- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-321-432/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- UAB „Mano Būstas Neris“
- Atsakovas
- R. M.
Vilniaus apygardos teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Mano Būstas Neris“apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui R. M. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1.Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo skolą- 106,92 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanasuž priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams teikiabendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir priežiūros bei komunalines paslaugas. Atsakovasyra buto (duomenys neskelbtini), nuomininkas, todėl turi pareigą išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jo priežiūrą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 6.584 straipsnio pagrindu. Atsakovas šių prievolių tinkamai nevykdė, nuo 2018-08-01 iki 2020-03-31 mokesčių už ieškovo suteiktas paslaugas nemokėjo, todėl liko skolingas ieškovui 106,92Eur.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad už komunalines paslaugas moka ir nurodė už kurį mėnesį. Pažymėjo, kad grąžina ir senas skolas, antstoliai vykdo išieškojimą. Yra išsituokęs, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu. Jis yra pagrindinis nuomininkas ir yra suinteresuotas grąžinti skolas. Mano, kad ieškovo skaičiavimai yra nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-19sprendimu ieškinį atmetė.
4.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kadiš ieškovo prie 2020-09-08 rašto pridedamų sąskaitų už suteiktas paslaugas ieškinyje nurodytu laikotarpiu (nuo 2018-08-01 iki 2020-03-31) matyti, kad faktiškai pusę sąskaitų (10 iš 20 vnt.) atsakovas apmokėjo tiksliai tą sumą, kurį buvo nurodyta praėjusio mėnesio sąskaitoje. Tai patvirtina duomenys sąskaitose už 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, už 2019 m. kovo mėn. – 2020 m. kovo mėn., nes apskaičiuotos mokėti ir sumokėtos sumos sutampa euro centų tikslumu. Atsakovo pateikti atsiskaitymo knygelės duomenys už vykdytinas prievoles 2019 m. rugsėjo – spalio mėn. ir atitinkamai atsiskaitymai per Perlo terminalą už šiuos mėnesius, nurodant grafą „Kitos paslaugos“,patvirtina, kad buvo sumokėta už ieškovo suteiktas praėjusio mėnesio paslaugas (mokesčius), - sumos sutampa.Sprendimą priėmęs teismas taip pat nurodė, jog iš pateikto šalių 2020 m. vasario mėn. el. susirašinėjimo matyti, kad atsakovas nurodė, jog apmoka „einamąją sąskaitą kas mėnesį...“, tačiau ir po šio vartotojo pranešimo ieškovas argumentuoja, kad nebuvo tinkamai informuotas apie įmokų paskirstymą.
5. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad minėti įrodymai pakankamai pagrindžia atsakovo argumentus ir leidžia teismui konstatuoti, jogieškovas, kaip savo srities verslo profesionalas, galėjo ir privalėjo suprasti, jog atsakovas iš esmės apmoka einamąsias sąskaitas, o tuo atveju, jei kilo abejonių, tinkamai bendradarbiauti su atsakovu, pateikiant vartotojui aiškią informaciją tiek apie suteiktas paslaugas, tiek apie skolos dydį (ieškovas sąskaitose nurodo skolą ir už ankstesnius laikotarpius, nors jos yra priteistos), tiek apie periodiškai mokamų sumų paskirstymą ne už einamąsias sąskaitas, o už senesnes skolas (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai). Atlikus ieškovo pateiktosmokesčių suvestinės skaičiavimus, matyti, kad per ginčo laikotarpį atsakovas turėjo prievolę sumokėti apie 380 Eur sumą (be palūkanų). Iš minėtose ieškovo sąskaitose įvardintų mokėjimų matyti, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovas sumokėjo daugiau kaip 1400 Eur. Pirmosios intancijos teismas nurodė, jog tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra atsiskaitęs už ieškinyje nurodytą laikotarpį suteiktas paslaugas (mokesčius) ir paskaičiuotas palūkanas (ieškovo paskaičiuota bendra palūkanų suma sudaro apie 50 Eur).Dėl to pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad reikalavimai priteisti skolą ir materialines bei procesines palūkanas yra nepagrįsti (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jįargumentai
6. Apeliantas(atsakovas)apeliaciniu skundu prašopanaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-19 sprendimąir priimti naują sprendimą– ieškinį patenkinti.
7. Apeliantasteigia, jog mokėdamas įmokų sumas,atsakovas nepateikdavo kreditoriui atskiro pareiškimo dėl skolų įskaitymo eiliškumo. Jis mokėdavo įmokas per AB Lietuvos paštą, o šis, priimdamas įmoką, pateikdavo kreditoriui energijos tiekėjui tik duomenis apie mokėtojo rekvizitus (mokėtojo kodą) ir sumokėtą įmokos sumą. Taigi, atsakovui mokant įmokas per AB Lietuvos paštą, energijos tiekėjas nebuvo informuojamas apie mokėjimo paskirtį, apie tai, kokio dydžio suma ar jos dalis kuriai iš skolų padengti yra skiriama Ta aplinkybė, kad atsakovas, kas mėnesį mokėdamas įmokas pagal ieškovo mokėjimo pranešimus, juose ranka įrašydavo, kad moka einamuosius mokėjimus, įvardydamas suteiktas paslaugas, už kurias moka, nesant duomenų apie tai, kad atsakovo nurodyta informacija ieškovui būdavo perduodama tinkamai ir laiku, nesudaro pagrindo konstatuoti buvus tinkamai pareikštą CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nurodytą skolininko pareiškimą.
8. Apeliantas laikosi pozijos, jog teismo argumentas, kad atsakovas aiškiai nurodydavo savo mokėjimo knygelėje, kad moka už einamąjį mėnesį, todėl ieškovas turėjo ir galėjo suprasti, už kokį mėnesį moka atsakovas, yra nepagrįstas ir ydingas. Teigia, kad atsakovas mokesčius už „Kitas paslaugas“ mokėdavo per Perlo terminalus ir kaip matyti iš atsakovo pateiktų mokėjimo kvitų, nėra nurodoma už kokį mėnesį moka atsakovas. Ieškovas neturi galimybės susipažinti su atsakovo turima atsiskaitymo knygele, kadangi ja gali naudotis bei ją matyti tik atsakovas, kuris pats pildo knygelės duomenis, pagal kuriuos atsakovas apmoka sąskaitas. Tai reiškia, jog vien faktas, kad atsakovas mokėdavo cento tikslumu už ieškovo suteiktas paslaugas, nepatvirtina aplinkybės, jog taip jis nurodydavo, kad moka už einamąjį mėnesį. Atsakovas neįrodė, kad atlieka mokėjimus, nedengdamas seniausios skolos, o moka už einamąjį mėnesį. Ieškovo įsitikinimu, šis turėjo teisę CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įskaityti atsakovo mokamas įmokas į seniausias skolas.
9. Ieškovas nurodo, kad atsakovas vis dar nėra atsiskaitęs už ieškovo suteiktas administravimo paslaugas laikotarpiu nuo 2018-08-01 iki 2020-03-31, kurios sudaro 106,92 Eur. Atsakovui neįrodžius, jog jis mokėjo konkrečiai už laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2020-03-31 už paslaugas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu, paslaugų suteikimu, jam tenka pareiga kaip buto nuomininkui prisidėti prie namo bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo.
10. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovoapeliacinis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
12.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėlieškovo atsakovui priskaičiuotų mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, priežiūrą ir suteiktas komunalines paslaugas laikotariu nuo 2018-08-01 iki2020-03-31.
13. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia esminiais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo CK 6. 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuris užtikrina ir numato įmokų paskirstymo tvarką. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog mokėdamas ieškovui pareiškė, kurią skolą grąžina. Teigia, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas, kaip skolininkas, buvo pareiškęs valią ieškovui ir informavęs jį apie įmokų sumokėjimą konkrečioms, t. y. vėliausiai susidariusioms, skoloms padengti.
14.9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl CK 6.55 straipsnio 2 dalies taikymo,yra nurodęs, jog CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui, teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-969/2017.
15.1Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
16.3Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime analizavo ir įvertino ne tik šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, pateiktus įrodymus, bet ir šalių teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus. Teismas nustatė, jog iš ieškovo prie 2020-09-08 rašto pridedamų sąskaitų už suteiktas paslaugas ieškinyje nurodytu laikotarpiu (nuo 2018-08-01 iki 2020-03-31) matyti, kad faktiškai pusę sąskaitų (10 iš 20 vnt.) atsakovas apmokėjo tiksliai tą sumą, kurį buvo nurodyta praėjusio mėnesio sąskaitoje. Tai patvirtina duomenys sąskaitose už 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, už 2019 m. kovo mėn. – 2020 m. kovo mėn., nes apskaičiuotos mokėti ir sumokėtos sumos sutampa euro centų tikslumu. Atsakovo pateikti atsiskaitymo knygelės duomenys už vykdytinas prievoles 2019 m. rugsėjo – spalio mėn. ir atitinkamai atsiskaitymai per Perlo terminalą už šiuos mėnesius, nurodant grafą „Kitos paslaugos“,patvirtina, kad buvo sumokėta už ieškovo suteiktas praėjusio mėnesio paslaugas (mokesčius), - sumos sutampa.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš pateikto šalių 2020 m. vasario mėn. el. susirašinėjimo matyti, kad atsakovas nurodė, jog apmoka „einamąją sąskaitą kas mėnesį...“ (atsakovo atsiliepimo priedas Nr. 5). Tačiau ir po šio vartotojo pranešimo ieškovas argumentuoja, kad nebuvo tinkamai informuotas apie įmokų paskirstymą. Teismas pažymėjo, jog įrodymai pakankamai pagrindžia atsakovo argumentus ir leidžia konstatuoti, kad ieškovas, kaip savo srities verslo profesionalas, galėjo ir privalėjo suprasti, jog atsakovas iš esmės apmoka einamąsias sąskaitas, o tuo atveju, jei kilo abejonių, tinkamai bendradarbiauti su atsakovu, pateikiant vartotojui aiškią informaciją tiek apie suteiktas paslaugas, tiek apie skolos dydį (ieškovas sąskaitose nurodo skolą ir už ankstesnius laikotarpius, nors jos yra priteistos), tiek apie periodiškai mokamų sumų paskirstymą ne už einamąsias sąskaitas, o už senesnes skolas (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai).
17. Pažymėtina, kad būtent ieškovas, reikalaudamas priteisti skolą, turėjo pareigą įrodyti skolos susidarymo ir mokėjimų įskaitymo už ankstesnę skoląpagrindą. Įvertinus apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, pažeidė procesinės ar materialinės teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Priešingai, išsamiai įvertinęs šalių pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle bei vidiniu įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovasbe pagrindo įmokas paskirstė pagal CK 6.55 straipsnio dalį ir reikalavo iš atsakovo mokesčių už laikotarpį nuo2018-08-01 iki2020-03-31. Tokia išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta, nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.Ieškovui manant, kad atsakovas nesumokėjo kokių nors ankstesnio laikotarpio skolų, ieškovas gali dėl to pareikšti ieškinį atskirai nuo šios bylos, o šios bylos reikalavimo dalykas – užmokestis už daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir priežiūrą per laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2020-03-31. Šis užmokestis sumokėtas visas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę konstatavo, įvertinęs atsakovo prie atsiliepimo pridėtas sąskaitas, mokėjimo dokumentus ir elektroninį laišką ieškovui. Kadangi pagrįstai kostatuota, jog atsakovas visą 2018-08-01 - 2020-03-31 laikotarpio užmokestį už daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir priežiūrą sumokėjo, ieškinys pagrįstai atmestas.
18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ ieškinį dėl skolos priteisimo pareikštą atsakovui R. M.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-19 sprendimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.