- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- e2S-231-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42198-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- A. C.
- Kategorijos
- 3.1.18.1Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal A. C. pareiškimą dėl 2015-11-10 LR Generalinės prokuratūros nutarimo Nr. 13.12.-78 atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2A-1485-431/2015 nepagrįstumo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti teismų sprendimo ir nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 372 straipsnio 2 dalies nuostatas, sustabdyti kredito unijos išieškojimo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas šio pareiškėjo skundo ir pareiškimo ir šios civilinės bylos nagrinėjimas ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-03 nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skunde pareikštų reikalavimų, o tai leidžia pagrįstai abejoti pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimu byloje dėl prokuratūros veiksmų, o esant tokioms aplinkybėms toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų laikomas tik vykdymo proceso vilkinimu. Teismas pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju – sustabdant vykdymo veiksmus, būtina siekti proceso šalių interesų pusiausvyros, nepažeisti proporcingumo principo. Vykdymo veiksmų sustabdymas turi būti būtinas, teisėtas ir pagrįstas bei adekvatus pagal bylos aplinkybes siekiamam tikslui. Todėl esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų proporcingumo principo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-03 nutartį ir patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus. Nurodo, kad pareiškėjas pateikė pakankamai aplinkybių, kurios sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat reikšmingų įrodymų pagrindžiančių jo skundo argumentus ir motyvus, t.y. apie kredito unijos apgaulės būdu ir neteisėtai išduotus vekselius, paskolos sutarties nutraukimą ir nenorą bendradarbiauti ir tęsti sutarties ir kiti. Nurodo, kad teismas neįvertino pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų, dėl ko padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skunde pareikštų reikalavimų. Nurodo, kad sustabdant vykdymo veiksmus buvo būtina siekti šalių interesų pusiausvyros ir nepažeisti proporcingumo principo, todėl vykdymo veiksmų sustabdymas turėjo būti būtinas, teisėtas ir pagrįstas bei adekvatus pagal bylos aplinkybes siekiamam tikslui, ir todėl teismas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo patenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytu aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nurodo, kad pareiškėjo pirminis skundas negali būti patenkintas, nes pareiškėjo prašymu, kuriuo skundžiamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, neginamos pareiškėjo teisės. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti teikti teismui prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje nėra skundžiamas teismine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas.
Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skunde pareikštų reikalavimų, o tai leidžia pagrįstai abejoti pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimu byloje dėl prokuratūros veiksmų, o esant tokioms aplinkybėms toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų laikomas tik vykdymo proceso vilkinimu. Apeliantas nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, deklaratyviais teiginiais teigia, jog jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas, nes jo nuomone jis pateikė pakankamai aplinkybių, kurios sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat reikšmingų įrodymų pagrindžiančių jo skundo argumentus ir motyvus, t.y. apie kredito unijos apgaulės būdu ir neteisėtai išduotus vekselius, paskolos sutarties nutraukimą ir nenorą bendradarbiauti ir tęsti sutarties. Tačiau sutikti su apelianto teiginiais nėra jokio teisinio pagrindo. Kaip teisingai ir pagrįstai nurodė suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti teikti teismui prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje nėra skundžiamas teismine tvarka. Šią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje, kurioje teigiama, kad atsižvelgdama į išimtinį šios viešojo intereso gynimo priemonės pobūdį ir subjektą, kuriam suteikta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog asmeniui, pateikusiam informaciją dėl viešojo intereso pažeidimo jau užbaigtoje byloje, neturėtų būti suteikta teisė apskųsti LR Generalinio prokuroro nutarimą, kai jis atsisako teikti tokį prašymą, o tokia suteikta teisė skųsti LR Generalinio prokuroro nutarimą, kai jis atsisako pateikti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, reikštų galimybės asmeniui kreiptis į teismą suteikimą dėl teisės, kuri jam nepriklauso, be to, pareiškėjo prašymu, kuriuo skundžiamas LR Generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, neginamos pareiškėjo teisės, todėl LR Generalinio prokuroro nutarimas atsisakyti teikti teismui prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje nėra skundžiamas teismine tvarka (LAT 2014-10-27 nutartis Nr. 3K-7-414/2014). Tai gi, esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra tikėtinai nepagrįstas, dėl ko atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Susiklosčius išvardintai situacijai darytina išvada, jog apelianto atskirasis skundas nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai; tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu.
2016-05-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta apeliantui atidėti dalies žyminio mokesčio (5 EUR) už apelianto (pareiškėjo) A. C. atskirąjį skundą mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Apeliantą (ieškovą) A. C. atleisti nuo likusios 16 EUR žyminio mokesčio dalies mokėjimo.
Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto priteistini 5 eurai žyminio mokesčio valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. C., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkis) eurus žyminio mokesčio valstybės naudai.