- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-177-933/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33485-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- K. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-39508-931/2020 pagal pareiškėjo K. M. skunde dėl antstolio R. V. veiksmų suformuluotą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Suinteresuoti asmenys byloje antstolis R. V. ir uždaroji akcinė bendrovė „AD REM Transport“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo K. M. skundas, kuriame prašoma pripažinti negaliojančiais antstolio R. V. priimtus: 1) 2020-10-30 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; 2) 2020-11-03 patvarkymą dėl arešto akto išsiuntimo ir nuomonės apie areštuoto turto rinkos vertę pateikimo; 3) 2020-11-03 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo; 4) 2020-11-03 turto arešto aktą; 5) 2020-11-03 nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą; 6) 2020-11-03 raginimą įvykdyti sprendimą. Skunde nurodyta, kad:
1.1. Skundžiami patvarkymai priimti neteisėtai, kadangi pati reikalavimo teisė į pareiškėją K. M. yra neteisėta ir nepagrįsta, ginčai dėl šios reikalavimo teisės (ne)egzistavimo iki šiol nėra išspręsti ir šiuo metu yra toliau nagrinėjami. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas K. M. ieškinys dėl sutarties pripažinimo nesudaryta, kurio pagrindu yra prašoma pripažinti, jog 2018-07-12 sutartis (užsakymas) tarp ieškovo K. M. ir atsakovo UAB „AD REM Transport“ nebuvo sudaryta, kad ieškovas K. M. nėra šio sandorio šalimi.
1.2. Nėra suėjęs terminas kasaciniam skundui pateikti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-07 sprendimo ir 2020-07-16 papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-965-608/2020 bei Vilniaus apygardos teismo 2020-10-20 nutarties civilinėje byloje e2A-1755-258/2020, kurių pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas. K. M. teiks kasacinį skundą dėl minėtų sprendimų panaikinimo.
1.3. Kol nėra išnagrinėta byla dėl sutarties pripažinimo nesudaryta, visi išieškojimo ir realizavimo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/01568, kurie kyla iš šios sutarties vykdymo, turėtų būti sustabdyti, o nepagrįstai priimti ir skundu ginčijami patvarkymai turėtų būti panaikinti. Nepaisant jokios grėsmės, antstolis surašė turto arešto aktą ir areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl šio turto Nekilnojamojo turto registre yra registruotos net 2 žymos – apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu ir įsiskolinimas už įsigytą turtą.
1.4. Antstolis peržengė savo kompetencijos ribas tiek priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, tiek priimdamas visus sekančius patvarkymus, ypač atsižvelgiant į iš karto surašytą turto arešto aktą, nepasibaigus raginime nustatytam terminui. Tokie antstolio veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti.
2. Skunde pareiškėjas taip pat suformulavo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, numatytą CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte – visų išieškojimo ir realizavimo veiksmų vykdymo procese (vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/01568) sustabdymą. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą lemia tai, kad neegzistuojančios reikalavimo teisės pagrindu yra pradėtas išieškojimo procesas, nors lygiagretūs procesai dėl šios reikalavimo teisės paneigimo yra nagrinėjami. Atsižvelgiant į tai, kad išieškotojas jau yra pradėjęs vykdymo procedūras, galima daryti pagrįstą prielaidą, jog iki teismas priims sprendimą šioje byloje, gali susiklostyti situacija, kai dalis piniginių lėšų jau bus išieškota arba atlikti kiti priverstinio vykdymo veiksmai. Tokiu būdu, jeigu bus priimtas sprendimas taikyti restituciją dėl neegzistuojančios prievolės (panaikinus vykdomąjį dokumentą) – jo vykdymas bus ypatingai apsunkintas, kadangi pareiškėjui reikės imtis papildomų veiksmų, siekiant išieškoti iš išieškotojo be pagrindo gautas pinigines lėšas vykdymo procese.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-25 nutartimi pareiškėjo K. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismo nutartyje nurodyta:
3.1. Iš kartu su pareiškėjo prašymu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0179/20/01568 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-28 vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-965-608/2020, dėl skolos (nuostolių atlyginimo), palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko K. M. išieškotojo UAB „AD REM Transport“ naudai. Kaip nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-07-07 sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-965-608/2020 ir nusprendė priteisti iš atsakovo K. M. ieškovui UAB ,,AD REM Transport“ 18 267,70 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 18 267,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-11-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 091 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3.2. Civilinėje byloje Nr. e2-965-608/2020 UAB ,,AD REM Transport“ reikalavimą K. M. dėl nuostolių atlyginimo grindė 2018-07-12 užsakymu dėl krovinio (vienos euro-paletės putojančio vyno) pervežimo maršrutu Lietuva-Jungtinė Karalystė. Teismas sprendime nurodė, kad „atsakovas ginčija aplinkybę, jog jis buvo krovinio, gabenamo pagal CMR važtaraštį Nr. TR072124, siuntėju. Tačiau žemiau aptariami ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, patvirtina, jog pagal CMR važtaraštį Nr. TR072124 gabenamo krovinio siuntėju buvo atsakovas K. M., o ne kitas asmuo. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose apie užsakymo pateikimo, priėmimo vykdyti bei su tuo susijusių paslaugų apmokėjimu užfiksuotas faktines aplinkybes paneigiančių įrodymų. Atsakovo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodytos kaip atsikirtimų į ieškinį pagrindą aplinkybės yra prieštaringos ir neįrodytos.“ Sprendime taip pat konstatuota, jog „elektroninis susirašinėjimas bei ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai – PVM sąskaitos-faktūros, banko sąskaitos išrašas, kasos pajamų orderiai, liudytojų parodymai patvirtina, jog už krovinio, kuriame buvo paslėptos akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės), pervežimo paslaugas sumokėjo ir krovinio pervežimo paslaugas iš ieškovės užsakė atsakovas K. M. Kitokias aplinkybes liudijančių įrodymų byloje nepateikta. Todėl būtent atsakovas laikytinas pagal CMR važtaraštį Nr. TR072124 gabento krovinio siuntėju ir jam tenka prievolė atlyginti ieškovės kaip vežėjo patirtus 16 890,90 Eur nuostolius, kilusius dėl CMR konvencijos 7 straipsnyje numatytų krovinio siuntėjo pareigų pažeidimo.“ Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-07-16 civilinėje byloje Nr. e2-965-608/2020 priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti iš atsakovo K. M. ieškovui UAB ,,AD REM Transport“ 2 350 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2020-10-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1755-258/2020 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-07 sprendimą ir 2020-07-16 papildomą sprendimą palikti nepakeistus bei priteisti iš atsakovo K. M. ieškovui UAB ,,AD REM Transport“ 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
3.3. Vilniaus apygardos teismas 2020-10-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1755-258/2020 35 punkte nurodė, kad „byloje pateikti ieškovės išrašyti pajamų orderiai, kurie patvirtina, kad apeliantas atlikdavo mokėjimus už krovinių pervežimus ne tik iš asmeninės sąskaitos, bet ir grynaisiais pinigais. Už tarptautinį krovinio pervežimą, kuriame buvo paslėptos ir nelegaliai (kontrabanda) gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, t. y. 160 400 vnt. cigarečių, apeliantas sumokėjo grynaisiais pinigais pagal ieškovės išrašytą kasos pajamų orderį. Nors apeliantas neigia mokėjimus grynaisiais pinigais, tačiau, kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog minėtus mokėjimus atliko kitas asmuo, neteisėtai naudodamasis apelianto asmens duomenimis. Ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyti duomenys apie tai, jog mokėtoju yra K. M, nepaneigti leistinais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi.“ Vilniaus apygardos teismas 2020-10-20 nutarties 37 punkte taip pat konstatavo, kad „ieškovė pateikė pakankamai įrodymų pagrįsti aplinkybę, jog užsakymą krovinio pervežimui atsiuntė apeliantas. Ši aplinkybė buvo įrodyta rašytiniais įrodymais – el. laiškais, kuriais pateikti užsakymai dėl tarptautinių krovinių vežimo, apelianto mokėjimų nurodymai, ieškovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros apelianto vardu, kurios buvo apmokėtos apelianto. Tokie įrodymai yra pakankami nustatyti, jog apeliantas buvo ginčo krovinio siuntėjas, o paneigti šiuos įrodymus pagrindžiančias aplinkybes būtų galima tik kitais svariais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose apie užsakymo pateikimo, priėmimo vykdyti bei su tuo susijusių paslaugų apmokėjimu užfiksuotas faktines aplinkybes paneigiančių įrodymų. Atsakovo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodytos kaip atsikirtimų į ieškinį pagrindą aplinkybės yra prieštaringos ir neįrodytos.“
3.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-11-18 nutartimi atsisakė priimti atsakovo K. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020-10-20 nutarties peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-18 nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
3.5. Pareiškėjas dėsto aplinkybes, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas jo ieškinys dėl sutarties pripažinimo nesudaryta, kuriuo prašoma pripažinti, jog 2018-07-12 sutartis (užsakymas) tarp K. M. ir UAB ,,AD REM Transport“ nebuvo sudaryta, kad K. M. nėra šio sandorio šalimi. Pareiškėjo teigimu, vykdomasis dokumentas buvo išduotas dėl to, kad šios sutarties vykdymas išieškotojui galimai padarė žalos. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.
3.6. Vilniaus miesto apylinkės teismas bei Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad būtent K. M. pateikė 2018-07-12 užsakymą krovinio pervežimui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-07 sprendimo, 2020-07-16 papildomo sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2020-10-20 nutarties pagrindu 2020-10-28 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš K. M. 2020-10-28 vykdomąjį raštą priėmė vykdyti antstolis R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/01568. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms apie teismų nustatytus faktus civilinėse bylose Nr. e2-965-608/2020 bei e2A-1755-258/2020 apie nuostolių atsiradimo pagrindą, teismas pažymėjo, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymą dėl turto arešto išsiuntimo, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, turto arešto aktą, nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą ir raginimą įvykdyti sprendimą, padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti išieškojimo iš pareiškėjo turto veiksmus. Pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė įrodymais pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, įvertinęs skundo turinį, teismas neturi pagrindo preliminariai spręsti, kad pareiškėjo atžvilgiu galimai bus priimtas jam palankus procesinis sprendimas pagal jo 2020-11-23 skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimus.
3.7. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo (siejamo su pareiškėjo skundu dėl antstolio veiksmų) įvykdymas galėtų pasunkėtų, t. y. nepagrindė, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Vien deklaratyvūs teiginiai savaime nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas dėl pareiškėjo skundu reiškiamų reikalavimų pasisakys skundą nagrinėdamas iš esmės, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas apskritai nenurodė pakankamų motyvų bei neteikė įrodymų, kurie pagrįstų būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė reiškiamo reikalavimo tikėtino pagrįstumo, neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Pareiškėjas K. M. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-25 nutartį ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę, numatytą CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte – visų išieškojimo ir realizavimo veiksmų vykdymo procese (vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/01568) sustabdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas prašymą atmetė formaliai ir nepagrįstai. Nors teismas skundžiamoje nutartyje cituoja teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą, tačiau ignoruoja pareiškėjo teises ir interesus. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki bus išspręstas vis dar tarp šalių vykstantis ginčas dėl reikalavimo teisės egzistavimo, teismas suteikė išieškotojui nepagrįstą pranašumą ir galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi priverstinio išieškojimo procese, taip pažeisdamas skolininko interesus ir teises. Teismas ignoravo faktą, kad vykdomoji byla užvesta nepagrįstai ir vykdymo veiksmai sukelia skolininkui neigiamas pasekmes.
4.2. Teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą, rėmėsi tik faktu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas yra priėmęs sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-965-608/2020, kurį Vilniaus apygardos teismas 2020-10-20 nutartimi paliko galioti, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-11-18 nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundą. Tačiau teismas ignoruoja kitas svarbias aplinkybes, kurios turi įtakos teisingo sprendimo šioje byloje priėmimui. Kasacinis skundas bus teikiamas pakartotinai. Teismas, priteisdamas nuostolius iš K. M., nevertino sandorio sudarymo aplinkybių, nevertino įrodymų ir nesiekė nustatyti, ar tikrai K. M. sudarė sandorį, iš kurio kildinamas žalos reikalavimas. Teismas formaliai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. svetimo elektroninio pašto laišką, kuriame išdėstytos užsakymo detalės, laikė nekvestionuotina sutartimi tarp UAB „AD REM Transport“ ir K. M. ir tik vadovaudamasis CMR konvencijos nuostatomis sprendė atsakomybės už žalą klausimą. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-31569-964/2020 pagal K. M. ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti, jog 2018-07-12 sutartis (užsakymas) tarp K. M. ir UAB „AD REM Transport“ nebuvo sudaryta, kad K. M. nėra šio sandorio šalimi ir, kad jis neapmokėjo grynaisiais pinigais UAB „AD REM Transport“ 2018-07-18 sąskaitos-faktūros Serija AT Nr. 0063617 175 Eur (nepasirašė ant 2018-07-20 kasos pajamų orderio, Serija ADP Nr. 0000378). Be to, Vilniaus apskrities VPK ENTV ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00134-20, aiškinamasi aplinkybės, kad, pasinaudojus K. M. duomenimis bei suklastojus dokumentus, galėjo būti padarytas užsakymas dėl krovinio pervežimo, kuriame buvo gabenamos cigaretės. Ikiteisminiame tyrime 2020-06-10 nutarimu K. M. yra pripažintas nukentėjusiuoju. Teisiniai ginčai dėl reikalavimo teisės vyksta ir tuo pagrindu antstolis neturi teisės priverstinai vykdyti ginčijamo sprendimo, juo labiau priimti nurodymą priverstinai nurašyti lėšas ir patvarkymus dėl skolos išieškojimo ir vykdymo išlaidų išieškojimo. Kadangi vykdymo procese turi būti užtikrinamos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisės bei interesai, turėtų būti sustabdyti visi išieškojimo ir realizavimo veiksmai vykdymo procese (vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/01568). Kol nėra išnagrinėta byla dėl sutarties pripažinimo nesudaryta, išieškojimo ir realizavimo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/01568, kurie kyla iš šios sutarties vykdymo, turėtų būti sustabdyti.
4.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą lemia tai, kad neegzistuojančios reikalavimo teisės pagrindu pradėtas išieškojimo procesas, nors lygiagretūs procesai dėl šios reikalavimo teisės paneigimo nagrinėjami. Kadangi išieškotojas jau yra pradėjęs vykdymo procedūras, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad iki teismas priims sprendimą šioje byloje, gali susiklostyti situacija, kai dalis piniginių lėšų jau bus išieškota arba atlikti kiti priverstinio vykdymo veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad antstolis jau yra priėmęs nurodymą priverstinai nurašyti lėšas, egzistuoja reali grėsmė, kad teismui konstatavus, kad K. M. nesudarė ginčijamo sandorio, dalis lėšų gali būti nepagrįstai nuskaityta nuo K. M. sąskaitų, jei nebus sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje. Nuo K. M. sąskaitų nepagrįstai nurašytos piniginės lėšos, neabejotinai neigiamai įtakos jo finansinę padėtį ir nežinia ar neigiamas pasekmes dar bus galima atstatyti ar tai nesukels negrįžtamų neigiamų padarinių. Be to, jeigu bus priimtas sprendimas taikyti restituciją dėl neegzistuojančios priemonės (panaikinus vykdomąjį dokumentą) – jo vykdymas bus ypatingai apsunkintas, kadangi K. M. reikės imtis papildomų veiksmų, siekiant išsiieškoti iš išieškotojo be pagrindo gautas pinigines lėšas vykdymo procese.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
7. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo K. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – visų išieškojimo ir realizavimo veiksmų vykdymo procese (vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/01568) sustabdymo taikymo.
8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje sprendžiamas tik klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o pats pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjamas kitoje byloje Nr. e2YT-3710-1019/2021 Vilniaus miesto apylinkės teisme, posėdis toje byloje paskirtas 2021-02-10.
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui
9. Iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, kad jis skundžia antstolio R. V. priimtus: 1) 2020-10-30 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; 2) 2020-11-03 patvarkymą dėl arešto akto išsiuntimo ir nuomonės apie areštuoto turto rinkos vertę pateikimo; 3) 2020-11-03 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo; 4) 2020-11-03 turto arešto aktą; 5) 2020-11-03 nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą; 6) 2020-11-03 raginimą įvykdyti sprendimą:
9.1. Antstolis 2020-10-30 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-179-35495 nurodė, kad, vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, patikrino ir patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ir priima išieškotojo (išieškotojo atstovo) pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. e2-965-608/2020.
9.2. Antstolis 2020-11-03 Vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-20-179-35523 apskaičiavo 202,58 Eur vykdymo išlaidas;
9.3. Antstolis 2020-11-03 Turto arešto aktu (NT) Nr. S-20-179-35524 taikė disponavimo teisės apribojimą (turto arešto mastas – 25 895,43 Eur) nekilnojamajam turtui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);
9.4. Antstolis 2020-11-03 patvarkymu dėl arešto akto išsiuntimo ir nuomonės apie areštuoto turto rinkos vertę pateikimo Nr. S-20-179-35522 pasiūlė skolininkui per 5 dienas nuo šio patvarkymo gavimo raštu pateikti motyvuotą nuomonę dėl kartu su šiuo patvarkymu siunčiamu turto arešto aktu areštuotos turto rinkos vertės;
9.5. Antstolis 2020-11-03 nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-20-179-35526 nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš K. M. sąskaitos(-ų) 25 895,43 Eur sumai;
9.6. Antstolis 2020-11-03 raginime įvykdyti sprendimą Nr. S-20-179-35525 nurodė, kad neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus raginime nurodytų vykdymo išlaidų bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės – bus pradėtas priverstinio vykdymo procesas;
Žemesnės instancijos teismas
10. CPK 510 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka.
11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio (aptariamu atveju skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (skundo) faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (aptariamu atveju skundo) reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).
12. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra numatyta išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas. Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019, nutarties 13 punktas).
13. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo (apelianto) atskirojo skundo argumentų, pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė formaliai ir nepagrįstai. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išanalizavo faktines aplinkybes, kurios aktualios aptariamo klausimo vertinimu, tinkamai motyvavo savo išvadas, o jas grįsdamas taip pat rėmėsi ir teismų suformuluota praktika. Vien tai, kad teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kurio tikėjosi pareiškėjas, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas ignoruoja pareiškėjo interesus.
14. Apylinkės teismas sprendė, jog pareiškėjo skundo reikalavimai preliminariai nepagrįsti. Pasisakant dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygos pažymėtina, kad: pirma, vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas – pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu (CPK 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnio 1 dalis). Todėl negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas išieškotojui suteikė nepagrįstą pranašumą ir galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi priverstinio išieškojimo procese. Antra, pareiškėjas preliminariai neįrodė, kad jo skundu reiškiami reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Preliminariai nenustatyta, jog antstolis būtų pažeidęs vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog dėl skundžiamų patvarkymų teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės bus pasisakyta pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Trečia, vien skundo dėl antstolių veiksmų pateikimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti išieškojimo vykdymą.
15. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygos (būsimo teismo sprendimo apsunkinimo) pažymėtina, kad pareiškėjas, norėdamas sustabdyti visus antstolio atliekamus priverstinio vykdymo veiksmus, turi įrodyti aplinkybes, kurios sukeltų grėsmę pareiškėjo palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ištyrus bylos medžiagą, pirma, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad pareiškėjas neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Antra, laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos būtent skunde reiškiamų reikalavimų užtikrinimui, todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjas kitoje byloje yra inicijavęs atitinkamą ginčą taip pat neįrodo, kad skundo reikalavimų neužtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis sukeltų grėsmę pareiškėjo interesams. Trečia, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo išdėstytos aplinkybės ir argumentai nepakankami spręsti, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų, pareiškėjui atsiras nuostoliai. Pati priverstinio vykdymo esmė suponuoja tai, kad asmuo, kurio atžvilgiu vykdomi priverstinio vykdymo veiksmai, neišvengiamai patirs neigiamų turtinių padarinių ir kitų nepatogumų. Ketvirta, iš teismų informacijos sistemos Liteko duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėjas du kartus teikė kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-07 sprendimo ir 2020-07-16 papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-965-608/2020 bei Vilniaus apygardos teismo 2020-10-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1755-258/2020, tačiau kasacinio teismo atrankos kolegijų 2020-11-18 nutartimi bei 2020-12-16 nutartimi kasacinius skundus buvo atsisakyta priimti. Tuo pačiu, pažymėtina, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir(ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Be to, kitoje byloje nustatytų aplinkybių vertinimas (netinkamas ir neteisingas nustatymas) nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Penkta, vien aplinkybė dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo taip pat nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
16. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas kitoje byloje teikė skundą, kuriame prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę, numatytą CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte – visų išieškojimo ir realizavimo veiksmų vykdymo procese (vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/01568) sustabdymą; pripažinti negaliojančiais antstolio R. V. priimtus: 1) patvarkymą pateikti informaciją apie turtą (FA) Nr. S-20-179-37436; 2) vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-179-37435; 3) nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. S-20-179-37434; 4) patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-179-37433; 5) patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-179-37432.
16.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-02 nutartimi civilinėje byloje N. e2YT-40168-465/2020 pareiškėjo K. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
16.1.1. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, t. y. kodėl šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Pareiškėjas teigė, kad padavė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio patvarkymą pateikti informaciją apie turtą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, nurodymą priverstinai nurašyti lėšas, patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0179/20/01568. Pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad neegzistuojančios reikalavimo teisės pagrindu yra pradėtas išieškojimas pareiškėjo atžvilgiu, nors pareiškėjas inicijavo procesus dėl nurodytos reikalavimo teisės panaikinimo.
16.1.2. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus teismų išaiškinimus, kad vykdymo procesas gali būti stabdomas tik išimtiniais atvejais, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog yra paduotas skundas dėl antstolio veiksmų ir tai, kad teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, t. y. panaikinus vykdomąjį dokumentą, tokio sprendimo vykdymas būtų ypatingai apsunkintas, nėra pakankamas pagrindas nurodytai laikinajai apsaugos priemonei taikyti. Pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.
16.2. Nurodyta teismo nutartis yra įsiteisėjusi.
17. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
18. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.