- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-462-577/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Bešių žemė“
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bešių žemė“ dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė su atsakove 2018 m. liepos 5 d. sudaryta preliminariąja sutartimi dėl žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo. Nurodė, kad Sutarties 3.3 punkte šalys numatė, kad pagrindinė žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis tarp šalių sudaroma per 10 dienų, skaičiuojamų nuo leidimų parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus gavimo dienos. Ieškovo atstovas 2018 m. rugsėjo 5 d. el. paštu atsakovui persiuntė leidimų parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus kopijas. Atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovo atstovas 2018 m. spalio 31 d. el. laišku atsakovui pateikė pranešimą dėl sutarties vienašališko nutraukimo nuo 2018 m. spalio 29 d. Pažymėjo, kad pagal sutartį, pirkėjui nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį arba ją nepagrįstai nutraukus, pirkėjas pardavėjui turi sumokėti 20 000 Eur baudą, t. y. pardavėjas pasilieka sau pirkėjo sumokėtą avansą ir sumoka likusią baudos dalį (10 000 Eur), todėl atsakovei sumokėjus 10 000 Eur avansą, iš jo priteistina 10 000 Eur bauda.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Bešių žemė“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad preliminariojoje sutartyje nustatyto dydžio bauda akivaizdžiai neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Ieškovas nenurodė jokių faktiškai patirtų nuostolių, todėl mano, kad reikalaujama netesybų suma yra ženkliai per didelė. Pažymėjo, kad ieškovas iki šiol nėra grąžinęs jam sumokėto 10 000 Eur avanso, kas laikytina maksimalia netesybų suma, vertinant prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą ir jo padarinius.
3. Ieškovas dublike pažymėjo, jog ieškovas prarado teisę ir galimybę žemės sklypus 2018 metais dirbti ir auginti produkciją bei gauti pajamas, kadangi sandoris turėjo įvykti 2018 m. vasarą; žemės sklypus deklaruoti ir gauti pajamas (deklaruojant vien tik pievas, Nacionalinė mokėjimų agentūra moka apie 150 Eur/ha); žemės sklypus prižiūrėti, neprižiūrėti žemės sklypai per 4 mėnesius prarado savo estetinį vaizdą (apauga žolėmis, piktžolėmis, nešienaujami); visą šį laikotarpį ieškovas negalėjo sklypų parduoti kitiems interesantams, nors jų buvo; dėl atsakovo kaltės ieškovas neteko galimybės gauti pajamas iš žemės sklypų nuomos, nes aktyvusis žemės ūkio darbų sezonas buvo pasibaigęs. Ieškiniu prašomos priteisti baudos dydis sudaro tik 3,2 proc. viso sandorio vertės ir užtikrina patirtų nuostolių kompensavimo funkciją. Mano, kad numatyta bauda už didelės vertės nekilnojamojo turto neįsigijimą (pagal preliminariąją sutartį žemės sklypų pardavimo kaina buvo 304 132,80 Eur) yra protinga. Teismai, spręsdami ieškinius dėl priteistinų netesybų dydžio, kiekvieną kartą įvertina kontrahento elgesį, pažeidimo pobūdį, kitos šalies patirtus nuostolius dėl kontrahento neteisėtų veiksmų. Ieškovas neprivalo įrodyti savo patirtų nuostolių dydžio, kadangi jų dydį aptarė preliminariojoje sutartyje; be to, preliminariojoje sutartyje numatytų netesybų dydis nepadengia visų ieškovo patirtų nuostolių.
4. Atsakovas triplike nesutiko su ieškovo dublike nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad ieškovas nedeklaravo jokių pasėlių ir nedirbo laukų; žemės našumas mažas; ieškovo sklype nuo seno aplinkiniai gyventojai gano galvijus. Pasėlių deklaravimas 2018 m. baigėsi pirmąją birželio savaitę, dar tik vykstant deryboms dėl žemės sklypų pirkimo. Ieškovas nutylėjo apie išlaidas, kurias būtų patyręs, deklaravęs pasėlius (pievą) (šienavimo, grėbimo, ir kt.). Dėl žemės sklypų estetinio vaizdo praradimo nurodė, kad dalis sklypų buvo deklaruota tiesioginėms išmokoms gauti, todėl jų estetinis vaizdas buvo atitinkantis agrotechninius reikalavimus, o likusi žemės dalis nebuvo niekada deklaruota ir dirbama, todėl estetinio vaizdo neturėjo. Pažymėjo, kad ieškovo teiginius dėl menamų kitų pirkėjų paneigia faktai, kad žemės sklypai vėliau pardavinėti viešoje erdvėje už mažesnę kainą ir iki šios dienos nėra parduoti. Teiginys, kad rudenį gali būti atliekami kažkokie darbai yra neatitinkantis tikrovės, nes šienavimo darbai plotuose privalo būti atlikti iki einamųjų metų liepos mėnesio pabaigos, pievos nėra ariamos ar kitaip įdirbamos. Pažymėjo, kad iki derybų su atsakove pradžios ieškovas turėjo galimybę sklypus išnuomoti, kadangi sklypai nuomojami einamųjų metų veiklai vykdyti, paprastai iki gegužės mėnesio, kad nuomotojas galėtų deklaruoti pasėlius. Mano, kad dublike pateikiami argumentai neįrodo bent minimalų faktiškai patirtų ieškovo nuostolių, o vertinant tai, kad ieškovas, nepardavęs turto ir nepatyręs nuostolių, dar gavo 10 000 Eur (t. y. pasiliko avansą), reikalavimas priteisti dar 10 000 Eur yra perteklinis ir neproporcingas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. sprendimu ieškovo V. M. ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovo 4,94 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė, nesudariusi su ieškovu pagrindinės sutarties, pažeidė preliminariąją sutartį ir laikė, kad už preliminariosios sutarties nevykdymą atsakovei, kaip pažeidusiai sutartį šaliai, turi būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai).
7. Teismas nurodė, jog Preliminariosios sutarties 4.2 punkte numatyta, kad jeigu po šios sutarties pasirašymo pirkėjas nepagrįstai atsisako sudaryti pagrindinę žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį arba ją nepagrįstai nutraukia, pirkėjas pardavėjui sumoka 20 000 Eur baudą, t. y. pardavėjas pasilieka sau pirkėjo sumokėtą avansą ir sumoka likusią baudos dalį (10 000 Eur), kurią ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovo. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad preliminariojoje sutartyje numatyta bauda yra pernelyg didelė, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų, kas sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl nustatytų netesybų mažinimo.
8. Teismas pažymėjo, jog šalys nepagrindė įrodymais savo argumentų ir atsikirtimų dėl ieškovo patirtų nuostolių patvirtinimo ar paneigimo, todėl dėl šių aplinkybių plačiau nepasisakė. Ieškovo dublike akcentuotas aplinkybes apie prarastas galimybes žemės sklypus dirbti, deklaruoti, prižiūrėti, išnuomoti, dėl ko jis, neva, negavo jokių pajamų, teismas vertino kritiškai, kadangi iš preliminariosios sutarties 1.3 punkto matyti, kad du žemės sklypai buvo išnuomoti tretiesiems asmenims ir ieškovas įsipareigojo visas nuomos sutartis nutraukti iki 2018 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad ieškovas mėgino įvardinti patirtus nuostolius, tačiau jų nepagrindė, nenurodė aiškaus nuostolių dydžio. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teisės normas ir teismų praktiką, atsižvelgdamas į teisingumo, proporcingumo principus, teismas sumažino ieškovo reikalaujamos baudos dydį iki atsakovės sumokėto avanso dydžio, t. y. iki 10 000 Eur. Nuostolių dydį nustatė, atsižvelgiant į šalių argumentus, ieškovo nurodytas aplinkybes dėl patirtų nuostolių, taip pat ir į preliminarioje sutartyje numatyto sandorio dydį, kuriam minėta 10 000 Eur bauda laikytina pakankamai proporcinga.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovas V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. M. ieškinį tenkinti visiškai. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neištyrė ir neanalizavo ieškovo įrodymų ir pozicijos byloje, neatskleidė civilinės bylos esmės, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – „Civilinis kodeksas“) 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikiantis asmenims, sudarantiems sutartis, teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir Civiliniame kodekse nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sprendžiant dėl iš šalių sudarytos sutarties kylančių įsipareigojimų vykdymo ir šalių atsakomybės pagal sutartį, visų pirma turi būti vadovaujamasi sutarties nuostatomis, kiek jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, ir tik tada, jeigu tam tikras klausimas šalių neaptartas, turi būti vadovaujamasi CK įtvirtintu teisiniu reglamentavimu. Vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
9.2. Preliminariosios sutarties šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad atsakovei pažeidus Preliminariąją sutartį, atsakovė ieškovei privalės sumokėti 20 000 Eur baudą (Sutartines netesybas), todėl iš atsakovės priteistina neįrodinėtina jo nesumokėta sutartinių netesybų dalis – 10 000 Eur.
9.3. Ieškovas triplike nurodė, kad dėl Preliminariosios sutarties sudarymo ir vėlesnio jos neįvykdymo patyrė tiesioginius nuostolius. Akivaizdu, jog ieškovas negali pateikti įrodymų, jog jis sudarius Preliminariąją sutartį neturėjo teisės Žemės sklypais naudotis iki Preliminariosios sutarties vienašališko nutraukimo, t. y. iki 2018 m. spalio spalio 29 d. Ieškovas preliminariąja sutartimi pardavinėjo 32 savarankiškus žemės sklypus, kurių bendras dydis yra 95 ha, tuo tarpu išnuomoti sklypai buvo tik 2, todėl net 30 žemės sklypų Preliminariosios sutarties sudarymo laikotarpiu buvo nenaudojami ir dėl jų nebuvo vykdoma jokia veikla, nors tiek vasaros sezono metu, tiek ankstyvą rudenį (rugsėjo mėnesį) žemės sklypai galėjo būti naudojami žieminių kviečių sėjai arba išnuomoti tretiesiems asmenims. Ieškovas neturi galimybių pateikti įrodymus, kad 2018 metų pabaigoje negalėjo žemės sklypų apsėti kultūromis arba jų išnuomoti, kadangi šie faktai neįvyko dėl to, kad iki pat 2019 m. spalio 29 d. Ieškovas žemės sklypus buvo įsipareigojęs parduoti atsakovui. Ieškovas yra nurodęs, kad jis ketino žemės sklypus arba dirbti, arba juos nuomoti, t. y. vykdyti veiklą, kad valdomas turtas duotų pajamas. Du sklypus ieškovas buvo išnuomojęs tretiesiems asmenims, vadinasi byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas žemės sklypus nuomoja. Ieškovas įrodė, jog dėl netinkamo Preliminariosios sutarties vykdymo faktiškai patyrė nuostolius.
9.4. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Kadangi 10 000 Eur atsakovė ieškovui sumokėjo pasirašydama Preliminariąją sutartį, todėl šios dalies netesybų teismas neturi teisės mažinti. Antrąją netesybų dalį (10 000 Eur) teismas ne sumažino, o panaikino. Pažymi, kad šalys susitarė sudaryti stambų žemės sklypų pardavimo sandorį; ieškiniu prašomos priteisti baudos dydis sudaro tik 3,2 proc viso sandorio vertės ir užtikrina patirtų nuostolių kompensavimo funkciją. Teismas netyrė faktinių aplinkybių, dėl kokios priežasties atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, tik formaliai nurodė, kad ieškovas neįrodė nuostolių dydžio (nors ieškovas to įrodyti neprivalo), taip pat formaliai nurodė, kad baudos dydis neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų; teismas nenurodė kodėl prašomos priteisti baudos (10 000 Eur) dydis yra neteisingas ir neproporcingas.
9.5. Pažymi, kad iš esmės analogiškoje šiai civilinei bylai Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-879-567/2019 (2019 m. birželio 20 d. nutartis) priteistas baudos dydis yra 6 000 Eur (3000 Eur sumokėtas avansas ir 3000 Eur papildomai mokėtina suma), o sandorio vertė 24 000 Eur, ir teismas sprendė, kad tokio dydžio bauda (25 procentai sandorio vertės) nėra laikytina akivaizdžiai per didele ir todėl nėra pagrindo ją mažinti ar atleisti nuo baudos sumokėjimo.
9.6. Daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti prašomas priteisti netesybas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „Bešių žemė“ atsiliepime prašo netenkinti ieškovo apeliacinio skundo; priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovas nenurodė nei vieno teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis būtų galima konstatuoti, jog teismo sprendimas yra neteisėtas.
10.2. Ieškovo pozicija, kad jis įrodė, jog dėl netinkamo Preliminariosios sutarties vykdymo faktiškai patyrė nuostolius, yra deklaratyvi, neparemta nei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nei realiai egzistavusiais faktais. Pažymi, kad visi žemės sklypai yra daugiametės pievos, kurių dalis yra stipriai apžėlę krūmais; dalis laukų apleisti, dėl ko negaunamos tiesioginės išmokos. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad žolė sėjama pavasarį; deklaracijos tiesioginėms išmokoms gauti teikiamos iki atitinkamų metų birželio 10 d. Ieškovas pats nedeklaravo jokių pasėlių ir laukų nedirbo. Minėtame sklype žemės ūkio produkcija nei 2017, nei 2018, nei 2019 metais nėra auginama. Ieškovas niekada nedeklaravo jokių žemės ūkio naudmenų ir šiuo metu šiose žemėse nevykdo jokio žemės ūkio veiklos, gyvena Molėtų r. Būtent advokatas M. D. nurodė atsakovui šiuos žemės sklypus ir nurodė potencialius pirkėjus, tačiau jiems atsisakius pirkti žemę, advokatas kitų pirkėjų nesurado, o pateikė pretenzijas dėl netesybų. Daro prielaidą, kad galbūt ieškovo atstovas iš anksto sugalvojo schemą kaip uždirbti iš atsakovės, taikant netesybų institutą, t. y. piktnaudžiaujant teise.
10.3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-879-567/2019 faktinės aplinkybės yra skirtingos nei nagrinėjamu atveju. Prejudicinę galią turi Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kurioje yra aiškiai nurodyta, kad teismas turi teisę kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prie bylos pridėti papildomus rašytinius įrodymus – 2019 m. birželio 12 d. sudarytą Preliminariąją sutartį dėl žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo bei mokėjimo pavedimus (2019 m. birželio 13 d. – 10 000 Eur ir 2019 m. birželio 28 d. – 188 000 Eur sumos). Prašyme nurodė, kad po vienerių metų sudaręs kitą sandorį, gavo net 104 535,65 Eur mažiau, nei būtų gavęs, jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų; ieškovas patyrė itin didelius nuostolius, todėl mano, jog prašymas priteisti sutartines netesybas (10 000 Eur) yra pagrįstas. Ieškovas pažymi, kad neturėjo galimybių teismui pateikti įrodymų, kadangi atsiskaitymas už parduodamus žemės ūkio paskirties sklypus įvyko 2019 m. rugpjūčio 28 d.
13. CPK 314 straipsnis numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos institutas, todėl draudžiama apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus, pateikti naujus įrodymus. Be to, CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
14. Nagrinėjamu atveju, apelianto prašoma priimti preliminarioji sutartis sudaryta 2019 m. birželio 12 d., pirmasis mokėjimas (2019 m. birželio 13 d.) taip pat atliktas iki teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu. Ieškovas neatskleidė, kodėl duomenų apie šią sutartį bei sutartą kainą nepateikė (negalėjo pateikti) pirmosios instancijos teismui, šių aplinkybių nenurodė ir apeliaciniame skunde. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas neįrodinėjo nuostolių, remdamasis žemės sklypų rinkos kainos mažėjimu (ginčo laikotarpiu, t. y. nuo preliminarios sutarties su atsakove sudarymo iki sutarties nutraukimo), teigė, kad buvo klientų, norinčių pirkti ginčo sklypus, o prašyme nedetalizuota, kaip atsakovo veiksmai įtakojo su nauju klientu individualiai sutartą kainą. Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas, todėl prašymas netenkintinas.
Dėl apeliacinio skundo esmės
15. Byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. liepos 5 d. pasirašė preliminariąją sutartį, kuria susitarė dėl ieškovui V. M. (pardavėjui) nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (95,0415 ha) pirkimo-pardavimo už bendrą 304 132,80 Eur kainą (Sutarties 1.1., 2.1. p.). Sutarties 3.3 punkte šalys numatė, kad pagrindinė žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis tarp šalių sudaroma per 10 dienų, skaičiuojamų nuo leidimų parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus gavimo dienos. Ieškovas tokius leidimus atsakovui el. paštu persiuntė 2018 m. rugsėjo 5 d. 2018 m. spalio 19 d. ieškovas el. laišku informavo atsakovę, kad vienašališkai nutraukia sutartį nuo 2018 m. spalio 29 d. ir pareikalavo sumokėti 10 000 Eur baudą. Atsakovas 2018 m. spalio 19 d. informavo, kad yra suinteresuotas žemės sklypų įsigijimu ir prašė sandorį sudaryti mėnesio pabaigoje arba kito mėnesio pradžioje. Atsakovui iki sutarties nutraukimo dienos nesiėmus veiksmų pagrindinės sutarties sudarymui, ieškovas 2018 m. spalio 31 d. pakartotinai informavo atsakovę, kad Preliminarioji sutartis nuo 2018 m. spalio 29 d. vienašališkai nutraukta ir iki 2018 m. lapkričio 5 d. pareikalavo sumokėti 10 000 Eur baudą. Atsakovei neįvykdžius šio reikalavimo, ieškovas kreipėsi į teismą dėl 10 000 Eur baudos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, sutikęs su atsakovės pozicija, kad preliminariojoje sutartyje numatyta bauda yra pernelyg didelė, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų, sumažino ieškovo reikalaujamos baudos dydį iki atsakovo sumokėto avanso dydžio (10 000 Eur) ir ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad būtent atsakovė atsakinga (kalta) dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nėra. Apelianto teigimu, preliminariosios sutarties šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl netesybų, todėl mano, kad iš atsakovės turi būti priteista neįrodinėtina nesumokėta sutartinių netesybų dalis – 10 000 Eur.
17. Preliminariosios sutarties 4.2 punkte numatyta, kad jeigu po šios sutarties pasirašymo pirkėjas nepagrįstai atsisako sudaryti pagrindinę žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį arba ją nepagrįstai nutraukia, pirkėjas pardavėjui sumoka 20 000 Eur baudą, t. y. pardavėjas pasilieka sau pirkėjo sumokėtą avansą ir sumoka likusią baudos dalį (10 000 Eur).
18. Kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013).
20. Nepaneigiant <...> sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019).
21. Taigi, įstatyminis reglamentavimas bei suformuota teismų praktika suponuoja išvadą, kad teismas, atsižvelgdamas į nustatytus kriterijus (prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan.), nusprendęs, jog šalių sutartos netesybos yra akivaizdžiai per didelės, turi teisę jas mažinti. Apelianto argumentai, jo pacituotos įstatymų nuostatos dėl sutarčių laisvės principo, jų galios ir pan., savaime nereiškia, kad teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas.
22. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog preliminariojoje sutartyje numatyta 20 000 Eur bauda yra pernelyg didelė, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų. Apeliantas nesutikdamas su tokia teismo išvada, teigia nurodęs, jog dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo patyrė tiesioginius nuostolius, taip pat nurodė, kad jis ketino žemės sklypus arba dirbti, arba juos nuomoti, t. y. vykdyti veiklą, kad valdomas turtas duotų pajamas.
23. Pagal skundžiamame teismo sprendime pacituotą kasacinio teismo išaiškinimą, tuo atveju, kai ginčas vyksta dėl netesybų mažinimo, kreditoriui neprašant atlyginti nuostolių, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, kreditorius gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau nereikalaujama, kad jis tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2013).
24. Nagrinėjamu atveju, apeliantas argumentus dėl patirtų nuostolių sieja su iš esmės teoriškai prarastomis galimybėmis (2018 metais dirbti ir auginti produkciją; žemės sklypus deklaruoti ir gauti pajamas/išmokas; žemės sklypus prižiūrėti; pardavinėti kitiems), nenurodydamas duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad iki ginčo sandorio ieškovas atliko nurodomus veiksmus ir gavo atitinkamo dydžio pajamas. Apeliantas teigia, kad jis negali pateikti įrodymų, jog sudarius Preliminariąją sutartį ieškovas neturėjo teisės žemės sklypais naudotis, ar kad 2018 metų pabaigoje negalėjo jų apsėti kultūromis arba išnuomoti, tačiau šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos (teismo sprendime nėra išvados, jog apeliantas neįrodė būtent šių aplinkybių), ir savaime nereiškia nuostolių apeliantui kilimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas iki preliminariosios sutarties sudarymo iš 32 žemės sklypų buvo išnuomojęs tik du, o kaip minėta, įrodymai apie iki šalių susitarimo nuolat atliekamus darbus visuose sklypuose (sėją ir iš to gautas pajamas), galimybės gauti išmokas praradimą būtent dėl sudarytos preliminarios sutarties (deklaravimo terminus ir pan.), žemės sklypų rinkos kainos pasikeitimus (sumažėjimą) per ginčo laikotarpį, nepateikti; iš jų nėra galimybės nustatyti bent preliminarų galimą nuostolių dydį.
25. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame sprendime nėra konstatuota, jog ieškovas dėl preliminarios sutarties pasirašymo nepatyrė jokių nuostolių. Teismas sprendė, kad avansu ieškovui sumokėta 10 000 Eur suma yra pakankama kompensavimo priemonė, užtikrinanti ieškovo teisėtus interesus. Apeliaciniu skundu ieškovas nepaneigė teismo išvados, jog nėra pagrindo manyti, kad ieškovo realiai patirti nuostoliai galėtų viršyti ieškovui sumokėto avanso dydį. Triplike pats ieškovas nurodė, jog ieškiniu prašomos priteisti baudos dydis (3,2 proc. viso sandorio vertės) užtikrina patirtų nuostolių kompensavimo funkciją. Būtent tokio dydžio avansas (netesybos) buvo sumokėtas ir liko ieškovui.
26. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog iš esmės analogiškoje byloje Nr. e2A-879-567/2019 Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad 25 procentų sandorio vertės dydžio bauda nėra akivaizdžiai per didelė, ir todėl nėra pagrindo ją mažinti ar atleisti nuo baudos sumokėjimo.
27. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos.
28. Taigi, ir šiuo atveju, nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodytoje byloje priteistu baudos dydžiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas apeliaciniame skunde klaidingai nurodo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-879-567/2019 sutarties kainos ir priteistų netesybų santykį. Cituojamoje byloje baudos dydis siekia ne 6 000 Eur, kaip nurodo apeliantas, o 3 000 Eur.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
30. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.