Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-290-2014

Teisėja Aksinija Žemantauskienė Proceso Nr. 1-56-1-00389-2012-8

2014 m. gegužės 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Striaušai, nuteistojo E. N. gynėjai advokatei Vidai Kabečienei, nuteistojo A. G. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. N. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-01-21 nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. (dėl A. A. sužalojimo), ir BK 284 str. 1 d. (dėl R. Š. sužalojimo) ir nubaustas:

dėl A. A. sužalojimo: pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Dėl R. Š. sužalojimo, pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirtos ir neatliktos 1 mėn. bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metų ir 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo, bausmė atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2014-01-21.

A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-08-14 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirta bei neatlikta bausmės dalis 1 metai ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2014-01-21.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteistojo E. N. priteisti 2739,82 litai A. A. gydymo išlaidų.

Nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo E. N. jam priteisti 2929, 27 litai turtinei, 8000 litų neturtinei žalai atlyginti bei 700 litų proceso išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. už tai, kad 2012-06-10 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), prie miesto parko, t.y. viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, be jokios dingsties, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, t. y. chuliganiškų paskatų, tuo šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų negerbimą visuomenės, tyčia spyrė ir sudavė rankomis A. A. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam A. A. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Be to, jis nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad kartu su A. G. ir E. K. 2012-08-12 laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, veikdami kartu, dėl menkavertės dingsties, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia bendrais veiksmais kabinėjosi ir sudavė smūgius rankomis bei kojomis R. Š., tuo bendrais veiksmais R. Š. padarė kraujosruvą ir odos nubrozdinimus veide, kraujosruvą dešinės speninės ataugos srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. G. a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad kartu su E. N. ir E. K. 2012-08-12 laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, veikdami kartu, dėl menkavertės dingsties, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia bendrais veiksmais kabinėjosi ir sudavė smūgius rankomis bei kojomis R. Š., tuo bendrais veiksmais R. Š. padarė kraujosruvą ir odos nubrozdinimus veide, kraujosruvą dešinės speninės ataugos srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėjų prašymus apeliacinius skundus patenkinti, prokuroro prašymą nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes ir joje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad E. N. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o A. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis E. N. ginčija kaltę tik dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo (dėl A. A. sužalojimo) ir prašo jį išteisinti, o nuteistasis A. G. ginčija kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (dėl R. Š. sužalojimo) ir prašo jį išteisinti arba paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę ir į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką.

Dėl nuteistojo E. N. apeliacinio skundo

Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teismas nesprendžia nukentėjusiojo A. A. kaltės, o nuteistojo elgesys, neadekvatus smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, leidžia nuteistojo veiksmus laikyti nusikalstamais. Kolegija pažymi, kad pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Taip pat net ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos, kurių turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. Būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra visos būtinos sąlygos vienu metu: a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas; b) tai padaroma tiesiogine tyčia (besiginantysis suvokia, jog gynybai nėra būtini tokie padariniai, tačiau jų nori ir siekia; c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Net ir esant visoms šioms būtinoms sąlygoms vienu metu, įstatymas numato du atvejus, kuriems esant nepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veikimas, kai: a) būtinosios ginties ribos peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Nagrinėjamuoju atveju teisėjų kolegija nemano, kad E. N. buvo kilusi reali grėsmė jo sveikatai ar gyvybei. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis teigė, jog ranka sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 10 smūgių, ar koja spyrė negalėjo pasakyti, pakartotinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu, teigė, jog nukentėjusiajam su koja išvis nespyrė, 2013-10-22 teisiamojo posėdžio metu nuteistasis teigė, jog sudavė nukentėjusiajam nes gynėsi, o nukentėjusiajam nukritus kelis kartus jam spyrė. Akivaizdu, kad nuteistojo parodymai yra nenuoseklūs, apklausų metu įvykio aplinkybes nurodo skirtingai, todėl teismas tokį parodymų keitimą vertiną, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusysis parodė, kad po pirmo smūgio nukrito ant žemės, prisidengė ir tada pasipylė daug smūgių, mėgino atsistoti, bet skaudėjo koją, o E. N. toliau jį spardė. Liudytoja N. A. taip pat nurodė, kad nukentėjusysis negalėjo atsistoti dėl stipriai sumuštos kojos. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog nukentėjusiajam gulint ant žemės E. N. toliau kojomis kelis kartus spyrė jam į įvairias kūno vietas, rodo, kad tokie jo veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis. Nuteistasis E. N. teigė, jog gynėsi, tačiau nesikreipė į medikus, nors jam skaudėjo šoną, pakaušį, bet matomų sumušimų nebuvo. Nenustačius, kad nuteistasis taip pat buvo sužalotas, bei atsižvelgiant į kitas nustatytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad E. N. sveikatai joks realus pavojus negrėsė. Nuteistojo versiją, jog jis tik gynėsi, paneigia ir ta aplinkybė, kad pamatęs atvažiuojančius policijos pareigūnus jis pabėgo.

Dėl nuteistojo A. G. apeliacinio skundo

Apylinkės teismas, pilnutinai ištyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog A. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, viešoje vietoje sudavė smūgius nukentėjusiajam R. Š., ir tinkamai nuosprendyje tai motyvavo.

Nors A. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, tačiau Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, įrodymus vertino išsamiai ir nešališkai, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai A. G. pripažino kaltu už nusikalstamos veikos padarymą ir skyrė jam bausmę. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo, vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos tinkamai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė. Teismas nuosprendyje nurodė, kokie įrodymai patvirtina apelianto kaltumą, nurodė išvadas ir motyvus, kodėl jis kaltas nusikalstamos veikos padarymu. Nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad A. G. padarė nusikaltimą numatytą BK 284 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir spręsdamas A. G. kaltės dėl jam inkriminuotos veikos klausimą ir priimdamas sprendimą pripažinti jį kaltu, pagrįstai rėmėsi vaizdo medžiaga ir jos pagrindu surašytu protokolu, nukentėjusiojo, liudytojų E. M. ir Ž. E. parodymais, specialisto išvada, kuri įrodo nukentėjusiajam padarytą sužalojimą.

Grebenev apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiojo R. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, jog smurtą prieš jį naudojo A. G. yra nevienodi.

Aukštesnysis teismas įvertino nukentėjusiojo parodymus ir esminių nesutapimų juose nenustatė. 2012-08-13 R. Š. parodė, kad 2012-08-13 apie 14 val., su pusbroliu E. M. ir draugu Ž. E. atvyko taisyti automobilio. Tuoj išlipus iš automobilio atvažiavo E. su draugu. E. pastūmė E. M., kad neįvyktų muštynės R. Š. puolė į jų tarpą, tada E. draugas sudavė R. Š. smūgį kumščiu ir jį pastūmė, o jam pargriuvus E. spyrė jam į galvos sritį. Po to jie išvyko ir atsivežė daugiau jaunuolių, vienas iš jų buvo A. G., kuris jam kumščiu sudavė į dešinę akį. 2013-01-25 R. Š. parodė, kad pirmąjį smūgį sudavė E. draugas, antrasis smūgis buvo spyris, įspyrė pats E., trečiąjį smūgį kumščiu į veido sritį sudavė A. G., kuris buvo su gobtuvu. 2013-03-06 R. Š. parodė, jog po konflikto E. K. ir E. N. atvažiavo su A. G. ir dar vienu vaikinu, jie atėję konfliktavo ir A. G. sudavė jam ranka į galvą, o po kiek laiko A. G. dar kartą atėjęs sudavė jam į akį. Jis mano, kad A. G. kažką turėjo rankoje, nes buvo padaryta kraujosruva prie akies ir nuskeltas dantis. 2013-06-10 teisiamojo posėdžio metu R. Š. parodė, kad po konflikto E. K. ir E. N. atvyko su A. G., kuris jam pataikė į galvą. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusysis juos patvirtino, teigė, kad tada sakė teisybę ir įvykio aplinkybes atsiminė geriau. Nurodė, jog A. G. sudavė du kartus, vieną kartą kai stovėjo priešais, o kitą kartą priėjo jam iš nugaros, o po smūgio atsisukęs jis matė A. G.. 2013-12-10 teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, nukentėjusysis parodė, kad asmuo, kuris įėjo į garažą ir sudavė jam yra A. G.. Žiūrint įrašą toliau, nukentėjusysis nurodė, kad negali pasakyti, koks asmuo jame užfiksuotas, negali įvardinti asmens, kuris sudavė jam, teigia, kad jam sudavė asmuo su gobtuvu.

Aukštesnysis teismas įvertinęs nukentėjusiojo parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, konstatuoja, kad esminės aplinkybės, patvirtinančios, jog tai A. G. padarė BK 284 str. 1 d. nurodytą nusikalstamą veiką sutampa, jos atitinka ir rašytinę bylos medžiagą t. y. šie duomenys papildo vieni kitus, bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro bendrą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo A. G. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo jais nesiremti. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir tai, jog pats A. G. pripažįsta, kad įraše save pažino, jog buvo tamsiai apsirengęs. Taip pat nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojas E. M., kuris parodė, jog A. G. trenkė R. Š. priėjęs iš nugaros, ir nukentėjusiajam atsirado kraujosruva, bėgo kraujas. Taip pat iš dalies nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo Ž. E. parodymai, jog prieš R. Š. smurtavo trise, E. K. ir kitu du kaltinamieji, taip pat liudytojas nurodė, jog asmuo su gobtuvu sudavęs R. Š. buvo ne A. G., tačiau kas jis buvo pasakyti negali, nes veido nematė.

Aptartų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo A. G. kaltė neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai kvalifikavo nuteistojo A. G. nusikalstamą veiką.

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde teigia, jog jam, buvo paskirta per griežta bausmė, nes teismas neatsižvelgė į jį ir jo šeimą supančią socialinę aplinką, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant tokios didelės laisvės atėmimo bausmės.

Teismas skirdamas bausmę į socialinę aplinką atsižvelgia tik tokiais atvejais, kai nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuris yra nepilnametis arba kuris pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui. Byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų A. G. nepakankamą brandą. Priešingai byloje nustatyta, kad A. G. nusikalstamų veikų darymo metu turėjo pagrindinį išsilavinimą ir nusikalstamą veiką padarė būdamas dvidešimt trijų metų, anksčiau jau buvo teistas, padarė tyčinį nusikaltimą, į psichikos ligų apskaitą neįrašytas ( b.l. 102, t.1). Šie duomenys rodo, kad A. G. visiškai suvokė savo veiksmų esmę ir gerai orientavosi socialinėje aplinkoje.

Nors nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde pažymėjo, jog teismas nepasisakydamas dėl pernelyg ilgos baudžiamojo persekiojimo trukmės, netinkamai ir nepagrįstai paskyrė ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas teisme ilgai netruko. Pažymėtina, jog byloje buvo trys kaltinamieji, o ikiteisminis tyrimas A. G. atžvilgiu pradėtas 2012-08-13, byla su kaltinamuoju aktu 2013-03-29 t.y. po šešių mėnesių, perduota teismui. Taip pat pažymėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jos nagrinėjimas buvo tris kartus atidėtas būtent dėl nuteistojo A. G. gynėjo prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, todėl nuteistojo argumentas, jog byla buvo nagrinėjama pernelyg ilgai atmestinas, kaip nepagrįstas.

Nuteistasis A. G. skunde nurodo, kad Vilkaviškio policijos komisariate atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, tuo pačiu metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dar vieno nusikaltimo numatyto BK 284 str. 1 d., tačiau ikiteisminiai tyrimai nebuvo sujungti, nors tą ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai privalėjo padaryti, o jeigu tyrimai būtų buvę sujungti, jam būtų buvusi paskirta maksimali dviejų metų bausmė. Aukštesnysis teismas nenagrinėja šio apeliacinio skundo argumento, nes ikiteisminio tyrimo metu tik prokuroras priima sprendimus dėl tyrimų sujungimų (BPK 170 str. 4 d.), abu ikiteisminiai tyrimai yra baigti, apeliaciniame skunde minima byla išnagrinėta, yra priimtas nuosprendis, kuris įsiteisėjęs, o šiuo atveju nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroro veiksmai vadovaujant ikiteisminiam tyrimui nėra šio skundo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes, esminių procesinių pažeidimų nenustatyta, todėl tenkinti nuteistojo prašymą švelninti bausmę nėra pagrindo. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir turi užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi prieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). Bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

A. G. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Minėto straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmos instancijos teismas, skirdamas A. G. laisvės atėmimo bausmę, tokį savo sprendimą pakankamai argumentavo, o aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo argumentacija. Nustatyta, kad nors A. G. padarė nesunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė bendrininkų grupėje, jis jau yra teistas už tyčinius nusikaltimus, nusikalto neišnykus teistumui, buvo baustas administracine tvarka. Tai rodo, jog nuteistasis yra linkusi nusikalsti asmenybė, sąmoningai ir piktybiškai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles bei įstatymų reikalavimus. Paminėtos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju tik tokio dydžio laisvės atėmimo bausme galima užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus tikslus: nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus. Konstatuojama, kad bausmė A. G. individualizuota tinkamai.

Nuteistasis A. G. skunde prašo vadovaujantis BK 63 str. 9 p. į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį bausmės laiką.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas lemia apeliaciniame skunde nurodyti neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai bei tam tikros sąlygos, numatytos BPK 320 straipsnyje. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Bylos nagrinėjimo ribos apeliacinėje instancijoje pagal įstatymą gali būti plečiamos dviem atvejais: kai, nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas nustato esminių BPK pažeidimų, tuomet, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems; taip pat, kai teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie jį apskundė ar dėl kurių jis buvo apskųstas, tuomet apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems – sušvelnina nuosprendį ir šiems (BPK 320 straipsnio 5 dalis). Aukštesnysis teismas nustatė, kad apylinkės teismas, tiek nuteistajam A. G. tiek ir E. N. bendrindamas už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirtas subendrintas bausmes su ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, netinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus. Aukštesniajam teismui nustačius, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, ir įvertinus, kad nors E. N. neskundžia nuosprendžio dalies dėl bausmės, teismas nepablogindamas nuteistųjų padėties, patikrina ar tai turėjo neigiamos įtakos jų padėčiai.

Kolegija pažymi, kad BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas. Minėtos normos 1 dalis numato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BPK 63 straipsnio 2 dalis numato, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. BPK 63 straipsnio 3 dalis numato: kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės. BPK 63 straipsnio 4 dalis numato, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. BPK 63 straipsnio 5 dalis numato, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. BPK 63 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. BPK 63 straipsnio 9 dalis numato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apylinkės teismas nuteistiesiems E. N. ir A. G. už padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė teisingas bausmes, tačiau neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą šią bausmę bendrindamas su ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, todėl ši nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo keičiama dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, prie skundžiamu nuosprendžiu A. G. paskirtos vienų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vadovaudamasis BK 63 str. 9 d., pridėjo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-08-14 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį vienus metus ir nustatė galutinę subendrintą bausmę – dvejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo. Taip pat apylinkės teismas prie skundžiamu nuosprendžiu E. N. paskirtos trijų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vadovaudamasis BK 63 str. 9 d. pridėjo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, vieną mėnesį neatliktos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė tris metus septynis mėnesius laisvės atėmimo. Tačiau kolegija pažymi, kad BK 63 str. 9 d. nuostatos numato, kad nauju nuosprendžiu skiriant bausmę, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai A. G. ir E. N. prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių pridėjo ankstesniais nuosprendžiais paskirtų neatliktų bausmių dalis.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei paskirtų bausmių neteisingo subendrinimo ir nuteistiesiems atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos iš naujo ir skirtina nauja galutinė subendrinta bausmė (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.

nusprendė:

Nuteistojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. N., vadovaujantis BK 63 str. 9 d. prie paskirtos skundžiamu nuosprendžiu bausmės pridėta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nuosprendžiu pagal BK 284 str.1 d. paskirtos bausmės dalis 1 mėn. neatliktos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai ir 7 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nuosprendžiu paskirta 1 metų 1 mėnesio terminuoto laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę bausmę - 3 metus 7 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuoti bausmės dalį atliktą pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. G., vadovaujantis BK 63 str. 9 d. prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-08-14 nuosprendžiu pagal BK 284 str.1 d. paskiros ir neatliktos bausmės dalis 1 metai, galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai ir 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-08-14 nuosprendžiu paskirta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę bausmę - 2 metus 6 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuoti bausmės dalį atliktą pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-08-14 nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.