Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. I. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakai, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba darbo birža, neteistas, kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent jis, 2023-09-23, apie 18.45 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,48 prom.), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimos gyvenamojo namo katilinėje, adresu (duomenys neskelbtini), sukėlęs žodinį konfliktą su savo sugyventine - buvusia sutuoktine R. I., tyčia suėmęs spaudė abiem rankomis jai už kaklo, taip ją smaugdamas, tokiais veiksmais sukėlė savo šeimos narei - sugyventinei R. I. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais E. I. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ROIK Nr. 012000574510 kortelės duomenimis 2023-09-23 18.49 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi R. I. pranešė kad adresu (duomenys neskelbtini) buvęs vyras ją smaugė vaikų akivaizdoje. Namuose du vaikai (8 m. ir 16 m.). GMP atsisakė (b. 1 t. 4-9 l.).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis R. I. nustatytas blaivumas 0,00 rom., E. I. nustatytas 2,48 prom. girtumas. (b. 1 t. 36-37 l.).

Vaizdo įrašo apžiūros protokolo duomenimis apžiūros objektas yra įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas, pavadinimu : "PSS-20230923-192330UTC+0300.mp4". Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris HP bei vaizdo įrašų VLC Media player peržiūros programa. Vaizdo įrašo trukmė : 19:22 min

Vaizdo įrašo data : 2023-09-23. Vaizdo įrašo pradžia : 19:23:30 val.

Vaizdo įrašas filmuojamas tamsiu paros metu. Pareigūnai privažiuoja prie nuosavo namo. Pareigūnus prie namo pasitinka moteris, kaip vėliau paaiškėjo tai pranešėja R. I., gimusi (duomenys neskelbtini) ir du mažamečiai vaikai, tai S. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. I., gimęs (duomenys neskelbtini). Pareigūnės pasisveikina, prisistato ir informuoja, jog yra daroma vaizdo ir garso įrašas. Pareigūnei paklausus, kas nutiko, R. I. pasako, kad jos buvęs vyras, kaip vėliau paaiškėjo tai E. I., gimęs (duomenys neskelbtini), ją kiekvieną vakarą terorizuoja, gąsdina, grasina ir šiandien (kuomet daromas vaizdo įrašas) griebė už gerklės, vaiko akivaizdoje, ir tiesiog pradėjo smaugti. Pareigūnei paklausus, ar anksčiau buvo rašyti pareiškimai kažkokie ar ne, R. I. atsako, kad buvo. R. I. pasako, kad dabar jisai pabėgo iš namų, galimai pas savo tėvą, kuris gyvena vagonėlyje. R. I. pasako, kad ir anksčiau ir dabar jisai yra neblaivus. Atvyksta ir antrasis policijos ekipažas. R. I. pasako, kad E. I. pabėgo su mašina, kuri yra "SUBARU" markės ir pilkos spalvos. R. I. pasako, kad jis išgirdo, kaip ji paskambino policijai ir iš karto pabėgo. R. I. pasako, kad tokie terorizavimai yra nuolatiniai ir kiekvieną savaitgali ir jinai su vaikais negalinti ramiai gyventi, nors po skyrybų turtas padalintas yra per pusę, ir E. I. taip pat gyvena tame pačiame name kaip ir jinai su vaikais. R. I. pasako, kad jau praeitą savaitgalį E. I. ją bandė pulti, kuomet jinai grįžo pašėrusi šunį ir grasino, kad užmuš, bei spjovė jai į veidą, tačiau R. I. dėl to nekvietė pareigūnų. Pareigūnui paklausus, ar R. I. patyrė fizinį skausmą, R. I. atsako, kad patyrė, nes E. I. stipriai suspaudė jai kaklą ir jinai išsigando. Pareigūnų ekipažas išvažiuoja paieškoti E. I.. R. I. pasakoja toliau, kad visada vyksta visokios nesąmonės, kartais būna, kad randa savo mašinos nuleistas padangas ir sudraskytą mašiną iš ryto ir negalinti nei vykti į darbą, nei vaikų nuvežti į mokyklą. Pareigūnei paklausus, kiek jau laiko jie išsiskyrę, R. I. atsako, kad jau penkti metai. R. I. pasakoja, jog skyrybų metu, teismas E. I. priteisė išmokėti dalį pinigų už savo dalį R. I., tačiau jis pinigų jis neturėjo ir susitarė jie kad turtu atiduos tą skolą. Pareigūnė nufotografuoja įvykio vietą. Pareigūnei paklausus ar buvo rašyti pareiškimai, R. I. pasako, kad dar prieš skyrybas rašė ji, nes E. I. jau tada grasino, kad ją užmuš, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet iki galo viskas "nedaėjo". Pareigūnės su R. I. įeina į namo vidų, pareigūnė nufotografuoja R. I. kaklą. R. I. pasako, kad E. I. stvėręs ją už gerklės pradėjo jai grasinti, kad ją vėl užmuš ir nubėgęs iš virtuvėje esančio stalčiaus paėmęs peilį bėgo atgal į lauką, tik S. S. perspėjo R. I., jog E. I. turi rankose peilį. R. I. parodo stalčių iš kurio paėmė E. I. peilį. Pareigūnei paklausus R. I., ar čia viskas prasidėjo po skyrybų ar anksčiau, R. I. atsako, kad viskas vyko dar iki skyrybų. Į kiemą grįžta kitas ekipažas. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga : 19:42:52 val. (b. 1 t. 41-43 l.).

Kvietimo garso įrašo apžiūros protokolo duomenimis apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Skambučio pradžios data ir laikas yra 2023-09-23, 18:49:58 val., ID92224940876. Garso įrašo trukmė – 01:04 min. Perklausai naudojamas „VLC“ grotuvas. Paspaudus garso įrašo „Play“ mygtuką pasigirsta pradžioje neaiškūs garsai ir po kelių sekundžių prasideda pokalbis:

BPC: 112. (Fone girdisi vyriškas, pakelto tono balsas). Moteris : Labas vakaras, norėčiau išsikviesti pareigūnus, nes mane smaugia vaikų akivaizdoje. BPC : Kas smaugia ? Vyras ? Kas? Moteris : Buvęs vyras, mes su juo išsiskyrę, bet bendras turtas ir jis smaugia vaikų akivaizdoje mane. BPC : Kokiu adresu reikia policijos? Moteris : (duomenys neskelbtini). (Moteris kažkam pasako : jūs neišvažiuokite, būkite geri, jūs gi viską matėt.) BPC : Palaukit, koks kaimas ? Moteris : (duomenys neskelbtini). BPC : Kokia seniūnija sakykite ? (duomenys neskelbtini) ? Moteris : (duomenys neskelbtini). BPC : (duomenys neskelbtini), kelintas namo numeris ? Moteris : (duomenys neskelbtini). BPC : Čia nuosavas namas ? Moteris : Taip. BPC : Dabar sakykite, greitoji reikalinga jums ? Moteris : Ne, nereikalinga. BPC : Vyras vietoje šiuo metu buvęs ? Moteris : Taip. Bet gali pasišalinti. BPC : Supratau. Mažų vaikų yra ? Mažamečių ? Moteris : Taip yra 8 metai ir 16. BPC : Supratau, jūsų vardas ir pavardė ? Moteris : R. I.. BPC : Laukite policijos. Moteris: Labai prašau, greičiau. BPC : Laukite. Įrašo pabaiga. (b. 1 t. 38-40 l.).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra vieno aukšto. Namas dengtas rudos spalvos apdailos plytelėmis. Į namą patenkama pro rudos spalvos šarvo duris. Įėjus į namą patenkama į ūkines patalpas, dešinėje matomas boileris. Tiesiai matomos rudos durys jas atidarius patenkama į gyvenamąsias patalpas. Dešinėje pusėje virtuvė. Virtuvė išsidėsčiusi kampu. Virtuvės kairėje kampinėje pusėje, viršutiniame stalčiuje virtuviniai įrankiai. Virtuvės centre valgomasis šviesios spalvos stalas su šešiomis kėdėmis.(b. 1 t. 24-32 l.).

Mažametis A. I. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad šis įvykis įvyko rudenį, 2023-09-23. Buvo atvažiavęs mamos brolis, lauke jie kažką darė, gėrė. A. su S., mama ir S. dėliojo puzlę, valgė. Mama išėjo parūkyti, o tėtis sako "ką tu čia darai". Tėtis pradėjo smaugti, pastūmė. Mama norėjo apsiginti ir tėčiui užtempė ausį. Mama norėjo paskambinti 112 ir nuėjo paimti telefoną. Tėtis paėmė peilį, peršoko stalą ir nubėgo į lauką. Sakė "papjausiu, pasipjausiu". S. sakė "ką darai". Jis užrėkė "gynėja, ko čia stovi". Tėtis keikėsi. Jis šoko į mašiną ir išvažiavo. Mačiau kaip jis pastatęs mašiną nuėjo pas savo tėčio tėtį. Kai mamą smaugė jis stovėjo prie durų. A. buvo 2-3 metrų atstumu nuo jų. Atvažiavus policijai mama pasakė kur tėtis, jį surado ir jie išvažiavo. Kai mama ėjo parūkyti, tėtis ėjo iš paskos jos. A. taip pat ėjo paskui juos. S. ir S. buvo kambaryje. Mamos brolis dar buvo kai mama ėjo parūkyti. Kai vyko barnis svečiai dar buvo. S. buvo virtuvėje, J. lauke, S. išeidinėjo. Katilinėje konflikto metu buvo A. I., S. praeidinėjo, J. dar matė. Tėtis dvejomis rankomis paėmė už kaklo, sakė jai blogus žodžius. Mama bandė išsilaisvinti, tempė už ausies Nežino ko jie susipyko, jis prisigeria ir iš niekur nieko pradėjo pulti. Pradeda tėtis keiktis kai būna girtas. Akys būna raudonos kai būna girtas. Tėtis sakė papjaus, pasipjaus. Sakė save pasipjausiu ir jus papjausiu, bet labiausiai sakė, kad save. Buvo baisu, kad nieko nedarytų, truputį verkė. Mama iškvietė policiją. Ji nuėjo į virtuvę, kur buvo telefonas ir paskambino 112. A. bėgo, nes bijojo policijos, kad jo nepaimtų. Į advokato Viktoro Onačko klausimus atsakė: pats nesupranta, blogai, kad susipyko. Tėčio negaila, pastoviai kažką daro, mamos gaila. Į advokato Sergej Lapuchov klausimus atsakė: pradžioje A. I. buvo virtuvėje prie lango. Jie dėliojo puzlę, mama plovė indus. Mama išplovusi indus nuėjo į katilinę parūkyti. Jis ėjo iš paskos iki katilinės durų. A. įėjo į katilinę, durys buvo atidarytos. Tėtis ėjo iš lauko, norėjo eiti namo ir pradėjo smaugti. Prie katilinės yra tiesiai durys, pro kurias jis ir įėjo. Kai tėtis atėjo, A. ir mama jau buvo katilinėje. Kai A. su mama įėjo į katilinę, duris mama paliko atidarytas. (b. 1 t. 115-116 l.)

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.).

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo atsako už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai yra aprašyti BK specialiosios dalies straipsniuose.

BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (LR BPK 20 str.).

Pagal BK 140 str. 2 d. tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad E. I. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent jis, 2023-09-23, apie 18.45 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,48 prom.), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimos gyvenamojo namo katilinėje, adresu (duomenys neskelbtini), sukėlęs žodinį konfliktą su savo sugyventine - buvusia sutuoktine R. I., tyčia suėmęs spaudė abiem rankomis jai už kaklo, taip ją smaugdamas, tokiais veiksmais sukėlė savo šeimos narei - sugyventinei R. I. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais E. I. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Tokią išvadą teismas daro remdamasis byloje esančiais duomenimis, nukentėjusios, liudytojų, paties kaltinamojo parodymais, BODY kameros vaizdo įrašais.

Liudytoja S. M., liudytojas J. S. nurodė, kad matė konfliktą. Jų parodymai sutampa su nukentėjusiosios parodymais, kad kaltinamasis katilinėje stvėrė nukentėjusiajai už kaklo ir pradėjo smaugti. L. S. S. taip pat nurodo, kad prasidėjus konfliktui iš katilinės išėjo į kambarį, bet išgirdusi mamos žodžius greitai atbėgo į katilinę ir pamatė mamą ir brolį verkiantį, mama skambino policijai, mama buvo išsigandusi ir jos kaklas buvo paraudęs. Mažametis A. I. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad šis įvykis įvyko rudenį, 2023-09-23. Buvo atvažiavęs mamos brolis, lauke jie kažką darė, gėrė. A. su S., mama ir S. dėliojo puzlę, valgė. Mama išėjo parūkyti, o tėtis sako "ką tu čia darai". Tėtis pradėjo smaugti, pastūmė. Mama norėjo apsiginti ir tėčiui užtempė ausį. Mama norėjo paskambinti 112 ir nuėjo paimti telefoną. Kaltinamasis E. I. nurodė, kad pripažįsta įvykusį konfliktą. Jis suėmė nukentėjusiąją už pečių ir pastatė į šoną. Konflikto metu gal ir jis pasakė kokį necenzūrinį žodį.

Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad visi apklausti asmenys (išskyrus įvykio vietoje nebuvusį liudytoją V. I.) pripažino buvus konfliktą, o liudytojai S. M., J. S., mažametis A. I. matė kaklo smaugimo faktą, įvardinimą kaip spaudimą ar smaugimą. L. S. S. matė kaklo paraudimą po įvykio. Šios aplinkybės yra nurodytos nuosekliai ir neprieštaringai. Taip pat teismas pripažįsta, kad iš vaiko situacijos vertinimo anketos galima daryti išvadą, jog mažamečio vaiko reakcija po įvykio nėra dirbtinai įtakota. Be to, teismas pripažįsta, kad BODY kameros vaizdai patvirtina, jog nuo pat pirmos dienos nukentėjusioji kalbėdama su pareigūnais iškarto teigė, kad kaltinamasis jai griebė už gerklės vaikų akivaizdoje ir pradėjo smaugti. Taip pat teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad kaltinamasis ir liudytojas V. I. pripažįsta vartoję alkoholį, kaltinamajam nustatytas 2,48 prom. girtumas. Nuosekliais ir sutampančiais teismas pripažįsta ir kitus nukentėjusiosios bei liudytojų S. M., J. S., S. S., mažamečio A. I. parodymus, kad kaltinamasis buvo paėmęs peilį ir rėkė, kad pats pasipjaus ir kitus papjaus. Taip pat, teismo vertinimu, prieštaravimai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų dėl alkoholio vartojimo vietos neturi esminės įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes byloje esančiais įrodymais, t. y. liudytojo V. I. parodymais nustatyta, kad alkoholis buvo vartojamas jo gyvenamojoje vietoje (vagone), o atstumas nuo vagono iki kaltinamojo (liudytojo sūnaus) namų yra nedidelis, apie 200-400 metrų. Be to, vertindamas liudytojų parodymus dėl konflikto metu katilinėje buvusių ar konfliktą galėjusių matyti asmenų, teismas pripažįsta, kad įvykio metu liudytojai S. M., J. S. buvo susiruošę išvykti, liudytoja S. S. iš pradžių buvo katilinėje, o po to iš jos išėjo, katilinės durys buvo atidarytos, todėl tiksli katilinėje ar šalia jos buvusių asmenų buvimo vieta, iš kurios jie galėjo matyti konfliktą, skirtingų liudytojų parodymuose dėl jau nurodyto gana intensyvaus veiksmo, nebūtinai turi sutapti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, t. y. nukentėjusiosios ir liudytojų, mačiusių smaugimo faktą bei paraudimą ant nukentėjusiosios kaklo parodymus, teismas konstatuoja, kad yra nustatytas pagrindas pripažinti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,48 prom.), sukėlęs žodinį konfliktą su savo sugyventine - buvusia sutuoktine R. I., tyčia suėmęs spaudė abiem rankomis jai už kaklo, taip ją smaugdamas, tokiais veiksmais sukėlė savo šeimos narei - sugyventinei R. I. fizinį skausmą.

Bausmės skyrimas ir su tuo susiję klausimai

Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, 2) teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis E. I. įvykdė vieną smurtinį nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai artimoje aplinkoje, kuriuo buvo padaryta reali žala. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis E. I. pripažįstamas kaltu pagal BK 140 str. 2 d., ir jam skiriama 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis BK 48 str. 4 d. uždrausti kaltinamajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 42 str. 6 d., 67 str. 1 d., 3 d., 72-2 str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, dalyvaujant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo per 12 mėnesių.

Vadovaujantis BK 42 sr. 6 d., 67 str. skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikalstamų asmenų fondą, sumokant per 10 mėnesių nuo teismo sprendimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones - 2023-09-25 paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti, 2023-12-25 paskirtą įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji R. I. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl E. I. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovo kaltinamojo E. I. 5000.- Eur ieškovės R. I. naudai ir 3000.- Eur ieškovo A. I. naudai jų patirtos neturtinės žalos atlyginimui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118/2013). Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-167/2010, 3K-3-402-421/2016, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-1073/2021).

Spręsdamas dėl nurodyto reikalavimo, teismas pripažįsta, jog byloje esantys įrodymai apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes leidžia pripažinti pagrįstomis nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad ji dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, išgąstį, baimę, ji buvo užpulta savo namuose, t. y. aplinkoje, kur žmogus turėtų jaustis saugiausiai, užpuolimas įvyko vaikų akivaizdoje. Teismas taip pat remiasi A. I. parodymais, kad pradeda tėtis keiktis kai būna girtas. Akys būna raudonos kai būna girtas. Tėtis sakė papjaus, pasipjaus. Sakė save pasipjausiu ir jus papjausiu, bet labiausiai sakė, kad save. Buvo baisu, kad nieko nedarytų, truputį verkė. Mama iškvietė policiją. A. bėgo, nes bijojo policijos, kad jo nepaimtų. Teismo vertinimu, nurodyti vaiko parodymai taip pat įrodo jo patirtus išgyvenimus.

Vertindamas nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi kasacinio teismo praktika bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (dėl nusikaltimų, nurodytų BK 140 straipsnio 2 dalyje). Vienoje iš naujausių nutarčių, kaltinamąjį pripažinus kaltu BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, nukentėjusiajai priteista 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-648/2023). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, teismas iš E. I. ieškovės R. I. naudai priteisia 1000.- Eur., ieškovo A. I. naudai – 500 Eur. jų patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismui pateikti dokumentai pagrindžia, kad R. I. šioje byloje patyrė 1000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (t. II, b.l. 162 – 163).

Kaltinamąjį pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 dalyje, teismas pripažįsta, kad R. I. išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių ir teisėtų interesų gynimą, procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą byloje, kitą su šia byla susijusią teisinę pagalbą, todėl nukentėjusios R. I. naudai iš kaltinamojo E. I. yra priteisiama 1000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir skirti jam 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 str. 6 d., bausmės atlikimo metu E. I. įpareigoti nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis BK 42 str. 6 d., 67 str. 1 d., 3 d., 71 str., skirti E. I. baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikalstamų asmenų fondą, sumokant per 10 mėnesių nuo teismo sprendimo dienos.

Vadovaujantis BK 42 str. 6 d., 67 str. 1 d., 3 d., 72-2 str., E. I. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 48 str. 4 d., uždrausti E. I. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

R. I. ir A. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti nukentėjusios R. I. naudai iš E. I. 1000 eurų neturtinės žalos.

Priteisti nukentėjusiojo A. I. naudai iš E. I. 500 eurų neturtinės žalos.

Priteisti nukentėjusios R. I. naudai iš E. I. 1000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

E. I. paskirtas kardomąsias priemones - 2023-09-25 paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti, 2023-12-25 paskirtą įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.