Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų G. J. ir antstolės G. A. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-18291-959/2024 dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas panaikinęs antstolės raštą, įpareigojo antstolę G. A. perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo sumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Byloje keliami klausimai dėl CPK 606 straipsnio 4 dalies ir CK 6.55 straipsnio nuostatų taikymo ir aiškinimo.

Nustatytos faktinės aplinkybės

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjų V. J. ir G. J. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMB, nutraukta. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliktos santuokinės pavardės – J. ir J.. Patvirtinta sutuoktinių 2011 m. gruodžio 16 d. surašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytomis sąlygomis, kurių 3.2 p. numatė: ,,Šalys susitaria, kad V. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), skiria vaiko M. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300,00 Lt (trys šimtai litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Paskirti G. J., gim. uzufrukto teise šių lėšų tvarkytoja.“. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. vasario 28 d.

14. G. J. 2024 m. sausio mėn. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodydama, kad nuo 2012 metų iki kreipimosi momento G. J. gavo iš atsakovo V. J. 4 406 Eur išlaikymo sumą. Tačiau nuo to laikotarpio susikaupusi skola yra 9 499 Eur. Kadangi didesnė vaiko išlaikymo našta teko jai vienai, prašė išduoti vykdomąjį dokumentą.

15. Teismas 2024 m. kovo 12 d. išdavė vykdomąjį raštą pagal 2012 m. sausio 26 d. sprendimą: 3.1. p. Šalys susitaria vaiko M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina G. J., gim. (duomenys neskelbtini); 3.2. p. Šalys susitaria, kad V. J., gim. (duomenys neskelbtini), skiria vaiko M. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,00 Lt (trys šimtai litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Paskirti G. J., gim. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise šių lėšų tvarkytoja.

16. G. J. teikė antstoliui prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuris antstolio kontoroje gautas 2024 m. gegužės 24 d. Antstolė G. A. tą pačią dieną priėmė patvarkymą Nr. S-24-88-17878 vykdyti, nurodydama, kad Skolininkas: V. J.; Ieškotojas: G. J.; Išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimas: 9 499 Eur ir 86,88 Eur/m. fiksuotas mokėjimas.

17. Iš bylos, vykdomosios bylos ir LITEKO duomenų suprastina, kad skolininkas nuo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo įsiteisėjimo jo nevykdė, išlaikymui iš viso 5 081 Eur sumai yra atlikęs šiuos mokėjimus: 2023-09-12 mokėjimas už 2020 m-2021m-2022-2023m – 4 001 Eur; 2023-12-03 mokėjimas už 2023-11 – 135 Eur; 2023-12-28 mokėjimas už 2023-12 – 135 Eur; 2024-01-29 mokėjimas už 2024-01 – 135 Eur; 2024-02-24 mokėjimas už 2024-02 – 135 Eur; 2024-03-24 mokėjimas už 2024-03 – 135 Eur, 2024-04-24 mokėjimas už 2024-04 – 135 Eur; 2024-05-26 mokėjimas už 2024-05 – 135 Eur, visuose mokėjimuose nurodytas ne tik konkretus laikotarpis, už kurį mokama, bet ir ta pati paskirtis: ,,Vaiko išlaikimo pinigai“. 2023-10-30 atliktas mokėjimas vaiko išlaikymui 135 Eur sumai, nenurodant, už kokį mėnesį mokama.

18. Skolininkas prašė perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą ir jį sumažinti iki 993,97 Eur, tačiau antstolė 2024 m. liepos 3 d. raštu, įvertinusi išieškotojos patikslinimus ir skolininko paskaičiavimus, sprendė, kad 2024 m. liepos 1 d. įsiskolinimas sudaro 9 429,44 Eur (jau įskaičius skolininko atlikus mokėjimus) ir tokiu būdu atsisakė perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą vykdomojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis antstolės dokumentas nors įvardijamas kaip raštas, tačiau savo turiniu jis laikytinas pareiškėjui sukeliantis teisines pasekmes (neatlikus perskaičiavimo, suprantama toliau išieškojimas vykdytinas 9 429,44 Eur, o ne 993,97 Eur sumai).

Dėl ginčo esmės.

19. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 588 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir bendros taisyklės, jog teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, apibrėžiantis tos antstolio teisių atlikti konkrečius vykdymo veiksmus ribas. Be jo atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnis).

20. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

21. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal CPK 651 straipsnio 3 dalį, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

22. Vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminus reglamentuoja CPK 606 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (CPK 606 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 607 straipsnio 1 dalies nuostatas, senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą.

23. Pažymėtina, kad išieškotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, vykdomasis procesas negali prasidėti. Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo užtikrinimu teisiniuose santykiuose. Jei išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti, valstybė irgi nėra suinteresuota laikyti skolininką neapibrėžtos grėsmės būklėje.

24. Taigi CPK 606 straipsnio 2 dalies aspektu galima suprasti, kad 5 (penkių) metų senaties terminas aktualus tiek vykdomojo rašto išdavimui, galiojimui ir tuo pačiu pateikimui vykdyti. O periodinių išmokų aspektu teisinis reglamentavimas nustato paties vykdymo dokumento galiojimą, kuris siejamas su laikotarpiu, kuriam priteistas išlaikymas (lemia vykdymo periodiškumo pobūdis), ir senaties termino kriterijų, kuris priklausomas nuo periodiškumo (mėnesiais, ketvirčiais, metais ir kt.), tačiau nekeičiantis senaties termino trukmės, t. y išlieka 5 metai.

25. Šiuo atveju 2012 m. sausio 26 d. sprendimu patvirtintoje teisinių pasekmių sutartyje numatyta, kad išlaikymui V. J. kas mėnesį skiria vaikui po 300,00 Lt (86,89 Eur) mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, kas reiškia, kad skolininko vykdymo po 300 Lt terminas yra/buvo kiekvienas mėnuo. Ir jei iki mėnesio paskutinės dienos skolininkas nesumoka 300 Lt įmokos, iš esmės kitą dieną (tuo pačiu ir kitą mėnesį) išieškotojas įgyja teisę kreiptis dėl išieškojimo priverstine tvarka, iš esmės tada prasideda ir senaties terminas, t. y. 5 metai skaičiuojami nuo mėnesio, kai nesumokama periodinė išmoka, vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti antstoliui. Tokiu principu vertinamas kiekvienos įmokos (ne)mokėjimas vykdymas ir senaties terminų skaičiavimas.

26. Šiuo atveju išieškotojos vykdomasis raštas antstoliui pateiktas 2024 m. gegužės 24 d., todėl apeliacinės instancijos teismas vertina (skaičiuojant atgaliniu principu), kad išieškojimas gali būti atliekamas už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 24 d. Ankstesniems laikotarpiams yra praleistas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti, todėl išieškotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, vykdomasis procesas šioje apimtyje negalėjo prasidėti.

27. CK 608 straipsnyje nustatyta, kad praleidus terminą vykdomajam dokumentui pateikti numatytas atnaujinimo institutas, nurodant svarbias praleidimo priežastis. Tačiau byloje nėra nurodyta jokių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą terminą vykdomajam dokumentui dėl ankstesnio įsiskolinimų nei 2019 m. gegužės mėn. pateikti (tuo pačiu atlikti išieškojimą).

28. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CK 3.193 straipsnio 3 dalis).

29. Šiuo atveju vaiko pinigus uzufrukto teise tvarkė G. J., kuri, skolininkui nuo sprendimo įsiteisėjimo nevykdant išlaikymo pareigos, nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir iš esmės šią teisę (tuo pačiu pareigą) ėmė įgyvendinti tik 2024 metais, kai iki vaiko pilnametystės buvo likę mažiau nei metai (prieš vaiko pilnametystę). Tokie pareiškėjos (išieškotojos) veiksmai suponuoja išvadą apie išieškotojos savalaikiai nerealizuotas teises ir teisėtus interesus sprendimų vykdymo procese. Toks pasyvus elgesys lemia atitinkamų pasekmių to paties CPK 606 straipsnio pagrindu išieškotojai taikymą – 2024 m. gegužės 24 d. prašymui išieškoti įsiskolinimą nuo 2012 m. vasario 28 d. (kai įsiteisėjo teismo sprendimas), taikytinas penkerių metų senaties terminas. Išieškotina suma negali būti apskaičiuota už ilgesnį nei 5 metų laikotarpį nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti.

30. Šiuo klausimu tokia teisės aiškinimo praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodant, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų terminas taikytinas vykdomiesiems dokumentams ir dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, šis terminas galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos periodinės išmokos. Indeksavimas yra išlaikymo prievolės dalis, taikomas kartu su išlaikymo prievole, nes sudaro sudėtinę išlaikymo periodinių išmokų sumų dalį. Todėl išieškotojo antstoliui pateikiamam pagal vykdomąjį dokumentą reikalavimui taikyti periodiškai mokamo išlaikymo indeksavimą turi būti taikomas penkerių metų terminas. Taikydamas šį terminą, antstolis apskaičiuoja išlaikymo periodinių išmokų sumų indeksavimą, atsižvelgdamas į infliaciją, už iki penkerių metų laikotarpį iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui dienos. Indeksavimo skaičiavimo laikotarpis apribojamas įstatymo nustatytu penkerių metų terminu, nes indeksavimas negali trukti neapibrėžtą atgalinį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020).

31. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad išieškojimas gali būti vykdomas tik dėl periodinių išmokų (atlikus indeksavimą) sumos už paskutinį penkerių metų laikotarpį iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti momento. Kadangi 2024 m. kovo 12 d. išduotą vykdomąjį raštą išieškotoja pateikė vykdyti 2024 m. gegužės 24 d., tai antstolė nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo už visą laikotarpį, t. y. nuo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos. Antstolė priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti turėjo patikrinti vykdomojo dokumento vykdymo galimybes, įsitikinti, ar nėra taikomas įstatymo nustatytas senaties terminas ir tinkamai apskaičiuoti išlaikymo išsiskolinimą bei išlaikymo periodinių išmokų sumų indeksavimą (šiuo atveju perskaičiuoti skolininko prašymu).

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019 yra išaiškinęs sprendžiant klausimą dėl išlaikymo periodinėmis įmokomis prievolės įvykdymo už tam tikrą laikotarpį, t. y. jo per tą laikotarpį atliktų įmokų paskirstymo, nesant eiliškumą nustatančio šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnis.

33. CK 6.55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Taigi, pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalį skolininkas, atlikdamas mokėjimą, turi teisę nurodyti jo paskirtį, tačiau ši teisė yra ribota – skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės skirti įmokas prievolei, kurios terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos, kurios terminas suėjęs. Pažymėtina, kad išlaikymo, teikiamo periodinėmis išmokomis, prievolė yra tęstinė, todėl iki vaiko pilnametystės (ar kito teismo nustatyto išlaikymo prievolės pabaigos termino) dalies periodinių mokėjimų terminas būna suėjęs, o kitų – nesuėjęs. Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad skolininkas atlikdamas mokėjimą gali nurodyti kokį konkrečiai įsiskolinimą, kurio mokėjimo terminas yra suėjęs, dengia, jei nėra atskiro su kreditoriumi susitarimo.

34. Iš bylos duomenų suprantama, kad antstolė gavusi iš skolininko pervestą (-as) sumą (-as), ją (jas) paskirstė, dengdama V. J. išlaikymo įsiskolinimą už ankstesnius laikotarpius. Tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjo (skolininko) V. J. atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytai pozicijai, kad pareiškėjui mokėjimo paskirtyje konkrečiai ir aiškiai nurodžius, jog jis moka konkretaus mėnesio ir/ar laikotarpio išlaikymą, kurio mokėjimo terminas jau suėjęs, antstolė nepagrįstai taikė įskaitymą už senesniais laikotarpiais susidariusį išlaikymo įsiskolinimą (kuriems taikytina senatis), jį paskirstydama savo nuožiūra.

35. Analizuodamas ir vertindamas argumentus dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, teismas pažymi, kad CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (iš lotynų kalbos pagal pareigą). Taigi nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

36. Šiuo atveju pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to, pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ypatingosios teisenos bylose, visų pirma turi įvertinti, ar ir koks materialusis teisinis ryšys sieja dalyvaujančius byloje asmenis su bylos dalyku, t. y. ar ir kokią įtaką teismo sprendimas turės jų interesams. Kasacinio teismo praktikoje bylose dėl antstolio veiksmų taip pat pripažįstama, kad pareiškėjo (skolininko, ginčijusio antstolio veiksmus) ir suinteresuotų asmenų (išieškotojo, prašiusio atmesti skundą dėl antstolio veiksmų, ir antstolio) suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl byloje dalyvaujantiems asmenims pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme.

37. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjo V. J. bei suinteresuotų asmenų, t. y. antstolės G. A. ir G. J. suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, todėl pareiškėjo skundą tenkinus, pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlygintinos iš priešingą teisinį suinteresuotumą turinčių subjektų, t. y. antstolės ir G. J..

38. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visetą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs kilusį ginčą, iš esmės teisingai taikė ir aiškino ginčui aktualias materialinės teisės normas, tačiau bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš antstolės, nors pats pažymėjo G. J. priešingą teisinį suinteresuotumą byloje. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje dalyje teismo nutartis tikslintina, priteisiant pareiškėjo V. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas iš antstolės G. A. ir G. J. lygiomis dalimis, t. y. po 148,75 Eur (297,50 Eur / 2).

39. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Atmetus suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus, jie neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

41. Pareiškėjas už atsiliepimų į antstolės ir G. J. atskiruosius skundus patyrė po 340 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso 680 Eur). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Rekomendacijose nustatytus dydžius, aplinkybę, kad pareiškėjo teikti atsiliepimai rengti to paties teisininko, savo turiniu artimi (panašūs), nepareikalavę advokato didelių laiko sąnaudų analizuojant faktinę ir teisinę situaciją ir/ar jį rengiant, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus sprendžia, kad pareiškėjui iš suinteresuotų asmenų priteistina po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Dėl bylos baigties

42. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirųjų skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartį, todėl atskirieji skundai atmetami, skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartį priteistų bylinėjimosi išlaidų dalyje patikslinti ir išdėstyti taip:

,,Priteisti pareiškėjo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš antstolės G. A. ir G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 148,75 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš antstolės G. A. pareiškėjui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš suinteresuoto asmens G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.