Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-10-26 · Byla Nr. N1-428-836/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N1-428-836/2023Nuosprendis · 2023-10-26Kauno apylinkės teismas
  2. T-77-471/2024Nutartis · 2024-01-25Šiaulių apylinkės teismas
  3. T-63-922/2024Nutartis · 2024-03-01Alytaus apylinkės teismas
  4. T-240-496/2024Nutartis · 2024-03-22Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-10-26
Bylos Nr.
N1-428-836/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25323-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
G. M. G., G. S.
Civilinis atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Civilinis ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Raimundas Gargasas, Stasys Survila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-428-836/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25323-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.5.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.14; 1.1.11.12; 1.1.11.7.; 1.2.14.10.2.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 26 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant prokurorams Gintarui Jakštui, Nerijui Gružauskui,

kaltinamajai G. M. G., jos atstovams pagal įstatymą ir civiliniams atsakovams – tėvams A. G. ir E. G., gynėjui advokato padėjėjui Stasiui Survilai,

kaltinamajai G. S., jos atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei (duomenys neskelbtini)vaikų namų vadovei G. M., gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei V. K.,civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro atstovei D. M.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. M. G. (nepilnametė), gimusi (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, besimokanti 10-oje klasėje, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

G. S. (nepilnametė), gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, besimokanti 9-oje klasėje, deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, (duomenys neskelbtini)., neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. G. ir G. S., veikdamos kartu kaip bendrininkių grupė, 2022 m. liepos 8 d. apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro (duomenys neskelbtini) patalpose, tyčia sudaužė bendros 18,80 Eur vertės 20 vnt. lėkščių, bendros 18,90 Eur vertės 10 vnt. puodelių, sulankstė bendros 20,60 Eur vertės 20 vnt. šakučių, sulaužė 111,21 Eur vertės puodų komplektą, nuvertė ir taip sulaužė 350,00 Eur vertės drabužių spintą, sulaužė 37,92 Eur vertės kėdę, sulaužė bei deformavo 425,39 Eur vertės skalbinių džiovyklės dureles, išdaužė bendros 914,10 Eur vertės du lango stiklo paketus kartu su bendros 220,00 Eur vertės dvejomis langų apsauginėmis plėvelėmis, sulaužė bendros 435,60 Eur vertės du langų rėmus, sulaužė 104,59 eurų vertės pakabinamas lubas, sulaužė bendros 8,94 Eur vertės 6 vnt. pakabinamų lubų fragmentus, sugadino markeriu 415,50 Eur vertės sieną, sugadino 50,00 Eur vertės sieną, apdaužė ir sugadino 200,75 Eur vertės sieną, apdaužė ir sugadino 425,00 Eur vertės sieną, sugadino suliejant rašalu 175,20 Eur vertės grindis, žiebtuvėliu padegė bevertę šiukšlių dėžę ir dėl to aprūko 26,81 Eur vertės tualeto lubos, žiebtuvėliu padegė dvi bendros 10,48 Eur vertės pagalves ir 14,99 Eur antklodę, dėl to aprūko bendros 440,00 Eur vertės dvi lovos, taip šiais bendrais veiksmais sunaikino svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, bendros 4 424,78 Eur vertės, turtą visuotinai pavojingu būdu.

Kaltinamoji G. M. G. kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, daugiau neturi kuo juos papildyti. Gyveno su tėvais, mokosi, žalą pripažįsta. Įvykio metu jos manipuliavo auklėtojomis, joms buvo linksma dėl to ką daro. Tuo metu ji turėjo gerti raminamuosius vaistus, bet jų negėrė, o kai vaistų negerdavo, jai būdavo pykčio priepuoliai, agresija, panikos atakos. Nepamena iš kur gavo žiebtuvėlį. Kai degino daiktus, nesuvokė, kad kelia pavojų kitiems. Kai degino daiktus, jos nebuvo užsirakinę kambaryje, bet į kambarį nebuvo galima įeiti dėl dūmų. Labai gailisi dėl įvykio, atsiprašė civilinio ieškovo atstovės, pažada keisti savo gyvenimo būdą ir nedaryti nusikaltimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, pagarsinti G. M. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 56-57), kuomet ji parodė, kad būtent jai kilo mintis sukelti gaisrą, o G. S. kilo mintis išdaužyti daiktus ir lubas. 2022 m. liepos 8 d. jos jau nuo ryto nepagarbiai elgėsi su auklėtojomis. Būnant kambaryje, ji pasiūlė G. sukelti gaisrą, kad galėtų pabėgti iš cento. G. sutiko su jos pasiūlymu. Iš pradžių jos nuėjo į virtuvėlę, esančią koridoriuje ir ji su G. ėmė iš spintelių indus, mėtė juos į grindis, sienas, lubas, galbūt ėmė ir šakutes, dabar jau nepamena. Koridoriuje buvo skalbinių džiovyklė, į kurią G. spyrė koja kokius tris kartus, paskui ji irgi spyrė į džiovyklės dureles kokius keturis kartus. Jas drausmino auklėtojos, bet jos į tai nekreipė dėmesio. Paskui su G. nuėjo į jos kambario tualetą, kuriame į šiukšlių dėžę pridėjo popieriaus lapų ir juos padegė žiebtuvėliu, paskui sudėjo ant grindų rankšluosčius, ant jų uždėjo sąsiuvinio lapų ir padegė. Tada grįžo į jos kambarį, kuriame pradėjo mėtyti įvairius daiktus į sienas, lubas, abi kartu su G. nuvertė ir sugadino jos kambario spintą, mėtė savo aukštakulnius batus į lubas, kad jas sugadinti, taip pat sienas aprašinėjo su markeriu, paskui mėtė daiktus į kambario langą, iš pradžių įskėlė stiklą, o paskui jau jį išdaužė. Kiek pamena, metė į langą nuverstos spintos lentynas ir taip jį išdaužė, tada ji išmetė pro langą kambaryje buvusią kėdę. Kadangi ji G. prieš tai buvo sakiusi, kad sukeliam gaisrą, tai kai ji daužė ir laužė daiktus, G. turėtu žiebtuvėliu padegė ant jos lovos buvusią pagalvę ir antklodę. Iš pradžių pagalvė rūko, o paskui jau užsidegė normaliai. Tada ji su G. pamatė, kad į koridorių atėjo policijos pareigūnai ir gaisrininkai, ir jos abi išėjo į koridorių. Gaisrininkai užgesino gaisrą, paskui policininkai jas sulaikė ir išvežė į Kėdainių policijos komisariatą, o paskui į Kauno areštinę. Dėl savo veiksmų gailisi.

Kaltinamoji G. S. kalta prisipažino visiškai, nesutiko pasakoti įvykio aplinkybių, prašė pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad jie teisingi. Nurodė, kad gailisi dėl įvykio. Jei centre gražiai elgtųsi su vaikais, tai nieko panašaus net nebūtų. Juos ten laiko uždarę, jie ten tampa blogesni, skundžiasi, bet niekas jų skundų negirdi. Kalėjime yra geriau, ten kalinius išleidžia į lauką, o jų net į kiemą neišleidžia. Ji norėjo pabėgti iš centro. Visas įvykis truko apie 45 minutes. Supranta, kad pasielgė blogai, bet visko buvo per daug ir norėjosi iš ten pabėgti. Centre su ja elgėsi blogai, ji ten buvo uždaryta, izoliuota nuo kitų, jautėsi labai blogai, su ja niekas nebendravo, ir po to kai ji viską išdaužė, jautėsi lengviau. Suvokė, kad daro nusikaltimą. Jai buvo išrašyti vaistai, bet ji jų negėrė, nes jie neigiamai veikia. Centre ji buvo supažindinta su elgesio instrukcijomis, buvo pravesti užsiėmimai dėl gaisro pavojaus. Gaisrą sukėlė, nes norėjo, kad būtų daug dūmų ir atvažiuotų gaisrinė. Sutinka su padaryta žala, gauna vaiko pinigus ir žalą galės laisvai atlyginti. Atsiprašė civilinio ieškovo atstovės, pažada keisti savo gyvenimo būdą ir nedaryti nusikaltimų.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinti G. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 31-32), kuomet ji parodė, kad G. norėjo pabėgti iš socializacijos centro ir pasiūlė sukurti laužą, ji G. pasakė, kad geriau susipjaustyti rankas ir tada pabėgti iš klinikų. Ji nenorėjo rankų pjaustyti, todėl sutiko su pasiūlymu sukurti laužą. Socializacijos centre jai yra blogai, auklėtojos blogai su jomis elgiasi. E. jai davė žiebtuvėlį su kuriuo ji ir bandė uždegti patalynę. E. yra kita mergaitė gyvenanti socializacijos centre, kuri žinojo, bet nedalyvavo jų sumanyme. Ji uždegė vieną kraštą antklodės, o kitą kraštą tuo pačiu žiebtuvėliu uždegė G.. Užsidegus antklodei, nuvertė jos kambaryje buvusias spintas, kurias nukritusias dar laužė kojomis. Spintos nuolaužą G. metė į langą, kuris įskilo, tada ji irgi paėmusi spintos nuolaužą metė į langą, kuris subyrėjo. Kambario durys buvo uždarytos, tačiau duryse yra langas pro kurį auklėtojos viską filmavo, į vidų nėjo. Girdėjo, kaip auklėtos sakė, kad iškvietė policiją. Dar jos iš batų mėtė į lubas. Ji pradegino pagalvę žiebtuvėliu, o G. išmėtė pagalvės pūkus bei įmetė į degantį laužą, daužė lėkštes, G. dar spėjo išmesti kėdę pro langą. Tada atvažiavo pareigūnai ir jas išvežė į areštinę. Tikslo sudeginti patalpas neturėjo, tiesiog dėl ten esančios blogos atmosferos G. norėjo pabėgti, o ji taip pat būtų pabėgusi su ja, nes į skundus dėl netinkamo auklėtų elgesio vaikų teisės nereagavo.

Liudytoja D. M. parodė, kad įvykis prasidėjo apie 12 val., buvo penktadienis ir tos dienos rytą, apie 6 val. merginos buvo parvežtos į socializacijos centrą po pabėgimo. Merginos atsikėlė, buvo neramios. Su jomis buvo bandoma užmegzti ryšį, bet nepavyko. Merginos užsidarė G. kambaryje, tualete kažką padegė. Į jų kambarį buvo įėjusi psichologė, bandė gesinti šiukšlių dėžę. Kvietė gaisrinę pagalbą dėl to, kad patalpa buvo labai prirūkusi, buvo tikimybė, kad mergaitės gali dūmais apsinuodyti. Mergaičių kambario tualete degė šiukšlių dėžė. Patys taip pat bandė gesinti ugnį. Tualetas buvo išklotas plytelėmis, tačiau ten buvo degios lubos, taip pat rankšluosčiai, rūbai. Matė labai daug dūmų, trūko oro, ugnį gesino psichologė, ji neleido ugniai išplisti. Tą dieną buvo viena apsaugos darbuotoja, ji stebėjo situaciją koridoriuose. Iš mergaičių elgesio galvojo, kad gali būti kažkas negero, nes jų tos dienos elgesys buvo prieš tai buvusių dienų ar net savaičių jų elgesio tęsinys. Po įvykio kambaryje buvo aprūkę lovos, jos jau nebenaudojamos, kambaryje pakeisti visi baldai naujais. Skalbimo mašina suremontuota. Sienos buvo sugadintos, dabar perdažytos. G. kambaryje padarytas remontas. Bendro naudojimo patalpose taip pat buvo padarytas remontas. Iki įvykio prieš tris mėnesius jie buvo atsikėlę į naujai išremontuotas patalpas. Daug ko tiksliai nebepamena dabar. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ir davė teisingus parodymus. Dėl civilinio ieškinio, jei būtų galimybė, norėtų mergaitėms atleisti ir atsisakyti nuo civilinio ieškinio. G. dabar gyvena socializacijos centre. Nuo tada, kai ji atvyko, jos elgesys yra pasikeitęs, nusiskundimų dėl jos elgesio neturi. Gal sutiktų ir susitaikyti su G., tačiau reiktų tai apsvarstyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, pagarsinti liudytojos D. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja D. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) auklėtoja. Įstaiga yra (duomenys neskelbtini)., šiuo metu socializacijos centre buvo likusios 5 ugdytinės. Tarp jų labiausiai nedrausmingos ir blogiausiai besielgiančios G. M. G. ir G. S.. Šios mergaitės vakar, 2022 m. liepos 7 d., kartu sugalvojo iš socializacijos centro pabėgti, todėl abi susipjaustė rankas ir kai greitoji medicinos pagalba jas išvežė į Kauno klinikas jos iš ten pabėgo, šiandien ryte policijos pareigūnai jas sugrąžino į socializacijos centrą. Grįžę abi mergaitės miegojo iki maždaug 12.00 val., o prabudę pradėjo kelti triukšmą, sakė, kad vėl pabėgs, kitos mergaitės ir auklėtojos jas mėgino raminti, tačiau jos į tai nekreipė dėmesio ir po truputį pradėjo siautėti socializacijos centro patalpose, bendro naudojimo patalpose jos pradėjo daužyti indus, mėtyti daiktus, po to užsidarė kambaryje ir ten daužė ir laužė baldus išdaužė kambario lango stiklo paketus. Po to, vonios kambaryje turėtu žiebtuvėliu padegė patalynę tualetinį popierių, elgėsi labai agresyviai. Tokiais savo veiksmais jos abi sukėlė pavojų savo ir kitų ugdytinių bei socializacijos centro auklėtojų gyvybei ir sveikatai. Apsaugos darbuotoja apie incidentą pranešė bendruoju pagalbos centro telefonu. Ji visą įvykį pastebėjo per vaizdo kamerą esančią koridoriuje, o vėliau atėjo į vietą, kol tos mergaitės siautėjo, jos nusiramino tik atvykus į įvykio vietą pareigūnams, viso incidento metu jos buvo labai agresyvios, auklėtojos tarp jų ir ji bijojo prie jų prieiti, kad jų nesužalotų. Abi mergaitės kartu veikdamos bendrai nuniokojo kambarį, kuriame gyveno G. M. G., sulaužė baldus: dvi lovas, spintą, sudegino patalynę, išdaužė kambario lango stiklus, nuo sukelto gaisro aprūko vonios kambario ir pačio kambario lubos, tačiau dabar tikslios padarytos žalos įvardinti negali, reikia viską sutvarkyti ir tada pažiūrėti koks turtas buvo sugadintas ir sunaikintas. Mergaitės taip elgėsi tyčia, pilnai suprasdamos kas vyksta, kadangi jos manė, kad atvyks greitoji, jas įtariant sutrikusia psichika nuveš į Kauno klinikas iš kur jos vėl ketino pabėgti (1 t., b. l. 113-115).

Liudytoja J. M. parodė, kad buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir davė teisingus parodymus. Kiek pamena buvo penktadienis. Ji apie pietus atvažiavo į darbą, ėjo pas pavaduotoją, tačiau sutiko auklėtoją N. M., kuri paprašė pagalbos, nes buvo sudėtinga situacija. Merginos ruošėsi pabėgti. Užėjo į G. kambarį, ten buvo abi merginos. Prisėdo prie G.. Ji buvo pikta. G. pasišalino. Bandė užmegzti kontaktą su G., tačiau ji nebendravo, tik parodė žiebtuvėlį ir pasakė, kad padegs. Apie tai pasakė auklėtojai ir jos stebėjo situaciją. Situacija aštrėjo, jos darė chaosą, siautėjo, į pastabas nereagavo. Tada kreipėsi pagalbos į pareigūnus. Ji buvo įvykio vietoje, mano, kad jai ši situacija buvo pavojinga, nes mergaitės buvo agresyvios, o joms padegus šiukšlių dėžę, atsirado daug dūmų. Toje situacijoje jos darė viską, ką savo jėgomis galėjo padaryti. Merginos buvo agresyvios ir dėl savo saugumo nesinorėjo eiti į jų kambarį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, pagarsinti liudytojos J. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja J. M. parodė, kad dirba psichologe (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro (duomenys neskelbtini) skyriuje ir ten atvyksta pagal grafiką, bet ne kiekvieną dieną. Abi mergaitės -G. S. ir G. M. G. yra probleminės - jos abi pjaustosi rankas, abi žaloja save, motyvuodamos tuo, kad jos nori būti vežamos į Kauno Klinikas, iš kurių planuoja pabėgti ir kartais joms tai pavyksta padaryti. G. žaloja ne tik rankas, bet ir kitas kūno vietas - kaklą, kojas, pilvą. Jos bėga iš centro, nes nori rūkyti, nori vartoti alkoholį, G. M. turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, o centre yra draudžiami tokie dalykai. Jos laužo centro numatytas taisykles. Jie veža jas į Priklausomybių ligų centrą konsultuoti, bet jos atsisako konsultacijos ir gydymo ir neturi jokios motyvacijos keistis, gydytis. Į šį centrą papuola visos tokios probleminės mergaitės, turinčios įvairių priklausomybių, elgesio problemų, jos papuola į centrą teismo sprendimu. O G. ir G. yra šiuo metu nemotyvuotos ir nenori atsisakyti tų žalingų įpročių. G. yra iš (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, ji minėjo, kad praeityje gyveno net penkiuose vaikų globos namuose, o G. gyveno su mama ir tėčiu (duomenys neskelbtini), bet ji gyveno ir pas globėją, gyveno ir globos namuose ir paskui jų centre. Jos abi draugauja tarpusavyje, bet šiuo metu jas laiko atskirai, nes jos viena kitą motyvuoja netinkamam elgesiui ir sustiprina viena kitos blogą elgesį. Jos dabar yra atskirose grupėse, jos susitinka tik pamokų metu, bet po pamokų jos būna atskirai, bet turi galimybę bendrauti - per Messengerį. Taigi, merginos maištauja, įvedinėja savo taisykles, jos įtraukia kitas Centro ugdytines provokacijoms, bet kitos merginos nenori pasiduoti ir nepasiduoda, neįsitraukia į tas neigiamas veiklas. Ji dirba su abiejomis merginomis ir su G. M. yra tampresnis ryšys, nes G. buvo susilaužiusi koją, buvo reabilitacijoje, todėl mažiau buvo Centre ir mažiau su ja dirbo. Jos nuomone, G. yra G. kurstytoja negeriems dalykams ir G. pasiduoda G. įtakai. Kai G. Centre nebūdavo, su G. galima susitvarkyti, o kai yra G., tai G. pasiduoda G. įtakai. O apie įvykį, penktadienį, gali pasakyti, kad ji atvyko į darbą apie 13.00 val. ir kai atvyko į Centrą, atėjo šių mergaičių auklėtoja N. M., kuri informavo, kad yra sudėtinga situacija, nes merginos planuoja pabėgimą ir auklėtoja paprašė pagalbos, kad su jomis pakalbėtų. Ji nuėjo į grupę, į svetainę, kurioje yra kompiuteriai, G. ir G. sėdėjo prie kompiuterių atskirai. Ji įėjo, G., ją pamačiusi, atsistojo ir išėjo, o G. toliau susirašinėjo, ji atsisėdo šalia G. ir bandė pasikalbėti, kas vyksta. G. išsakė, kad planuoja pabėgti, nes jai čia negerai, jos rankos drebėjo, ji išsakė grasinimą, kad padegs toje svetainėje esančią pagalvę ant sofos. Ji apie tai informavo auklėtoją, ką merginos planuoja. Paskui G. irgi atsistojo ir išėjo. Jos abi nuėjo į G. kambarį ir nuėjo į vonios kambarį ir ten užsirakino ir padegė šiukšlių dėžę, paskui jos buvo pakviestos valgyti, paskui grįžo abi pavalgiusios ir tada jos abi, G. pasiūlius, pradėjo daužyti indus mūsų virtuvėlėje, kuri yra koridoriuje, pradėjo mėtyti indus - puodukus, lėkštes, daužė juos. Padaužė tuos indus, nekreipdamos dėmesio į auklėtojų pastabas ir drausminimus, paskui vėl jos abi nuėjo į G. kambarį ir ten pradėjo siautėti - tai yra mėtyti daiktus, viską daužyti. Ji nėjo į G. kambarį, nes pasiūlė auklėtojai kviesti policiją ir auklėtoja paskambino pagalbos numeriu. Merginos kambaryje neužsirakino, bet nuvertė spintą, mėtė daiktus, gadino sienas, padegė lovą, patalynę, pagalvę, sukėlė gaisrą, bandė išdaužti ir išdaužė kambario langą. Jos siautėjo G. kambaryje apie gal kokias 20 minučių, kol visiškai nusiaubė tą kambarį, nuo padegimo susiformavo gaisro židinys, pradėjo rūkti dūmai ir atvyko gaisrinė bei užgesino gaisrą, nors iki jiems atvykstant Centro darbuotojai savo jėgomis bandė gesinti sukeltą gaisro židinį. Kiek pamena, vonioje buvo padegti ir rankšluosčiai. Atvykus policijos pareigūnams, jie sulaikė tas merginas ir jas išvežė. Paskui merginos buvo paleistos ir grįžo į Centrą. Paskui vėl buvo pabėgusios, vėl surastos, bet nuolat bėgti linkusi yra G. (1 t., b. l. 136-137).

Kaltinamosios G. S. atstovė pagal įstatymą G. M. parodė, kad G. S. yra sudėtingo būdo, bet kartais su ja galima pasikalbėti. Ji nelengvo charakterio, sunkiai suvaldo emocijas, pasitaiko, kad keiksmažodžius vartoja, tačiau turi ir gerų savybių. Po šio nusikaltimo ji nėra padariusi naujų pažeidimų. Dabar G. mokosi (duomenys neskelbtini). Mano, kad G. S. yra verta pasitikėjimo.

Kaltinamosios G. M. G. atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas A. G. parodė, kad jų dukra į socializacijos centrą papuolė dėl netinkamo elgesio, ten būdama ji padarė nusikaltimą. Dabar G. vėl gyvena socializacijos centre apie 3 mėnesius. Centro darbuotojai jos elgesiu nesiskundžia. Jis vakar bendravo su dukra, mato, kad ji nerimauja, pergyvena dėl posėdžių, pergyvena dėl savo padarytų veiksmų. Mato, kad dukra keičiasi, nuo to laiko, kai jai uždėta apykojė, nebuvo jokių incidentų. Mano, kad susidėjo daug veiksnių į vieną vietą – jai buvo uždėta apykojė, jai greitai bus pilnametystė, ji turi draugą, mano, kad dėl to ji keičiasi. Dukra nori gyventi savarankiškai su draugu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, pagarsinti liudytojos N. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja N. M. apklausta 2022 m. liepos 8 d., parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) auklėtoja-mokytoja. Šiuo metu socializacijos centre gyvena 5 ugdytinės, labiausiai nedrausmingos ir blogiausiai besielgiančios, problematiškos yra G. M. G. ir G. S.. Šios mergaitės vakar, 2022 m. liepos 7 d., kartu sugalvojo iš socializacijos centro pabėgti, todėl abi susipjaustė rankas, ir kai greitoji medicinos pagalba jas išvežė į Kauno klinikas jos iš ten pabėgo, šiandien ryte policijos pareigūnai jas sugrąžino į socializacijos centrą. Nuo 12.00 val. ji pradėjo darbą, o grįžę abi mergaitės buvo ką tik prabudę. Jos buvo suirzusios, agresyviai nusiteikę, po pokalbio su jomis, jos prisipažino, kad nori pasišalinti iš socializacijos centro, tačiau nenori pabėgti iš pastatų, fiziškai išlipti pro langą ar kažkokiu kitu būdu, jos norėjo, kad būtų nuvežtos į Kauną. Jos pasakė, kad daužys daiktus, elgsis neadekvačiai, kad būtų nuvežtos į Kauno psichiatrijos klinikas iš kur ketino pabėgti. Su jomis kalbėjosi ir psichologė, bandė išeiti į lauką, tačiau jos nebėgo, tyčia niekur nesišalino, o apie 14.00 val. pradėjo elgtis kaip planavo, pradėjo kelti triukšmą, sakė, kad vėl pabėgs, kitos mergaitės ir auklėtojos jas mėgino raminti, tačiau jos į tai nekreipė dėmesio, ir po truputį pradėjo siautėti socializacijos centro patalpose, bendro naudojimo patalpose jos pradėjo daužyti indus, mėtyti daiktus, po to užsidarė kambaryje ir ten daužė ir laužė baldus, išdaužė kambario lango stiklo paketus, nuvertė spintą, bandant patekti į kambarį jos mėtė į jas daiktus ir neleido į kambarį įeiti. Po to, pastebėjo, kad vonios kambaryje turėtu žiebtuvėliu padegė patalynę, tualetinį popierių, toliau elgėsi labai agresyviai. Jos nenurimo kol neatvažiavo pareigūnai. Kol gesino padegtus vonioje daiktus jos siautėjo toliau. Tokiais savo veiksmais jos abi sukėlė pavojų savo ir kitų ugdytinių bei socializacijos centro auklėtojų, tarp jų ir jos, gyvybei ir sveikatai. Apsaugos darbuotoja apie incidentą pranešė bendruoju pagalbos centro telefonu. Abi mergaitės kartu veikdamos bendrai nuniokojo kambarį, kuriame gyveno G. M. G., sulaužė baldus: dvi lovas, spintą, sudegino patalynę, išdaužė kambario lango stiklus, nuo sukelto gaisro aprūko vonios kambario ir pačio kambario lubos. Jos nuomone mergaitės taip elgėsi tyčia, pilnai suprasdamos kas vyksta, kadangi jos manė, kad atvyks greitoji, jas įtariant sutrikusia psichika nuveš į Kauno klinikas iš kur jos vėl ketino pabėgti. Nes dar pokalbio metu jos sakė, kad iš (duomenys neskelbtini) kaimo yra sunku pabėgti, toli nuo miestų, toli iki pagrindinių kelių. Šios abi mergaitės taip elgėsi ne pirmą kartą, tačiau ankstesniais kartais apsiribodavo išmuštu langu ar panašiai, o šį kartą jau peržengė visas ribas. Abi mergaitės vartoja alkoholinius gėrimus, galimai buvo vartojusios ir narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 126-126).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

2022 m. liepos 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal pareigūnų tarnybinę pranešimą, kad 2022 m. liepos 8 d. apie 14.15 val. (duomenys neskelbtini) ugdytinės G. M. G. ir G. S. gyvenamajame kambaryje išdaužė baldus, indus bendro naudojimo patalpose, vėliau užsidariusios kambaryje uždegė patalynę, tualetinį popierių, tyčia sukėlė gaisrą, išdaužė kambario langus, tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų savo ir socializacijos centro ugdytinėms ir darbuotojoms (1 t., b. l. 1, 10).

Iš (duomenys neskelbtini) pareiškimo matyti, kad įstaiga, dėl G. S. ir G. M. G. padarytos įstaigai tyčinės žalos visuotinai pavojingu būdu - padegant, patyrė žalą, kurią nurodo ieškinyje. Pridedamos nuotraukos (1 t., b. l. 31-48).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) pastato patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Antrame aukšte bendro naudojimo patalpoje ant grindų visur primėtyta plunksnų, galimai iš suplėšytos pagalvės. Kambaryje už virtuvėlės išmėtyti daiktai, guli sulaužyta spinta, mėtosi sulaužytų baldų dalys, įvairūs rūbai ir patalynė. Vonios kambaryje visur ant grindų pripurkšta gesinimo medžiagos, matosi apdegę tualetinio popieriaus ritinėliai, aprūkusios vonios kambario lubos ir sienos, išvartyti daiktai. Bendro naudojimo patalpoje įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Iš įvykio vietos niekas neapimta (1 t., b. l. 16-24).

Pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje nepavyko surasti žiebtuvėlio, kuriuo galimai buvo sukeltas gaisras (1 t., b. l. 26).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti trys vaizdo įrašai, filmuoti telefonu įvykio vietoje. Pirmame vaizdo įraše matyti, kad yra filmuojamas kambarys pro atidarytas duris, šalia durų stovi mergina juodais ilgais plaukais su raudona maikute, o kambario viduje matyti juodais drabužiais (treningais) apsirengusi mergina, užlipusi ant lovos ir kaire koja du kartus spiria į lango stiklą, pasigirsta dūžtančio stiklo garsas, paskui mergina nueina nuo lango. Įrašo trukmė - 5 sek. Antrame vaizdo įraše matyti, kad filmuojamas koridorius, ant grindų matyti išmėtytos baltos spalvos nuolaužos arba duženos. Koridoriuje po kaire puse stovi baltos spalvos šaldytuvas, šalia jo - skalbimo masina, viryklė, virtuvinės pastatomos ir pakabinamos spintelės. Koridoriuje matyti dvi merginos - viena ta pati mergina su juodos spalvos treningais ir kita mergina su pilkos spalvos kelnėmis ir juodos spalvos bliuzonu. Mergina juodu treningu paima iš virtuvinės pakabinamos spintelės šviesios spalvas puodelį ir jį meta į grindis, puodelis sudūžta. Prie jų prieina mergina su raudonos spalvos maikute, šaukdama „palik mano puoduką, palauk, mano puodukas“, paima iš tos pačios spintelės puoduką ir greitai nueina. Mergina juodais treningais paima kita puoduką iš tos pačios spintelės ir meta jį į grindis, puodukas sudūžta, o mergina pilkomis kelnėmis pakelia nuo grindų medinę kėdę ir ją meta į grindis, matyti, kaip sulūžta kėdės kojos. Po to prie jų prieina moteris raudona suknele, jas ramindama žodžiais „einam, einam“, jos visos trys nueina iki koridoriaus galo, merginos kažką šūkauja. Kažkuri mergina garsiau sako „Tai va, jūs sakėt į lauką eit šlapia“, o kita mergina sako „Jeigu manęs neleisit į lauką ...“ Moteris sako „tai reikia sušluoti, aš turiu šluotą“. Kažkuri iš merginų sako „Aš iššluosiu“ ir abi išeina iš koridoriaus ir eina link kameros. Praeinant pro kamerą, kuria filmuojama, mergina pilkomis kelnėmis atsisuka į filmuojantį asmenį ir sako „necenzūrinius žodžius“. Dar kita mergina sako toms nueinančioms merginoms „žvaigždės estrados“, mergina pilkomis kelnėmis atsisuka ir sako „eik tu necenzūrinis žodis“, o mergina juodais treningais pakelia rankomis nuo grindų raudonos spalvos kėdę ir vaizdo įrašas baigiasi. Įrašo trukmė - 1 min. ir 7 sek. Trečiame vaizdo įraše matyli, kad filmuojamas kambarys, kuriame yra trys merginos - juodais treningais apsirengusi mergina, ta pati mergina pilkomis kelnėmis ir juodu treningu bei mergina su juodais plaukais ir raudona maikute. Įraše matyti, kaip mergina pilkomis kelnėmis paima nuo žemės aukštakulnį batelį ir jį meta į pakabinamas lubas. Batas nukrenta ir nukrenta pakabinamų lubų atplaiša (dalis). Juodais treningais apsirengusi mergina paima kažkokį kitą daiktą ir jį meta į lubas, žemyn nukrenta tas daiktas ir lubų gabalas, vėl mergina paima kažkokį daiktą ir meta jį į lubas antrą kartą. Matyti kaip gadinamos pakabinamos lubos, kurios yra iš segmentų (dalių) ir sugadinama ta lubų dalis, į kurią pataikė merginos mestas daiktas. Kažkuri iš merginų sako „Šok per langą, bėk“. Kita mergina sako „Bijo, bijo“, dar kitas balsas – „Bet ne, mus išveš į Kauną“. Mergina juodais treningais paima medžiaginį užklotą ir su juo eina link filmavimo kameros, ketindama užstoti vaizdą ir įrašas baigiasi. Įrašo trukmė 25 sek. (1 t., b. l. 65-66).

Liudytojas, civilinis atsakovas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos ir laiko nepamena, bet mano, kad tai buvo liepos mėnuo, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jo dukra G. M. G. ir pasakė, kad padegė socializacijos centrą, kuriame ji yra socializuota teismo sprendimu. Dukra taip pat pasakojo, kad į socializacijos centrą dėl jos sukelto gaisro buvo iškviestos specialiosios tarnybos. Pokalbio metu ji atrodė laiminga ir džiaugėsi dėl savo poelgio. Aiškino, kad žiebtuvėlį, kuriuo sukėlė gaisrą, susiveikė, iš kur ir kaip jį gavo, nepasakė. Su savo dukra tiek jis, tiek ir jo žmona bendrauja telefonu, važiuoja aplankyti į socializacijos centrą, lapkričio mėnesį buvo G. parsivežę į savo namus. Siekiant palaikyti ryšį su dukra bendrauja su specialistais. Jo dukra iki keturiolikos metų mokėsi gerai, lankė būrelius, dalyvaudavo renginiuose, buvo kruopšti, atsakinga ir pareiginga. Vėliau ji pradėjo bendrauti su vyresniais draugais, tapo irzli, konfliktiška, pradėjo meluoti, kildavo konfliktai dėl bendravimo. G. fantazuoja ir nuolat meluoja, yra uždara ir konfliktuojanti. Turėdama kardomąją priemonę vartojo įtartinas medžiagas (galimai narkotines), kurias jo nuomone vartoja ir šiuo metu socializacijos centre. Ikiteisminiame tyrime jis nesutinka būti pripažintas civiliniu atsakovu dėl to, kad jis neturėjo galimybės užkirsti kelio G. daromai nusikalstamai veikai, nes ji teismo sprendimu buvo socializacijos centre (duomenys neskelbtini) ir už jo dukrą yra atsakingi socializacijos centro (duomenys neskelbtini) specialistai (1 t., b. l. 149-150).

Liudytoja, civilinė atsakovė E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos ir laiko pasakyti negali, bet mano, kad tai buvo liepos mėnuo, jos vyrui A. G. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jų dukra G. M. G. ir pasakė, kad padegė socializacijos centrą, kuriame ji yra socializuota teismo sprendimu. Dukra taip pat pasakojo telefonu, kad į socializacijos centrą dėl jos sukelto gaisro buvo iškviesta policija ir ugniagesiai. Vyras jai pasakojo, kad dukra pokalbio metu atrodė laiminga ir džiaugėsi dėl savo poelgio. Su savo dukra tiek ji, tiek ir jos vyras bendrauja, važiuoja aplankyti į socializacijos centrą, lapkričio mėnesį buvo G. parsivežę į savo namus. Siekiant palaikyti ryšį su dukra bendrauja su specialistais. Iki keturiolikos metų G. mokėsi gerai, dalyvaudavo renginiuose, buvo kruopšti, atsakinga ir pareiginga. Vėliau ji pradėjo bendrauti su vyresniais draugais, tapo irzli, konfliktiška, pradėjo meluoti, kildavo konfliktai dėl bendravimo šeimoje. G. nuolat meluoja, yra uždara. Vartoja galimai narkotines medžiagas socializacijos centre. Ikiteisminiame tyrime ji nesutinka būti pripažinta civiliniu atsakovu dėl to, kad ji neturėjo galimybės užkirsti kelio G. daromai nusikalstamai veikai, nes ji teismo sprendimu buvo socializacijos centre (duomenys neskelbtini) ir už dukrą yra atsakingi socializacijos centro specialistai (1 t., b. l. 164-165).

Iš byloje esančio alkoholio matavimo prietaiso registracijos žurnalo duomenų matyti, kad 2022 m. liepos 8 d. 17.22 val. ir 17.26 val. G. S. ir G. M. G. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (2 t., b. l. 2-3).

Iš individualaus G. M. G. vertinimo pažymos matyti, kad G. M. G. nuo 2022 m. vasario 2 d., Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. sausio 25 d. nutartimi (1 t., b. l. 71-75) ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 1 d. įsakymu, jai paskyrus vidutinės priežiūros priemonę (1 t., b. l. 76-77), gyvena (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 125-127), pridėta jos charakteristika (3 t., b. l. 132-133).

Iš individualaus G. S. vertinimo pažymos matyti, kad G. S. nuo 2021 m. lapkričio 10 d., jai paskyrus vidutinės priežiūros priemonę, kuri paskutinį kartą pratęsta 2022 m. gegužės 23 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi (1 t., b. l. 78-81), gyveno (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. lapkričio 23 d. (3 t., b. l. 107-110), pridėta jos charakteristika (2 t., b. l. 105-106).

Žemesnės instancijos teismas

Reorganizavus (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centrą, įstaiga prijungta prie (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro (1 t., b. l. 70).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Taigi, turto sunaikinimas ar sugadinimas gali būti padaromas labai įvairiais būdais ir gali būti susijęs su įvairiais sunkiais padariniais. Nagrinėjamu atveju, kaltinamosios vaikų socializacijos centre be kita ko, tyčia padegė daiktus vonios patalpoje bei kambaryje, taip sugadindamos svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Padegimas yra laikomas dažniausiai pasitaikančia visuotinai pavojingo būdo forma, t. y. nekontroliuojamo degimo proceso, per kurį sunaikinamos materialinės vertybės ir sudaromas pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai, sukėlimas. Todėl, be turto sunaikinimo, dėl visuotinai pavojingo asmens veikimo būdo gali kilti ir kitos sunkios pasekmės – žmonių aukos arba sutrikdyta žmogaus sveikata. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu gali būti ir tiesioginė, ir netiesioginė. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamosios padarė šį nusikaltimą tyčia, t. y. jos suvokė, kad daužydamos daiktus bendro naudojimo patalpose bei padegdamos daiktus kambaryje sukels gaisrą ir sunaikins ar sugadins vaiko socializacijos centro, ir galimai kitų centro gyventojų turtą, sukels pavojų centro darbuotojų bei gyventojų sveikatai ir net gyvybei, ir šių pasekmių, jei ir nenorėjo, bet būtų leidusios joms sąmoningai kilti, palikusios degančius daiktus ir pabėgusios iš kambario pro išdaužtą langą. Kaip patvirtino pačios kaltinamosios, uždegta pagalvė iš pradžių tik rūko, bet po to degė atvira liepsna, o gaisro židinį užgesino tik atvykę ugniagesiai. Nors kaltinamosios ir tvirtino, kad tokiais veiksmais tik siekė pabėgti iš centro, tačiau akivaizdu, kad jos turėjo tyčią sugadinti, sunaikinti svetimą turtą, planavo sukelti gaisrą, suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir dėl to galinčius atsirasti padarinius. Kaltinamosioms sukėlus gaisrą tualeto patalpoje ir centro darbuotojoms jį užgesinus gesintuvu, savo nusikalstamo sumanymo neatsisakė ir toliau gadindamos svetimą turtą, sukėlė gaisrą ir kambaryje. Protingas ir sąmoningas žmogus suvoktų ir įvertintų situacijos rizikingumą bei būtų siekęs išvengti sunkesnių padarinių, tačiau kaltinamosios, net ir matydamos, kad padegta smilkstanti pagalvė pradėjo degti, nesiėmė jokių veiksmų gaisro malšinimui, toliau gadino centro turtą ir tik atvykus pareigūnams bei ugniagesiams nurimo, o kilęs gaisras buvo užgesintas. Pažymėtina, jog tyčinis turto sugadinimas padegant turtą, kuris yra gyvenamajame name (vaikų socializacijos centras, kuriame nepilnamečiai laikinai apgyvendinami, prilyginamas gyvenamajam namui) yra visuotinai pavojingas būdas bet kuriam žmogui, o ne tik turto savininkui. Todėl visuotinai pavojingas būdas yra tyčinį turto sugadinimą pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikuojanti aplinkybė nepriklausomai nuo to, ar buvo iškilusi grėsmė būtent to turto savininko gyvybei ir (ar) sveikatai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų, numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje (BK 24 straipsnio 1-3 dalys). Nustatyta, kad G. M. G. ir G. S., veikdamos bendrininkų grupėje, bendrais aktyviais veiksmais gadino ir naikino svetimą turtą, sukėlė gaisrą, todėl joms teisingai inkrimimuotas bendrininkavimas.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamosios, veikdamos kartu kaip bendrininkių grupė, bendrais veiksmais, visuotinai pavojingu būdu, sunaikino svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, bendros 4 424,78 Eur vertės, turtą. Kaltinamųjų kaltę neginčijamai patvirtina liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys bei teismo ištirti rašytiniai įrodymai: liudytoja D. M. parodė, kad įvykio metu socializacijos centre buvo 5 ugdytinės, tarp jų ir kaltinamosios, kurios prabudusios pradėjo kelti triukšmą, siautėti socializacijos centro bendro naudojimo patalpose - daužyti indus, mėtyti daiktus, po to užsidarė kambaryje ir ten daužė, laužė baldus, išdaužė kambario lango stiklo paketus. Po to vonios kambaryje padegė patalynę, tualetinį popierių, elgėsi labai agresyviai. Kambaryje sulaužė baldus - dvi lovas, spintą, sudegino patalynę, išdaužė kambario lango stiklus, nuo sukelto gaisro aprūko vonios kambario ir pačio kambario lubos; liudytoja N. M. parodė, kad kaltinamosios pokalbio su ja metu iš anksto nurodė, jog daužys daiktus, elgsis neadekvačiai, kad būtų nuvežtos į Kauno psichiatrijos klinikas iš kur ketino pabėgti. Po to jos pradėjo kelti triukšmą, pradėjo siautėti socializacijos centro patalpose, pradėjo daužyti indus, mėtyti daiktus, po to užsidarė kambaryje ir ten daužė, laužė baldus, išdaužė kambario lango stiklo paketus, nuvertė spintą, mėtė į darbuotojas daiktus ir neleido įeiti į kambarį. Po to vonios kambaryje padegė patalynę, tualetinį popierių ir siautėjo toliau, keldamos pavojų savo ir kitų ugdytinių bei socializacijos centro auklėtojų gyvybei ir sveikatai. Abi mergaitės bendrai nuniokojo kambarį, sulaužė baldus - dvi lovas, spintą, sudegino patalynę, išdaužė kambario lango stiklus, nuo sukelto gaisro aprūko vonios kambario ir pačio kambario lubos; liudytoja J. M. parodė, kad įvykio dieną G. jai pasakė, jog planuoja pabėgti, kad padegs svetainėje esančią pagalvę ant sofos. Kaltinamosios nuėjo į G. kambarį ir užsirakino vonioje, kur padegė šiukšlių dėžę, paskui abi pradėjo daužyti indus virtuvėlėje, o nuėjusios į G. kambarį, ten pradėjo siautėti - mėtyti daiktus, viską daužyti, nuvertė spintą, mėtė daiktus, gadino sienas, padegė lovą, patalynę, pagalvę, sukėlė gaisrą, bandė išdaužti ir išdaužė kambario langą. Susiformavo gaisro židinys, pradėjo rūkti dūmai ir atvyko gaisrinė, kuri užgesino gaisrą; liudytojai A. G. ir E. G. parodė, kad paskambinusi dukra G. M. G. pasakė, jog padegė socializacijos centrą, atrodė laiminga ir džiaugėsi dėl savo poelgio; socializacijos centro pareiškimu pranešta apie sugadintus daiktus ir tyčia sukeltą gaisrą bei pavojų centro ugdytinėms bei darbuotojoms; įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, nuniokotas kambarys, sulaužyti daiktai, gaisro padariniai; vaizdo įrašuose iš įvykio vietos užfiksuota, kaip kaltinamosios daužo indus, sulaužo kėdę, išdaužia lango stiklą, gadina pakabinamas lubas; kaltinamųjų individualaus vertinimo pažymos patvirtina, kad teismo nutartimis joms paskyrus vidutinės priežiūros priemonę, jos gyveno (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre (duomenys neskelbtini) kurią reorganizavus, ji buvo prijungta prie (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro.

Teismas, įvertinęs visus nurodytus įrodymus, sprendžia, kad visi šie duomenys, kurie vieni kitus papildo, sujungti į vientisą loginę grandinę suteikia pagrindą daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinamosios bendrais veiksmais, visuotinai pavojingu būdu, sunaikino svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, bendros 4 424,78 Eur vertės, turtą. Akivaizdu, kad kaltinamosios, nors ir būdamos nepilnametės, tačiau suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad daužant, laužant daiktus, padegant šiukšlinę, patalynę bei kitaip niokojant patalpas, bus sugadintas svetimas turtas bei sukeltas pavojus savo ir kitų žmonių sveikatai bei gyvybei, ir šių pasekmių norėjo, todėl jos veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas, nes realiai sugadindamos svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, kaltinamosios sukėlė pavojų savo ir kitų žmonių sveikatai bei padarė turtinę žalą.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad G. M. G. ir G. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, veika kvalifikuota teisingai, todėl perkvalifikuoti kaltinamųjų veiksmus į BK 187 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

Kaltinamajame akte neteisingai nurodyta aprūkusių tualeto lubų vertė (nurodyta 26,80 Eur, tačiau pagal apgadinimų aktą matyti, kad vertė 26,81 Eur) ir neteisingai nurodytas padegtų pagalvių skaičius (nurodyta viena, tačiau pagal apgadinimų aktą matyti, kad sudegintos buvo dvi pagalvės, kurių bendra vertė 10,48 Eur), tačiau bendra sugadinto turto vertė nurodyta teisingai, todėl šis netikslumas ištaisytinas, nurodant apgadinto turto vertę ir kiekį pagal apgadinimų akte pateiktus duomenis.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltomis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamos bendrininkių grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamosios padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamoji G. M. G. neteista, administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 114-119), mokosi, nuo 2021 metų diagnozuoti kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, nuo 2022 m. liepos 18 d. iki liepos 22 d. buvo gydoma (duomenys neskelbtini) psichiatrijos sektoriuje dėl mišrių elgesio ir emocijų sutrikimų bei kt. (2 t., b. l. 101), Priklausomybės ligų įskaitoje neregistruota (3 t., b. l. 114), specialisto išvadoje Nr. 104MS-86/2022 nurodyta, kad objektyvių medicininių duomenų, jog G. M. G. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nėra (3 t., b. l. 74).

Kaltinamoji G. S. neteista, administracine tvarka nebausta (3 t., b. l. 86-103), mokosi, nuo 2020 metų gruodžio mėnesio gydoma psichiatro dėl emocijų sutrikimo vaikystėje, buvusio savęs žalojimo, 2021 m. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotinių ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo, nuo 2022 m. kovo 13 d. iki kovo 16 d. buvo gydoma (duomenys neskelbtini) psichiatrijos sektoriuje dėl elgesio ir emocijų sutrikimų bei kt. (2 t., b. l. 101), Priklausomybės ligų įskaitoje neregistruota (3 t., b. l. 114), specialisto išvadoje Nr. 104MS-87/2022 nurodyta, kad objektyvių medicininių duomenų, jog G. S. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nėra (3 t., b. l. 64)

Kadangi kaltinamosios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametės, teismas, skirdamas joms bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir į bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiui (BK 54, 80-81, 90-93 straipsniai).

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamosios apysunkį nusikaltimą padarė būdamos nepilnametės. Anksčiau nebuvo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės. Jos pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, todėl teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamosios yra dar labai jauno amžiaus, jų atžvilgiu nėra pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, apklaustos teisiamojo posėdžio metu teismui paaiškino, kad savo veiksmus vertina blogai, atsiprašė civilinio ieškovo atstovės, nurodė, jog padarė išvadas dėl savo elgesio, todėl, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog G. M. G. ir G. S. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog yra visos BK 93 straipsnyje numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąsias nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti. Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaltinamosioms skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas vidutiniam laikotarpiui – 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamoje vietoje, mokytis arba dirbti (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).

Dėl civilinio ieškinio.

(duomenys neskelbtini), reorganizavus įstaigą prijungtas prie (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro (1 t., b. l. 70), byloje buvo pateikusi civilinį ieškinį dėl 4 424,78 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš G. M. G. ir G. S. (1 t., b. l. 50-53), tačiau vėliau civilinio ieškinio atsisakė (5 t., b. l. 75). Asmeniui laisva valia išreiškus tokį savo apsisprendimą, ieškinio atsisakymas priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 112 straipsnio 3 dalis, CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamoji G. M. G. buvo laikina sulaikyta nuo 2022 m. liepos 8 d. 17.10 val. iki 2022 m. liepos 9 d. 11.29 val. (2 t., b. l. 10, 18) ir nuo 2023 m. liepos 5 d. 10.00 val. iki 2023 m. liepos 5 d. 14.32 val. Byloje jai paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamoji G. S. buvo laikina sulaikyta/suimta nuo 2022 m. liepos 8 d. 17.10 val. iki 2022 m. liepos 9 d. 11.26 val. (3 t., b. l. 3, 11) ir nuo 2023 m. birželio 10 d. 9.00 val. iki 2023 m. birželio 12 d. 14.02 val. Byloje jai paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas byloje (1 t., b. l. 49), paliktinas saugoti byloje.

Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

G. M. G., padariusią nusikalstamą veiką numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, BK 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais skirti G. M. G. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamoje vietoje bei mokytis arba dirbti.

G. S., padariusią nusikalstamą veiką numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, BK 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais skirti G. S. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamoje vietoje bei mokytis arba dirbti.

Kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą G. M. G. ir G. S. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priimti (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro atstovės D. M. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl 4 424,78 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir procesą dėl šio civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė