Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. E. ir G. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-309-323/2016 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovams G. E. ir S. E. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismo priteisti iš atsakovo G. E. 2 700 Eur skolą, iš atsakovo S. E. – 2 000 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad su atsakovais sudarė žodinį susitarimą, jog jie atliks sutartus darbus Prancūzijoje. Po susitarimo sudarymo atsakovui S. E. pareikalavus pervesti užstatą už ketinamus atlikti darbus ir pasiruošimui Lietuvoje, kelionės išlaidoms, ieškovas į atsakovo sąskaitą 2014-10-16 pervedė 2 000 Eur.

1.2. Atsakovas G. E. kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad atsirado nenumatytų išlaidų dėl pasiruošimo kelionei į Prancūziją pagal žodinį susitarimą ir reikalingas didesnis užstatas, todėl ieškovas 2014-11-05 pervedė atsakovui 700 Eur. Atsakovui G. E. nurodžius, kad neturi pakankamai lėšų kelionei ir kad pervestas sumas bus galima išskaičiuoti iš atliktų darbų sumos, 2014-11-21 ieškovas atsakovui G. E. pervedė 2 000 Eur.

1.3. Atsakovai ir toliau reikalavo pinigų pasiruošimui kelionei, ignoravo ieškovo prašymus vykdyti susitarimą, į kelionę neišvyko ir jokių darbų neatliko.

Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Nurodė, kad atsakovas G. E. 2014 m. rugsėjo mėn. susitiko su ieškovu ir peržiūrėjęs ieškovo pateiktus objekto brėžinius žodžiu susitarė dėl darbų už 10 500 Eur sumą atlikimo. Be to, susitarė, kad ieškovas kompensuos atsakovų patirtas kelionės išlaidas, kurios sieks apie 868,86 Eur (3 000 Lt). Taip pat ieškovas įsipareigojo sukomplektuoti ir pristatyti į darbo vietą visas reikalingas medžiagas ir mechanizmus. 2014-09-28 atsakovai kartu su A. A. ir M. M. išvyko į Prancūziją ir ten dirbo pagal žodinį susitarimą sutartus su ieškovu darbus. 2014-10-16 gavęs patvirtinimą apie atliktus darbus, ieškovas 2014-10-16 pervedė 2 000 Eur į S. E. sąskaitą. Iki 2014-10-18 atsakovai atliko visus įmanomus darbus iš turėtų ieškovo pristatytų medžiagų. 2014-10-19 atsakovai grįžo į Lietuvą. Ieškovas, paprašytas atsiskaityti už atliktus darbus, 2014-11-05 atsakovui G. E. pervedė 700 Eur bei 2014-11-21 – 2 000 Eur.

2.2. Antrą kartą atlikti darbų į Prancūziją atsakovai išvyko 2014-11-22. Į objektą atvyko 2014-11-24, apsigyveno tame pačiame viešbutyje, už apgyvendinimą sumokėjo ieškovas. Nuvykus į darbo vietą, paaiškėjo, kad nėra visų reikalingų medžiagų darbams atlikti iki galo. Prieš grįždami į Lietuvą atsakovai atliko visus įmanomus darbus iš turėtų medžiagų. Visų susitartų darbų atlikti nepavyko, nes ieškovas neįvykdė pareigos sukomplektuoti ir pristatyti medžiagas. 2014-12-05 atsakovai išvyko į Lietuvą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-28 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui D. P. iš atsakovo S. E. 2 000 Eur ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015-03-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovui D. P. iš atsakovo G. E. 2 700 Eur ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2 700 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015-03-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo S. E. 45 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš atsakovo G. E. 61 Eur žyminio mokesčio valstybei.

2014-09-14 M. S. į atsakovo S. E. elektroninį paštą atsiųstos, kaip nurodė atsakovai, būsimo darbo objekto Prancūzijoje nuotraukos nepatvirtina, kad tai buvo žodinio susitarimo tarp ieškovo ir atsakovų tęsinys.

Atsakovai į bylą pateikė viešbučio kortelę, pagal kurią kambarys užsakytas ieškovo vardu laikotarpiui nuo rugsėjo 29 d. iki spalio 10 d. Atsakovai nurodė, kad Prancūzijoje buvo nuo 2014-09-29 iki 2014-10-18 ir nuo 2014-11-24 iki 2014-12-05. Teismas nustatė, kad kadangi nurodyti laikotarpiai neapima pateiktos viešbučio kortelės, suteikiančios teisę patekti į viešbučio kambarį, laikotarpio, šis įrodymas nepatvirtina, kad viešbučiu, kuris užsakytas ieškovo vardu, naudojosi atsakovai tuo metu, kuriuo, jų aiškinimu, dirbo pagal žodinį ieškovo ir atsakovų susitarimą.

2014-10-16 iš liudytojo M. M. elektroninio pašto išsiųstos atliktų darbų nuotraukos vienareikšmiškai nepatvirtina, kad tai yra pagal ieškovo ir atsakovų žodinį susitarimą objekte atlikti darbai.

Trūkstant įrodymų, kad šalių žodinis susitarimas buvo vykdomas ir įvykdytas, teismas sprendė, jog atsakovams kyla pareiga grąžinti gautus pinigus, nors jie gauti esant teisiniam pagrindui. Todėl ieškovo ieškinį tenkino ir ieškovui iš atsakovo S. E. priteisė 2 000 Eur, o iš atsakovo G. E. – 2 700 Eur.

Apeliaciniu skundu atsakovai G. E. ir S. E. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. P. ieškinį atmesti. Priteisti atsakovų pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas, taip pat apeliacinės instancijos teisme turėtas atstovavimo išlaidas. Nubausti ieškovą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 5 792 Eurų bauda.

Nurodo, kad vienintelė šioje byloje ginčui spręsti svarbi aplinkybė yra ta, kad jie tinkamai įvykdė žodinę rangos sutartį, t. y. buvo išvykę į Prancūziją atlikti rangos darbų ir juos atliko, ieškovas jokių pretenzijų dėl atliktų darbų masto ar kokybės nereiškė.

8.2. Paaiškino, kad atsakovams bylos nagrinėjimo teisme metu paneigus ieškovo nurodytas aplinkybes bei pateikus tai patvirtinančius objektyvius įrodymus (nuotraukas, filmuotą vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuotas ieškovų patekimas į ginčo objektą, faktinį aplinkybių konstatavimo protokolą, viešbučio bukletus, ieškovo atsakovų vardu užsakyto viešbučio kortelę, liudytojų parodymus ir kt.), ieškovo paaiškinimai bei pozicija priklausomai nuo teisme pateikiamų įrodymų kito.

8.3. Mano, kad teismas byloje netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, netinkamai įvertino atsakovų pateiktus įrodymus.

8.4. Atsakovams pateikus ir teismo posėdžio metu peržiūrėjus filmuotą vaizdo medžiagą (apie kurią teismas skundžiamame sprendime net neužsimena), kurioje užfiksuota, kaip atsakovai iš ieškovo vardu užsakyto viešbučio teritorijos vyksta į saugomoje teritorijoje esantį darbų objektą Prancūzijoje, atsakydamas į teismo klausimus ieškovas pats pripažino, jog ten ir buvo darbo objektas, dėl kurio buvo tartasi. Taigi ieškovas pripažino, kad atsakovai buvo išvažiavę į Prancūziją ir buvo darbo objekto teritorijoje, kuri yra stipriai saugoma ir jokie pašaliniai asmenys ten patekti negali.

8.5. Ieškovas buvo UAB „Baltaura“ vadovu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms laiškas su būsimo objekto nuotraukomis galėjo būti (ir buvo siunčiamas) iš ieškovo vadovaujamos įmonės elektroninio pašto.

8.6. Nurodo, kad 2014-10-16 iš liudytojo M. M. elektroninio pašto išsiųstos nuotraukos patvirtina, kad tai yra ieškovo ir atsakovų pagal žodinį susitarimą objekte atlikti darbai, todėl teismas netinkamai vertino šiuos pateiktus įrodymus. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad tiek anksčiau siųstame elektroniniame laiške, tiek ir šiame 2014-10-16 ieškovui siųstame laiške yra pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuotas tas pats objektas, tik pirmame laiške pridėtos nuotraukos, kuriose jis užfiksuotas iki darbų atlikimo, o antrame laiške – jau juos atlikus. Gavęs patvirtinimą apie atliktus darbus su nuotraukomis, su jomis susipažinęs ir įvertinęs atliktus darbus, ieškovas tą pačią dieną, t. y. 2014-10-16, atliko 2 000 Eur sumos pervedimą už atliktus darbus.

8.7. Atsakovų buvimo ir darbo Prancūzijoje laikas negali turėti įtakos tinkamam ginčo tarp šalių išsprendimui, nes atliktų darbų kiekio, kokybės ar laiko šioje byloje ieškovas neginčijo. Atsakovų atsiliepime nurodyti laikotarpiai apima viešbučio kortelėje nurodytą laikotarpį ir net buvo ilgesni, t. y. buvo ieškovo pageidavimu pratęsti.

8.8. Teismui atsakovai buvo pateikę papildomus įrodymus, pagrindžiančius atsakovų buvimą ir gyvenimą Prancūzijoje pačių atsakovų atsiliepime nurodytais laikotarpiais (nuo 2014-09-29 iki 2014-10-18 ir nuo 2014-11-24 iki 2014-12-05), kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais teismui buvo pateikti atsakovų išsaugoti kvitai bei atsakovo G. E. sąskaitos išklotinė, kurioje užfiksuoti atsiskaitymai vykusios kelionės metu.

8.9. Ieškovas ieškinyje pats pripažįsta faktą bei juo remiasi kaip argumentu, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. Žodinės rangos sutarties turinys turėtų būti aiškinamas pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles vertinant šalių ketinimus.

8.10. Ieškovas per ilgesnį kaip mėnesio laikotarpį, atsakovams atliekant darbus, dar atliko du mokėjimus, nereikšdamas jokių pretenzijų, ir tai dar kartą patvirtina, kad tiek dėl atliktų darbų kiekio, tiek ir dėl kokybės ieškovas jokių pretenzijų atsakovams neturėjo.

8.11. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas savo reikalavimą priteisti 4 700 Eur iš esmės grindžia dviem argumentais, t. y. jog atsakovai į Prancūziją iš viso neišvyko bei jokių sutartų darbų neatliko, o pateikti įrodymai bei išdėstytos aplinkybės įrodo visiškai priešingą situaciją, akivaizdu, jog ieškovas elgiasi nesąžiningai ir sąmoningai pateikė nepagrįstą ieškinį, todėl prašo teismo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos skiriant atsakovams.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovų iš viso 4 700 Eur, kaip be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnis), teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantai nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. P. ieškinį atmesti.

Nustatyta, kad ieškovas tarptautinio mokėjimo nurodymais 2014-10-16 atsakovui S. E. pervedė 2 000 Eur, 2014-11-05 ir 2014-11-21 mokėjimo nurodymais pervedė atsakovui G. E. 700 Eur ir 2 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „susitarimas“ (b. l. 30–32). Nustatyta, kad 2014-09-14 M. S. į atsakovo S. E. elektroninį paštą buvo atsiųstos, kaip nurodė atsakovai, būsimo darbo objekto Prancūzijoje nuotraukos, kuriose matyti sukabinti kondicionieriai, nuo kurių atsakovams reikėjo išvedžioti ortakius. Atsakovai į bylą pateikė viešbučio kortelę (b. l. 60), pagal kurią kambarys užsakytas ieškovo vardu laikotarpiui nuo rugsėjo 29 d. iki spalio 10 d. Atsakovai nurodė, kad Prancūzijoje buvo nuo 2014-09-29 iki 2014-10-18 ir nuo 2014-11-24 iki 2014-12-05. 2014-10-16 iš liudytojo M. M. elektroninio pašto ieškovui išsiųstos nuotraukos, kaip nurodė atsakovai, apie atliktus darbus elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 51–59).

Ieškovo tvirtinimu, atsakovai niekur neišvyko ir jokių darbų neatliko, iš atsakovo S. E. turėtų būti priteista 2 000 Eur skola dėl susitarimo nevykdymo, o iš G. E. 2 700 Eur skola dėl susitarimo nevykdymo. Ieškovas šiems savo teiginiams pagrįsti kartu su ieškiniu pateikė tris tarptautinius 4 700 Eur sumos mokėjimo nurodymus, kurių mokėjimo paskirtis nurodyta „susitarimas“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo.

Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą, kita vertus, kai kuriose civilinėse bylose materialiosios teisės normos nustato kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymą ir jose nurodoma, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Faktas gali būti laikomas nustatytu, jeigu byloje surinktų, teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų duomenų pakanka išvadai apie tokio fakto buvimą padaryti (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ta šalis, kuri teigia tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimą, turi pateikti jas patvirtinančius įrodymus, o ne jas neigianti šalis (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, yra pažymėjęs, kad šios kategorijos bylose (dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo) ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas turtui gauti gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

Byloje ginčo dalyką sudaro aplinkybė, kad atsakovai buvo išvykę į Prancūziją atlikti rangos darbų ir juos atliko ir ieškovas jokių pretenzijų dėl atliktų darbų masto ar kokybės nereiškė.

Atsakovai bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus – nuotraukas, filmuotą vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuotas ieškovų patekimas į ginčo objektą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, viešbučio bukletus, ieškovo atsakovų vardu užsakyto viešbučio kortelę, todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovai įrodė aplinkybę, jog buvo išvykę į Prancūziją atlikti rangos darbų. Ieškovas nepaneigė atsakovų nurodytų aplinkybių (CPK 178, 185 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

CK 6.665 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų atsakovų nurodytas aplinkybes dėl sutartinių darbų atlikimo, be to, nėra duomenų, kad ieškovas būtų pareiškęs pretenzijas dėl atliktų darbų masto ar kokybės.

Iš esmės byloje keliamas klausimas tik dėl to, ar atsakovai, įsipareigoję išvykti į Prancūziją ir atlikti darbus objekte, įvykdė šią pareigą ir išvyko į Prancūziją atlikti sutartų darbų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2014-10-16 iš liudytojo M. M. elektroninio pašto išsiųstos, anot atsakovų, atliktų darbų nuotraukos vienareikšmiškai nepatvirtina, kad tai yra ieškovo ir atsakovų pagal žodinį susitarimą objekte atlikti darbai.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Nagrinėjamu atveju liudytojo M. M. išsiųsto laiško pavadinimas „Kelios atliktų darbų nuotraukos“, 2014-09-14 ir 2014-10-16 elektroniniuose laiškuose užfiksuotas objektas, kuris pirmajame laiške užfiksuotas iki darbų atlikimo, o antrajame – jau atlikus darbus, ieškovo įvykdyto mokėjimo laikas, t. y. 2014-10-16 – M. M. nuotraukų išsiuntimo dieną, 2015-08-18 antstolės R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 715, patvirtinantis elektroninių laiškų išsiuntimo laiką ir turinį, sudaro pagrindą labiau tikėti, kad ieškovai buvo išvykę į Prancūziją ir atliko sutartus darbus, nei kad šio fakto nebuvo. Nurodytą aplinkybę taip pat patvirtina atsakovų teismui pateikti kvitai, patvirtinantys atsakovų apsipirkimą Prancūzijoje ir kelionės į Lietuvą metu laikotarpiais nuo 2014-09-30 iki 2014-10-19 ir nuo 2014-11-29 iki 2014-12-06, atsakovo G. E. sąskaitos išklotinė, kurioje užfiksuoti atsiskaitymai vykusios kelionės metu.

Atsakovai į bylą pateikė viešbučio kortelę, pagal kurią kambarys užsakytas ieškovo vardu laikotarpiui nuo rugsėjo 29 d. iki spalio 10 d. (b. l. 60). Atsakovai nurodė, kad Prancūzijoje buvo nuo 2014-09-29 iki 2014-10-18 ir nuo 2014-11-24 iki 2014-12-05. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nurodyti laikotarpiai neapima pateiktos viešbučio kortelės, suteikiančios teisę patekti į viešbučio kambarį, laikotarpio, todėl šis įrodymas nepatvirtina, kad viešbučiu, kuris užsakytas ieškovo vardu, naudojosi atsakovai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir konstatuoja, kad aplinkybė dėl viešbučio kortelėje nurodyto laikotarpio neįrodo, jog ieškovai nebuvo išvykę į Prancūziją ar neatliko sutartų darbų. Be to, kortelėje nurodytas laikas atitinka atsakovų nurodytą buvimo Prancūzijoje laiką, tik yra trumpesnis nei bendras atsakovų nurodytas buvimo laikas, kuris yra pagrįstais kitais į bylą pateiktais atsakovų įrodymais.

Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtą sprendimą pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis. Savo ruožtu tai lemia, kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, visų pirma turi tinkamai nustatyti šalis siejančius teisinius santykius. Pažymėtina tai, kad tinkamam šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikšmingas ne tik ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu pareiškiama pozicija dėl reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo. Taigi tam, kad tinkamai kvalifikuotų šalis siejančius teisinius santykius, bylą nagrinėjantis teismas negali apsiriboti vienos iš ginčo šalių – ieškovo – išdėstoma pozicija. Išsamus ir teisingas šalis siejančių teisinių santykių spektras gali būti identifikuotas būtinai įvertinus ir kitos ginčo šalies – atsakovo – poziciją (atsakovo atsikirtimus į ieškinį bei teikiamus įrodymus (audiatur et altera pars) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011). Esant nurodytų įrodymų visumai, pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, o sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba. Atsakovai prašo spręsti klausimą dėl ieškovo piktnaudžiavimo civiliniu procesu ir nesąžiningo ieškinio pareiškimo, tyčia melagingai nurodant faktinį ieškinio pagrindą. Aplinkybė, kad ieškovas pareiškė ieškinį, kuris apeliacinės instancijos teismo sprendimu yra atmestas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos ieškovui suteikia įstatymas (CPK 5 straipsnis), nenustatyta, kad ieškovas veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl nėra pagrindo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu ir nesąžiningo ieškinio pareiškimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl atsakovų G. E. ir S. E. apeliacinis skundas tenkintinas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-28 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą perskirstytinos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Iš ieškovo D. P. G. E. priteistina 550 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir S. E. priteistina 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš ieškovo D. P. valstybei priteistina 106 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovui G. E. priteistina iš ieškovo D. P. 141 Eur žyminio mokesčio ir 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovui S. E. iš ieškovo D. P. priteistina 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Iš viso iš ieškovo D. P. atsakovui G. E. priteistina 1 041 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui S. E. priteistina 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. P. ieškinį atmesti.

Iš ieškovo D. P. atsakovui G. E. priteisti 1 041 Eur, atsakovui S. E. priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Iš ieškovo D. P. valstybei priteisti 106 Eur pirmosios instancijos teisme nesumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.