- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-11
- Bylos Nr.
- 1-329-1138/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24886-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. B. kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2021 m. liepos 23 d., apie 20.36 val., viešoje vietoje – gatvėje, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė vieną smūgį dviračio ratu į krūtinę nukentėjusiajam D. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, gatvėje, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), namu, kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. B. į kairės veido pusės žandikaulį ir ne mažiau kaip dešimt smūgių kojomis spyrė į kairės kojos blauzdikaulį, tuo dėl poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimo dešiniame kelio sąnaryje, padarė nukentėjusiajam D. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
2. Kaltinamasis D. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad praeitų metų liepos 23 d., apie 20.30 val., dviračiu važiavo iš kolegos namo (duomenys neskelbtini), buvo vartojęs alkoholinius gėrimus. Priekyje užkirto jam kelią automobilis, kilo konfliktas su vairuotoju. Namai buvo netoli, tai bandė eiti namo, bet šitas vyriškis pasivijo, bandė sulaikyti, tada įvyko sustumdymas ir sudavė jam keletą smūgių ir įspyrė. Jis parvertė ant žemės. Kritiškai vertina savo poelgį, smerkia savo poelgį, atsiprašė nukentėjusiojo, gėda prieš kolegas, prieš šeimą. Sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Labai atsiprašo nukentėjusio dėl to, kas įvyko. Viskas įvyko turbūt ties (duomenys neskelbtini) namu, bet šiaip aš nepažiūrėjau, galėjo būti taip kaip nurodyta. Dviračio ratu turbūt galėjo suduoti nukentėjusiajam, greičiausiai sudavė. Labai blogai vertiną savo elgesį, labai pergyvena, apkalbėti šitie įvykiai šeimoje, labai gėda. Dėl žalos atlyginimo nesitarė, nes nebuvo apie tai kalbos. Važiavo išgėręs. Kaip pamena, važiuojant per kalnelį, vairavimas buvo netoks, t. y. netiesiai, turbūt trukdė eismui. Nukentėjusiajam įspyrė (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten vyko susigrūmimas, sudavė ir įspyrė ne vieną kartą. Nukentėjusysis bandė sulaikyti, o norėjo tik ištrūkti. Jis sugriebęs parvertė ant žemės, ir tada netrukus atvyko policijos pareigūnai. Priešinosi. Su sūnumi bendrauja dažnai, parvažiuoja kas savaitę, gan artimai bendrauja, sūnus gali turėti įtakos. Po to įvykio sūnus pasmerkė, aiškino, kad taip daryti negalima, tokį poelgį tikrai smerkė. Dėl to išgyvena.
3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.
Motyvuojamoji dalis
4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
5. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. savo 2021 m. rugpjūčio 3 d. pateiktame paaiškinime raštu parodė, kad dėl pareikšto įtarimo prisipažįsta bei gali paaiškinti, jog 2021 m. liepos 23 d., apie 20 val. 10 min., važiavo iš draugo dviračiu į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Važiuodamas (duomenys neskelbtini), ir likus keliems šimtams metrų iki namų, jį pradėjo blokuoti ir prie kelkraščio spausti automobilis, kurio nei markės, nei valstybinio numerio neįsidėmėjo. Automobilis staiga stabdė prieš jį ir jam sudarė avarinę situaciją. Siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu ir neturėdamas kito pasirinkimo, su dviračiu trenkėsi į kelkraščio šaligatvio bordiūrą ir nukrito ant žemės. Tuo metu iš automobilio iššoko vidutinio amžiaus, nepažįstamas vyras ir pradėjo ant jo šaukti, kad aš dviračiu važiuoja girtas. Vyras griebė jo dviratį ir jį atėmė dviratį išplėšdamas iš rankų. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl pastarojo veiksmų. Nepažįstamas asmuo priekaištavo, jog vairuoja dviratį neblaivus, o jis priekaištavo dėl jo elgesio, o būtent užblokuoto kelio bei savavališkų veiksmų, kuriais iš jo buvo atimtas dviratis. Tuo metu tarp jų nebuvo jokio fizinio kontakto, todėl siekdamas išvengti besitęsiančio konflikto, kadangi buvo išgėręs alkoholio, nusprendė eiti link namų, per šalia esančią pievą. Pradėjus eiti nuo asmens ir būnant į jį atsisukus nugara staiga pajuto, kad tas pats vyras jį vejasi, o pribėgęs prie jo bandė jį laikyti rankomis. Pažymi, jog laikant pastarajam jį rankomis, jam skaudėjo, nes jis bandė numušti jo rankas ir ištrūkti iš jo gniaužtų, nes asmuo jį laikė apglėbęs rankomis. Būtent nepažįstamas asmuo pirmas panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu, po ko jis siekdamas, jog būtų jo nelaikomas panaudojo fizinį smurtą nepažįstamo asmens atžvilgiu, o būtent sudavė jam per rankas ir krūtinę, kad pastarasis nuo jo atsitrauktų. Tuo metu jis veikė ne kiek iš įtarime nurodomų chuliganiškų veiksmų, o būtent siekdamas, jog nepažįstamas asmuo jo nelaikytų ir nebandytų sulaikinėti. Po pirmojo jo ištrūkimo ir nepažįstamojo gniaužtų, asmuo toliau bandė jį sulaikyti, jį pargriovė ant žemės, buvo užgulęs, užlaužęs rankas, bet jam pavykus ištrūkti, iš pastarojo jis asmeniui koja įspyrė keletą kartų bei ranka sudavė į veidą, bet jo tikslas buvo ne sutrikdyti viešąją tvarką, o kad jis nebūtų sulaikomas ir kad prieš jį nebūtų naudojama fizinė jėga. Po vieno iš jo bandymo suduoti pastarajam, asmuo dar kartą jį pargriovė ir laikė, kol į įvykio vietą atvyko V. S., kuris prašė nepažįstamojo nutraukti smurtinius veiksmus jo atžvilgiu, po to į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Neneigia, jog nepažįstamam asmeniui galėjo suduoti į krutinę, veido sritį, taip pat įspirti, tačiau visi šie veiksmai buvo siekis apsiginti nuo jo manymu neteisėtos fizinės jėgos naudojimo jo atžvilgiu dėl jo padaryto administracinio nusižengimo. Suvokia, jog vairavo dviratį neblaivus, tačiau jo smurtiniai veiksmai nepažįstamojo atžvilgiu prasidėjo tik po to, kai asmuo jį sugriebęs laikė. Suvokia, jog negalėjo naudoti fizinės jėgos nepažįstamojo atžvilgiu, tačiau tai įvyko tik tuomet kai jį sugriebė asmuo ir sukėlė fizinį skausmą. Maža to asmuo jam padarė eilę kitų sužalojimų, kuriuos prideda prie savo apklausos. Dėl savo veiksmų labai gailisi, mano jog veikos kvalifikacija gali būti keistina į 140 str., nes tyčios pažeisti viešąją tvarką neturėjo, nors ir veiksmai atlikti viešoje vietoje t. y. laukuose (pievoje), jo fizinis smurtas buvo nukreiptas į asmenį dėl jo manymu neteisėtų pastarojo veiksmų atimant iš jo dviratį bei jo atžvilgiu panaudojus smurtą. Prisipažįsta, naudojęs smurtą asmens atžvilgiu, pastarajam suduodamas keletą smūgių ir galimai tais smūgiais padarydamas jam kraujosruvas. Ikiteisminį tyrimą prašys nutraukti pagal laidavimą, nes turi pretendentą į laiduotojus, kuris pateiks prašymą, patikslinus jam pranešimą apie įtarimą ar įteikus galutinį jo variantą (t. 2, b. l. 37-38).
6. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad laikosi raštu pateikto paaiškinimo, kuris buvo surašytas rugpjūčio 3 d., nes nori įsigilinti į teismų praktiką ir ją vertinti kartu su savo pasirinktu gynėju, po ko galės atsakyti į papildomus klausimus. (t. 2, b. l. 13-15).
7. Nukentėjusysis D. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju parodė, kad 2021 m. liepos 23 d., apie 20.36 val., (duomenys neskelbtini) važiavo automobiliu „Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su savo drauge L. J., kai pamatė priešais save važiuojantį dviratininką, kuris važiuodamas gatve vinguriavo iš vienos kelio pusės į kitą, keldamas avarines situacijas. Tai matydamas, privažiavo šalia jo, atidarė dešinės pusės keleivio durelių langą ir paprašė jo sustoti kelkraštyje. Minėtas asmuo toliau važiuodamas, atsisuko ir jam liepė nesikišti, sakydamas, kad tai ne jo reikalas. Matydamas, kad jis sustoti nesiruošia, pralenkęs jį sustojo ir išlipęs iš automobilio nuėjo prie automobilio galinės dalies, kur netrukus prie jo privažiavo iš matymo jam nepažįstamas dviratininkas ir sustojo. Jam pasakius, kad jis vairuoja galimai neblaivus, dviratininkas liepė varyti iš čia ir pagrasino suduoti į veidą. Pasiteiravus jo, ar jis suvokia, kad važiuoja dviračiu neblaivus ir kelia avarines situacijas, minėtas dviratininkas vadindamas jį „debilu“ pakėlė savo dviratį ir priekiniu ratu stumdamas dviratį trenkė jam į krūtinę, po to numetęs dviratį šalia jo automobilio pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl norėdamas jį sulaikyti, kad nepasišalintų iš įvykio vietos, pradėjo eiti link jo ir skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Baigęs pokalbį jis pasivijo minėtą asmenį, kurį ranka bandė sugriebti už marškinėlių, ir tokiu būdu sulaikyti, tačiau jis atsisuko ir dešine ranka, kumščiu sudavė jam į kairės veido pusės žandikaulį ir ne mažiau 10 kartų kojomis spyrė jam į kairės kojos blauzdikaulį, todėl jis sugriebęs rankomis parvertė ant žemės. Parvertus ant žemės pamatė atvažiuojančius pareigūnus, kurie atvykę į įvykio vietą sulaikė minėtą pilietį. Atvykus pareigūnams paaiškėjo, kad minėtas pilietis yra A. S.. Atvykę medikai apžiūrėjo ir nustatė kairės kojos sumušimą, po apžiūros išleido į namus gydytis ambulatoriškai. A. S. tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, todėl prašo minėtą asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka, nes dėl tokio jo elgesio patyrė fizinę žalą. Papasakojo viską, kas jam yra žinoma, daugiau papasakoti neturi ką (t. 1, b. l. 14).
7.1. D. B. apklaustas papildomai parodė, kad tvirtina savo duotus parodymus, ir parodo, kad 2021 m. liepos 23 d., apie 20.36 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė gatve važiuojantį, kaip vėliau paaiškėjo A. S., kurį sudrausmino, kaip dviračio vairuotoją, važiuojantį kelia neblaivų, nes jis vinguriavo važiuodamas ir staiga pasuko vairą ir išvažiavo į kelio juostos vidurį. Šį dviratininką sudrausminęs žodžiu kvietė ir policijos pareigūnus ir ėjo paskui A. S., norėdamas jį taip nepaleisti sau iš akių, o užėjus jau už gatvės už beržynėlio, bandant A. S. sugriebti už marškinėlių ir taip jį sulaikyti, A. S. jam dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, dėl ko jam sukėlė fizinį skausmą, smūgis buvo labai stiprus, kad jis net susvyravo, po ko jam stovint A. S. jam koja spyrė ne mažiau kaip dešimt smūgių koja jam į kairės kojos blauzdikaulį ir blauzdą, taip pat jam sukeldamas fizinį skausmą. Nuo smūgio jis nenugriuvo. Tuo metu, kai jam A. S. sudavė smūgius, matė tik vienas vyras, kuris kaip suprato yra A. kaimynas, nes A. jį vadino „V.“, kuris vilkėjo raudonais marškinėliais. Kitų asmenų prie jų, kai jam sudavė smūgius A. S. nebuvo. Dar kiek toliau, gal apie 50 metrų atstumu nuo jo ir S. buvo vyras su vokiečių aviganių veislės šunimi, rudai juodos spalvos, kuris stovėjo ir žiūrėjo į juos, ir tikrai matė visą įvykį, kaip jis buvo mušamas, tačiau jis nesikišo. Tas vyras jam nepažįstamas, jo asmens duomenų negali pasakyti. Šis vyras nebuvo nei priėjęs arti, nei žodžiais nieko nesakė. Jis pats savo telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai atvykę iškvietė medikus, nes jo kairė koja buvo nusėta nuo spardymo mėlynėmis. Ant kairio blauzdikaulio buvo apie 10 cm mėlynė ir koja buvo sutinusi. Tuoj po įvykio buvo apžiūrėtas Raseinių greitosios pagalbos medikų, kurie rekomendavo jam gydytis namuose, o vėliau kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis yra prisirašęs (duomenys neskelbtini). Jis kreipėsi po kelių dienų užsiregistravęs pas šeimos gydytoją, kuri jam nukreipė traumatologo konsultacijai, po ko buvo atlikta kairės kojos nuotrauka, kompiuterinė tomografija, vėliau buvo jam kojai atliktas magnetinis rezonansas (duomenys neskelbtini). Po įvykio, kai buvo sumuštas, jam yra nustatytas kairės kojos kelio menisko plyšimas, ir dar šią savaitę kreipsis pas traumatologą, dėl tolimesnio gydymo, kadangi galimai bus reikalinga jam atlikti ir kelio operaciją. Kiek girdėjo, kad policijos pareigūnai po įvykio A. S. siūlė, ar jam nereikia medikų pagalbos, ir jis pasakė, kad jam nereikia. Jis A. S. nei vieno smūgio nesudavė. Šiuo meta jis patyrė turtinę žalą dėl važiavimo išlaidų važiuodamas apklausoms į policijos įstaigą, taip pat jam kainavo medicininiai tyrimai ir dar neaišku, kokios bus gydymo išlaidos, nes kaip minėjo, dar jo gydymas bus tęsiamas. Civilinio ieškinio byloje turtinei žalai atlyginti šiuo metu nereiškia, tačiau ateityje jis galimai ieškinį ir pareikš. Pateikia prie apklausos Radiologinio tyrimo vertinimo išrašo kopiją – vieną lapą (t. 1, b. l. 73-77).
7.2. Dar kartą apklausiamas papildomai D. B. parodė, kad jo duoti parodymai teisingi ir išsamūs, jų laikysis. Dėl sužalojimo jis civilinio ieškinio byloje nereiškia, jam turtinė ir neturtinė žala įvykio metu nepadaryta. Jei A. S. norėtų susitaikyti, jis sutiktų (t. 1, b. l. 80-81).
8. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. parodė, kad 2021 m. liepos 23 d., patruliuojant kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu M. S. apie 20.45 val. gavo budėtojo pranešimą, kad „neblaivus vyras važiavo su dviračiu, sukėlė avarinę situaciją, pranešėjas jo vos nepartrenkė, dabar yra agresyvus, puola. Pokalbio metu pradėjo šalintis, dviratį paliko. Pagal galimybes prašo paskubėti. GMP nereikalinga”. Vykdami į įvykio vietą pastebėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje konfliktuojančius du vyrus. Privažiavus prie jų paaiškėjo, kad vienas iš vyrų yra pranešėjas D. B.. D. B. jiems paaiškino, kad apie 20.30 val., važiuojant automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė priešais save važiuojantį dviratininką, kuris važiuodamas gatve vinguriavo iš vienos kelio pusės į kitą. Tai matydamas D. B. privažiavo šalia jo, atidarė dešinės pusės keleivio durelių langą ir paprašė jo sustoti kelkraštyje. Minėtas asmuo toliau važiuodamas atsisuko ir liepė jam nesikišti. Matydamas, kad jis sustoti nesiruošia D. B. pralenkęs jį sustojo ir išlipęs iš automobilio nuėjo prie automobilio galinės dalies, kur netrukus prie jo privažiavo iš matymo jam nepažįstamas asmuo ir sustojo. D. B. pasakius, kad jis vairuoja galimai neblaivus, jis liepė jam varyti iš čia ir pagrasino suduoti į veidą. D. B. nurodė, kad konflikto metu A. S. pakėlė savo dviratį ir priekiniu ratu stumdamas dviratį trenkė jam į krūtinę, po to numetęs dviratį šalia pranešėjo automobilio pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini) gatvės. Todėl, norėdamas jį sulaikyti, kad nepasišalintų iš įvykio vietos, pranešėjas pradėjo eiti link jo ir skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Baigęs pokalbį D. B. pasivijo minėtą asmenį, kurį ranka bandė sugriebti už marškinėlių ir tokiu būdu sulaikyti jį, tačiau jis atsisuko ir dešine ranka, kumščiu sudavė jam į kairės veido pusės žandikaulį ir ne mažiau 10 kartų kojomis spyrė D. B. į kairės kojos blauzdikaulį, todėl pranešėjas sugriebęs rankomis jį parvertė ant žemės ir netrukus pamatė juos atvažiuojant. Pabendravus su minėtu dviratininku paaiškėjo, kad jis yra A. S.. Vyriškis pripažino, kad vairavo dviratį būdamas neblaivus, pamena jam buvo nustatytas daugiau nei 2,58 promilių girtumas. Girtumą tikrino du kartus. Paprašius paaiškinti įvykio aplinkybes, jis neigė sudavęs pranešėjui D. B.. Įvykio vietoje buvo kartu su D. B., jo sugyventinė L. J., kuri įvykio aplinkybių nekomentavo, ji buvo D. B. vairuojamajam automobilyje. Jis ir kolega apžiūrėjo automobilį, jis buvo neapgadintas. Pamena, kad D. B. kairės koja, žemiau kelio buvo sužalota, matėsi nubrozdinimas, kraujosruvos, patinimai, D. B. buvo blaivus. A. S. prisipažino, kad dviratį vairavo neblaivus, bet neigė, kad sudavė D. B.. Vizualiai ant A. S. kūno sužalojimų nesimatė. Jie į įvykio vietą iškvietė medikus. Medikai apžiūrėjo D. B., A. S. nuo medikų apžiūros atsisakė. Įvykio liudytojų daugiau įvykio vietoje nebuvo. A. S. ir D. B. buvo šlapi, purvini. Dėl KET 14 p. pažeidimo A. S. jo kolega surašė protokolą. Kadangi įvykio metu buvo nustatytų nusikalstamos veikos požymių, į įvykio vietą iškvietė operatyvinę grupę, jie apžiūrėjo įvykio vietą. Dėl įvykusio konflikto tarp A. S. ir D. B. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. A. S. pristatė į Šiaulių areštinę. A. S. sulaikymu nesipriešino, tačiau buvo agresyvus, plūdosi visokiais žodžiais. Įvykio metu kažkuris iš jų ant kūno turėjo prisitvirtinę „Bodycam“ vaizdo įrašymo kamerą, visą įvykį nufilmavo. Nufilmavo, ką kiekvienas įvykio dalyvis nurodė įvykio metu. Dėl įvykio surašė išsamų tarnybinį pranešimą. Dėl įvykio D. B. rašė pareiškimą, dėl jam sukelto fizinio skausmo. (t. 1, b. l. 164-167).
9. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. parodė, kad 2021 m. liepos 23 d., patruliuojant kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu D. M., apie 20.45 val. buvo gautas budėtojo pranešimas, kad „neblaivus vyras važiavo su dviračiu, sukėlė avarinę situaciją, pranešėjas jo vos nepartrenkė, dabar yra agresyvus, puola. Pokalbio metu pradėjo šalintis, dviratį paliko. Pagal galimybes prašo paskubėti. GMP nereikalinga”. Vykdami į įvykio vietą pastebėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje konfliktuojančius du vyrus, vienas iš vyrų pradėjo jiems mojuoti. Privažiavus prie jų paaiškėjo, kad vienas iš vyrų yra pranešėjas D. B.. D. B. jiems paaiškino, kad apie 20.36 val., važiuojant automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve pamatė priešais save važiuojantį dviratininką, kuris važiuodamas gatve vinguriavo iš vienos kelio pusės į kitą. Tai matydamas D. B. privažiavo šalia jo, atidarė dešinės pusės keleivio durelių langą ir paprašė jo sustoti kelkraštyje. Minėtas asmuo toliau važiuodamas atsisuko ir liepė jam nesikišti, sakydamas , kad tai ne jo reikalas. Matydamas, kad jis sustoti nesiruošia, D. B. pralenkęs jį sustojo ir išlipęs iš automobilio nuėjo prie automobilio galinės dalies, kur netrukus prie jo privažiavo iš matymo jam nepažįstamas asmuo ir sustojo. D. B. pasakius, kad jis vairuoja galimai neblaivus, jis liepė jam varyti iš čia ir pagrasino suduoti į veidą. Pranešėjui pasiteiravus jo ar jis suvokia, kad važiuoja dviračiu neblaivus, minėtas pilietis vadindamas jį „debilu“ pakėlė savo dviratį ir priekiniu ratu, stumdamas dviratį trenkė jam į krūtinę, po to numetęs dviratį šalia pranešėjo automobilio pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini) gatvės. Todėl, norėdamas jį sulaikyti, kad nepasišalintų iš įvykio vietos, pranešėjas pradėjo eiti link jo ir skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Baigęs pokalbį D. B. pasivijo minėtą asmenį, kurį ranka bandė sugriebti už marškinėlių ir tokiu būdu sulaikyti jį, tačiau jis atsisuko ir dešine ranka, kumščiu sudavė jam į kairės veido pusės žandikaulį ir ne mažiau 10 kartų kojomis spyrė D. B. į kairės kojos blauzdikaulį, todėl pranešėjas sugriebęs rankomis jį parvertė ant žemės ir netrukus pamatė juos atvažiuojant. Pabendravus su minėtu dviratininku paaiškėjo, kad jis yra A. S.. Vyriškis pripažino, kad vairavo dviratį būdamas neblaivus, pamena jam buvo nustatytas daugiau nei 2,5 promilių girtumas. Paprašius paaiškinti įvykio aplinkybes, jis neigė sudavęs pranešėjui D. B.. Įvykio vietoje buvo kartu su D. B., jo sugyventinė L. J., kuri įvykio aplinkybių nekomentavo, ji buvo D. B. vairuojamajam automobilyje. Jis ir kolega apžiūrėjo automobilį, jis buvo neapgadintas. D. B. kairės koja, žemiau kelio buvo sužalota, matėsi nubrozdinimas, kraujosruvos, patinimai. D. B. buvo blaivus. A. S. prisipažino, kad dviratį vairavo neblaivus, bet neigė, kad sudavė D. B.. Vizualiai ant A. S. kūno sužalojimų nesimatė. Jie į įvykio vietą iškvietė medikus. Pamena medikai apžiūrėjo D. B., A. S. nuo medikų apžiūros atsisakė. Kiek pamena įvykio liudytojų daugiau įvykio vietoje nebuvo. Pamena, kad A. S. ir D. B. buvo šlapi, purvini. Dėl KET 14 p. pažeidimo A. S. jis surašė protokolą. Kadangi įvykio metu buvo nustatytų nusikalstamos veikos požymių, į įvykio vietą iškvietė operatyvinę grupę, jie apžiūrėjo įvykio vietą. Dėl įvykusio konflikto tarp A. S. ir D. B. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. A. S. pristatė į Šiaulių areštinę (t. 1, b. l. 158-161).
10. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. J. parodė, kad 2021 m. liepos 23 d., apie 20.30 val., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, su draugu D. B. jo vairuojamu automobiliu „Volvo“, lyg valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Pamatė, kad priešais juos važiavo taip pat ta pačia gatve dviratininkas, žilais plaukais, kaip buvo tiksliau apsirengęs, nepamena, kuris kaip suprato neblaivus, nes važiuodamas dešine kelio juosta, išvažiuodavo dviračiu tai į dešinės kelio juostos vidurį, tai grįždavo vėl arti kelio krašto esančio bortelio. Dar draugui pasakė, kad važiuotų atsargiau, nes dviratininkas labai manevruoja po visą kelio dešinę juostą. Tada D. privažiavo arti dviratininko ir pradaręs priekinį keleivio langą, pasakė jam dar tebevažiuojančiam „tėvai sustok“, o dviratininkas jam pasakė, lyg „ne tavo reikalas, varyk iš čia“. Kaip vėliau suprato, kad tas žmogus žilais plaukais važiavęs dviračiu, yra A. S.. A. S. visgi nesustojo ir važiavo toliau, ir tada D. savo vairuojamu automobiliu A. S. užblokavo kelią privažiuodamas arti jo. A. S. nenugriuvo. D. nuėjus prie automobilio galo, atsisukusi, sėdėdama automobilyje, priekinėje keleivio sėdynėje, pro langą matė, kad A. S. abiem rankom dviratį stumtelėjo į D. ir mano, kad galėjo kliudyti taip dviračiu D., bet kurią tiksliai vietą tuo dviračiu jis kliudė D., nematė, nes viskas vyko labai greitai. Ir tada A. S. metė dviratį šalia mašinos į D., bet ar kliudė dviračiu D. ar jo mašiną, neužfiksavo. Pati buvo šokiruota tokio A. S. elgesio, bet savęs nukentėjusiąja nelaiko. Ką jie ten kalbėjo A. S. ir D., tikrai nepasakys ir nepamena ar langas dar liko atviras, ar D. langą išlipdamas uždarė. Tačiau visą laiką atsisukusi jų nestebėjo, buvo pati pasimetusi. Paskui, pasisukusi tik pamatė, kad A. S. pereina į kitą (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, o paskui jį eina D. ir telefoną laikydamas prie ausies, kaip suprato kažkam skambino. Daugiau nematė, kas vyko, nes jie užsisuko (duomenys neskelbtini) gatve, ji liko sėdėti automobilyje. Nematė, kad jie vienas kitam kur smūgį būtų sudavę ar vienas kitą pastūmę, nes jų visą laiką nueinant jiems nestebėjo. Matė, kad kažkoks žmogus plika galva, vaikštinėjo (duomenys neskelbtini) gatve su šunimi, galimai vilkšuniu, bet kas tas vyras ji jo vardo ir pavardės nežino, kuris galimai galėjo matyti, kas vyko toliau už medžių, kur nuėjo A. S. ir D. B.. Už kokių 20 minučių policijos automobiliu prie „Volvo“ automobilio kur sėdėjo ji, privažiavo policijos pareigūnai su D. B.. Po to, kai buvo užfiksuotos įvykio aplinkybės, D., važiuodamas jau iš įvykio vietos savo automobiliu, jai pasakė, kad būnant už mašinos tas A. S. jį išvadino „debilu“, sakė, kad „nekenčia tokių lietuvių“, sakė, kad dviračio priekiniu ratu tas vyras jam sudavė į krūtinę ir nurodė, kad A. S. mesdamas dviratį į D. pasakė „pasiimk tą dviratį“. D. buvo su šortais ir parodė, kad jo blauzda kairė buvo šiek tiek patinusi, matėsi abiejuose blauzdose kraujosruvos ir nurodė, kad šiuos sužalojimus padarė A. S., jį stovintį spardydamas kojomis. Nurodė, kad A. S. spyrė apie 10 smūgių jam į kojas ir sudavė vieną smūgį ranka ar kumščiu į veidą. D. veide jokių sužalojimo žymių nesimatė. Kiek minėjo pats D., kad buvo tik beeinantį A. S. suėmęs už rankos, kad jis nepabėgtų, kol atvyks policija. D. sakė, kad A. S. gulėjo ant žemės, jei gerai pamena, D. sakė, kad A. S. pargriuvo pats. D. jai to gal ir neminėjo. D. sakė, kad A. S. gulintį taip laikė, kad jis nepabėgtų, bet kaip tiksliau ten buvo, negali pasakyti, nes nesigilino į smulkmenas. D. sakė, kad tikrai jokių smūgių pats A. S. nesudavė. D. pasakojo, kad atvykus policijos pareigūnams pareigūnai klausė A. S., ar jis yra sumuštas ar jam reikia medikų pagalbos ir A. S. pasakė, kad nesumuštas ir jam medikų pagalbos nereikia ir kad jį vežtų namo. Dar D. jai pasakojo, kad kažkuriuo momentu kažkoks, kaip jis įvardino kaimynas V., dar A. S. sakė, kad nebėgtų į namus ir S. pradėjo eiti į kitą pusę (t. 1, b. l. 140-143).
11. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. B. parodė, kad 2021 m. liepos 23 d., vakare, tikslaus laiko neprisimena, galbūt apie 19 val. ar 19 val. 30 min., su vyru V. V. ir jo marčia su anūkėmis, sėdėjo namų, esančių (duomenys neskelbtini), pavėsinėje. Sėdint pavėsinėje išgirdo lyg triukšmą, lyg kažką bėgantį, bei garsą, kuris sklido nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Kadangi gyvena ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, todėl išgirdę, kad kažkas vyksta (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, kartu su V. nuėjo apžiūrėti kas vyksta. Išėję iš kiemo, ant lieptelio, vedančio link šaligatvio pamatė, kaip beveik ties jų namu, tik jau perėjus per (duomenys neskelbtini), t. y. ant kitoje gatvėje esančio šaligatvio du vyrus, iš kurių vienas atrodė vyresnio amžiaus, žemesnio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kitas atrodė jaunesnis, aukštesnio ūgio, liesesnio kūno sudėjimo. Tas jaunesnis laikė vienoje rankoje telefono aparatą, kita ranka laikė vyresnį vyrą. Pamatęs juos, jaunesnis vyras sušuko „koks čia namo numeris“, ji pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“, bei girdėjo, kaip jis pasakė „(duomenys neskelbtini)“, tada ji jam patikslino, kad „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jai atrodo, kad jis jos neišgirdo. Ji dar paklausė kas atsitiko, o tas jaunesnis vyras pasakė, kad „jis girtas su dviračiu vos nepalindo po mašina“. Vienu metu vyresnysis vyras pasimuistė ir iš jaunesnio vyro rankų ištrūko, bei pradėjo eiti nuo šaligatvio, link pievos, tiksliau link beržų parkelio, už kurio yra kitas gyvenamųjų namų kvartas. Paėjus toliau nuo šaligatvio, parkelyje po medžiais, jaunesnis vyras vyresnįjį pastūmė ir jis atbulas nugriuvo ant pievos, nes buvo prieš tai nuliję, todėl ten bet kas galėjo nuvirsti, kadangi buvo šlapia žolė. Kai tai atsitiko, jos vyras pasakė, kad jis jo nemuštų, tačiau, kad tas jaunesnysis būtų mušęs vyresnįjį, jie nematė, tiesiog jos vyras jį perspėjo. Nugriuvus vyresniam vyrui, jaunesnis priėjo artyn, o vyresnysis vyras spyrė jam koja, tačiau ar pataikė nežino, ką jaunesnysis darė nematė. Kadangi viskas vyko jau gana tolokai nuo jų namų, todėl ji tiksliai visko nematė. Ji suprato, kad vyresnysis vyras bandė pabėgti, o jaunesnysis jį norėjo sulaikyti. Ji dar matė, kad prie jų buvo priėjęs kažkoks vyras raudonais marškinėliais, kuris išėjo iš gyvenamųjų namų kvartalo, o dar toliau stovėjo dar vienas vyras, kuris vedžiojo šunį. Kas vyko toliau ji nežino, nes nežiūrėjo. Ji nematė, kad kuris nors iš jos minėtų vyrų būtų sudavęs smūgius vienas kitam, matė tik kad vienas bandė sulaikyti, kitas bandė sulaikymo išvengti (t. 1, b. l. 128-131).
12. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. parodė, kad 2021 m. liepos 23 d., vakare, tikslaus laiko neprisimena, kartu su savo marčia ir anūkėmis, bei žmona D., buvo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, esančioje pavėsinėje, bei išgirdo kažkokį triukšmą gatvėje. Kadangi namas yra kampinis tarp (duomenys neskelbtini), t. y. prie gatvių sankryžos, todėl išgirdus triukšmą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kartu su žmona išėjo ant lieptelio, kuris veda į (duomenys neskelbtini) gatvę, pažiūrėti kas ten vyksta. Būnant ant lieptelio pamatė, kaip link jų artėjo du vyrai, bei vienas iš jų šaukė „policija, koks čia adresas“. Vienas iš šių vyrų buvo vyresnio amžiaus, žemesnio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, daugiau jokių bruožų neįsidėmėjo, bei kuris bėgo nuo iš paskos jį atsivejančio jaunesnio amžiaus vyro, kuris buvo aukštesnio ūgio, lieso kūno sudėjimo, matėsi jog jis yra jauno amžiaus, panašus į sportuojantį žmogų. Tas jaunesnis žmogus ir klausė koks čia adresas, o žmona pasakė, kad čia „(duomenys neskelbtini)“, o jis paklausė kas nutiko, tada tas jaunesnis vyras pasakė, kad „pažiūrėčiau ką tu darytum, jei vos nepalįstu po mašina tau“. Jis pasakė, kad čia policijos reikalas, ko jis čia prie jo lenda. Vyresnysis vyras nieko nesakė, bei jie abu toliau perėjo per (duomenys neskelbtini) gatvę ir ėjo per pievą, link beržų parkelio, už kurio yra gyvenamieji namai. Jis matė, kaip vyresnįjį vyrą tas jaunesnysis prisivijo ir pargriovė ant žemės, o jis sušuko – „nemušk jo, nes jei atvažiuos policijos pareigūnai, aš viską pasakysiu“. Jis matė kaip jaunesnysis vyras laikė tą vyresnįjį prispaudęs prie žemės, tas vyresnysis vyras bandė išsilaisvinti, bandė spirtis kojomis, kad išsilaisvintų, tačiau jaunesnysis jį vis tiek laikė. Kažkuriuo momentu tas vyresnysis vyras išsilaisvino ir vėl bandė eiti link gyvenamųjų namų kvartalo, o jaunesnysis vėl jį pargriovė bei tai vyko keletą kartų. Jis norėjo eiti link jų, bei juos išskirti, tačiau ėmė labai stipriai lyti, todėl susilaikė ir pamatė, kaip iš gyvenamųjų namų kvartalo atėjo kažkoks vyras, kuris vilkėjo raudonos spalvos marškinėliais, bei buvo atėjęs labai arti jų ir kad vienas vyras, kuris stovėjo nuo tos vietos, kurioje jaunesnysis vyras buvo užgulęs tą vyresnįjį, dešiniau nuo jų ir tuo metu vedžiojo vilkinį šunį. Kažkuriuo momentu vyresnysis vyras išsilaisvino ir nubėgo link to vyro, kuris buvo su šunimi. Tada jaunesnysis vėl jį parvertė ant žemės, o vyresnysis spyrė jam į koją, paskui vėl atsikėlė ir pabėgo, tačiau nubėgo ten kur jau nesimatė. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, todėl jis nežiūrėjo kas vyksta, nes daugiau nieko ir nesimatė. Kiek jis matė, tai tas jaunesnysis vyras tą vyresnįjį buvo parvertęs kokius tris kartus. Jis smūgių sudavimo vienas kito atžvilgiu nematė, matė tik kaip jaunesnysis buvo užgulęs vyresnįjį, bei vyresnysis, norėdamas išsilaisvinti jam spyrė koja, rankomis stūmė jaunesnįjį nuo savęs. Jis nepažįsta nei vieno iš mano nurodytų vyrų, tik suprato, kad jaunesnysis vyras galėjo būti ne (duomenys neskelbtini) miesto gyventojas, nes vietiniai žmonės žino (duomenys neskelbtini) miesto gatves, o jis klausė, koks čia adresas. Viską matė kartu su žmona D., o marti iš kiemo išėjusi nebuvo, todėl nieko nematė.(t. 1, b. l. 134-137).
13. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad kažkur prieš mėnesį laiko, dienos tikslios nurodyti negali, bet tik gerai prisimena, kad buvo penktadienio vakaras, jis būdamas namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo iš gatvės sklindantį triukšmą. Triukšmas buvo toks, kad šaukė vyriškas balsas, ką šaukė, negali pasakyti, neatsimena. Išėjo pažiūrėti iš kur buvo triukšmas, pamatė šalia gatvės ant pievos du vyrus. Vienas vyras buvo prie žemės prispaudęs kitą vyrą. Atrodė, lyg niuksavo tą vyrą, todėl jis pasakė „kam tu muši jį”. Abu vyrai iš pradžių atrodė nepažįstami. Kaip buvo apsirengę, įvardinti negali, bet vienas buvo aukštas su akiniais, tamsiai apsirengęs, o kitas lyg su marškiniais. Po jo žodžių, tas aukštas vyras, kuris buvo prie žemės prispaudęs kitą vyriškį, atsistojo. Atsistojo ir tas kitas vyras, kuris stojosi labai sunkiai, akivaizdžiai matėsi, kad buvo neblaivus. Kai abu vyriškiai jau pradėjo eiti nuo pievos, link asfalto, jis paklausė vyriškio, kam jis muša kitą vyriškį, o jis jam atsakė, kad jis nemuša. Tada išgirdo kitą vyriškį kreipiantis į jį vardu. Jis jam pasakė, „V., žiūrėk, mane muša”. Išgirdęs balsą, atpažino, kad tai yra kaimynystėje gyvenantis A. S.. A. S. žino tik kaip toje pačioje gatvėje gyvenantį kaimyną, bet nėra su juo nei pažįstami, nei draugai. A. S. pasakė, kad jis eitų namo. A. S. lyg ir norėjo eiti namo, bet tas kitas vyras neleido jam eiti į namų pusę, užstojo kelią. Atrodė, kad tas vyriškis nori, kad A. S. būtų toje vietoje, ir niekur iš jos neitų. Tada pamatė, kad A. S. kartu su tuo vyriškiu pradėjo eiti link beržynėlio. Kai A. S. ėjo, tas vyriškis ėjo jam iš šono ir kiek matė, bandė jį sustabdyti, sugriebdamas už rankos, bet kurios, nepasakys. Atrodė toks vaizdas, kad A. S. norėjo eiti, o tas kitas vyriškis nenorėjo jam leisti niekus eiti ir jie stumdėsi tarpusavyje, bet nesimušė. Tarpusavyje jie kažką kalbėjosi, bet ką, neatsimena. Pradėjus smarkiai lyti, jis nepastebėjo, kas tarp jų vyksta, apsisuko ir grįžo į kiemą. Pabuvęs namuose kelias minutes, vis dar girdėdamas triukšmą, išėjo į gatvę ir pradėjo eiti link beržynėlio, kur matė nueinančius A. S. su tuo vyriškiu. Praėjęs beržynėlį, pamatė ant žolės gulintį A. S.. Prie jo buvęs vyriškis vaikščiojo aplink ant žolės gulinčio A. S.. A. S. gulėdamas ant žolės spardėsi kojomis. Jis taip suprato, kad A. S. spardosi dėl to, kad prie jo neprieitų vyriškis. Nors vyriškis A. S. niekaip nemušė, bet matydamas tą vyriškį vaikštantį aplinkui ant žemės gulinčio A. S., automatiškai jo paklausė, kam jis muša, pasakė, kad nemuštų. Ar tas vyriškis jam ką tai atsakė, neprisimena, bet lyg nieko, jis tuo metu kalbėjo telefonu. Nematė, kad A. S. gulėdamas ant žemės ir spardydamasis būtų pataikęs kur nors tam vyriškiui. Po jo žodžių, A. S. pradėjo keltis nuo žemės, ir atsikėlęs pradėjo eiti link savo namų pusės. Vis smarkiau pradėjus lyti lietui, paskubomis nuėjo link savo namų, ir būdamas ties beržynėlio kampu pamatė atvažiuojantį policijos automobilį. Kas vyko atvažiavus policijai, nebežiūrėjo, išėjo namo. Gali pasakyti, kad pats nebandė lįsti tarp to vyriškio ir A. S., visiškai nesikišo, apart to, kad kelis kartus paklausė, kodėl tas vyriškis muša A. S.. Nesikišo tarp jų dėl to, kad nežinojo situacijos, kas tarp jų išvis atsitiko. Kad matyto konflikto metu vyriškis A. S. ar pats A. S. vyriškiui būtų sudavę smūgius, nieko tokio nematė. Pats vykusį konfliktą matė apie 10 minučių, neilgiau. Taip pat gali pasakyti, kad su A. S. dalyvavęs konflikte vyriškis jam atrodė blaivus, bet aršiai nusiteikęs. Kaip pats tą vakarą buvo apsirengęs, tiksliai neprisimena, bet lyg raudonos – vyšninės spalvos marškinėliais. Pats buvo blaivus. (t. 1, b. l. 146-149).
14. Iš 2021 m. liepos 23 d. Asmens apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad buvo apžiūrėtas D. B., kurį apžiūrint ant jo krūtinės jokių akivaizdžių sužalojimų ar paraudimų nesimato, krūtinės ląstos neskauda. Apžiūrint kairę veido pusę, žandikaulio srityje matomas nežymus paraudimas, daugiau akivaizdžių sužalojimų veido srityje nesimato. Apžiūrimasis nurodė, kad kairė žandikaulio pusė aptirpusi, juntamas skausmas. Apžiūrint kairę koją, ant blauzdikaulio matosi patinimas, guzas ir paraudimas, apžiūrint dešinę koją ties keliu matomas paraudimas ir nubrozdinimas (t. 1, b. l. 86-88).
15. Iš Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. G212/2021(10) matyti, kad D. B. padaryta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimas dešiniame kelio sąnaryje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. koja, kokiu tai aplinkos daiktu, ir pan., mažiausia dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodomu būdu 5-7 paros iki tyrimo pradžios. Vertinant visumą ar kiekvieną sužalojimą atskirai, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. Esant tokio pobūdžio sužalojimams sveikatos sutrikdymo mastas nesikeis (t. 1 , b. l. 97).
16. Iš Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. pG336/2021(10)-G212/2021(10), matyti, kad remiantis pateiktų dokumentų duomenimis, duodama išvada: D. B. nustatyta kairio kelio pradiniai artroziniai pakitimai, sąnarių paviršių nežymi II laipsnio chondromaliacija, vidinio menisko degeneraciniai pakitimai su horizontaliu plyšimu, pradiniai išorinio menisko degeneracijos požymiai. Pagal turimą vaizdą, kategoriškai nustatyti menisko plyšimo laiko negalima. Sprendžiant iš to, kad menisko (ir išorinio taip pat) degeneracija bei nėra išreikštos aplinkinės edemos-procesas senas, mažai tikėtina, kad plyšimas įvyko užduotyje nurodytu laiku (t. 1, b. l. 102-104).
17. 2021 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ir užfiksuota, kad įvykio vietoje, važiuojant neasfaltuotu, pažliugusiu keliu privažiuoja numeriu (duomenys neskelbtini) pažymėtą gyvenamąjį namą. Gyvenamasis namas yra dešinėje kelio pusėje nuo įvažiavimo. Kelio kairėje pusėje yra ištrypta vieta žolėje, matosi avalynės slydimo žymės. Kelio dešinėje ir kairėje pusėje yra pavieniai gyvenamieji namai (t. 1, b. l. 34-36).
18. Iš 2021 m. liepos 24 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad nurodoma, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje, ant važiuojamosios kelio dalies, dešinės pusės, (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi ant pėsčiųjų perėjos matomas stovintis juodos spalvos lengvasis automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi su įjungtu avariniu signalu, automobilio durelės uždarytos, variklis užgesintas. Nuo automobilio galinės dalies, keturių metrų atstumu ant važiuojamosios kelio dalies, dešinės pusės, guli juodos spalvos dviratis „Pegasus“. Dviratis pilnos komplektacijos, apgadinimų ant jo nesimato. Kelio dešinėje ir kairėje pusėje yra gyvenamieji namai. Apžiūros metu paimtas juodos spalvos dviratis „Pegasus“, 1 vnt., kuris saugomas Šiaulių apskrities VPK Raseinių policijos komisariato garaže (t. 1, b. l. 40-42).
19. Iš 2021 m. rugpjūčio 3 d. – 2021 m. rugpjūčio 4 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvių ir (duomenys neskelbtini) gatvių vaizdo kamerų įrašai. Vaizdo įrašo failas pažymėtas „Filmuota medžiaga (duomenys neskelbtini).mp4”.
20. Iš 2021 m. rugpjūčio 27 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti „Body“ kameros vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad į įvykio vietą , atvykus pareigūnams rasti D. B. ir A. S.. Abu jie nurodė nukentėję vienas nuo kito, t. y. buvo sumušti. D. B. pareigūnams parodė savo sužalojimus, pageidavo iškviesti medikų. A. S. atvykus GMP medikams jų apžiūros atsisakė. Po to matosi, kad atvykus į komisariatą, pareigūnas alkoholio kiekio matuokliu patikrino A. S. ir nustatė 2,58 promilių girtumą (t. 1, b. l. 169-172).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
21. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).
22. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, su tokiu veikos kvalifikavimo sutiko tiek kaltinamasis, tiek ir jo gynėjas (kaltinamasis pilnai prisipažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sutiko su kaltinimu).
23. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, kad D. B. 2021 m. liepos 23 d., apie 20.36 val., viešoje vietoje – gatvėje, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra tyčia sudavė vieną smūgį dviračio ratu į krūtinę nukentėjusiajam D. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, gatvėje, (duomenys neskelbtini), namu, kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. B. į kairės veido pusės žandikaulį ir ne mažiau kaip dešimt smūgių kojomis spyrė į kairės kojos blauzdikaulį, tuo dėl poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimo dešiniame kelio sąnaryje, padarė nukentėjusiajam D. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Teismas taip pat sutinka su gynybos argumentais, jog šiuo konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis savo veiksmus atliko iš chuliganiškų paskatų, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-144/2008, 2K-24/2008), tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad veika padaryta iš chuliganiškų paskatų.
24. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs minėtą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
25. Teisiamojo posėdžio metu gynyba palaikė A. S. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu tokiam prašymui neprieštaravo nei nukentėjusysis, nei prokurorė, taip pat gautas laiduotojo S. S. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato. S. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad galės daryti teigiamą įtaką savo tėvui, pažymėjo, jog tėvas savo elgesį vertina kritiškai, bendrauja beveik kiekvieną savaitgalį.
26. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos.
27. Teismų praktikoje pripažįstama, jog, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019).
28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo paprastai laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad anksčiau nėra nusikaltęs arba dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikšmės (pvz., už ankstesnę nusikalstamą veiką buvo nuteistas, tačiau teistumas išnykęs) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012). Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas neleidžia daryti išvados, kad toks asmuo, teisiamas už kitą veiką, anksčiau yra nusikaltęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-239/2008, 2K-50-788/2018). Taip pat nurodoma, kad kelių nusikalstamų veikų padarymas eliminuoja galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-52-648/2017).
29. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, t. y. nesunkų nusikaltimą. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis anksčiau niekada nebuvo teisiamas (t. 2, b. l. 22), administracine tvarka veikos padarymo baustas nebuvo (t. 2, b. l. 24-25). Taigi, atsižvelgdamas ir į aptartą kasacinio teismo praktiką, teismas sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamasis gali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme.
30. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prisipažino, kad padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, savo elgesį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiojo atsiprašė, civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškė, atsiprašymas jį tenkino. Nurodytos aplinkybės rodo, kad šiuo atveju yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.
31. Dar viena būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo <...> laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).
32. Bylos duomenimis A. S. vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai, anksčiau niekada neteistas, savo elgesį vertina kritiškai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga.
33. Teismas nagrinėjamoje byloje sprendžia, kad kaltinamojo sūnus S. S., neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis (duomenys neskelbtini), charakterizuojama teigiamai, būdamas kaltinamojo sūnumi, gali būti laikomas vertu teismo pasitikėjimo. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad galės daryti tėvui teigiamą įtaką, o teismas su šiuo teiginiu sutinka.
34. Esant anksčiau aptartoms šioms aplinkybėms ir visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje, A. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal S. S. laidavimą. Laidavimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, skiriamas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
35. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
36. Teismo vertinimu, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis sutiko su kaltinamojo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat į tai, kad kaltinamasis savo elgesį vertina itin kritiškai, į kaltinamojo asmenybę, yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra būtinas. Vien baudžiamojo proceso pradėjimas sukėlė kaltinamajam, kuris anksčiau niekada nebuvo teisiamas, charakterizuojamas itin teigiamas, pakankamai neigiamų pasekmių, lėmė gynybos išlaidas, kas teismo vertinimu rodo, jog baudžiamojo poveikių priemonių taikymas, šiuo konkrečiu atveju nėra būtinas.
37. Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 19-21), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
38. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Dviratis „Pegasus“, saugomas Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato garaže, Raseiniuose, Maironio g. 7 (t. 1, b. l. 40-42), grąžintinas A. S. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), teismui nenustačius pagrindo jo konfiskuoti, sprendžiant, kad dviratis veikos padarymo metu naudotas atsitiktinai, neturint išankstinio ketinimo, jo iš anksto nepritaikius veikos padarymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
A. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, patikslinant, jog iš kaltinimo šalinama aplinkybė dėl veikos padarymo iš chuliganiškų paskatų, padarymo pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, laiduotoju paskiriant S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti A. S., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui S. S., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dviratį „Pegasus“, saugomą Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato garaže, Raseiniuose, Maironio g. 7, grąžinti A. S..
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.