Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-753-826/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-27
Bylos Nr.: e2A-753-826/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07437-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Baltic auto“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Kino technikos nuoma“

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.1.2.4.1.2Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris
2.1.2.4.1.3Tariamas sandoris
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-753-826/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07437-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.1.3; 2.6.8.10; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic auto“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kino technikos nuoma“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-641-323/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic auto“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kino technikos nuoma“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kino technikos nuoma“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic auto“ dėl sutarčių sąlygos pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic auto“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kino technikos nuoma“ (toliau – ir atsakovė) 23 478,00 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovė su atsakove 2021 m. balandžio 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. BA-20-70 E-1 (toliau – Sutartis A), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti septynis naujus automobilius „Volkswagen Tiguan LIFE 1,5 TSI“, o atsakovė įsipareigojo priimti automobilius ir už juos sumokėti nustatytą kainą. Atsakovei įgytos transporto priemonės buvo perduotos 2021 m. balandžio 14 d. Ieškovė ir atsakovė 2021 m. balandžio 26 d. sudarė dar vieną pirkimo–pardavimo sutartį Nr. BA-20-72 E-1 (toliau – Sutartis B; Sutartis A ir Sutartis B kartu – Sutartys), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti penkis naujus automobilius „Volkswagen Tiguan LIFE 1,5 TSI“, o atsakovė įsipareigojo priimti automobilius ir už juos sumokėti nustatytą kainą. Atsakovės įgytos transporto priemonės buvo perduotos 2021 m. balandžio 26 d.

1.2. Sutartyje A buvo nustatyta, jog septynių parduodamų automobilių kaina yra 184 310,00 Eur su PVM, taip pat nurodyta, kad buvo suteikta 12 642,00 Eur dydžio papildoma nuolaida (Sutarties A 1.3 punktas). Vadovaujantis Sutarties A 1.4 punkte išdėstytomis sąlygomis atsakovė įsipareigojo įsigytus automobilius registruoti Lietuvos Respublikoje, neparduoti ir naudoti savo poreikiams ne mažiau kaip 6 mėnesius nuo automobilių įsigijimo. Sutarties A 1.4 punkto pažeidimo atveju atsakovė įpareigota sumokėti ieškovei už automobilius papildomą kainą, lygią taikytos nuolaidos dydžiui (Sutarties A 4.6 punkte nurodyta sąlyga). Sutartyje B nurodytos analogiškos sąlygos, tik dėl kito automobilių kiekio; kaina buvo 157 980,00 Eur su PVM, o suteikta nuolaida – 10 836,00 Eur.

1.3. Ieškovė buvo informuota, jog atsakovė galėjo įgytas transporto priemones parduoti neįvykdžiusi Sutarčių 1.4 punkto reikalavimų. Patikrinusi eregitra.lt duomenis nustatė, jog visos atsakovės įsigytos transporto priemonės yra išregistruotos iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro. Atsakovei nusprendus nesilaikyti Sutarčių 1.4 punkto, ieškovė pareikalavo sumokėti papildomą automobilių kainą pagal Sutarčių 4.6 punkto sąlygas ir tvarką. Sutarčių 1.4 dalyje nurodyta sąlyga nėra neteisėta ir neriboja pirkėjo teisės disponuoti preke. Sąlyga yra priimta atsakovės laisva valia, atsakovė turėjo ir turi teisę pasirinkti savo elgesio variantą, laikytis sutarties sąlygos arba jos nesilaikyti ir mokėti papildomą kainą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Kino technikos nuoma“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, juo prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat pareiškė priešieškinį, juo prašė pripažinti Sutarčių 1.4 ir 1.6 punktų sąlygas niekinėmis ir negaliojančiomis, taip pat priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsakovės argumentai:

2.1. Ieškovei buvo žinoma dar parduodant automobilius, kad Sutarčių 1.4 sąlyga yra tik dėl akių, kadangi buvo informuota, jog atsakovė įgyja automobilius perpardavimo tikslais. Sąlyga buvo įtraukta į Sutartis automobilių importuotojo į Lietuvą (Baltijos šalis) pageidavimu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovė buvo nurodžiusi atsakovei, kad ketina bylinėtis su ja, jeigu automobilių tiekėjas pritaikys jai baudą už perparduotus automobilius. Šiuo atveju nėra įrodymų, kad tiekėjas pateikė reikalavimus dėl atitinkamų netesybų sumokėjimo. Nurodytos sąlygos prieštarauja gerai moralei, kadangi jomis bandoma apriboti atsakovės nuosavybės teises, o kartu nuslėpti ieškovės ketinimus tiekėjo atžvilgiu. Gerai moralei prieštarauja ir nurodytas netesybų dydis, kadangi atsakovė galėjo už beveik tokią pačią kainą įsigyti automobilius. Šiuo atveju netesybos yra susietos su kiekvienam automobiliui suteiktos nuolaidos dydžiu, tačiau nurodytas nuolaidos dydis sutartyse yra klaidinantis. Be to, įtraukiant šią sąlygą į sutartį pirmiausia siekiama neiškreipti rinkos kainos ar ją sumažinti. Taigi sąlyga tikėtinai pažeidžia ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį.

2.3. Tarp ieškovės ir atsakovės nėra ginčo dėl to, kad atsakovė tinkamai įvykdė prievoles pagal Sutartis (sumokėjo avansą, kainas ir pasiėmė automobilius). Todėl, pasibaigus Sutartims tinkamu jų įvykdymu, baigėsi ir kiti įsipareigojimai, t. y. ir ginčijamos sąlygos galiojimas. Ieškovė siekdama prisiteisti netesybas už sąlygos nevykdymą iš esmės apriboja atsakovės nuosavybės teises į įgytas transporto priemones. Prašomos priteisti netesybos yra neprotingo dydžio ir ieškinio patenkinimo atveju turėtų būti mažinamos. Bauda ir sąlyga buvo numatytos tik tuo atveju, jeigu ieškovė turėtų analogišką baudą sumokėti savo tiekėjui. Kadangi tokių įrodymų nėra, laikytina, kad ieškovė siekia praturėti atsakovės sąskaita.

2.4. Lietuvoje visų „Volkswagen“ markės automobilių kainodara yra sudaryta pagal importuotojo (Latvijoje registruotos bendrovės) nurodytą tvarką, t. y. kreipiantis oficialiai internetu (per www.vw.lt ar www.volkswagen.lt) pirkėjas būna nusiunčiamas pas vieną iš pardavėjų (pvz., Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir t. t.). Visi „Volkswagen“ automobilių pardavėjai naudoja tą pačią patvirtintą kainodarą. Automobilių kainodara nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. nesikeitė, bazinė automobilio kaina sudarė 23 700,00 Eur su PVM; papildoma komplektacija: W43 – 1 978,00 Eur, PE2 – 663,00 Eur, RBD – 537,00 Eur, spalva B0b0 – 542,00 Eur, registracija ir techninė apžiūra – 60,00 Eur; bendra papildomos komplektacijos suma – 3 780,00 Eur. Iš viso automobilio kaina (su PVM) su komplektacija – 27 480,00 Eur. Taigi, automobilių įsigijimo momentu bet kuris fizinis ar juridinis asmuo galėjo įsigyti analogišką automobilį už 27 480 Eur, t. y. tik 1 150,00 Eur brangiau, nei tą padarė atsakovė. Atsakovės įsitikinimu, būtent 1 150,00 Eur nuolaida yra priimtina ir protinga atsižvelgiant į nupirktą automobilių kiekį (14 vnt.). Tuo tarpu Sutartyse buvo nurodyta, kad ieškovė suteikė ne 1 150,00 Eur nuolaidą, o 1 806,00 Eur dydžio nuolaidą, nors iš tikrųjų buvo suteikta tik 1 150,00 Eur nuolaida.

Atsiliepimas

3. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, juo prašė atsakovės priešieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

3.1. Tikrieji šalių ketinimai būtent buvo sukurti pirkimo–pardavimo teisinius santykius, tokie santykiai Sutarčių pagrindu atsirado ir šalims sukėlė teisinius padarinius, kurių vienas yra atsakovės prievolė sumokėti papildomą prekės kainą jai nesilaikius Sutarčių 1.4 dalyje prisiimto įsipareigojimo.

3.2. Atsakovė neginčija, jog ji nesilaikė Sutarčių 1.4 dalyje prisiimto įsipareigojimo, kartu pripažįsta, jog dėl ginčijamų Sutarčių sąlygų buvo deramasi. Aplinkybė, jog šalys vedė derybas dėl Sutarčių 1.4 ir 4.6 punktų ir šios sąlygos įtrauktos įpareigojančiose sutartyse, patvirtina, jog šios sąlygos nėra atsitiktinės, tokių sąlygų buvo siekiama ir jos išreiškia šalių valią. Vien tai, jog atsakovė šiandien nebenori vykdyti iš suderėtų sutarties sąlygų kylančių prievolių, nedaro sutarties sąlygos negaliojančios. Vadovaujantis tokia atsakovės logika, bet koks šalių susitarimas, nenorint jo vykdyti, galėtų būti vertinamas kaip tariamas.

3.3. Sutarčių 1.4 ir 4.6 sąlygose nesutarta, jog atsakovė papildomą kainą mokės, tik jeigu importuotojas (tiekėjas) pateiks reikalavimus dėl atitinkamų netesybų sumokėjimo, todėl atsakovė nepagrįstai sieja savo prievolės buvimą (nebuvimą) su importuotojo (tiekėjo) veiksmais. Ieškovę ir prekių tiekėją siejančios prievolės tiesiogiai nesukelia jokių teisinių pasekmių atsakovei, šiomis pasekmėmis nei ieškovė gali remtis savo santykiuose su kitais kontrahentais, nei atsakovė gali grįsti savo prievolių nevykdymą. Kaip jau minėta, 4.6 punkte nėra apibrėžtos netesybos, o reguliuojamos kainos už prekę nustatymo ir mokėjimo sąlygos, todėl atsakovės argumentai apie netesybas ir nuostolius nėra teisiškai pagrįsti.

3.4. Abi sandorių šalys yra privatūs pelno siekiantys juridiniai asmenys, abiem dalyvavimas pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose buvo ir yra įprasta jų veikla. Nė viename pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiame teisės akte nenurodytas draudimas sudaryti transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, tarp jų ir susitarti dėl kainos ir jos dydžio bei pirkėjo įsipareigojimo sumokėti didesnę prekės kainą, jeigu jis nuspręstų prekę ne naudoti, o parduoti anksčiau, nei šalys susitarė. Šalių susitarimas, įtvirtintas Sutarčių 1.4 ir 4.6 dalyse, neriboja atsakovės nuosavybės teisių į prekes, toks atsakovės teiginys nepagrįstas. Atsakovė, sudariusi sutartis su ieškove, buvo (yra) laisva lemti įsigytos prekės likimą, nes Sutarčių dalys nereguliuoja disponavimo preke sąlygų, o tik nustato prekės kainos apskaičiavimo sąlygas ir tvarką. Sutarčių 4.6 dalies sąlygų aiškinimas lemia, jog šalys pasirašydamos sutartį aiškiai nustatė, jog atsakovė gali ir nesilaikyti susitarimo dėl prekių registravimo Lietuvos Respublikoje sąlygos, tačiau tuo atveju turės sumokėti didesnę prekės kainą. Taigi šalys aiškiai suvokė, jog prekės registravimas Lietuvos Respublikoje 6 mėnesių laikotarpiui nėra būtinas ir atsakovė jo gali nesilaikyti, tik tokiu atveju pasikeis sutarties ir prekės kaina.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

4.1. Teismas nustatė, kad šalys derybas dėl Sutarčių sudarymo vedė telefoninėmis žinutėmis. Iš į bylą pateikto ieškovei ir atsakovei derybose atstovavusių įgaliotų asmenų susirašinėjimo turinio bei jų parodymų, duotų teismo posėdyje, matyti, kad ieškovei automobilius pristatė automobilių gamintojo atstovas Baltijos šalyse „Moller Baltic Import SE“ (toliau – gamintojas). Ieškovės realizuojamoms gamintojo transporto priemonėms gali būti taikomos dviejų rūšių nuolaidos: nuolaida, kurią suteikia ieškovė, ir papildoma nuolaida, kurią suteikia automobilio gamintojas. Pagal susitarimą tarp ieškovės ir automobilių gamintojo ieškovės parduodami automobiliai su gamintojo papildoma nuolaida negali būti įgyjami perpardavimo tikslais. Šio reikalavimo užtikrinimas yra pavestas ieškovei, jo netinkamo įgyvendinimo atveju automobilių gamintojas turi teisę taikyti baudą ieškovei už kiekvieną perparduotą automobilį. Siekiant apriboti pirkėjų galimybes perparduoti gamintojo automobilius, kartu apsaugoti ir ieškovės turtinius interesus, į ieškovės sudaromus automobilių pardavimo sandorius yra įtraukiamos Sutarčių 1.4 ir 4.6 punktuose išdėstytos sąlygos, tai yra 6 mėnesių terminas, kurį pirkėjas turi išlaikyti nuosavybe nusipirktą automobilį nuo jo įregistravimo dienos, ir piniginė sankcija, lygi automobiliui suteiktai gamintojo papildomai nuolaidai už termino išlaikyti automobilį savo nuosavybe pažeidimą.

4.2. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neteikė į bylą duomenų (paaiškinimų) apie jos ir gamintojo susitarimą, draudžiantį pirkėjui perparduoti iš ieškovės įgytą gamintojo automobilį su gamintojo papildoma nuolaida, taip pat gamintojo baudų ieškovei skyrimo praktiką pirkėjui perpardavus gamintojo automobilį. Ieškovė atsisakymą teikti duomenis (paaiškinimus) motyvavo tuo pagrindu, jog susitarimas tarp ieškovės ir gamintojo nesaisto trečiųjų asmenų. Teismas nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nesutiko su ieškove, motyvuodamas, kad prieš sudarant Sutartis atsakovė informavo ieškovę, jog rengiasi parduoti įgytus automobilius prieš terminą, nustatytą Sutarčių 1.4 punkte. Ieškovės atstovo nedviprasmiškai buvo patvirtinta, jog ginčas dėl suteiktos papildomos nuolaidos išmokėjimo ieškovei gali kilti tik automobilių gamintojui paskyrus baudą ieškovei. Taigi, nors proceso šalių sudarytose Sutartyse yra nurodoma, kad Sutarčių 1.4 punkto pažeidimas užtraukia atsakovei besąlyginę pareigą išmokėti ieškovei pagal Sutartis suteiktas nuolaidas, iš tiesų nuolaidos išmokėjimas yra susietas su automobilio gamintojo veiksmais konstatavus Sutarčių 1.4 punkto pažeidimą.

4.3. Teismas padarė išvadą, kad Sutarties 4.6 punkte nustatytos sankcijos už 1.4 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymą taikymas susietas su šių sąlygų visuma: 1) ieškovė parduoda gamintojo transporto priemonę su gamintojo suteikta papildoma nuolaida; 2) pirkėjas iš ieškovės įgytą transporto priemonę su gamintojo papildoma nuolaida parduoda nesuėjus 6 mėnesių terminui nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre dienos; 3) automobilių gamintojas skiria baudą ieškovei už gamintojo parduoto automobilio perpardavimą nesuėjus 6 mėnesių terminui nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre dienos.

4.4. Teismas iš šalių susirašinėjimo derantis dėl sutarties sudarymo nustatė, kad ieškovės atstovas persiuntė atsakovės atstovui automobilių kainas „su fleet“ ir „be fleet“. Liudytojų aiškinimu, „su fleet“ reiškia, jog automobiliui yra suteikiama gamintojo papildoma nuolaida, „be fleet“ reiškia, kad automobiliui nesuteikiama gamintojo papildoma nuolaida. Atsakovės atstovas nurodė, jog ketina pirkti automobilius be gamintojo papildomos nuolaidos. Nepaisant to, jam buvo pranešta, kad į Sutartis vis tiek turi būti įtrauktos 1.4 ir 4.6 punktuose išdėstytos sąlygos, kadangi gamintojas Lietuvos rinkai yra padaręs specialią akciją. Atsakovė neprieštaravo šių sąlygų įtraukimui į Sutartis, Sutartys vėliau buvo šalių pasirašytos. Todėl teismas padarė išvadą, jog suteikta speciali akcija automobiliams Lietuvos rinkai šalių buvo prilyginta gamintojo papildomai nuolaidai, todėl laikė, kad gamintojas buvo suteikęs papildomą nuolaidą atsakovės įgytiems automobiliams.

4.5. Atsakovė nusipirktus automobilius pardavė nesuėjus 6 mėnesių terminui nuo automobilių įregistravimo. Sutarčių 3.4 punkte nustatyta, kad automobilių perdavimas pirkėjui (atsakovei) vykdomas pirkėjui (atsakovei) sumokėjus už automobilį Sutarties 1.3 punkte nustatytą visą kainą ir yra įforminamas pardavėjo (ieškovės) ir pirkėjo (atsakovės) įgaliotų asmenų pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu. Pagal Sutartį A, įgytų automobilių perdavimo–priėmimo aktas buvo surašytas 2021 m. balandžio 14 d., o pagal Sutartį B – 2022 m. balandžio 24 d. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, 2021 m. rugsėjo 16 d. nė vienas iš atsakovės įgytų automobilių nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre. Taigi atsakovė yra pažeidusi Sutarčių 1.4 punktą.

4.6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog automobilių gamintojas skyrė baudą ieškovei. Nesant duomenų apie gamintojo paskirtą baudą ieškovei, teismas laikė ieškovę neįrodžiusia visų būtinų sąlygų dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo pagal Sutarčių 4.6 punktą ir ieškovės ieškinį atmetė.

4.7. Teismas konstatavo, kad dar derybų dėl Sutarčių sudarymo stadijoje atsakovė prisipažino ieškovei, jog rengiasi parduoti automobilius nesuėjus 6 mėnesių terminui. Be to, atsakovė iš pradžių buvo išreiškusi abejonę, kad susitarimo tarp ieškovės ir automobilių gamintojo, ribojančio automobilių perpardavimą, nėra arba gamintojas tokiu būdu tik siekia „pagąsdinti“ pirkėjus dėl automobilių perpardavimo, tačiau realių veiksmų prieš ieškovę nesiims. Tuo tarpu ieškovės atsakymai į atsakovės atstovo klausimus, viena vertus, teikia pagrindą išvadai, jog ieškovė nėra nusistačiusi prieš automobilių perpardavimą, kita vertus, dėl galimų automobilių gamintojo veiksmų jos atžvilgiu yra nusiteikusi ginti savo turtinius interesus Sutarčių 4.6 punkto pagrindu. Teismo vertinimu, į Sutartis įtrauktos aptariamos sąlygos nėra fiktyvios. Bent jau ieškovė siekė sutarties 1.4 ir 4.6 punktais sukurti civilines teises ir pareigas proceso šalims. Nurodytos pareigos, jos įgyvendinimo užtikrinimo priemonės įtraukimas apsaugo ieškovę nuo neigiamų finansinių padarinių. Atsakovė buvo informuota apie sąlygas, dėl jų neįgyvendinimo galinčias kilti neigiamas pasekmes, nors ir sutiko su jų įtraukimu į Sutartis, tačiau, akivaizdu, lengvabūdiškai tikėjosi (tikisi) išvengti iš jų kilsiančių pasekmių. Vien tai, jog atsakovė šiuo metu nėra suinteresuota jai nepalankių sutarties Sąlygų vykdymu, savaime jų nedaro tariamų.

4.8. Atsakovė prievolės įvykdymą sutapatina su visišku atsiskaitymu su ieškove pagal Sutartis. Taigi atsakovė įvykdė ne prievolę, o tik vieną iš prievole nustatytų pareigų. Atsakovei buvo nustatytas konkretus terminas, kurį ji turi išlaikyti įgytus automobilius nuosavybe, terminas buvo pažeistas, o tai reiškia, kad šalių prievolių užbaigimas jų tinkamu įvykdymu net neįmanomas. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi teisę ateityje reikšti reikalavimą atsakovei dėl suteiktų nuolaidos sumų priteisimo tuo atveju, jeigu automobilių gamintojas nuspręstų skirti baudą ieškovei dėl atsakovės Sutarčių 1.4 punkto pažeidimų.

4.9. Teismo vertinimu, atsakovės nuosavybės teisės nebuvo apribotos, kadangi, nepaisant į Sutartis įtrauktos 1.4 punkto sąlygos, tai jai nesutrukdė realizuoti iš ieškovės įgytas transporto priemones. Sutarties 1.4 ir 4.6 punktų tikslas – apriboti ne pirkėjų nuosavybės teises, o pirkėjų galimybes gauti ekonominę naudą perpardavus automobilį su gamintojo nuolaida. Tuo tarpu netinkamas nuolaidos dydžio apskaičiavimas būtų pagrindas ne pripažinti sutarties sąlygas niekinėmis ir negaliojančiomis, bet mažinti nuolaidos dydį. Nagrinėjamoje byloje teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl nuolaidos dydžio sumų priteisimo, todėl dėl nuolaidos dydžių plačiau nepasisakytina, kadangi tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė teisingam bylos išnagrinėjimui. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė nėra tinkamas subjektas reikšti pretenzijas ieškovei automobilių gamintojo vardu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5. Ieškovė UAB „Baltic auto“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, ir ieškovės ieškinį tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Atmesdamas ieškovės reikalavimą teismas netinkamai kvalifikavo šalių ginčo teisinius santykius, todėl pritaikė netinkamą teisės normą ir ieškovės reikalavimą atmetė nepagrįstai. Tokias nepagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas lemia teismo įsitikinimas, jog ginčo esmę sudaro civilinės atsakomybės atsakovei taikymas, nors ieškovė savo reikalavimo pagrindu nurodė šalių susitarimą dėl kainos nustatymo ir sąlygų. Tai rodo, jog teismas neatskleidė ginčo esmės.

5.2. Sutarčių l .4 ir 4.6 punktų aiškinimas remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis patvirtina, jog šiose sutarčių sąlygose yra nustatyta prekių kaina ir jos sumokėjimo sąlygos – jeigu pirkėjas laikosi Sutarčių 1.4 punkto sąlygų, jis moka kainą su nuolaida, jeigu pirkėjas nusprendžia nesilaikyti Sutarčių 1.4 punkto sąlygų, jis moka didesnę kainą, t. y. sumoka papildomai kainos dalį, lygią nuolaidos dydžiui. Šios sąlygos yra aiškiai atskleistos, lengvai suprantamos ir nėra netikėtos ar siurprizinės. Atsakovė yra verslininkė transporto priemonių pardavimo srityje ir negalėjo šių sąlygų suprasti kitaip, nei jos yra nurodytos pačioje sutartyje.

5.3. Susitarimo sąlygos dėl kainos yra priimtos atsakovės laisva valia, atsakovė turėjo ir turi teisę pasirinkti savo elgesio variantą, laikytis sutarties sąlygos arba jos nesilaikyti ir mokėti papildomą kainą. Atsakovė pasinaudojo teise ir pasirinko nesilaikyti Sutarčių 1.4 sąlygos, todėl būdama įsipareigojusi privalėjo mokėti papildomą kainą ieškovei, kaip tai nurodyta Sutarčių 4.6 punkte. Sutarčių sąlygų tekstas dėl kainos nustatymo sąlygų yra aiškus ir nesudaro prielaidų manyti, kad atsakovė Sutartimis įsipareigojo nemokėti papildomos kainos dalies net ir tuo atveju, jeigu nesilaikys Sutarčių 1.4 sąlygos.

5.4. Teismas pripažino ir atsakovė neginčija, jog ji nesilaikė Sutarčių 1.4 dalyje sutartos sąlygos. Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, jog dėl ginčijamų Sutarčių sąlygų buvo deramasi. Aplinkybė, jog šalys vedė derybas dėl Sutarčių 1.4. ir 4.6 punktų ir šios sąlygos įtrauktos į Sutartis, patvirtina, jog šios sąlygos nėra atsitiktinės, tokių sąlygų buvo siekiama ir jos išreiškia šalių valią ir šalys yra saistomos jas įpareigojančio susitarimo.

5.5. Sutarčių 1.4. ir 4.6 sąlygose nėra išlygų, jog atsakovė papildomą kainą mokės, tik jeigu importuotojas (tiekėjas, gamintojas) pateiks reikalavimus dėl atitinkamų netesybų (baudų) sumokėjimo, todėl teismas nepagrįstai susiejo atsakovės prievolės sumokėti kainą buvimą (nebuvimą) su importuotojo (tiekėjo, gamintojo) veiksmais. Teismo teiginys „Ieškovės atstovo nedviprasmiškai buvo patvirtinta, jog ginčas dėl suteiktos papildomos nuolaidos išmokėjimo ieškovei gali kilti tik automobilių gamintojui paskyrus baudą ieškovei“ yra išgalvotas, nes ieškovė savo procesiniuose dokumentuose, o ir ieškovės atstovas teismo posėdžiuose visada laikėsi pozicijos, kad ieškovę ir prekių tiekėją siejančios prievolės tiesiogiai nesukelia jokių teisinių pasekmių atsakovei, šiomis pasekmėmis nei ieškovė gali remtis savo santykiuose su kitais kontrahentais, nei atsakovė gali grįsti savo prievolių nevykdymą.

Atsiliepimas

6. Atsakovė „Kino technikos nuoma“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti ieškovės skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas pagrindžia, kad ieškovė suteikė nuolaidą atsakovei. Ieškovė ir atsakovė žinojo ir suprato, kad atsakovė nesilaikys tokios sutarties nuostatos. Pasak atsakovės, šalių tarpusavio susirašinėjimas atskleidžia, kad Sutarčių 4.6 punkte numatytas ne kainos pakeitimas, o bauda, netesybos.

6.2. Sutarčių 4.6 punktas yra Sutarčių skyriuje „Šalių atsakomybė“. Visos šiame Sutarčių skyriuje esančios nuostatos yra susijusios su netesybomis. Todėl vertinant šią nuostatą visame Sutarčių kontekste akivaizdu, kad Sutarties 4.6 punktas yra ne kainos pakeitimas esant atitinkamai sąlygai (sąlyginis sandoris), o netesybų taikymas dėl atitinkamų aplinkybių. Pati Sutarčių 4.6 punkto konstrukcija tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai nurodo, kad atsakovė, pažeidusi Sutarčių 1.4 punktą, turi sumokėti atitinkamo dydžio lėšas.

6.3. Atsakovės vertinimu, šalių 2020 m. gruodžio 16 d. susirašinėjimas patvirtina, kad ginčijamos Sutarčių sąlygos buvo tariamos, kadangi nebuvo žadama jų vykdyti nuo jų įrašymo momento, o šias sąlygas buvo galima naudoti tik tada, jeigu ieškovė būtų gavusi baudą iš automobilių importuotojo. Tokios informacijos ir įrodymų ieškovė į bylą nepateikė, nors teismas teiravosi tokios informacijos ir siūlė pateikti įrodymus.

Šalies argumentai

7. Atsakovė UAB „Kino technikos nuoma“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės priešieškinis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės priešieškinį, pripažinti Sutarčių 1.4 ir 4.6 punktų sąlygas niekinėmis ir negaliojančiomis, taip pat priteisti iš ieškovės tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Tikroji šalių valia nustatant ginčijamas sąlygas matyti iš šalių susirašinėjimo, pagal kurį ieškovė ginčijamas sąlygas numatė dėl kelių priežasčių: praeityje ieškovė turėjo ginčų su savo automobilių tiekėju dėl taikytų nuolaidų automobiliams, kurie vėliau buvo perparduoti; ieškovė žinojo, kad automobiliai bus perparduoti greičiau nei per 6 mėn. Vadinasi, ieškovė, nustatydama ginčijamas sąlygas, ne tik žinojo, kad automobiliai bus perparduoti, tačiau ir nurodė, kad bylinėsis dėl ginčijamų sąlygų (netesybų) tuo atveju, jeigu tiekėjas nustatys ieškovei netesybas.

7.2. Remiantis tarpusavio susirašinėjimu, ginčijamos sąlygos buvo nustatytos ne tik tuo atveju, „jeigu importeris bauduotų“, tačiau išimtinai tik dėl to, kad to reikalauja ieškovės importuotojas. Negana to, ieškovė žinodama esamą situaciją (tiek dėl savo tiekėjo, tiek dėl atsakovės ketinimų) numatė tokią sąlygą. Todėl ginčijamos sąlygos yra tariamos, t. y. sudarytos tik dėl akių, kadangi šios Sutarčių nuostatos buvo fikcija, kurių nė viena iš šalių nežadėjo vykdyti, t. y. žinojo, kad jų nebus laikomasi.

7.3. Atsakovės įsitikinimu, ginčijamos sąlygos prieštarauja gerai moralei dėl dvejų savarankiškų priežasčių: sąlygomis buvo siekiama apriboti atsakovės nuosavybės teisę (atsakovei kiltų neigiamų pasekmių dėl savo daikto realizavimo), o kartu nuslėpti ketinimus nuo ieškovės importuotojo; netesybų dydis prieštarauja gerai moralei, kadangi atsakovė, taip pat ir bet kuris kitas asmuo galėjo už beveik tokią pačią kainą įsigyti automobilius.

Atsiliepimas

8. Ieškovė „Baltic auto“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti 350 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1. Atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, jog Sutarčių 1.4. ir 4.6. punktuose buvo susitarta dėl baudos, yra teisiškai nepagrįsti. Atsakovė toliau klaidingai kvalifikuoja tiek šalis siejančių Sutarčių sąlygas, tiek ieškovės iškelto ginčo pagrindą. Ieškovės reikalavimas buvo ne dėl netesybų priteisimo, o dėl kainos dalies, kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti pagal Sutartis, priteisimo. Sutarčių 1.4. ir 4.6. punktuose nėra sutarta tarp šalių dėl netesybų.

8.2. Atsakovė neginčija, jog šalių sudarytos Sutartys buvo vykdomos ir yra iš dalies įvykdytos, t. y. atsakovė iš ieškovės gavo prekes ir iš dalies už jas atsiskaitė, taigi tai yra realus sandoris ir jau vien tai eliminuoja atsakovės argumentus, jog šalys sudarė tariamą sandorį. Atsakovės atsikirtimai dėl sandorio tariamumo skirti tik tam, jog susikurtų teisinę prielaidą nevykdyti šalių susitarimo dėl prekės kainos.

8.3. Tikrieji šalių ketinimai buvo būtent sukurti pirkimo–pardavimo teisinius santykius, tokie santykiai Sutarčių pagrindu atsirado ir šalims sukėlė teisinius padarinius, kurių vienas yra atsakovės prievolė sumokėti papildomą prekės kainą jai nesilaikius tų pačių Sutarčių 1.4 punkte prisiimtos prievolės. Atsakovė neginčija, jog ji nesilaikė Sutarčių 1.4 punkte prisiimto įsipareigojimo, kartu pripažįsta, jog dėl ginčijamų sutarčių sąlygų buvo deramasi (pateikia susirašinėjimą). Aplinkybė, jog šalys vedė derybas dėl Sutarčių 1.4. ir 4.6 punktų ir šios sąlygos įtrauktos įpareigojančiose sutartyse, patvirtina, jog šios sąlygos nėra atsitiktinės, tokių sąlygų buvo siekiama ir jos išreiškia šalių valią. Vien tai, jog atsakovė šiandien nebenori vykdyti iš suderėtų sutarties sąlygų kylančių prievolių, nedaro sutarties sąlygos negaliojančios. Vadovaujantis tokia atsakovės logika, bet koks šalių susitarimas, nenorint jo vykdyti, galėtų būti vertinamas kaip tariamas.

8.4. Sutarčių 1.4 ir 4.6 punktų sąlygose nėra išlygų, jog atsakovė papildomą kainą mokės, tik jeigu importuotojas (tiekėjas) pateiks reikalavimus dėl atitinkamų netesybų sumokėjimo, todėl atsakovė nepagrįstai sieja savo prievolės buvimą (nebuvimą) su importuotojo (tiekėjo) veiksmais.

8.5. Abi sandorių šalys yra privatūs pelno siekiantys juridiniai asmenys, abiem dalyvavimas pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose buvo ir yra įprasta jų veikla. Nė viename pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiame teisės akte nenurodytas draudimas sudaryti transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, tarp jų ir susitarti dėl kainos ir jos dydžio bei pirkėjo įsipareigojimo sumokėti didesnę prekės kainą, jeigu jis nuspręstų prekę ne naudoti, o parduoti anksčiau, nei šalys susitarė.

8.6. Šalių susitarimas, įtvirtintas Sutarčių 1.4 ir 4.6 dalyse, neriboja atsakovės nuosavybės teisių į prekes, toks atsakovės skundo teiginys nepagrįstas. Sutarčių 4.6 dalies sąlygų aiškinimas lemia, jog šalys pasirašydamos sutartį aiškiai nustatė, jog atsakovė gali ir nesilaikyti susitarimo dėl prekių registravimo Lietuvos Respublikoje sąlygos, tačiau tuo atveju turės sumokėti didesnę prekės kainą. Taigi šalys aiškiai suvokė, jog prekės registravimas Lietuvos Respublikoje 6 mėnesių laikotarpiui nėra būtinas ir atsakovė jo gali nesilaikyti, tik tokiu atveju pasikeis sutarties ir prekės kaina.

8.7. Šalių susitarimo dėl prekės kainos nustatymo prieštaravimas viešajai tvarkai ar gerai moralei nepagrįstas įrodymais. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė galėjo prekę įsigyti žymiai pigiau ir dėl to pardavėjas elgėsi nesąžiningai. Atsakovė pati sprendė, ar jai laikytis su ieškove pasiekto susitarimo dėl kainos sąlygų, pasirinkusi jo nesilaikyti jį pasirinko ir prievolę sumokėti papildomą prekės kainos dalį pagal Sutarčių 4.6 punktą. Atsakovė pripažino, jog įsigijusi prekę iš ieškovės prekes pardavė brangiau ir iš to gavo turtinę naudą, t. y. atsakovė veikė savo rizika, todėl prisiimtus įsipareigojimus ji privalo vykdyti.

8.8. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie suteiktų bent mažiausią pagrindą svarstyti, jog sutarčių ginčijamos sąlygos pažeidžia imperatyvias įstatymų normas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė tiek ieškovės ieškinį, tiek atsakovės priešieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė atsakovės priešieškinį, nepripažinęs, kad Sutarčių 1.4 ir 4.6 punktų sąlygos būtų tariamos. Teismas pažymėjo, kad atsakovė buvo informuota apie šias sąlygas, dėl jų neįgyvendinimo galinčias kilti neigiamas pasekmes, nors ir sutiko su jų įtraukimu į Sutartis, tačiau, akivaizdu, lengvabūdiškai tikėjosi (tikisi) išvengti iš jų kilsiančių pasekmių. Vien tai, jog atsakovė šiuo metu nėra suinteresuota jai nepalankių sutarties Sąlygų vykdymu, savaime jų nedaro tariamų. Atsakovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdama, jog šios Sutarčių sąlygos buvo fikcija, sudarytos tik dėl akių, jų nė viena iš šalių nežadėjo vykdyti, t. y. žinojo, kad jų nebus laikomasi, taip pat šios sąlygos buvo įtrauktos į Sutartis tik dėl to, kad to reikalavo ieškovės tiekėjas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovės argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamų Sutarčių sąlygų tariamomis.

13. Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018; 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019).

14. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2021 m. balandžio 7 d. sudarė Sutartį A, pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovė įgijo septynis naujus automobilius „Volkswagen Tiguan LIFE 1,5 TSI“. Pagal Sutarties A 1.3 punktą atsakovei buvo suteikta 12 642,00 Eur papildoma nuolaida. Automobilių priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad automobiliai atsakovei pagal Sutartį A buvo perduoti 2021 m. balandžio 14 d. Ieškovė ir atsakovė 2021 m. balandžio 26 d. sudarė Sutartį B, pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovė įgijo dar penkis lengvuosius automobilius „Volkswagen Tiguan LIFE 1,5 TSI“. Pagal Sutarties B 1.3 punktą atsakovei buvo suteikta 10 836,00 Eur papildoma nuolaida. Remiantis automobilių priėmimo–perdavimo aktu, automobiliai pagal Sutartį B atsakovei buvo perduoti 2021 m. balandžio 26 d. Vadinasi, šalių sudarytos Sutartys buvo realiai vykdomos.

16. Atsakovės ginčijamu Sutarčių 1.4 punktu šalys buvo susitarusios, kad pirkėjas (atsakovė) automobilius įgyja registruoti Lietuvos Respublikoje ir naudoti savo poreikiams. Taip pat atsakovė patvirtino, kad naudos automobilius savo poreikiams ir neparduos automobilių 6 mėnesius. Atsakovės ginčijamu Sutarčių 4.6 punktu šalys taip pat sutarė, kad paaiškėjus, jog atsakovė nesilaiko Sutarčių 1.4 punkte nurodyto pareiškimo, t. y. perparduoda automobilius į kitą valstybę ar perparduoda automobilius kitam savininkui per 6 mėnesius nuo jo įregistravimo dienos, tai atsakovė per 7 dienas besąlygiškai privalo papildomai sumokėti pardavėjui (ieškovei) už automobilius Sutarčių 1.3 punkte nurodytą suteiktą nuolaidos dydžio sumą. Už mokėjimo terminų pažeidimą atsakovė už kiekvieną uždelstą dieną ieškovei moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos automobilių kainos dalies.

17. Remiantis byloje pateiktomis šalių atstovų elektroninio susirašinėjimo kopijomis, Sutarčių 1.4 ir 4.6 punktų sąlygos šalių atstovų buvo individualiai aptartos ir dėl jų buvo deramasi. Tačiau atsakovės atstovas dar derybų stadijoje išreiškė poziciją, kad neketina laikytis šių Sutarčių sąlygų, ir išreiškė abejonę, kad susitarimo tarp ieškovės ir automobilių importuotojo, ribojančio automobilių perpardavimą, nėra arba importuotojas tokiomis Sutarčių sąlygomis siekia „pagąsdinti“ dėl automobilių perpardavimo, tačiau realių veiksmų prieš ieškovę nesiims. Vis dėlto, priešingai, nei šioje byloje įrodinėja atsakovė, ieškovė minėtuose elektroniniuose susirašinėjimuose nebuvo išreiškusi nuomonės, kad Sutarčių 1.4 ir 4.6 punktai galėtų būti įtraukti į Sutartis tik dėl akių ir ieškovė iš atsakovės nereikalaus sumokėti visos automobilių kainos, jei iš ieškovės nereikalaus baudos susimokėjimo automobilių importuotojas. Tokio susirašinėjimo tarp šalių atstovų byloje nėra pateikta ir, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio dėl pasekmių nebuvimo nesilaikius Sutarčių 1.4 punkto. Pati atsakovė veikė savo rizika, sąmoningai nesilaikė sutartų Sutarčių sąlygų ir dėl to turi prisiimti iš to kilusias pasekmes. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės atstovas buvo atskleidęs ieškovės atstovui ketinimą nesilaikyti ginčijamų Sutarčių sąlygų, nedaro šių Sutarčių sąlygų niekinių ir negaliojančių.

18. Atsakovės teigimu, ginčijamos Sutarčių sąlygos prieštarauja gerai moralei, kadangi šiomis sąlygomis buvo siekiama apriboti atsakovės nuosavybės teisę (atsakovei kiltų neigiamų pasekmių dėl savo daikto realizavimo), nuslėpti ketinimus nuo ieškovės importuotojo, o atsakovė galėjo iš kito pardavėjo už beveik tokią pačią kainą įsigyti automobilius. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015;2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-421/2017 ir kt.).

20. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015 ir kt.).

21. Kaip minėta, byloje nėra duomenų ir atsakovė tokių nepateikė, kad šalys būtų susitarusios dėl Sutarčių 1.4 ir 4.6 punktų tik dėl akių. Bylos duomenimis, tik atsakovės atstovas buvo atskleidęs ieškovės atstovui ketinimą nesilaikyti ginčijamų Sutarčių sąlygų, bet tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad šalys turėjo ketinimų, priešingų viešajai tvarkai ar gerai moralei.

22. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovės nuosavybės teisės ginčijamomis Sutarčių sąlygomis nebuvo apribotos. Atsakovė įsigytais automobiliais galėjo disponuoti savo nuožiūra ir nesilaikyti ginčijamų Sutarčių sąlygų, kurių paskirtis buvo apriboti ne nuosavybės teises, bet pirkėjo (šiuo atveju atsakovės) galimybes gauti ekonominę naudą perpardavus su nuolaida įsigytą automobilį anksčiau sutarto 6 mėnesių termino.

23. Sutarčių 4.6 dalies sąlygų aiškinimas lemia, jog šalys pasirašydamos sutartį aiškiai nustatė, jog atsakovė gali ir nesilaikyti susitarimo dėl prekių registravimo Lietuvos Respublikoje sąlygos, tačiau tuo atveju turės sumokėti didesnę prekės kainą. Taigi šalys aiškiai suvokė, jog prekės registravimas Lietuvos Respublikoje 6 mėnesių laikotarpiui nėra būtinas ir atsakovė jo gali nesilaikyti, tik tokiu atveju pasikeis sutarties ir prekės kaina.

24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovė iš tiesų šiuos automobilius galėjo įsigyti daug pigiau ir dėl to šios Sutarčių sąlygos turėtų būti laikomos nesąžiningomis. Pagal Sutartis tokia automobilių kaina su nuolaida atsakovei buvo suteikta tik su sąlyga, kad ji jų neperparduos į kitą valstybę. Atsakovei priėmus sprendimą nesilaikyti tokios Sutarčių sąlygos, jai kyla pareiga sumokėti visą automobilių kainą, kaip tai buvo nustatyta Sutarčių 4.6 punkte.

25. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimų.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, padaręs išvadą, kad Sutarties 4.6 punkte nustatytos sankcijos už 1.4 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymą taikymas susietas su šių sąlygų visuma: 1) ieškovė parduoda gamintojo transporto priemonę su gamintojo suteikta papildoma nuolaida; 2) pirkėjas iš ieškovės įgytą transporto priemonę su gamintojo papildoma nuolaida parduoda nesuėjus 6 mėnesių terminui nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre dienos; 3) automobilių gamintojas skiria baudą ieškovei už gamintojo parduoto automobilio perpardavimą nesuėjus 6 mėnesių terminui nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre dienos. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino esant pirmas dvi sąlygas, tačiau konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad automobilių gamintojas skyrė baudą ieškovei. Nesant duomenų apie gamintojo paskirtą baudą ieškovei, teismas laikė ieškovę neįrodžiusia visų būtinų sąlygų dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo pagal Sutarčių 4.6 punktą ir ieškovės ieškinį atmetė.

27. Ieškovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, be kita ko, teigdama, kad Sutarčių 1.4. ir 4.6 sąlygose nėra išlygų, jog atsakovė papildomą kainą mokės, tik jeigu importuotojas (tiekėjas, gamintojas) pateiks reikalavimus dėl atitinkamų netesybų (baudų) sumokėjimo, todėl teismas nepagrįstai susiejo atsakovės prievolės sumokėti kainą buvimą (nebuvimą) su importuotojo (tiekėjo, gamintojo) veiksmais. Teisėjų kolegija pritaria tokiems ieškovės argumentams.

28. Kaip jau minėta, byloje pateiktas šalių atstovų susirašinėjimas patvirtina, kad šalims ginčijamos Sutarčių sąlygos buvo žinomos. Nors iš tiesų tarp šalių atstovų buvo aptarta, jog ieškovei automobilių tiekėjas (importuotojas) neleidžia be ginčijamų Sutarčių sąlygų parduoti automobilių, ir dėl to ieškovė anksčiau yra turėjusi problemų, nors ieškovės atstovas iš tiesų buvo pareiškęs atsakovės atstovui, kad importuotojui pareikalavus susimokėti baudą ieškovė tikrai bylinėsis, o tokių duomenų, kad importuotojas būtų pareiškęs reikalavimą ieškovei, nėra, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nesilaikė Sutarčių 1.4 punkto sąlygų. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas ir šioje byloje bando įrodinėti atsakovė, į Sutarčių 1.4 ir 4.6 punktus nebuvo įtraukta sąlyga, kad ieškovė reikalaus atsiskaitymo pagal Sutarties 4.6 punktą, tik importuotojui pareiškus reikalavimą ieškovei (dėl tokios sąlygos susitarimo susirašinėjimo tarp šalių atstovų taip pat nėra). Sutarčių 1.4 ir 4.6 punktų sąlygos tarp šalių buvo individualiai aptartos, dėl jų vyko derybos. Atsakovei pasirašant Sutartis jai buvo žinomos šių Sutarčių sąlygų nesilaikymo pasekmės. Vis dėlto atsakovė pasirinko veikti savo rizika ir ginčijamų Sutarčių sąlygų nesilaikyti. Nesilaikius Sutarčių 1.4 punkto sąlygų atsakovei kyla pasekmės, nustatytos Sutarčių 4.6 punkte, t. y. besąlygiškai papildomai sumokėti pardavėjui (ieškovei) už automobilius Sutarčių 1.3 punkte nurodytą suteiktą nuolaidos dydžio sumą – iš viso 23 478,00 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus, tačiau netinkamai vertino ir aiškino Sutarčių 1.4 ir 4.6 punktų nuostatas, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir dėl šios sprendimo dalies priimamas naujas sprendimas, tenkinant ieškovės ieškinio reikalavimus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo

30. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. ieškovės ieškinį tenkinus, atitinkamai perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

31. Už pareikštą ieškinį ieškovė sumokėjo 528,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė taip pat patyrė 1 150 Eur išlaidų advokato pagalbai. Ieškovė pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (2021 m. spalio 22 d., 2022 m. sausio 17 d. ir 2022 m. balandžio 29 d. sąskaitas faktūras, 2021 m. spalio 21 d., 2021 m. spalio 25 d., 2022 m. sausio 25 d. ir 2022 m. balandžio 29 d. bankinių pavedimų išrašus). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų išlaidų dydžių. Ieškovės ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės UAB „Kino technikos nuoma“ priteistina 1 678 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (528 Eur + 1 150 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

33. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 528 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatui už apeliacinio skundo parengimą ir 350 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius turėtas išlaidas (2022 m. birželio 9 d. ir 2022 m. liepos 7 d. sąskaitas faktūras, 2022 m. birželio 10 d. ir 2022 m. liepos 8 d. bankinio pavedimo išrašus). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų išlaidų dydžių, todėl, ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, o atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės UAB „Kino technikos nuoma“ priteistina 1 578 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys, panaikinti ir dėl šios sprendimo dalies priimti naują sprendimą:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Baltic auto“ ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kino technikos nuoma“ 23 478,00 Eur (dvidešimt tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 23 478,00 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. spalio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 678 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic auto“.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kino technikos nuoma“ priešieškinis, palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic auto“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kino technikos nuoma“ 1 578 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė