Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – teisėjai I. A., G. E., D. J., A. A., T. Š., A. V., R. A., Lietuvos Respublikos Prezidentas G. N..

1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 5 823,66 Eur turtinės žalos atlyginimą, 9 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Dėstydamas ieškinio faktinį pagrindą, ieškovas nurodo, kad turtinė ir neturtinė žala buvo patirta dėl neteisėtų teisėjų (teismo) veiksmų, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019, teisminio proceso Nr. 1-06-1-01017-2012-2.

2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį. Pagrindiniai teismo argumentai:

2.1. Ieškovas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra pripažintas kaltu, jokie procesinius sprendimus priėmusių teisėjų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais ir ieškovas neturi teisės prašyti teismo tokiu būdu ginti jo neva pažeistas teises. Pažymėjo, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra teisiškai ydingas, akivaizdžiai nepagrįstas.

3. Ieškovas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

3.1. Netinkamai taikytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, ginčas nagrinėtinas teisme. Teismas gali atisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau atsakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teises kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu.

3.2. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo. Ieškinys nėra teisiškai ydingas, nes ieškovas turi teisę prašyti teismo tokiu būdu ginti pažeistas teises.

3.3. Nenustatyta jokių ieškinio trūkumų, teismas to nenurodė. Nurodydamas, jog ieškinys nenagrinėtinas teisme, teismas nenurodė į kurią instituciją ar teismui ieškovui reikia kreiptis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

6. Ieškovas V. J. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš Lietuvos valstybės priteisti 5 823,66 Eur turtinės žalos atlyginimą, 9 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinys grindžiamas, ieškovo įsitikinimu neteisėtais, teisėjų I. A., A. A., G. E., D. J. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų T. Š., A. V. ir R. A. veiksmais nagrinėjant Kauno apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-01017-2012-2). Ieškinys grindžiamas institucijų neveiklumu.

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nurodydamas, kad: (ii) ieškovas baudžiamojoje byloje yra pripažintas kaltu ir jokie teisėjų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais, ieškovas neturi teisės tokiu būdu prašyti apginti jo galimai pažeistas teises; (ii) ieškinys teisiškai ydingas ir akivaizdžiai nepagrįstas.

8. Atskirajame skunde ieškovas argumentuoja, jog: (i) ieškinys grindžiamas neteisėtais teisėjų veiksmais, todėl jis gali būti nagrinėjamas teisme, o ieškovas turi teisę ginti pažeistas teises; (ii) ieškinio priėmimo stadijoje teismas negalėjo pasisakyti dėl ieškinio pagrįstumo; (iii) nebuvo nustatyta jokių ieškinio trūkumų.

9. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

10. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas (pareiškėjas) iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

11. CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

12. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad civilinis procesas pagal paduotą ieškinį negali būti pradedamas, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

13. Įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo pagrindu būtina ieškinį atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2009). CPK 22 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius, teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.

14. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014 ir kt.).

15. Nagrinėjamu atveju, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 5 823,66 Eur turtinės žalos atlyginimą, 9 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo. Ieškinyje ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus, sieja žalą su neteisėtais teisėjų veiksmais nagrinėjant Kauno apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019, nurodo priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos argumentus. Ieškinyje ieškovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjų neteisėtų veiksmų, klausimą.

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės. Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas tinkamai įgyvendina, jo manymu, savo pažeistas teises, todėl ieškovo pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad ieškovas baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 pripažintas kaltu, nepaneigia jo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, jei ieškovas mano, kad dėl neteisėtų teisėjų veiksmų jam atsirado žala. Darytina išvada, kad ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, o teismas – pareigą ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, esant tinkamai įvykdytoms teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygoms.

18. CPK 135 straipsnyje įtvirtinti ieškiniui keliami turinio ir formos reikalavimai. Susipažinus su ieškovo ieškiniu nustatyta, kad ieškovas nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindimas), suformulavo ieškinio reikalavimą (ieškinio dalykas) ir pateikė įrodymus, kurie, jo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus. Todėl ieškovo ieškinys atitinka jam keliamus turinio ir formos reikalavimus, įtvirtintus CPK 135 straipsnyje.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentais, jog ieškinio priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas negalėjo pasisakyti dėl ieškinio pagrįstumo.

20. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015). CPK 22 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius, teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-733-407/2022). Atsižvelgiant į egzistuojantį teisinį reguliavimą, teismas, manydamas, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti ieškinį priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1222-370/2022).

21. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, jog civilinės bylos iškėlimo stadijoje tam, kad ieškinys būtų priimtas teismo žinion, pakanka, jog pateikti įrodymai leistų nustatyti pareikšto reikalavimo esmę ir patvirtintų ieškovo teisę kreiptis į teismą. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai, tačiau nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo. Manydamas, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, teismas turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti priimti ieškinį.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.