelnių kišenės peilį ir pasilenkęs prie V. P., pradėjo badyti šį peiliu. Kiek pamena, 6-8 kartus į krūtinės ląstą. Po to jis nubėgo laiptais žemyn į lauką. Žudyti nenorėjo, bet dėl nuolatinių konfliktų su V. P. neišlaikė nervai. Dėl šio poelgio gailisi (T. 2 , b. l. 3-4). Teismo posėdžio metu kaltinamasis parodydamas, kad nukentėjusysis vartojo fizinį smurtą jo atžvilgiu, jį kratė, spardė, mušė, sudavė į veidą, pradėjo varyti iš laiptinės, sakė, kad jis čia negyvens, dėl ko kilo konfliktas, nurodė ir naują aplinkybę, kad konfliktas prasidėjo po to, kai V. P. jį įžeidė dėl negimusio vaiko. Pasak kaltinamojo, viskas prasidėjo po to, kai V. P. jį įžeidė dėl negimusio vaiko. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenurodė aplinkybių apie draugės persileidimą, nes nenorėjo, kad ji būtų kviečiama, kad jai reikėtų iš naujo viską prisiminti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. S. parodė, kad M. T. jam rusiškai pasakė „grochnul svojego starogo“, t. y. pasakė, kad nužudė savo patėvį. Jam paklausus, kaip tai atsitiko, ir M. T. pasakė, kad šis pats gulėjo laiptinėje ir patėvis šį koja pastūmė. Tuomet jis supyko ir papjovė patėvį (T. 1, b. l. 187-188).

Taigi vertinant kilusio konflikto priežastis, nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiojo veiksmai buvo tokio laipsnio įžeidžiantys kaltinamojo atžvilgiu, kad sudarytų pagrindą jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį, kaip padarytus dėl labai didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Pažymėtina, kad neteisėtas asmens poelgis – tai prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes ir ypač jo santykius su nukentėjusiuoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2 K–207/2010, 2 K-305/2010).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nurodė, kad ir anksčiau su nukentėjusiuoju buvo konfliktų, nes jam nepatiko, kad kaltinamasis yra teistas, jam kilo pavydas, kad kaltinamasis turi draugę, priekaištavo dėl kitų buitinių dalykų. Nužudymo kvalifikavimui pagal BK 130 straipsnį neturi reikšmės, ar kaltininkas staiga labai susijaudino dėl netikėto, nelaukto nukentėjusiojo poelgio, ar tas poelgis buvo paskutinis iš ankstesnių nevienkartinių panašaus pobūdžio nukentėjusiojo poelgių. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiojo veiksmai sukūrė tokią situaciją, nuo kurios kaltinamasis turėjo gintis, panaudodamas intensyvų fizinį smurtą. Priešingai, kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad „jis nieko nesiekė, nežino, kodėl išsitraukė peilį“. Minėta, kad kaltinamasis, nurodydamas kilusio konflikto priežastis, buvo nenuoseklus, nes aplinkybę, kad konfliktas prasidėjo po to, kai V. P. jį įžeidė dėl negimusio vaiko, nurodė tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Taigi, esant šioms aplinkybės, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo parodymai dėl konflikto priežasties, susijusios su nukentėjusiojo neteisėtu ir įžeidžiančiu poelgiu, yra tik niekuo nepagrįsta M. T. gynybinė versija.

Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad M. T. kūno sužalojimai galėjo atsirasti ginantis ar suduodant smūgius. Specialisto išvadoje Nr. G 3530/13 (01) nurodoma, kad M. T. apžiūros metu rasti sužalojimai: linijiniai odos nubrozdinimai nugaroje ir juosmenyje, padaryti kietais bukais ribotais paviršiais, pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje, padaryta pjaunančiu daiktu, durtinės žaizdelės dešiniojo dilbio duobėje, kairiame žaste, padarytos duriančiais daiktais, kuo galėjo būti injekcinė adata. Sužalojimai padaryti keletos parų laikotarpyje iki apžiūros (apžiūra 2013-10-25). M. T. apžiūros metu rasti sužalojimai: linijiniai odos nubrozdinimai nugaroje ir juosmenyje galėjo būti padaryti nukentėjusiajam užsigaunant į atsikišusius paviršius 12-ka trauminių poveikių, pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje padaryta vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padaryta tiek pačiam nukentėjusiajam susižalojant, tiek kitam asmeniui sužalojant, durtinių žaizdelių dešinėje dilbio duobėje ir kairiame žaste lokalizacija ir pobūdis leidžia teigti, kad jos galimai padarytos jam pačiam leidžiantis intraveninius narkotikus, ne mažiau kaip 58 dūriais (T. 2, b. l. 48-49).

Taigi byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad V. P., prieš suduodant jam smūgius peiliu, elgėsi neteisėtai ar itin įžeidžiančiai prieš kaltinamąjį ar jo artimą asmenį (Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis smurtavo būdamas fiziologinio afekto būsenos. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo nukentėjusiojo veiksmų vertinti ir kaip provokuojančio elgesio BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, ir tuo labiau, kad buvo susiklosčiusi BK 28 straipsnyje numatyta būtinosios ginties situacija.

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad M. T. nukentėjusįjį V. P. tyčia nužudė tarpusavio konflikto metu, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji E. M. pareiškė civilinį ieškinį atlyginti 3885.22 Lt turtinę žalą ir 10 000 Lt neturtinę žalą, bendrai - 13 885.22 Lt sumai (T. 1, b. l. 129,142), nukentėjusioji J. O. pareiškė civilinį ieškinį atlyginti 3 885.22 Lt turtinę žalą ir 10 000 Lt neturtinę žalą, bendrai - 13 885.22 Lt sumai (T. 1, b. l. 147,160), nukentėjusioji E. P. pareiškė civilinį ieškinį atlyginti 3885.22 Lt turtinę žalą ir 10 000 Lt neturtinę žalą, bendrai - 13 885.22 Lt sumai (T. 1, b. l. 166,179). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. P. pateikė papildomus duomenis dėl 1500 Lt išlaidų gydymosi Všį Abromiškių reabilitacijos ligoninėje laikotarpiu nuo 2014-02-10 iki 2014-02-22 bei 4 124 Lt išlaidų už paminklą ir jo statymą bei prašo jas priteisti iš kaltinamojo (T. 3, b. l. 31-34). Bylos nagrinėjimo teisme matu nukentėjusioji E. P. padidino savo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti 100 000 Lt moralinės žalos (T. 3, b. l. 35).

CK 6.291 str. 1 d. nustato, kad mirus asmeniui, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Pažymėtina, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos.

Byloje turtinės žalos atlyginimo pagrįstumui patvirtinti pateikti duomenys dėl laidojimo išlaidų: karsto pristatymas - 28.93 Lt, aptarnavimas laidotuvių metu – 396.69 Lt, administracinės paslaugos 24.79 Lt, laidojimo transportas – 239.67 Lt, karstas - 884.30 Lt, laikinas paminklas su lentele - 99.17 Lt, vyriškas kostiumas - 111.57 Lt, vyriški marškiniai – 20.66 Lt, vyriškos trumpikės - 7.44 Lt, vyriškos kojinės - 3.31 Lt, avalynė - 56.20 Lt (iš viso 2275 Lt) (T. 2, b. l. 130, 131). Duomenys, kad 150 Lt sumokėta už mirusiojo aprengimą (T. 2, b. l. 132,133), 220 Lt sumokėta už mirusiojo kūno spec. paruošimą (T. 2, b. l. 134,135). Maxima čekiai: 33.36 Lt kapų žvakės, 14.24 Lt kapų žvakės, 185.44 Lt maistas (T. 2, b. l. 138), 276 Lt sumokėta kavinei Lelija (T. 2, b. l. 139), 149.72 Lt už benziną (T. 2, b. l. 140), 4 124 Lt išlaidų už paminklą ir jo statymą (T. 3, b. l. 31, 32, 33, 34). Teismo vertinimu pagrįstos bei protingumo kriterijus atitinkančios išlaidos yra 7 409.22 Lt. Pagal CK 6.291 straipsnio 2 dalies nuostatas įstatymų numatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas, todėl pagal formuojamą teismų praktiką, nukentėjusiosios gautos socialinės išmokos, susijusios su žuvusiojo laidojimo išlaidomis, turi būti išskaičiuojamos iš pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji E. M. nurodė, kad buvo išmokėta 1 040 Lt laidojimo pašalpa. Atsižvelgiant į tai, atlygintinos turtinės žalos dydis dėl laidojimo išlaidų yra 6 369.22 Lt (7 409.22 Lt - 1 040 Lt). Nukentėjusiosios E. M. ir J. O. nurodė, kad šias sumas mokėjo E. P., šias aplinkybes patvirtina kartu su ieškiniais pateikti nukentėjusiųjų tie patys dokumentai, patvirtinantys laidojimo išlaidų dydį, todėl 6 369.22 Lt suma iš kaltinamojo priteisiama E. P. naudai.

Nukentėjusioji E. P. pateikė papildomus duomenis dėl 1500 Lt išlaidų gydymosi laikotarpiu nuo 2014-02-10 iki 2014-02-22 Všį Abromiškių reabilitacijos ligoninėje (T. 3, b. l. 31, 32). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti šias pinigines lėšas susijusias su CK 6.291 straipsnyje nustatytomis išlaidomis, nes jos reikšmingos vertinant nukentėjusios dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus dėl sūnaus netekties bei nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad J. O., laidojant V. P., paaukojo 600 Lt (T. 2, b. l. 141). Atsižvelgiant į šių išlaidų paskirtį, teismo vertinimu šios išlaidos nėra būtinos ir neatitinka CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nustatytiems kriterijams, todėl taip pat nėra pagrindo jų priteisti.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007). Pažymėtina, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz. gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. P. buvo nukentėjusiosios E. P. sūnus, su kuriuo ji kartu gyveno. Todėl nekyla abejonių, kad dėl savo sūnaus mirties nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, emocinius pergyvenimus, t. y. patyrė neturtinę žalą. Všį Abromiškių reabilitacijos ligoninės epikrizė patvirtina, kad E. P. gydėsi Abromiškių reabilitacijos ligoninėje laikotarpiu nuo 2014-02-10 iki 2014-02-22, psichiatro nustatyta diagnozė – sunkus depresijos epizodas (T. 3, b. l. 35). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir tai, kad M. T. padarė tyčinį nusikaltimą, sukėlusį sunkias ir negrįžtamas pasekmes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Todėl nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis tokiais atvejais negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui, priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-442/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje atlygintinos neturtinės žalos dydis, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei CK 6.250 straipsnio nuostatas yra 50 000 Lt. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja ir teismų praktikai bei užtikrina priešingų interesų – nukentėjusiosios ir kaltininko – pusiausvyrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-130/2011, 2K-148/2011, 2K-118/2013 ir kt.). Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad priteistos neturtinės žalos dydis turi būti toks, kad teismo sprendimą būtų galima realiai įvykdyti.

Vertinant nukentėjusiosios E. M. ieškininius reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390/2013).

Nukentėjusioji E. M. parodė, kad nuo 2007-2008 metų su tėvu V. P. nebendravo, neturėjo jo telefono numerio. Nukentėjusioji su tėvu nebendravo, nes jos tėvams išsituokus, tėvas nenorėjo bendrauti. Tėvo mirtis ją sukrėtė, nukentėjusioji tikėjosi, kad jis kažkada norės ją pamatyti. Nagrinėjamu atveju E. M. yra pareiškusi civilinį ieškinį atlyginti 10 000 Lt neturtinę žalą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji paskutiniu metu su nužudytuoju artimai nebendravo, jų santykiai nebuvo itin glaudūs, teismas sprendžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis, atitinkantis CK 6.250 straipsnio nuostatas, yra 7 000 Lt.

Nukentėjusioji J. O. yra pateikusi civilinį ieškinį atlyginti 10 000 Lt neturtinę žalą. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji paaiškino, kad brolio mirtis ją sukrėtė, dėl to ji labai išgyveno, nes prarado savo vienintelį brolį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir artimieji giminaičiai, t. y. broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai. Tačiau vien formalaus giminystės ryšio nustatyti nepakanka, būtina nustatyti, kad ieškovą su nusikaltimo auka iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-531/2010, 2K-145/2011, 2K-410/2011). Taigi įvertinus nukentėjusiosios J. O. parodymus, kad brolio mirtis ją sukrėtė, dėl to ji labai išgyveno, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji turi savo šeimą, su broliu gyveno atskirai, byloje nėra duomenų apie itin artimus ir glaudžius santykius su mirusiuoju, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydis, atitinkantis CK 6.250 straipsnio nuostatas bei teismų praktiką, yra 5 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-531/2010, 2K-145/2011, 2K-410/2011 ir kt.).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.), taip pat į Lietuvos Respublikos 56 str. ir 61 str. nuostatas.

Kaltinamasis M. T. teistas 7 kartus (T. 2, b. l. 55-86), baustas administracine tvarka 15 kartų (T. 2, b. l. 88-95), iki sulaikymo niekur nedirbo (T. 2, b. l. 97), buvo registruotas darbo biržoje 2013-08-12-2013-09-24, tačiau darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (T. 2, b. l. 88-95). Nors Všį Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre bei Vilniaus psichiatrijos ligoninėje kaltinamasis nesigydė (T. 2, b. l. 101, 103), tačiau Vilniaus priklausomybės ligų centro duomenimis 2011-01-10, 2013-06-19 jis buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo medicininės apžiūros kabinetą, išvada: vartojęs narkotines medžiagas (opiatus) (T. 2, b. l. 102).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad M. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismo posėdžio metu nurodė, kad gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamu atveju M. T. pripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius bei esmines aplinkybes dėl smūgių peiliu sudavimo. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą patvirtina bylos medžiaga – paties kaltinamojo parodymai, kad 2013-10-24 apie 19.00 val. jis išgėrė 1 Litro talpos alaus butelį „Optima linija“ 7 laipsnių stiprumo; alkotesterio duomenimis 2014-10-13 22.58 val. M. T. nustatytas 1.66 %o girtumas (T. 2, b. l. 52). Kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, M. T. asmenybę, jauną amžių, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, į neatstatomas nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, kad teistas, baustas administracine tvarka, taip pat įvertinus tai, jog skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų, todėl kaltinamajam M. T. skiriama LR BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis - vienuolika metų (BK 61 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 66 str. į kaltinamojo M. T. bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-10-24 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 7 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir kaltinamajam M. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, kuri vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinta vienu trečdaliu ir M. T. paskirtas laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. spalio 6 d. iki 2013 m. spalio 7 d. (T. 2, b. l. 55-86). Bausmė paskirta šiuo nuosprendžiu bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 9 dalis). Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikotarpius, įskaitytus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendį, ir pagal šį nuosprendį atliktą bausmės laiką (BK 66 str., 63 str. 9 d.). Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BPK 94 str. nuostatomis, daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti – įvykio vietos apžiūros metu paimtus objektus: 3 nuoplovas, žiebtuvėlį, kaltinamojo M. T. sulaikymo metu iš jo paimtą virtuvinį peilį, paimtas nuoplovas nuo kaltinamojo rankų, V. P. drabužius: striukę, kojines, apatines kelnes, sportbačius, sportines kelnes, marškinėlius ilgomis rankovėmis, tamsiai žalią sportinį švarką, perduotus saugojimui į Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpas (t. 1, b. l. 117-118), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. M. T. rūbus: striukę, megztinį, kelnes, perduotus saugojimui į Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpas (t. 1, b. l. 117-118), jo prašymu nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui M. T. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d. ir nuteisti 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimu.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės atlikimo laiką M. T. įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2013-10-24 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taip pat laikotarpius, įskaitytus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendį, ir pagal šį nuosprendį atliktą bausmės laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. P. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš M. T. 50 000 Lt neturtinei žalai ir 6 369.22 Lt turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. O. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš M. T. 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. M. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš M. T. 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Vadovaujantis BPK 94 str. nuostatomis, daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti: įvykio vietos apžiūros metu paimtus objektus: 3 nuoplovas, žiebtuvėlį, kaltinamojo M. T. sulaikymo metu iš jo paimtą virtuvinį peilį, paimtas nuoplovas nuo kaltinamojo rankų, V. P. drabužius: striukę, kojines, apatines kelnes, sportbačius, sportines kelnes, marškinėlius ilgomis rankovėmis, tamsiai žalią sportinį švarką, perduotus saugojimui į Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpas (t. 1, b. l. 117-118), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 5 p. nuostatomis, daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti: M. T. rūbus: striukę, megztinį, kelnes, perduotus saugojimui į Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpas (t. 1, b. l. 117-118), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui M. T..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.