Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-760-661/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-21
Bylos Nr.: e2A-760-661/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Ieškovas: UAB „Budinas“
Atsakovas: UAB „East Panda“
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. e2A-760-661/2019Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-21424-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.6.; 2.6.8.7.; 2.4.2.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų UAB „BUDINAS“ (ieškovas) ir UAB „EAST PANDA“ (atsakovas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Budinas“ ieškinį dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „East Panda“ priešieškinį ieškovui UAB „Budinas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas 2017-05-31 ieškiniu dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo reikalavo įpareigoti atsakovą UAB „East panda“ grąžinti daiktus pagal pateiktą sąrašą. 2018-04-24 patikslintu ieškiniu dėl skolos išreikalavimo pagal išrašytas sąskaitas pakeitė ieškinio dalyką į piniginį reikalavimą - priteisti iš atsakovo UAB „EAST PANDA“ ieškovui UAB „BUDINAS“ 8105,91 eurų skolą pagal išrašytas sąskaitas faktūras 2017-04-05 serija BUD Nr. 099 ir 2017-04-28 serija BUD Nr. 099/2 Koreguota, 6 (šešių) proc. metinių palūkanų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad Ieškovas UAB „BUDINAS“ su atsakovu UAB „EAST PANDA“ 2016-05-05 sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išsinuomavo 76,25 kv.m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Ši patalpų sutartis ieškovui buvo ankstesnės nuomos sutarties dėl tų pačių patalpų tąsa, t.y. ieškovas ir toliau nuomavosi tas pačias patalpas, kurias išsinuomavo pagal 2012-05-01 patalpų nuomos sutartį su ankstesniąja šių patalpų savininke L. K..

3. Per visą minėtų patalpų nuomos laikotarpį ieškovas UAB „BUDINAS“ atliko 76,25 kv.m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) pagerinimus, kurių, pasibaigus Sutarčiai ar ją nutraukus, negalės atskirti nuo daikto (patalpų) nepadarydamas jam žalos.

4. 2016-11-04 ieškovas raštišku pranešimu informavo atsakovą apie savo veiklos sustabdymą ir prašė nutraukti nuomos sutartį nuo 2017-01-04, bei įskaityti užstato sumą kaip nuomos mokestį iki 2017 m. kovo mėn. 31 d. imtinai, t.y. negyvenamosios patalpos buvo nuomojamos iki 2017-03-31 ir nuoma apmokėta, dėl to ginčo nėra.

5. 2017-03-31 šalys pasirašė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo protokolą ir patalpų perdavimo - priėmimo aktą. Patalpų trūkumų nepastebėta. Nuomotojas pareiškė, kad jokių pastabų neturi. Tačiau, ieškovui atvykus į šias patalpas išsivežti įmonei UAB „BUDINAS“ priklausantį ir įmonės balanse esantį ilgalaikį turtą, atsakovo UAB „EAST PANDA“ atstovas (direktorius) A. V. paprašė palikti visą turtą, sudaryti paliekamo turto sąrašą bei įkainoti paliekamą turtą ir pasižadėjo kompensuoti visą paliekamo turto kainą. Tuo pačiu buvo tariamasi dėl kompensacijos už paliekamą baro stovą su apdaila. Baro įrengimas ir visa jo apdaila ieškovui įrenginėjant patalpas kainavo 15683,97 eurų, tačiau ieškovas buvo sutikęs su 6000,00 eurų kompensacija už paliekamą geros būklės baro stovą su visa apdaila nuomotose patalpose. Susitarimo pagrindu 2017-04-05 ieškovas atsakovui išrašė 2 PVM sąskaitas - serija BUD Nr. 099 už barą su apdailos skydais 6000,00 eurų sumai (su PVM) ir serija BUD Nr. 099/2 už 16 pavadinimų daiktų sąrašą (kiekis 36 daiktai) 3156,66 eurų sumai (su PVM).

6. Kai kompensacija už paliekamą visą turtą, tame tarpe ir įrengtą barą, buvo suderinta ir aptarta, 2017-04-26 A. V. elektroniniu paštu pranešė, jog vienas iš UAB „EAST PANDA“ akcininkų užblokavo susitarimą kompensuoti už įrengtą baro stovą su apdaila, kadangi mano, jog įrengtasis baro stovas su visa apdaila vertintinas tik kaip patalpų pagerinimas be raštiško patalpų savininko leidimo, todėl šios išlaidos nuomininkui nekompensuotinos ir pagal ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija BUD Nr. 099 už barą su apdailos skydais nemokės (6000,00 eurų).

7. Taip pat šalys derino kompensacijos dydį pagal kitą sąskaitą faktūrą (serija BUD Nr. 099/2). Ieškovas sutiko, jog atsakovui nesumokėjo nekilnojamojo turto mokestį už 2017 m. vasario ir kovo mėnesius pagal jam pateiktas sąskaitas faktūras Nr. 00043 ir 00045 bendrai 1042,00 eurų sumai, todėl šalys susitarė, jog dalis sąskaitoje faktūroje serija BUD Nr. 099/2 išvardintų daiktų bus perduota ieškovui kaip kompensacija (apmokėjimas) pagal ieškovui pateiktas faktūras Nr. 00043 ir 00045. Suderinus pozicijas, ieškovas 2018-04-28 išrašė sąskaitą faktūrą serija BUD Nr. 099/2 Koreguota, kurioje sutarta ir įtvirtinta suma 2105,91 eurai. Ieškovo manymu iš išdėstyto seka, jog atsakovas UAB „EAST PANDA“ nevykdo savo įsipareigojimo apmokėti pagal 2017-04-05 išrašytą sąskaitą faktūrą serija BUD Nr. 099 (6000,00 eurų) ir pagal 2017-04-28 išrašytą sąskaitą faktūrą serija BUD Nr. 099/2 Koreguota (2105,91 eurai), todėl šios sumos iš atsakovo priteistinos. Bendra atsakovo įsipareigojimų ieškovui priteistina suma - 8105,91 eurai.

Atsiliepimas

8. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 5 d. šalių susitarimu Nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2017 m. kovo 31 d., po ko, ieškovo iniciatyva, šalys pradėjo derybas dėl galimybės atsakovui nupirkti ieškovui nuosavybės teise priklausančius daiktus. Tačiau derybos buvo nutrauktos. Ieškovui buvo pranešta, kad jis gali atvykti ir pasiimti visus daiktus, kuriuos paimant nebūtų padaryta žala patalpoms. Atsakovas iš esmės neprieštarauja dėl daiktų, kurie gali būti atskirti nepadarant žalos minėtoms patalpoms, paėmimui, tik nesutinka dėl dalies lentelėje Nr. 1 nurodytų daiktų atsiėmimo, kurių atskyrimas bei grąžinimas ieškovui, neabejotinai sukeltų žalą minėtoms patalpoms: maišytuvas (lentelės 6 p.), plautuvė (7 p.), boileris (9 p.), sudedamoji metalinė baro salėje (10 p.) ir baras su apdailos skydais (17 p.). Dalį ieškinyje nurodytų daiktų ieškovas jau atsiėmė.

Šalies argumentai

9. Atsakovas UAB „EAST PANDA“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „Budinas“ atsakovo UAB „East panda“ naudai 1042,00 EUR skolos, 52,11 EUR (penkiasdešimt du eurus ir 11 et) delspinigių, 6 (šešių) proc. metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 33,00 EUR (trisdešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad tarp Ieškovo ir Atsakovo susiklostė nuomos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXVIII skyriaus nuostatos. Vadovaujantis 6.477 str. 1 d. pagal nuomos sutartį vienas šalis (Nuomotojas) įsipareigoja duoti kitai šaliai (Nuomininku) daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (Nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Atsakovas ir Ieškovas Nuomos sutartimi susitarė, kad Ieškovas, kaip Nuomininkas, įsipareigoja mokėti nuomos mokestį bei padengti išnuomotų patalpų nekilnojamojo turto mokestį. Tačiau Ieškovas šios sutartinės pareigos neįvykdė, konkrečiai nesumokėjo nekilnojamojo turto mokestį už 2017 m. vasario ir kovo mėnesius pagal jam pateiktas sąskaitas faktūras Nr. 00043 ir 00045., Ieškovo skola Atsakovui sudaro 1042,00 EUR.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 3 d. nusprendė ieškinį iš dalies tenkinti. Priešieškinį tenkinti visa apimtimi. Priteisti ieškovui UAB „Budinas“, iš atsakovo UAB „East Panda“ 6404,96 Eur 6 proc. dydžio metines procesinės palūkanas už priteistą sumą (6404,96 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2017-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 142 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti atsakovui UAB „East Panda“ iš ieškovo UAB „Budinas“ - 1042 Eur skolos (vieną tūkstantį keturiasdešimt du eurus), 52,11 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2017-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2815,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas konstatavo, kad dalies daiktų – maišytuvo, plautuvės, boilerio, sudedamosios metalinės baro salėje ir baro su apdailos skydais ieškovas negali išmontuoti nepadarydamas žalos patalpoms, todėl už nurodytus daiktus atsakovas turi atlyginti ieškovui. Byloje nėra ginčo dėl daiktų vertės, todėl laikoma, kad daiktų vertė yra nustatyta teisingai. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai dalyje dėl 6404,96 Eur kompensacijos už barą (vertė 6000 Eur), plautuvę (vertė 42,65 Eur), maišytuvus (40 Eur), boilerius (115,70 Eur) ir sudedamąją metalinę baro salėje (206,61 Eur) priteisimo yra pagrįstas, todėl šioje dalyje ieškinį patenkino. Kitoje dalyje ieškinio atmetė. Atsakovas pripažino, jog kiti ieškovo daiktai yra saugomi atsakovo patalpose ir juos galima paimti. Teismas įvertinęs tai, kad likę daiktai (pagal šalių pateiktus daiktų sąrašus) jau yra atskirti nuo patalpos ir jų išvežimas nepadarys patalpoms žalos, sprendė, kad nėra pagrindo už juos kompensuoti.

12. Teismas dėl priešieškinio nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovas ieškovui išrašė PVM sąskaitas - faktūras Nr. 00043 - 729,00 Eur sumai ir Nr. 00045 - 313,00 Eur sumai, kaip kompensaciją už nekilnojamojo turto mokestį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų apmokėjęs nurodytas sąskaitas. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad savo atsiliepime į priešieškinį ieškovas iš esmės sutiko esantis skolingas atsakovui 1042 Eur sumą. Atsižvelgiant į nurodytą, teismo vertinimu, priešieškinio reikalavimas dėl 1042 Eur skolos laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Atsakovas UAB „EAST PANDA“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės eismo 2018-07-03 sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „Budinas“ iš atsakovo UAB „East panda“ priteista 6404,96 EUR, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 142 EUR bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Budinas“ ieškinį atmesti pilna apimtimi.

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Atsakovo pareiga atlyginti Ieškovui patalpų pagerinimo išlaidas kyla CK 6.501 str., pagrindu, tačiau teismas ignoravo byloje pateiktus įrodymus, jog patalpos buvo pagerintos tikslu jas pritaikyti specifinei Ieškovo, kaip nuomininko, veiklai.

13.2. Ieškovas teisme patikslintu ieškiniu nekėlė reikalavimų dėl kompensacijos priteisimo už patalpų pagerinimą, o reikalavo skolos pagal jo vienašališkai išrašytas PVM sąskaitas faktūras, teigdamas, kad Atsakovas, kaip pirkėjas, neįvykdė pareigos sumokėti įsigytų daiktų kainą. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimus. Šiuo konkrečiu atveju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad Ieškovas, kaip nuomininkas, išnuomotas patalpas pritaikė išimtinai savo poreikiams, t.y. patalpos pritaikytos Ieškovo vykdytai baro/kavinės veiklai.

13.3. Byloje esančios nuotraukos bei Sutarties sąlygos neabejotinai pagrindžia, kad baro vidinė apdaila, baro, sėdimų vietų išdėstymas buvo sukurtas atsižvelgus išimtinai į Ieškovo vykdomos veiklos specifiką bei pagal Ieškovo asmeninius pageidavimus, susijusius su baro vidinės apdailos dizainu. Todėl akivaizdu, kad visi jo atlikti remonto darbai, tame tarpe ir baro su apdailos skydais įrengimas, neturi būti vertinami kaip daikto pagerinimas. Pagrindžiant teiginius, kad Ieškovo atlikti remonto darbai nelaikytini patalpų pagerinimu, Atsakovas nurodo, kad tokie remonto darbai, kaip baro su apdailos skydais įrengimas, sienų dekoravimas mediniais apdailos skydais, vandentiekio ir elektros instaliacija bare, nėra būtini patalpų eksploatacijai.

13.4. Faktą, kad Ieškovo atlikti remonto darbai priskirtini atvejui, kuomet laikoma, kad nuomininkas patalpas priskyrė išimtinai savo vykdomai veiklai pagrindžia byloje esančių dokumentų visuma.

13.5. Pagrįstai teigtina, kad atlikti pagerinimai laikytini išnuomotų patalpų pritaikymu specialiems Ieškovo poreikiams, kadangi patalpų paskirties keitimas, baro įrengimas su vandentiekio ir elektros instaliacija, patalpų sienų dekoravimas mediniais apdailos skydais buvo reikalingi tik Ieškovo veiklai vykdyti, t.y. patalpos buvo pritaikytos specifinei Ieškovo veiklai, todėl Atsakovui, kaip patalpų savininkui ir nuomotojui, nekyla pareiga atlyginti patalpų pagerinimo išlaidas.

13.6. CK 6.501 str. 1 d. numatyta, kad pareiga atlyginti patalpų pagerinimo išlaidas, kyla tik tuo atveju, jeigu ko kito nėra numatyta šalių pasirašytoje nuomos sutartyje. Tuo tarpu šiuo konkrečiau atveju šalių pasirašytos 2016-05-05 Patalpų nuomos sutarties 3.3. punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad Ieškovas įsipareigojo savo sąskaita atlikti išnuomotų patalpų apdailos darbus, t.y. Sutartimi šalys susitarė, kad visas patalpų pagerinimo išlaidas prisiima Ieškovas, kaip išnuomotų patalpų nuomininkas. Įvertinus šias Sutarties nuostatos, pagrįstai teigtina, kad sprendžiant klausimą dėl patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina vadovautis CK 6.501 str. 1 d., kuris reglamentuoja sąlygas, kuomet nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi teisę pasiimti patalpų pagerinimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas šias šalių pasirašytos patalpų nuomos sutarties normas ignoravo.

13.7. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog sutikimą Ieškovui pakeisti administracinių patalpų paskirtį ir atlikti paprastąjį remontą 2012-12-05 davė buvusi patalpų savininkė L. K., t.y. ne Atsakovas. Teismui buvo pateikta 2016-05-05 pirkimo – pardavimo sutartis su priedais, kurios pagrindu Atsakovas nupirko iš L. K. negyvenamąją patalpą – kokteilių barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą – kokteilių barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurie pagrindžia, kad Atsakovas 2016-05-05 Pirkimo – pardavimo sutartimi iš L. K. įsigijo suremontuotas patalpas su baru.

Atsiliepimas

14. Ieškovas UAB „BUDINAS“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su skundu ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas sutinka su teismo padarytomis išvadomis, jog baras su apdailos skydais yra baldas ir priklauso ieškovui, todėl atsakovas, neleisdamas baro ir kitų daiktų išsivežti iš nuomojamų patalpų po nuomos sutarties nutraukimo, įsipareigojo sumokėti už ieškovui priklausančius daiktus.

Šalies argumentai

15. Apeliantas (ieškovas) UAB „BUDINAS“ pateikė apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovo ieškinys ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.

16. Ieškovas nurodė, jog šalys derino kompensacijos dydį pagal kitą sąskaitą faktūrą (serija BUD Nr. 099/2). Ieškovas taip pat sutiko, jog atsakovui nesumokėjo nekilnojamojo turto mokestį už 2017 m. vasario ir kovo mėnesius pagal jam pateiktas sąskaitas faktūras Nr. 00043 ir 00045 bendrai 1042,00 eurų sumai, todėl šalys susitarė, jog dalis sąskaitoje faktūroje serija BUD Nr. 099/2 išvardintų daiktų bus perduota ieškovui kaip kompensacija (apmokėjimas) pagal ieškovui pateiktas faktūras Nr. 00043 ir 00045. Suderinus pozicijas, ieškovas 2018-04-28 išrašė sąskaitą faktūrą serija BUD Nr. 099/2 Koreguota, kurioje sutarta ir įtvirtinta suma 2105,91 eurai.

17. Išrašytoje sąskaitoje faktūroje serija BUD Nr. 099/2 Koreguota, jau buvo įvykdytas įskaitymas 1042,00 eurų sumai pagal atsakovo ieškovui pateiktas sąskaitas faktūras Nr. 00043 ir 00045, todėl šia sąskaita jau buvo išspręstas atsakovo priešieškinio reikalavimas, t.y. patikslinto priešieškinio suma (8105,91 eurų) jau buvo sumažinta įskaičius priešieškinio reikalavimą (1042,00 eurų). Todėl, ieškovo įsitikinimu, teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies (6404,96 Eur) ir atsakovo priešieškinį visiškai (1042 Eur), pažeidė esminį teisingumo principą, t.y. atsakovui du kartus įskaitė tą pačią skolą (2 x 1042) iš ieškovo, tuo tarpu ieškovas dėl tokio teismo skaičiavimo, nukentėjo 3 kartus po 1042 eurų: Sąskaita faktūra serija BUD Nr. 099/2 Koreguota - išrašyta jau sumažinus sumą 1042 EUR; teismas priimdamas sprendimą patenkinti ieškinio reikalavimą iš dalies sumažino priteistą sumą 1700,95 eur; teismas tenkino priešieškinio reikalavimą visa apimtimi 1042 eurų sumai. Iš išdėstyto seka, jog teismas tris kartus patenkino atsakovo pareikšto priešieškinio reikalavimus, kas prieštarauja teisingumo principui. Ieškovas taip pat mano, kad buvo neproporcingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

18. Atsakovas UAB „EAST PANDA“ pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą Sprendimą peržengė ieškinio reikalavimo ribas, nes Ieškovas teisme patikslintu ieškiniu nekėlė reikalavimų dėl kompensacijos priteisimo už patalpų pagerinimą, o reikalavo skolos pagal jo vienašališkai išrašytas PVM sąskaitas faktūras, teigdamas, kad Atsakovas, kaip pirkėjas, neįvykdė pareigos sumokėti įsigytų daiktų kainą.

19. Šiuo konkrečiau atveju joks teisės aktas ar teismo sprendimas neįpareigojo Atsakovo išpirkti iš Ieškovo kavinės - baro baldus, todėl šalinis nepavykus susitarti dėl baldų pirkinio - pardavimo sąlygų, akivaizdu, kad Ieškovo reikalavimas priteisti skolą pagal jo vienašališkai išrašytas PVM sąskaitas faktūras negalėjo būti tenkintas. Ieškovas pripažįsta, kad jis Atsakovui liko skolingas šią sumą už nekilnojamojo turto mokestį už 2017 m. vasario ir kovo mėnesius. Nesutikdamas su priešieškinio tenkinimu, Ieškovas nevertina esminės aplinkybės, jog susitarimas dėl baldų pirkimo - pardavimo neįvyko, tokiu atveju ir visi derybų etape aptariami galimi sąskaitų faktūrų užskaitymai netenka savo prasmės, t. y. nėra teisėti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Atsakovo priešieškinį ir priteisė iš Ieškovo ginčijamą 1042, 00 EUR sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

21. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išsinuomoto daikto (negyvenamųjų patalpų) pagerinimo išlaidų atlyginimą (CK 6.501 straipsnis), aiškinimo ir taikymo, proceso teisės normų (CPK 185 straipsnių) pažeidimo.

Dėl atsakovo skundo argumentų

22. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, kadangi Ieškovas teisme patikslintu ieškiniu nekėlė reikalavimų dėl kompensacijos priteisimo už patalpų pagerinimą, o reikalavo skolos pagal jo vienašališkai išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

23. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovas tikslindamas ieškinį, kaip ieškinio dalyką nurodė priteistiną skolą pagal išrašytas sąskaitas faktūras, už turtą, kurį paliko atsakovui, o taip pat turtą, kurio atskyrimas gali sukelti žalos negyvenamosioms patalpoms. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas atsisakė pirkti vienus daiktus, o kitus daiktus, kurių atskyrimas bei grąžinimas ieškovui, neabejotinai sukeltų žalą minėtoms patalpoms: maišytuvas, plautuvė, boileris, sudedamoji metalinė baro salėje ir baras su apdailos skydais, jo manymu neturi būti vertinami kaip daikto pagerinimas ir atsisakė mokėti kompensaciją. Atsakovo manymu tokie remonto darbai, kaip baro su apdailos skydais įrengimas, sienų dekoravimas mediniais apdailos skydais, vandentiekio ir elektros instaliacija bare, nėra būtini patalpų eksploatacijai. Taigi byloje ginčas iš esmės kilo dėl išnuomoto daikto pagerinimo ir turto, kurio atskyrimas gali sukelti žalos negyvenamosioms patalpoms. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neperžengė ieškinio ribų.

25. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK CK 6.501 straipsnio 3 dalis).

26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

27. Kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

28. Byloje nekilo ginčo, dėl to kad pradinis nuomotojas ieškovui UAB „Budinas“ davė sutikimą pagerinti patalpas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-261/2012). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu. Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų. Nuomotojo (panaudos davėjo) leidimo atlikti daikto pagerinimą formai ir turinio detalumui gali turėti įtakos šalių tarpusavio asmeniniai ar verslo santykiai, ankstesnis bendradarbiavimas, nuomos (panaudos) santykių tęstinumas iki leidimo išdavimo ir numatoma trukmė po pagerinimo atlikimo, pasitikėjimas vienas kitu ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-261/2012).

29. Nors teismas plačiau nenagrinėjo daiktų pagerinimo aplinkybių, tačiau byloje pateikti rašytiniai ieškovo įrodymai, pridėti prie ieškinio patvirtina pagerinimo faktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinis, asmuo, pagerinęs daiktą, savo išlaidas turi patvirtinti buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Lazdynas“ v. Kauno miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-544/2003; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Leandra“, bylos Nr. 3K-3-411/2004, kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė pateisinančius dokumentus. Atsakovas nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų (CPK 12, 178 str.).

30. Nuomotojas (panaudos davėjas), davęs leidimą darbams, gerinantiems daiktą, negali atsisakyti atlyginti pagerinimui būtinų išlaidų tuo pagrindu, kad atlikti pagerinimai jam nebūtini ar kad daiktas galėjo būti naudojamas ir jo nepagerinus. CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas (panaudos davėjas) gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

31. Išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Byloje išlaidų realumas, būtinumas ir protingumas nebuvo paneigtas.

32. Nagrinėjamu atveju, atsakovas taip pat įrodinėjo, jog šalių pasirašytos 2016-05-05 Patalpų nuomos sutarties 3.3. punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad Ieškovas įsipareigojo savo sąskaita atlikti išnuomotų patalpų apdailos darbus. Tačiau, kolegija nesutinka su tokiu argumentu, nes priešingai, Patalpų nuomos sutarties 3.3. punkte nurodytas nekonkretus ir neaiškus teiginys: „Nuomininkas įsipareigoja savo sąskaita atlikti šiuos Patalpų dalinės apdailos darbus“, t.y. nenurodant kokius apdailos darbus. Tačiau, tai neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, nes iš bylos medžiagos matyti, jog visi ginčo patalpų pagerinimo darbai buvo atlikti iki naujos sutarties sudarymo su nauju patalpų savininku. Nėra jokių įrodymų, jog prieš tai buvęs savininkas būtų prieštaravęs patalpų pagerinimui.

33. Kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, kad baro vidinė apdaila, baro, sėdimų vietų išdėstymas buvo sukurtas atsižvelgus išimtinai į Ieškovo vykdomos veiklos specifiką bei pagal Ieškovo asmeninius pageidavimus, susijusius su baro vidinės apdailos dizainu, todėl visi jo atlikti remonto darbai, tame tarpe ir baro su apdailos skydais įrengimas, neturi būti vertinami kaip daikto pagerinimas. Tačiau byloje esantys duomenys, patvirtina, jog Atsakovas toliau tęsia tą pačią veiklą, kaip ir Ieškovas, ir šioje veikloje naudojasi ginčo daiktais ir padarytais pagerinimais.

34. Taigi teismas patikslintą ieškinį pagrįstai tenkino iš dalies dėl dalies daiktų, kuriais buvo pagerintas turtas ir kurių išmontavimas, atskyrimas negalimas be žalos padarymo nuomotam daiktui. Ieškinio reikalavimai dalyje dėl 6404,96 Eur kompensacijos už barą (vertė 6000 Eur), plautuvę (vertė 42,65 Eur), maišytuvus (40 Eur), boilerius (115,70 Eur) ir sudedamąją metalinę baro salėje (206,61 Eur) priteisimo yra pagrįstas byloje esančiais leistinais įrodymai, todėl šioje dalyje ieškinys yra pagrįstai patenkintas. Kolegijos nuomone teismas pagrįstai patenkino patikslintą ieškinį dalyje dėl Sąskaitoje- faktūra serija BUD Nr. 099/2 Koreguota dalyje nurodytų daiktų, kurių išmontavimas padarytų žalos patalpoms.

35. Dėl sąskaitų faktūrų įrodomosios reikšmės. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra/ sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Todėl kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų/sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus PVM sąskaitos faktūros/sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad netikslus šio dokumento grafų užpildymas savaime nereiškia, jog yra paneigiamos šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš sutartinių teisinių santykių, jeigu tokių santykių buvimas ir jų turinys yra nustatyti kitais byloje esančiais leistinais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Nagrinėjamu atveju šalys nesusitarė dėl ginčo turto pirkimo- pardavimo, todėl ieškovo išrašytos sąskaitos-faktūros, negali būti pagrindas priteisti iš atsakovo jose nurodytas sumas, išskyrus tas, kurios nurodytos dėl turto, kurio atskyrimas padarytų žalos patalpoms ir vertintinas kaip patalpų pagerinimas. Ginčo turto verčių šalys neginčijo.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

36. Ieškovas nesutinka su sprendimo dalimi, kurioje jo reikalavimas yra patenkintas iš dalies dėl sąskaitos-faktūros BUD Nr. 099/2 Koreguota dalyje nurodytų daiktų. Kolegijos nuomone teismas pagrįstai nusprendė tik dėl tų daiktų, kurių išmontavimas gali sukelti žalos nuomotoms patalpoms. Dėl kitų šioje sąskaitoje daiktų teismas pagrįstai argumentavo, jog kitoje dalyje ieškinio reikalavimai yra laikomi nepagrįstais yra atmetami, nes pats atsakovas nurodo, jog kiti ieškovo daiktai yra saugomi atsakovo patalpose ir juos galima pasiimti. Įvertinus tai, kad likę daiktai (pagal šalių pateiktus daiktų sąrašus) jau yra atskirti nuo patalpos ir jų išvežimas nepadarys patalpoms žalos, nėra pagrindo už juos kompensuoti, juolab, kad ieškovas turi galimybę šiuos daiktus paimti natūra. Taigi šis argumentas yra neapgrįstas ir atmestinas.

37. Kolegijos nuomone ieškovas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo argumentą, jog išrašytoje sąskaitoje faktūroje serija BUD Nr. 099/2 Koreguota, jau buvo įvykdytas įskaitymas 1042,00 eurų sumai pagal atsakovo ieškovui pateiktas sąskaitas faktūras Nr. 00043 ir 00045, todėl šia sąskaita jau buvo išspręstas atsakovo priešieškinio reikalavimas, t.y. patikslinto priešieškinio suma (8105,91 eurų) jau buvo sumažinta įskaičius priešieškinio reikalavimą (1042,00 eurų). Todėl, ieškovo įsitikinimu, teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies (6404,96 Eur) ir atsakovo priešieškinį visiškai (1042 Eur), pažeidė esminį teisingumo principą, t.y. atsakovui du kartus įskaitė tą pačią skolą (2 x 1042) iš ieškovo, tuo tarpu ieškovas dėl tokio teismo skaičiavimo, nukentėjo 3 kartus.

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patenkino visiškai ieškinio dalį dėl PVM sąskaitos-faktūros BUD Nr. 099 ir priteisė 6000 EUR už barą su apdailos skydais. Tačiau teismas patenkino ieškinį iš dalies sąskaitoje faktūroje serija BUD Nr. 099/2 Koreguota dėl daiktų, kurių atskyrimas sukels žalos patalpoms, o kitoje dalyje ieškinį atmetė, nes ieškovas jo nuosavybei kitus priklausančius daiktus gali atsiimti natūra. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė patikslintą ieškinį tokia formule 6000+2105,91=8105,91 EUR. Tačiau ieškovas nurodo, jog sąskaita faktūra serija BUD Nr. 099/2 Koreguota 2105,91 EUR išrašyta atsižvelgiant, jog yra įskaityta suma 1042 EUR pagal atsakovo ieškovui pateiktas sąskaitas faktūras Nr. 00043 ir 00045., t.y. 3147,91-1042=2105,91 EUR. Tačiau byloje ieškovas nekėlė įskaitymo klausimo atsakovui. O atsakovas ir nesutiko su tokiu įskaitymu. Teismo sprendimu ieškovui buvo priteistos išlaidos už patalpų pagerinimą, o atsakovui pagal priešieškinį – už įsiskolinimą pagal sąskaitas faktūras Nr. 00043 ir 00045. Taigi ieškovui sąskaitoje faktūroje serija BUD Nr. 099/2 „Koreguota“ visi nurodyti daiktai nelaikytini patalpų pagerinimu ir jam priteisti natūra, išskyrus daiktus, kurių negalima atskirti. Todėl ieškovo argumentai, jog teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies (6404,96 Eur) ir atsakovo priešieškinį visiškai (1042 Eur), pažeidė esminį teisingumo principą, t.y. atsakovui du kartus įskaitė tą pačią skolą (2 x 1042) yra nepagrįsti.

39. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

40. Kiti apeliantų skundų argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

41. Ieškovas nurodo, kad byloje esančių sąskaitų faktūrų suvestinės yra visiškai akivaizdu, jog atsakovas dėl savo pareikšto priešieškinio turėjo tik PVM sąskaitoje faktūroje serija JBP Nr. 10668, nurodytų teisinių paslaugų – „priešieškinio dėl skolos priteisimo rengimas“ – išlaidas galutinei 399,30 eurų sumai, visos kitos teismui pateiktos 7 sąskaitos faktūros akivaizdžiai susijusios su gynyba nuo pareikšto ieškinio, t.y. atsakovas sumokėjo savo atstovui.

42. Atsakovas nurodo, kad CPK numatytas platus advokato teisinių paslaugų turinys leidžia pagrįstai teigti, jog visos Ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros yra susijusios su kilusiu ginču tarp Atsakovo ir Ieškovo, ir turi būti priteisiamos iš Ieškovo, inicijavusio šį teisminį ginčą.

43. Tačiau sutikti su tokiu atsakovo teiginiu nėra teisinio pagrindo. Nei civilinio proceso kodekse, nei kituose teisės aktuose, nėra nustatyta, jog pralaimėjusi šalis apmoka viską. Skirstant bylinėjimosi išlaidas, yra vadovaujamasi priežastiniu ryšiu, kadangi priteistos gali būti tik tos bylinėjimosi išlaidos, kurios yra susijusios su reikalavimų patenkinimu (CPK 93 str.).

44. Iš byloje esančių atsakovo UAB „East Panda“ pateiktų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo matyti, kad atsakovas bylinėjimosi išlaidas grindžia šiomis apmokėtos sąskaitomis faktūromis:

44.1. PVM sąskaita faktūra serija JBP Nr. 10660, teisinė paslauga – „prašymas dėl prijungimo prie bylos, susipažinimas su c/b medžiaga, konsultacijos, atsiliepimas į ieškinį dėl daiktų išreikalavimo“ – paslaugos (ų) suma 653,40 eurų; Sąskaita apmokėta 2017-09-05, dėl ko remiamasi 2017 metų pirmo ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, kuri sudarė 817,6 eurų

44.2. PVM sąskaita faktūra serija JBP Nr. 10668, teisinė paslauga – „priešieškinio dėl skolos priteisimo rengimas“ – paslaugos (ų) suma 399,30 eurų; Sąskaita apmokėta 2017-09-05, dėl ko remiamasi 2017 metų pirmo ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, kuri sudarė 817,6 eurų.

44.3. PVM sąskaita faktūra serija JBP Nr. 10674, teisinė paslauga – „tripliko rengimas“ – paslaugos (ų) suma 399,30 eurų; Sąskaita apmokėta 2017-11-20, dėl ko remiamasi 2017 metų antrojo ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, kuri sudarė 838,7 eurų.

44.4. PVM sąskaita faktūra serija JBP Nr. 10693, teisinė paslauga – „pasiruošimas teismui, atstovavimas teismo posėdyje“ – paslaugos (ų) suma 242,00 eurų; Sąskaita apmokėta 2017-11-20, dėl ko remiamasi 2017 metų antrojo ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, kuri sudarė 838,7 eurų.

44.5. PVM sąskaita faktūra serija JBP Nr. 10705, teisinė paslauga – „prašymas prijungti papildomus dokumentus, konsultacijos“ – paslaugos (ų) suma 290,40 eurų; Sąskaita apmokėta 2018-01-10, dėl ko remiamasi 2017 metų trečiojo ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, kuri sudarė 850,8 eurų.

44.6. PVM sąskaita faktūra serija JBP Nr. 10712, teisinė paslauga – „prašymas prijungti papildomus dokumentus, pasiruošimas teismui, atstovavimas teisme“ – paslaugos (ų) suma 217,80 eurų; Sąskaita apmokėta 2018-03-21, dėl ko remiamasi 2017 metų trečiojo ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, kuri sudarė 850,8 eurų.

44.7. PVM sąskaita faktūra serija JBP Nr. 10729, teisinė paslauga – „prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pasiruošimas teismui, atstovavimas teisme 2018-03-22 posėdyje“ – paslaugos (ų) suma 290,40 eurų; Sąskaita apmokėta 2018-04-10, dėl ko remiamasi 2017 metų ketvirtojo ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, kuri sudarė 884,8 eurų.

44.8. PVM sąskaita faktūra serija JBP Nr. 10740, teisinė paslauga – „pasiruošimas teismui, atstovavimas teisme 2018-05-22 posėdyje“ – paslaugos (ų) suma 290,40 eurų; Sąskaita apmokėta 2018-06-01, dėl ko remiamasi 2017 metų ketvirtojo ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, kuri sudarė 884,8 eurų.

45. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinį tenkina 78 procentų dalimi, o priešieškinį 100 procentų. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovui 100 proc. galėjo būti atlyginamos tik tos išlaidos, kurios buvo susijusios su priešieškinio patenkinimu, visos kitos byloje patirtos išlaidos turėjo būti patenkinamos tik 22% dalimi, kadangi jos buvo patirtos ginantis nuo pareikšto ieškinio, kuris iš dalies buvo patenkintas. Akivaizdu, kad tiek PVM sąskaita faktūra serija JBP Nr. 10660, tiek ir PVM sąskaita faktūra serija JBP Nr. 10674 yra susijusios išimtinai su atsakovo gynimusi nuo pareikšto ieškinio, dėl ko jos turėjo būti atlyginamos tik iš dalies, t.y. 22% dalimi.

46. Teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-122/2011).

47. Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų valandą taikomas koeficientas sudaro 0,1. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

48. Byloje vyko 4 teismo posėdžiai. 2017 m. lapkričio 23 d. įvyko posėdis, kurio trukmė buvo 11 minčių. 2018 m. sausio 18 d. įvyko posėdis, kurio trukmė buvo 7 minutės. Atsižvelgiant į paminėtą, atsakovui negali būti priteistinos išlaidos už atstovavimą šiuose posėdžiuose.

49. 2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. gegužės 22 d. vyko teismo posėdžiai kurių trukmė buvo iki valandos ir valanda. Atsižvelgiant į paminėtą, maksimalios atsakovui priteistinos išlaidos už atstovavimą šiuose posėdžiuose gali siekti 0,1X884,8 EurX2= 176,96 Eurų.

50. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį užmokestis už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 2,5. Atsižvelgiant į paminėtą, atsakovui priteistinos išlaidos už priešieškinio parengimą bei atsiliepimo į ieškinį šioje byloje maksimaliai galėtų siekti 2,5 X 817,6 eurų = 2044 eurų. Atsakovas nurodė, kad jo išlaidos už priešieškinio parengimą siekia 399,30 eurų, o už atsiliepimo į ieškinį parengimą 653,40 eurų. Laikytina kad šios išlaidos atitinka Rekomendacijas ir jų mažinti nėra pagrindo.

51. Rekomendacijų 8.3 punkte nurodyta, kad už tripliką užmokestis už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 1,5. Atsižvelgiant į paminėtą, atsakovui priteistinos išlaidos už tripliko parengimą šioje byloje maksimaliai galėtų siekti 1,5 X 838,7 eurų = 1258,05 eurų. Atsakovas nurodė, kad jo išlaidos už tripliko parengimą siekia 399,30 eurų. Laikytina kad šios išlaidos atitinka Rekomendacijas ir jų mažinti nėra pagrindo.

52. Kadangi ieškinys buvo patenkintas dalyje, atsakovo išlaidos patirtos ginantis nuo pareikšto ieškinio turėjo būti tenkinamos ne 100%, o tik 22% dalyje. Todėl atlygintinos išlaidos patirtos už atsiliepimo į ieškinį parengimą sudaro 143,75 eurų, o išlaidos už tripliko parengimą sudaro 87,85 eurų, viso 231,60 eurų.

53. Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 0,4. Atsižvelgiant į paminėtą, atsakovui priteistinos išlaidos už prašymą prijungti papildomus dokumentus šioje byloje maksimaliai galėtų siekti 0,4 X 850,8 eurų x 2 = 680,64 eurų.

54. Viso maksimali atsakovo patirtų ir įrodytų bylinėjimosi išlaidų (be išlaidų už priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą) šioje byloje suma remiantis minėtomis Rekomendacijomis galėtų sudaryti 857,60 eurus. Tačiau atsakovas nepagrindė Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžio priteisimo teisinio pagrindo dėl ko priteisti maksimalių bylinėjimosi išlaidų byloje nėra teisinio pagrindo.

55. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 93 str., 98 str. ir atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, nagrinėjamų klausimų (ne)naujumą, ginčo sumos dydį, specialių žinių reikalingumą, sprendžia, jog byloje nėra susidariusi išimtinė situacija, kuomet būtų pagrindas priteisti maksimalias bylinėjimosi išlaidas, dėl ko jas mažina iki 330 eurų, prie kurių pridedama 399,30 eurų už priešieškinio parengimą ir 231,60 už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą. Viso 960,90 eurų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

56. Kadangi tiek ieškovo, tiek ir atsakovo apeliaciniai skundai, dėl jų pareikštų materialiųjų reikalavimų yra atmetami todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

ieškovo UAB „BUDINAS“ ir atsakovo UAB „EAST PANDA“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Patikslinti sprendimą ir atsakovui UAB „East Panda“, įm. kodas 302818038, iš ieškovo UAB „Budinas“ įm. kodas 225049950, priteisti 960,90 eurų bylinėjimosi išlaidų.

apelianto (ieškovo) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina