Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) R. M. įmonės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3359-446/2023 pagal ieškovės R. M. įmonės ieškinį atsakovei K. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. M. įmonė prašė priteisti iš atsakovės K. V. 6445,71 Eur skolą už atliktus darbus, 1695,56 Eur komercines palūkanas už vėlavimą atsiskaityti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10. Atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Faktinės bylos aplinkybės

12. Apeliacijos dalykas – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 1 d. sprendimas, kuriuo iš dalies tenkinti ieškovės R. M. įmonės ieškinio reikalavimai dėl skolos už suteiktas paslaugas, palūkanų, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės K. V. ieškovei R. M. įmonei 5840,91 Eur skolą, 1390,92 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. spalio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 682,72 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą prašo pakeisti, t. y. ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės K. V. 6445,71 Eur skolą, 1695,56 Eur palūkanas, už advokato paslaugas 520,00 Eur ir žyminį mokestį 221,00 Eur.

Dėl (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 31.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo dėl šalių (duomenys neskelbtini) sudarytos Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 31 sąlygų ir jos pagrindu ieškovės atsakovei teiktų buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų, bei dėl išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

Dėl atlygintinų paslaugų teikimo ir rangos teisinių santykių atribojimo

15. Bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos yra įtvirtintos CK XXXIII skyriaus I skirsnyje (CK 6.644–6.671 straipsniai). Šio skirsnio normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato atskiras rangos rūšis reglamentuojančios normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

16. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis).

17. Rangos sutartį kvalifikuojantis požymis – sutarties dalykas – apibrėžtas CK 6.645 straipsnyje. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Jeigu rangos sutartis sudaryta daiktui pagaminti, tai rangovas užsakovui kartu su pagamintu daiktu perduoda ir teises į jį (CK 6.645 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus (CK 6.645 straipsnio 3 dalis).

18. Bendrosios atlygintinų paslaugų teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos įtvirtintos CK XXXV skyriaus I skirsnyje (CK 6.716–6.724 straipsniai). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). CK XXXV skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių (CK 6.716 straipsnio 2 dalis).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl rangos ir atlygintinų paslaugų sutarčių atribojimo yra išsami ir išplėtota. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangos ir paslaugų sutartys atribotinos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012; 2020 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020 29 punktą). Svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tas, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis, svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014; 2020 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020 29 punktą).

20. Pagal CK 6.722 straipsnį atlygintinų paslaugų teikėjui nustatyta pareiga kliento reikalavimu, jeigu paslaugų teikimo sutartis nenustato ko kita, pranešti klientui visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant perduoti klientui viską, ką paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, gavo kliento naudai. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad paslaugų teikėjas, jeigu šalys nesutarė kitaip, nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko – prieš apmokėjimą ar po suteiktų atlygintinų paslaugų apmokėjimo – privalo pateikti klientui ataskaitą ir visą informaciją apie atliktą darbą, nes klientas visais atvejais turi teisę žinoti, kokios paslaugos jam buvo suteiktos, kokia jų kaina ir už kokias jam suteiktas paslaugas jų teikėjui sumokėjo ar turi sumokėti, t. y. klientas turi teisę iš paslaugų teikėjo gauti visą informaciją apie suteiktas paslaugas. Ši įstatymo nuostata reiškia ir tai, kad, kilus teisminiam ginčui tarp kliento (paslaugų užsakovo) ir paslaugų teikėjo dėl sutarties vykdymo paslaugų, teikėjas privalo pateikti įrodymus dėl sutarties vykdymo (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020, 38 punktas).

21. CK 6.717 straipsnio 2 dalis suteikia teisę paslaugų teikėjui, laikantis sutarties, laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones. Tačiau įstatyme paslaugų sutarties vykdymui įtvirtintas ir kliento interesų prioritetas (CK 6.718 straipsnis). Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (1 dalis); veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (2 dalis).

22. Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010; 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-147-943/2023).

23. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip rangos teisinius santykius, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo teisinių santykių kvalifikacija nesutinka dėl aukščiau aptarto ir konstatuoja, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai.

Dėl skolos priteisimo

24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė R. M. įmonė ir atsakovė ūkininkė K. V. (duomenys neskelbtini) sudarė buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 31, pagal kurią atsakovė įsipareigojo laiku perduoti ieškovei reikalingus buhalterinės apskaitos dokumentus bei duomenis ir apmokėti už atliktą darbą, o ieškovė įsipareigojo laiku ir teisingai atlikti užsakytus darbus. Šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo (duomenys neskelbtini) ir galioja iki prievolių įvykdymo, jeigu šalys neprieštarauja, sutartis pratęsiama automatiškai dar vieneriems metams. Sutarties 3 puntu šalys susitarė dėl ieškovės atliktų darbų vertės ir atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos – atsakovė ieškovei už buhalterinės apskaitos tvarkymą moka 1440 Eur už metus (3.1 punktas). Sutarties 3.1 punkte šalys numatė, kad šalims susitarus, priklausomai nuo darbų apimties padidėjimo ar sumažėjimo, apmokėjimo suma (1440 Eur) gali padidėti arba sumažėti pagal raštišką abiejų šalių susitarimą. Ieškovė tvarkė atsakovės ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą 2015 – 2020 metais, atsakovė šių aplinkybių neginčijo, tačiau su ieškove už jos atliktus darbus 2016 – 2020 metais neatsiskaitė. Teismas pažymėjo, kad raštiško abiejų šalių patvirtinto susitarimo, kurio pagrindu padidėtų arba sumažėtų metinė darbų apmokėjimo suma (1440 Eur) pagal Sutarties 3.1 punktą, šalys teismui nepateikė, todėl teismas vertino, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti daugiau nei sulygta sutartimi – už 2019 m. 1452 Eur, už 2020 m. 1742,40 Eur, sumokėti 290,40 Eur papildomai už 2019 metus pagal 2020 m. kovo 31 d. sąskaitą, dėl ko ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo sumažino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 5840,91 Eur skolos.

25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą nustatė, kad pati atsakovė sutiko su ieškovės pateiktomis sąskaitomis ir jose nurodytomis mokėtinomis sumomis, šių sumų neginčijo, t. y. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams 2022 m. spalio 12 d. teismo įsakymu priteisus iš atsakovės skolą atsakovė teikė prieštaravimus, tačiau prieštaravime ji nurodė, kad norėtų sudaryti taikos sutartį, prašė skolą išdėstyti dalimis; iš ieškovės ir atsakovės susirašinėjimų elektroniniu paštu laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. taip pat nustatyta, kad atsakovė siekė sudaryti taikos sutartį su ieškove dėl susidariusios skolos sumokėjimo. 2023 m. gegužės 3 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė sutiko su skola ir iš esmės su palūkanomis (teismo posėdžio garso įrašo 9 min. 46 sek. – 12 min. 30 sek.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie atsakovės veiksmai rodo, kad ji sutiko su 6445,71 Eur skola ir 1695,56 Eur palūkanomis ir siekė ją atlyginti dalimis, todėl teismo vertinimu nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomą priteisti skolą bei palūkanas.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

26. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis).

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi, ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu.

28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo yra taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, todėl palūkanas skaičiavo nuo atsakovės neapmokėtų 2016 m. (duomenys neskelbtini) (720 Eur), 2017 m. (duomenys neskelbtini) (1440 Eur), 2018 m. (duomenys neskelbtini) (720 Eur), 2018 m. (duomenys neskelbtini) (720 Eur), 2019 m. (duomenys neskelbtini) (1440 Eur), 2022 m. (duomenys neskelbtini) (1440 Eur) sąskaitų. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas už neapmokėtą 2016 m. (duomenys neskelbtini) sąskaitą yra nepagrįstas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo šiam reikalavimui, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 1390,92 Eur palūkanų.

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį reikalavimui priteisti palūkanas, nes teismas ieškinio senatį taikė savo iniciatyva, nesant ginčo šalių prašymo, taip pažeisdamas CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas. Todėl tai sudaro pagrindą keisti skundžiamo teismo sprendimo dalį ir ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo tenkinti visiškai.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, netinkamai sprendė klausimą dėl ieškovės reikalavimo atsakovei, todėl yra pagrindas šią teismo sprendimo dalį pakeisti ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiant 6445,71 Eur skolą, 1695,56 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

32. Ieškinį patenkinus visiškai, kinta ir pirmosios instancijos bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovė už ieškinio pateikimą teismui sumokėjo 221,00 Eur žyminio mokesčio, bei turėjo 520,00 Eur advokato pagalbos išlaidas, tad šios išlaidos taip pat iš atsakovės priteistinos ieškovės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 183,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas, tad, ieškovės apeliacinį skundą patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos ieškovės naudai iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 1 d. sprendimą pakeisti:

Ieškovės R. M. įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės K. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6445,71 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus, 71 centą) skolos, 1695,56 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus, 56 centus) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8141,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 741,00 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei R. M. įmonei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės K. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. M. įmonei (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 183,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.