- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-22
- Bylos Nr.
- 2K-531/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Greičius (pirm.), Tomas Šeškauskas, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- K. J.
- Nukentėjusysis
- R. R., S. R.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiolikai metų, pritaikius BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei 3 dalį, jis pripažintas pavojingu recidyvistu. Iš K. J. nukentėjusiajam R. R. priteista 1931,20 Lt turtinės bei 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiajam S. R. – 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis, kuria nuteistojo K. J. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
K. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 4 d., apie 14 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, J. P. namelyje, esančiame Jonavoje, (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė L. R. du smūgius ranka į veidą, ne mažiau trijų dūrių peiliu į kairę ranką ir ausį bei vieną dūrį į šlaunį, kas komplikavosi išoriniu nukraujavimu ir šoku bei L. R. įvykio vietoje mirė.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. J. kasaciniame skunde prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 130 straipsnį arba bent paskirti švelnesnę bausmę. Skunde nurodo, kad nusikaltimo nepadarė, tačiau Jonavos raj. PK vyr. tyrėja J. Kononovienė buvo šališka ir rinko tik nuteistąjį kaltinančius įrodymus, o jo nurodytų faktų net netyrė. Įrodymus, kurie patvirtina nuteistojo kaltę, paneigia net rašytini įrodymai – kad kasatoriaus sugyventinė davė melagingus parodymus, patvirtina iš Panevėžio pataisos namų pristatytos pažymos; kad melagingus parodymus apie tai, kad bėgo, nes nenorėjo turėti reikalų su policija, davė kasatoriaus brolis V. J., patvirtina Jonavos rajono apylinkės teismo nutartis, kuria V. J. nubaustas 100 Lt bauda už pasipriešinimą policijos pareigūnams; laikraštyje „Akistata“ buvo išspausdintas straipsnis pagal pirmųjų liudytojų parodymus, kurie vėliau dingo. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 261 straipsnio 4 dalies, 270 straipsnio 2 dalies bei 278 straipsnio reikalavimus, nes atmetė visus be išimties kasatoriaus prašymus, neapklausė jo brolių, nors ikiteisminio tyrimo metu jie buvo sutikę duoti parodymus, teismo posėdžio protokolas buvo įteiktas ne po 7, o po 17 parų, t.y. nuteistajam jau parašius apeliacinį skundą, taip pat pažeidė BPK 203 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes buvo atsisakyta perskaityti įslaptinto liudytojo Nr. 5 (Jonavos raj. PK vyr. tyrėjo E. P. – E. Z.) parodymus. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, pažeidė BPK 324 straipsnio reikalavimus, nes nuteistajam duodant parodymus, nepašalino iš salės ekspertų S. M. bei R. S., kuriems iškart po nuteistojo parodymų davimo buvo užduoti klausimai. Be to, paklaustas, ar 9,5 cm ilgio geležte gali būti padaryta 13 cm žaizda, ekspertas vadovavosi nuogirdomis, neva kažkoks rusų mokslininkas, kurio pavardės net neprisimena, yra įrodęs, kad gali. Iš tokio atsakymo akivaizdu, kad koks nors eksperimentas net nebuvo darytas. Teismai, kasatoriaus įsitikinimu, visiškai nepagrįstai nekreipė dėmesio į sekančius įrodymus – į liudytojos K. parodymus apie tai, kad kasatoriaus brolis V. J. buvo sumušęs L. R. ir dar grasino, į liudytojos I. G. parodymus apie tai, kad J. P. pabėgęs persirengė, o taip pat į J. P. parodymus apie tai, kad L. R. pirma dūrė kasatoriui į ranką, kas ir išprovokavo kasatoriaus veiksmus. Kad kasatorius neliepė L. R. nusirengti, patvirtina V. J., I. G. bei E. Ž. teisme duoti parodymai. Kasatoriaus tvirtinimu, jis tik porą mėnesių gyveno su L. R. jos bute ir jai materialiai padėjo. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, kasatorius prašo perkvalifikuoti jo veiką į BK 130 straipsnį ar bent paskirti švelnesnę bausmę, nes jam skirta bausmė pernelyg griežta, įtakota šališko tyrimo bei suinteresuotų asmenų prašymų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo K. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Aida Japertienė siūlo kasacinį skundą atmesti. Jame nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl nuteistojo kaltės, be to, pats atliko įrodymų tyrimą, daug dėmesio skyrė liudytojų parodymams, jų analizei, prieštaravimų pašalinimui. Atlikus įrodymų tyrimą, paneigtos nuteistojo iškeltos versijos dėl galimai kitos įvykio vietos, galimai kito kalto asmens bei ekspertų išvadų apie tai, kokiu peiliu buvo sužalota nukentėjusioji. Byloje nustatyta, kad L. R. gynėsi nuo K. J., dėl to mosavo prieš jį peiliu, o ne puolė pirma, kaip kad bando įrodyti nuteistasis, prašydamas taikyti BK 130 straipsnį. Kilus tarpusavio konfliktui po to, kai L. R. įpjovė pastarajam į ranką, K. J. kitu peiliu padarė jai sužalojimus, iš kurių vienas buvo mirtinas. Todėl K. J. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnį. Be to, nuteistasis apeliaciniame skunde neprašė taikyti BK 130 straipsnio, todėl šis jo prašymas kasacine tvarka išvis neturėtų būti nagrinėjamas. Be to, priešingai, nei tvirtina kasatorius, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, pagrįstai taikė BK 27 straipsnio 2 dalį ir pripažino K. J. pavojingu recidyvistu. Kasatoriaus deklaratyviai nurodyti BPK 203, 261, 270, 278 ir 324 straipsnių pažeidimai, prokurorės teigimu, nesietini su jo kaltės turinio vertinimu ir priimtų sprendimų teisėtumu. Be to, anot prokurorės, kasatorius iškraipo šių normų turinį ir neteisingai nurodo, kad teismas jas pažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį
Nuteistojo K. J. kasacinio skundo argumentai formuluojami dviem alternatyviais pagrindais. Pirmu atveju nuteistasis neigia padaręs nusikaltimą, tvirtina, jog ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme buvo šališki, renkant ir nagrinėjant tik jį kaltinančius įrodymus, ignoruojant jo pateiktus prašymus. Antrąjį pagrindą nuteistasis grindžia netinkamai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, teigia, jog žuvusioji pirma jam dūrė į ranką, kas ir išprovokavo jo veiksmus.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, ištyrė ne tik tiesioginius, bet ir netiesioginius nusikaltimo įrodymus, taip pat objektyviosios kilmės įrodymus, įrodymų tyrimas atliktas ne tik pirmosios instancijos teisme, tačiau ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo tikslinamos veikos padarymo aplinkybės pagal K. J. apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, šalinami neatitikimai bei tikslinama ekspertizės išvada. Atsižvelgiant į tai, kad alternatyviu kasacinio skundo pagrindu dėl veikos perkvalifikavimo į BK 130 straipsnį K. J. prisipažįsta nužudęs L. R., todėl nuteistojo versija apie tai, kad L. R. nužudė ne jis, plačiau nenagrinėtina. Be to, šis klausimas yra tiesiogiai susijęs su bylos aplinkybių tyrimu ir vertinimu, o tai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas – šios aplinkybės yra išnagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
Kasatoriaus prašymas perkvalifikuoti veiką į BK 130 straipsnį atmestinas. Nuteistasis kasaciniame skunde iškėlė naują versiją, jog L. R. nužudė staiga labai susijaudinęs dėl nukentėjusiosios pavartoto prieš jį smurto, kadangi ji pirma įdūrė jam į ranką peiliu. Tokia nuteistojo pozicija dėl nusikaltimo aplinkybių iš dalies atitinka liudytojo J. P. parodymus, tačiau šios aplinkybės negali būti pagrindas pripažinti, jog veika padaryta staiga labai susijaudinus. Viena iš sąlygų pripažįstant, jog nužudymas padarytas didelio susijaudinimo būsenoje yra neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Nuteistojo teiginiu, jog L. R. pirma panaudojo prieš jį smurtą, nėra pagrindo remtis, nes K. J. parodymai yra nenuoseklūs ir keitėsi ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, be to, tai yra nauja aplinkybė, kurios nuteistasis nenurodė nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu, o kasacinės instancijos teismas bylos duomenų tyrimo neatlieka. J. P. parodymai bylos proceso metu buvo nuoseklūs, todėl, konstatuojant staigaus susijaudinimo būsenos faktą, šio liudytojo parodymai vertingi.
J. P., apklaustas teismo posėdyje, parodė, jog K. J. pirmas panaudojo smurtą prieš L. R. suduodamas jai per veidą ir tik po to ši ėmė gintis mojuodama peiliu, su kuriuo ir įdrėskė K. J. į ranką. Tada šis nuėjo į virtuvę ir, atsinešęs kitą peilį, dūrė L. R. į ranką, po to – koją, grasino nupjauti ausį. Šie liudytojo parodymai patvirtina, jog neteisėtus smurtinius veiksmus pirmas panaudojo K. J., o L. R. ėmė mojuoti peiliu gindamasi. Be to, K. J. reakcija į L. R. veiksmus buvo ne staigi, momentinė, o praėjus laiko tarpui, – dėl šių aplinkybių nėra pagrindo pripažinti, jog K. J. nusikaltimą padarė staiga labai susijaudinęs. Todėl teismai pagrįstai K. J. veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
K. J. yra teistas 7 kartus, nužudymą padarė turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 27 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 3 dalį ir pripažino K. J. pavojingu recidyvistu. BK 56 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. K. J. paskirta bausmė yra griežtesnė nei BK 129 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, tačiau švelnesnė nei maksimali sankcijos bausmė, todėl įstatymo taikymo aspektu bausmė paskirta laikantis įstatymo reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo K. J. kasacinį skundą atmesti.