- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-22
- Bylos Nr.
- e2-101-1098/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14527-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- N. K.
- Advokatai
- Vilma Gečaitė, Agnė Mecelienė
- Kategorijos
- 2.4.2.1Nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir formos, nuosavybės teisių turinys
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. patikslintą ieškinį atsakovei N. K. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. Ieškovas R. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su pirminiu ieškiniu atsakovei N. K. (toliau – atsakovė), prašydamas priteisti iš atsakovės 18 800,00 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas R. B. pirminiame ieškinyje nurodo, kad 2021 m. gruodžio 30 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. 1410466, pagrindu paveldėjo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtas butas asmeninės nuosavybės teise priklausė jo tėvui D. B.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-14199-599/2018, patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp D. B. ir atsakovės N. K.. Taikos sutartimi atsakovė įsipareigojo išsikelti iš ginčo buto ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., pakeisti savo deklaruotos šiuo adresu gyvenamosios vietos duomenis, apmokėti visas paslaugų teikėjų pateiktas sąskaitas už gyvenamosioms patalpoms iki 2018 m. gruodžio 31 d. suteiktas paslaugas. Taip pat taikos sutartimi buvo susitarta, kad 2016 m. sausio 1 d. tarp D. B. ir atsakovės sudaryta panaudos sutartis baigia galioti 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovė, be kita ko, įsipareigojo perduoti gyvenamąsias patalpas (ginčo butą) D. B. tokios būklės ir tokios komplektacijos, kokios jos buvo sudarant 2016 m. sausio 1 d. panaudos sutartį bei, esant tokiam pagrindui, atlyginti nuostolius/žalą už gyvenamųjų patalpų ir jame esančių daiktų/ įrenginių sugadinimą. Atsakovei tinkamai nevykdant taikos sutarties, teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. civilinėje byloje Nr. e2-14199-599/2018 D. B. išdavė vykdomąjį raštą. Anot ieškovo, jis kaip teisėtas nuosavybės teisių į ginčo butą perėmėjas, 2020 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į atsakovę su pranešimu dėl išsikėlimo iš gyvenamųjų patalpų, kuriuo pareikalavo iki 2020 m. spalio 16 d. išsikelti iš ginčo buto, perduoti buto raktus ir garažo nuotolinio valdymo pultelį bei pakeisti savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Atsakovė, ieškovo tvirtinimu, per nurodytą terminą iš ginčo buto neišsikėlė, buto raktų ir garažo nuotolinio valdymo pultelio neperdavė bei nepakeitė savo deklaruotos gyvenamosios vietos adreso. Ieškovo teigimu, atsakovė ginčo bute gyvena neteisėtai ir pažeidžia jo, kaip ginčo buto savininko, teises. Kadangi atsakovė neatlygintinai naudojasi jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jis negali laisvai disponuoti savo turtu ir dėl tokių atsakovės veiksmų patiria nuostolius, kuriuos pastaroji privalo atlyginti. Ieškovo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus išdėstytą, yra pagrindas teigti, kad egzistuoja visos teisės aktų nustatytos sąlygos atsakovės N. K. civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245-6.248 straipsniai). Ieškovo teigimu, atsakovė pripažįsta, jog ir toliau (nuo 2020 m. spalio 16 d.) be jokio teisinio pagrindo gyvena ginčo bute. Pabrėžia, kad atsakovė ginčo bute gyvena savavališkai ir turtu naudojasi neatlygintinai. Šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai (nėra sudaryta nuomos, panaudos ar pan. sutartis). Dėl nurodytų neteisėtų atsakovės veiksmų, anot ieškovo, jis negali įgyvendinti konstitucinės teisės naudotis savo turtu pagal savo nuožiūrą ir valią. Pasak ieškovo, siekiant įvertinti patirtos žalos (nuostolių) apimtį, jis kreipėsi į atsakovę dėl galimybės atlikti ginčo buto apžiūrą, tačiau atsakovė su pateiktu prašymu nesutiko. Tam, kad nustatyti realią ir objektyvią žalos (nuostolių) apimtį, būtina atlikti retrospektyvų nekilnojamojo turto nuomos kainos vertinimą. Tokiu būdu būtų galima realiai ir objektyviai apskaičiuoti patirtų nuostolių apimtis negalint naudotis, valdyti ar disponuoti turtu nuo 2020 m. spalio 16 d. Kaip nurodo ieškovas, dėl nekilnojamojo turto nuomos kainos įvertinimo jis kreipėsi į bendrovę UAB „Marleksa“, kuri 2022 m. birželio 27 d. pateikė konsultacinę išvadą dėl objekto nuomos rinkos kainos. Remiantis atlikto tyrimo išvadomis, ginčo buto mėnesinė nuomos rinkos kaina 2020 m. spalio 16 d. buvo apie 940,00 Eur/mėn. Atsižvelgiant į tokias išvadas, ieškovas laikosi pozicijos, kad nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2022 m. birželio 16 d. (per 20 mėnesių) dėl atsakovės sąmoningų ir neteisėtų veiksmų jis patyrė 18 800,00 Eur dydžio nuostolius. Pabrėžia, kad nekilnojamojo turto rinkos nuomos kaina nuo 2020 m. spalio 16 d. faktiškai yra pakitusi (pakilusi), todėl realūs jo patirti nuostoliai yra dar didesni, nei ieškiniu reikalaujama priteisti žala. Ieškovo įsitikinimu, tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis priežastinis ryšys. Jei atsakovė nurodytu laiku, t. y. 2020 m. spalio 16 d., kaip ir buvo reikalaujama pranešime, būtų išsikėlusi iš jai nuosavybės teise nepriklausiančio ginčo buto, tai, anot ieškovo, jis nebūtų patyręs ieškiniu prašomos priteisti žalos. Ieškovo nuomone, atsakovė neabejotinai žinojo, kad neteisėtai užėmusi svetimą turtą, teisėtam turto savininkui (ieškovui) bus daroma akivaizdi žala. Be to, ieškovo teigimu, atsakovė jam kilusią žalą padarė tyčia. Atsakovė neišsikeldama iš ginčo buto suvokė, kad elgiasi neteisėtai bei žinojo, kad konkreti žala atsiras. Atsakovė N. K. žalą sukėlė tyčia, todėl, anot ieškovo, laikytina, kad yra įrodytos visos sąlygos, kurių pagrindu N. K. kyla civilinė atsakomybė ir pareiga atlyginti patirtą žalą Ieškinys grindžiamas CK 4.20 straipsnio, 4.37 straipsnio, 4.93 straipsnio, 6.245 – 6.251 straipsnių ir 6.263 straipsnio nuostatomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė N. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pirminį ieškinį, kuriame prašo ieškovo ieškinį atmesti.
4. Atsakovė N. K. atsiliepime į pirminį ieškinį nurodo, kad neginčija aplinkybių, jog D. B. 2015 m. gruodžio 1 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo dar nebaigtą statyti ginčo butą. Pasak atsakovės, nuo 2013 m. ji su D. B. palaikė artimus ryšius, todėl jam įsigijus ginčo butą, jame nuo pat pradžių ir iki dabar nuolat gyvena. Atsakovė tvirtina, kad butą savo lėšomis įrengė ji, visus su butu susijusius mokesčius irgi ji mokėjo. Pašlijus tarpusavio santykiams, D. B. kreipėsi į teismą dėl jos iškeldinimo iš ginčo buto. Šalys bylą užbaigė sudarydamos taikos sutartį, pagal kurią ji įsipareigojo išsikelti iš ginčo buto iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pasak atsakovės, po kurio laiko ji ir D. B. (ieškovo tėvas) susitaikė, todėl jų susitarimu ji iš buto taip ir neišsikėlė. Be to, su D. B. 2019 m. rugpjūčio 2 d. ji sudarė tiek automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, tiek preliminariąją ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuria ji ir D. B. susitarė pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2020 m. gruodžio 3 d. Kaip minėta, visą laiką nuo buto įrengimo 2016 metais ji nepertraukiamai gyveno bute, atitinkamai, butas buvo perduotas jai iki preliminariosios sutarties sudarymo. Preliminariosios sutarties 3.1.-3.2. punktuose buvo numatyta, kad buto kaina yra 120 000 Eur ir kad 100 000 Eur sumokėta iki preliminariosios sutarties pasirašymo dienos, o likusius 20 000 Eur ji įsipareigojo sumokėti pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną. Atsakovės teigimu, ji nežino ieškovo banko sąskaitos numerio, todėl negali pervesti jam likusių 20 000 Eur už butą. Tačiau ji turi pakankamas finansines lėšas šiam įsipareigojimui įvykdyti. Kadangi tarp jos ir D. B. (jo teisių ir pareigų perėmėjo ieškovo) susiklostė buto pirkimo-pardavimo santykiai, todėl 2022 m. vasario 25 d. atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės į butą pripažinimo pagal preliminariąją sutartį. Priešingai nei nurodoma ieškinyje, ji nepripažįsta, kad be jokio teisinio pagrindo gyvena bute. Atsakovės vertinimu, ji save laiko buto savininke pagal preliminariąją sutartį, nes butas buvo jai perduotas naudojimuisi ir ji yra iš esmės atsiskaičiusi už butą. Atitinkamai, jos naudojimasis ir gyvenimas bute nėra neteisėtas ir jos minėtuose veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu, atsakovė daro išvadą, kad ieškovas neįrodė pirmosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėto veiksmo ir ieškinys vien dėl to yra atmestinas. Esant nepagrįstam reikalavimui dėl žalos atlyginimo, nepagrįstu pripažintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Šalies argumentai
5. Ieškovas R. B. pateiktame dublike papildomai nurodo, kad priešingai nei nurodo atsakovė, ginčo butą savo lėšomis įsirenginėjo D. B., kuris pervesdavo pinigines lėšas į atsakovės banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas kam yra skiriami pervedami pinigai (pvz. už virtuvės komplektą, už baldus, už vidaus dujotiekį, už dujų paleidimą į vartotojo sistemą, už AB „ESO“ paslaugas, už dujų katilą, už buitinę techniką, už vonios baldus ir pan.). Ieškovo tvirtinimu, atsakovė ir jo tėvas nuolat konfliktavo, nesutarė ir jų nesiejo artimi santykiai ar ryšiai. Be to, pasak ieškovo, jis kaip teisėtas buto savininkas yra sudaręs sutartis su UAB „Vilniaus vandenys”, UAB „Ignitis“ dėl paslaugų teikimo ginčo butui bei apmoka mokesčius už butui suteiktas paslaugas. Atsikirsdamas į atsakovės teiginius dėl preliminariosios buto pirkimo – pardavimo sutarties, ieškovas teigia, jog yra vienintelis teisėtas nuosavybės teisių į ginčo butą savininkas. Anot ieškovo, atsakovės nurodyta preliminarioji sutartis yra negaliojanti (niekinė sutartis). Vienintelis dokumentas, kuriuo atsakovė kitoje byloje siekia įgyti nuosavybės teises į ginčo butą, yra 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties kopija. Preliminarioje sutartyje buvo numatyta pagrindinę sutartį sudaryti iki 2020 m. gruodžio 3 d. Preliminarią sutartį neva pasirašęs D. B. mirė 2020 m. gegužės 9 d. Taigi pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovo teigimu, atsakovė iki 2020 m. gruodžio 3 d. nesikreipė į jį ir nesiekė sudaryti pagrindinės ginčo buto pirkimo – pardavimo sutarties. Ieškovas laikosi pozicijos, jog net jei ir buvo sudaryta tariama preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, praėjus sutartyje nurodytam terminui ji baigė galioti ir nesukūrė jokių teisinių pasekmių, t. y. nuosavybės teisės atsakovei nebuvo perleistos. Ieškovo nuomone, minima preliminari pirkimo – pardavimo sutartis yra galimai suklastota (nėra originalaus D. B. parašo, nėra tinkamai identifikuotas planuojamas pirkti – parduoti turtas, sutartyje neaptartos esminės tokio pobūdžio sutartims keliamos sąlygos, pateikto dokumento raštas tikėtinai modifikuotas ir koreguotas, skiriasi dokumento numeracija ir nuorodos į punktus yra nenuoseklios, skiriasi teksto šriftas, nenurodyti pasirašančių asmenų vardai ir pavardės ar bet kokia kita kontaktinė informacija ir t.t.). Ieškovas taip pat tvirtina, kad velionis D. B. visus dokumentus saugodavo savo darbo kabinete esančiame seife, tačiau po tėvo mirties tokio dokumento (preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties) seife jis nerado. Be to, atsakovė, anot ieškovo, savęs nelaikė ginčo buto savininke, nes mirus D. B. daugiau nei du metus nereiškė jam jokių reikalavimų dėl paveldimo turto, kaip velionio kreditorė (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Be to, nėra ir jokių duomenų, kad atsakovė velioniui D. B. būtų perdavusi preliminariojoje sutartyje nurodytą 100 000,00 Eur dydžio sumą.
Atsiliepimas
6. Atsakovė N. K. pateiktame triplike papildomai nurodo, kad priešingi nei nurodo ieškovas, D. B. apmokėjo tik nedidelę dalį ginčo buto įrengimo išlaidų. Atkreipia dėmesį, kad ieškovo pateiktos sutartys dėl komunalinių paslaugų teikimo ginčo butui buvo sudarytos tik 2022 m., kas, anot atsakovės, įrodo, jog ieškovas iki 2022 m. birželio mėnesio komunalinių mokesčių už ginčo butą nemokėjo. Ieškovui sudarius minėtas sutartis, ji komunalinių mokesčių mokėjimų atlikti nebegali. 2022 m. rugpjūčio 1 d. jos atstovė kreipėsi į ieškovo atstovę su prašymu nurodyti ieškovo banko sąskaitą, į kurią galima būtų sumokėti suvartotų komunalinių paslaugų mokesčius, tačiau ieškovo atstovė šį prašymą ignoravo ir jokio atsakymo nepateikė. Papildomai paaiškina, kad jos ir D. B. santykiai buvo banguoti, jie tai susipykdavo, tai susitaikydavo. Pažymi, kad D. B. jai buvo perdavęs ir ji turi 2015 m. gruodžio 1 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties originalą. Po buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2015 m. gruodžio 3 d. D. B. išdavė jai įgaliojimą, kuris nebuvo atšauktas iki pat D. B. mirties, atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus, susijusius su butu. Kartu su preliminariąja sutartimi 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo sudaryta ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuria D. B. pardavė jai jos naudotą automobilį Mini Cooper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės nuomone, preliminarioji sutartis, automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, įgaliojimas ir buto pirkimo-pardavimo sutarties turėjimo faktas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais patvirtina, kad tarp jos ir D. B. buvo artimi santykiai ir kad preliminariosios sutarties sudarymas buvo logiškas veiksmas. Atsakovė taip pat nurodo, kad priešingai nei teigia ieškovas, ji kitoje byloje siekia įrodyti, kad nuosavybės teisės į ginčo butą jai priklauso retrospektyviai preliminariosios sutarties pagrindu ir savo nuosavybės teises kildina ne iš reikalavimo įvykdyti preliminariąją sutartį natūra. Atsakovės teigimu, ji save laikė ir laiko teisėta ginčo buto savininke nuo preliminariosios sutarties sudarymo momento. Todėl ieškovui 2020 m. rugsėjo 30 d. pranešimu nurodžius atsakovei iki 2020 m. spalio 16 d. išsikelti iš buto, pasak atsakovės, ji atsisakė tą padaryti, nurodė ieškovui, kad yra sudaryta preliminarioji sutartis bei kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisės į ginčo butą pripažinimo pagal preliminariąją sutartį. Be to, atsakovės vertinimu, ji neįgijo jokių kreditorinių reikalavimų D. B. atžvilgiu, priešingai, remiantis preliminariąja sutartimi ji turėjo pagrindinės sutarties sudarymo dieną sumokėti 20 000,00 Eur, t. y. preliminariosios sutarties pagrindu ji turėjo ne kreditorinį reikalavimą, kaip teigia ieškovas, bet skolinį įsipareigojimą. Papildomai atsakovė pažymi, kad dalis iš 100 000,00 Eur sumos D. B. buvo perduota grynais pinigais ir tą patvirtina preliminarioji sutartis, o kita šios sumos dalis buvo įskaityta už jos lėšomis atliktą ginčo buto įrengimą. Preliminarioji sutartis yra pilnai galiojanti ir nenuginčyta, atitinkamai, tokie ieškovo argumentai turėtų būti pripažinti nepagrįstais ir atmestini.
7. Bylos nagrinėjimo metu teismas 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-9017-845/2022 (proceso Nr. 2-68-3-04650-2022-0) bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių byla buvo sustabdyta, teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 27 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškovės N. K. ieškinį atsakovui R. B. dėl nuosavybės teisės pripažinimo pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminariąją sutartį, tenkino atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei N. K. dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia tenkinti, pripažino niekine ir negaliojančia ab initio 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį, priteisė iš ieškovės N. K. atsakovo R. B. naudai 14 284,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 3 189,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Šalies argumentai
9. Ieškovas R. B. 2024 m. balandžio 24 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį (DOK-64856), kuriuo padidino ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo iki 40 986,67 Eur dydžio.
10. Pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovas papildomai nurodo, kad atsakovė N. K. bute neteisėtai gyveno iki 2024 m. kovo 18 d., neatlygintinai ir neteisėtai naudojosi jai nuosavybės teise nepriklausančiu nekilnojamuoju turtu – butu, dėl ko ieškovas savo nuosavybe negalėjo disponuoti laisvai daugiau nei 4 metus. N. K. už neteisėtais, tęstinio pobūdžio veiksmais sukeltus nuostolius (padarytą žalą) privalo jam atlyginti. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2024 m. balandžio 27 d. sprendimu konstatavo, kad ginčijama preliminari sutartis neatitinka nei valios išreiškimo, nei formos preliminariai sutarčiai keliamų reikalavimų bei pripažino 2019 m. rugpjūčio 2 d. preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia ab initio. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, jog D. B. būtų sudaręs ginčijamą sutartį ir ją pasirašęs, kad būtų gavęs 100 000,00 Eur dydžio sumą, kad buvo realus atsiskaitymas pagal preliminarią sutartį. Ieškovo vertinimu, minėtais prejudiciniais faktais būtina remtis ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, akivaizdu anot ieškovo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2024 m. kovo 18 d. be jokio teisinio pagrindo naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiu butu. Ieškovo teigimu, atsakovė nuo 2020 m. spalio 16 d. ne tik neatlygintinai naudojosi ne jai priklausančiu turtu, bet taip pat nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas (elektrą, dujas, vandenį, atliekų tvarkymą) bei buto draudimo. Vertinant tai, buto savininkas, ieškovas R. B. dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė žalą, kurią sudaro 1 412,78 Eur išlaidos (komunaliniai ir draudimas), susijusios su butu laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2024 m. kovo 18 d., bei 39 573,89 Eur negautos pajamos už buto nuomą tuo pačiu laikotarpiu.
Atsiliepimas
11. Atsakovė N. K. pateiktame atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį papildomai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismui 2024 m. vasario 27 d. sprendimu atmetus jos ieškinį, ji geranoriškai 2024 m. kovo 17 d. išsikėlė iš buto bei 2024 m. kovo 18 d. perdavė antstolei buto raktus. Dėl mokesčių už komunalines paslaugas pažymi, kad ji visuomet iki 2022 metų birželio mėnesio mokėjo už visas buto komunalines paslaugas. Būtų ir toliau mokėjusi už visas buto komunalines paslaugas, jeigu ieškovas 2022 metų birželio mėnesį nebūtų savo vardu sudaręs sutarčių su UAB „Vilniaus vandenys” ir UAB „Ignitis“. Ieškovui sudarius minėtas sutartis, mokėjimus minėtoms įmonėms perėmė ieškovas ir ji nuo 2022 metų birželio mėnesio šių komunalinių mokesčių mokėjimų atlikti nebegalėjo. Atsakovės teigimu, ji sužinojo ieškovo sąskaitos numerį tik tuomet, kai po Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimo jos atstovė kreipėsi į ieškovo atstovę dėl ieškovo banko sąskaitos bylinėjimosi išlaidoms sumokėti. Į tą pačią sąskaitą ji sumokėjo visus patikslintame ieškinyje nurodytus komunalinius mokesčius ieškovui. Dėl buto draudimo išlaidų pažymi, kad buto ir namų turto draudimas nėra privalomosios išlaidos, kurias privalo patirti visi nekilnojamojo turto savininkai. Antra vertus, pagal ieškovo pateiktą draudimo liudijimą draudimo objektas buvo ne butas, o visas gyvenamasis namas, kuriame yra butas. Tą patvirtina draudimo liudijime nurodytas ženkliai didesnis plotas nei buto ir unikalus numeris, kuris nesutampa su buto unikaliu numeriu. Tokiu būdu, anot atsakovės darytina išvada, kad gyvenamojo namo draudimo išlaidas ieškovas patyrė savo nuožiūra ir rizika ir jos negali būti priteistos iš jos, nes tarp jos veiksmų ir ieškovo pateiktų draudimo išlaidų nėra jokio priežastinio ryšio. Atsakovė taip pat pažymi, kad tik turto arba verslo vertinimo ataskaita, reikalavimai kuriai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje, gali pagrįsti buto nuomos rinkos kainą ir ieškovo turėtus su tuo susijusius nuostolius. Tuo tarpu ieškovas pateikė tik konsultacinę išvadą, atitinkamai jis nepagrindė ir neįrodė savo patirtų nuostolių, kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Taip pat pažymi, kad butas jo įsigijimo momentu buvo tik 52 proc. baigtumo, ji butą savo lėšomis įrengė ir apstatė, D. B. apmokėjo tik dalį buto įrengimo išlaidų. Atitinkamai ieškovas gali remtis ir įrodinėti tik tą nuostolį, kurį sudaro 52 proc. baigtumo buto nuomos rinkos kainos (plius tai, į ką lėšas investato D. B.), o ne 100 proc. baigto ir apstatyto buto nuomos rinkos kainos, nes butas buvo pilnai įrengtas ir apstatytas ne D. B. lėšomis. Be to, atsakovės vertinimu, atsakovas paveldėjo butą tik 2021 m. gruodžio 30 d. ir jo nuosavybės teisė į butą buvo įregistruota tik 2021 m. gruodžio 30 d., atitinkamai, atsakovas, kaip buto savininkas, gali įrodinėti tik tą nuostolį, kurį jis patyrė nuo 2021 m. gruodžio 30 d. Anot atsakovės, tuo atveju, jeigu ieškovas pateiks į bylą turto vertinimo ataskaitą dėl 52 proc. baigtumo buto nuomos rinkos kainos nustatymo, tokiu atveju egzistuoja pagrindas atleisti ją nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1 dalis). Pažymi, kad D. B. buvo kreipęsis į teismą dėl jos iškeldinimo iš buto, tačiau šalys užbaigė civilinę bylą sudarydamos teismo patvirtintą taikos sutartį, pagal kurią ji įsipareigojo išsikelti iš buto iki 2018 m. gruodžio 31 d. D. B. minėtoje civilinėje byloje 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo gavęs vykdomąjį raštą dėl jos iškeldinimo. D. B. žuvo 2020 m. gegužės 9 d. Ieškovas, kaip D. B. paveldėtojas, į ją dėl išsikėlimo iš buto kreipėsi 2020 m. rugsėjo 30 d., tačiau ji minėtu terminu iš buto neišsikėlė, o ieškovas laiku nesiėmė tolimesnių teisinių priemonių dėl jos iškeldinimo iš buto, nors, kaip minėta, D. B. dar 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo gavęs vykdomąjį raštą dėl jos iškeldinimo. Tokiu būdu, anot atsakovės, ieškovas buvo pasyvus ir jis tuo sutiko, kad jam būtų padaryta žala bei prisiėmė žalos padarymo riziką.
Šalies argumentai
12. Ieškovas R. B. 2025 m. sausio 17 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo (DOK-7946), kuriuo padidino ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės N. K. 5 367,28 Eur dydžio suma (reikalavimas yra padidintas nuo 40 986,67 Eur iki 46 353,95 Eur sumos). Byla išnagrinėta šiame pareiškime pareikštų patikslintų reikalavimų ribose.
13. Ieškovas R. B. pareiškime dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu atlikus ginčo nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainos ekspertizę nustatytas kas mėnesinis buto nuomos rinkos įkainis laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2024 m. kovo 18 d. Vertinant tai, atsakovė be jokio teisinio pagrindo naudodamasi butu padarė 46 353,95 Eur dydžio žalą (44 941,18 Eur nuomos mokestis + 1 412,78 Eur komunaliniai mokesčiai).
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo 2025 m. kovo 6 d. posėdžio metu ieškovas R. B. ir jo atstovė advokatė Vilma Gečaitė-Olišauskienė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
Šalies argumentai
15. Teismo 2025 m. kovo 6 d. posėdyje ieškovas R. B. papildomai paaiškino, kad mirus tėvui jis kreipėsi į atsakovę su prašymu išsikelti iš ginčo buto, tačiau atsakovė išsikelti atsisakė bei kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jos nuosavybės teisių gynimo. Minėtą bylą atsakovė pralaimėjo, todėl jis reikalauja iš jos patirtų nuostolių atlyginimo.
16. Ieškovo atstovė advokatė Vilma Gečaitė-Olišauskienė 2025 m. kovo 6 d. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ieškovo patirtų nuostolių už buto nuomą (negautos pajamos) dydis tiesiogiai siejamas su teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, remiantis kuriomis nuomos dydis kito atitinkamais laikotarpiais. Nepaisant to, kad nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 52 procentų ginčo buto baigtumas, faktiškai jis buvo ir yra naudojamas kaip pilnai įrengtas nekilnojamojo turto objektas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo 2025 m. kovo 6 d. posėdžio metu atsakovė N. K. ir jos atstovė advokatė Agnė Mecelienė palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį atmesti.
18. Teismo 2025 m. kovo 6 d. posėdžio metu atsakovė N. K. papildomai paaiškino, kad ginčo bute gyveno nuo 2016 m., visada mokėjo mokesčius. Kol vyko teisminis procesas dėl nuosavybės teisių į ginčo butą, laikė save buto savininke preliminarios sutarties pagrindu. Pasibaigus šiam teisminiam procesui ji išsikėlė iš buto. Ji nemano, kad turi ieškovui atlyginti nuostolius, nes pati prisidėjo prie šio buto įsirengimo savo lėšomis, butas yra prižiūrėtas, geros būklės. Ji turėjo piniginių lėšų buto įsirengimui, nes dirbo, be to gavo iš buvusio vyro kompensaciją bei teta kažkiek pinigų jai davė. Su D. B. ji gyveno kartu, kartu vedė ūkį. Žinojo, kad D. B. buvo vedęs, tačiau žinojo ir tai, kad jis su žmona buvo pasirašęs vedybinę sutartį, kurią ji laikė jų skyrybų sprendimu.
19. Teismo 2025 m. kovo 6 d. posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Agnė Mecelienė papildomai paaiškino, kad atsakovė nuo 2013 m. palaikė su D. B. artimus santykius, nuo pat buto įsigijimo momento atsakovė nuolat gyveno ginčo bute. Ginčo butas buvo įsigytas 52 procentų baigtumo. Atsakovė savo lėšomis prisidėjo prie buto pilno įsirengimo, todėl ieškovas negali reikalauti 100 procentinio nuostolių atlyginimo. Atstovės vertinimu, D. B. prisidėjo prie 60 procentinio buto baigtumo, visa kita buvo įrengta iš atsakovės piniginių lėšų. Taigi, ieškovas gali pretenduoti tik į 60 procentų ginčo buto nuomos kainą. Kas liečia komunalinius mokesčius, tai atsakovė nuolat juos mokėjo, tik nuo 2022 m., kai ieškovas perrašė sutartis su paslaugų tiekėjais savo vardu, ji nustojo mokėti, nes nežinojo kam ir į kokią sąskaitą mokėti. Vėliau, kai buvo išnagrinėta byla dėl nuosavybės teisių į ginčo butą, atsakovė sužinojo ieškovo banko sąskaitą, į kurią pervedė ne tik bylinėjimosi išlaidas kitoje byloje, bet ir visus komunalinius mokesčius. Anot atstovės, ieškovas savo pasyviais veiksmais leisdamas atsakovei gyventi ginčo bute bei nereikalaudamas išsikelti (neteikdamas vykdomojo rašto priverstiniam vykdymui), prisiėmė riziką patirti nuostolius, todėl susidariusioje situacijoje yra pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados.
20. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad:
Žemesnės instancijos teismas
20.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-14199-599/2018, patvirtino atsakovės N. K. ir ieškovo tėvo (palikėjo) D. B. taikos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo išsikelti iš ginčo buto ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., pakeisti savo deklaruotos šiuo adresu gyvenamosios vietos duomenis, apmokėti visas paslaugų teikėjų pateiktas sąskaitas už gyvenamosioms patalpoms suteiktas paslaugas (1 punktas). Taip pat taikos sutartimi šalys susitarė, kad 2016 m. sausio 1 d. tarp D. B. ir atsakovės sudaryta panaudos sutartis baigia galioti 2018 m. gruodžio 31 d. (2 punktas). Atsakovė, be kita ko, įsipareigojo perduoti gyvenamąsias patalpas D. B. tokios būklės ir tokios komplektacijos, kokios jos buvo sudarant 2016 m. sausio 1 d. panaudos sutartį bei, esant tokiam pagrindui, įsipareigojo atlyginti nuostolius/žalą už gyvenamųjų patalpų ir jame esančių daiktų/ įrenginių sugadinimą (3 punktas). Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. išdavė D. B. vykdomąjį raštą dėl priverstinio atsakovės iškeldinimo iš ginčo buto.
20.2. Ieškovo R. B. tėvas D. B. mirė 2020 m. gegužės 9 d.
20.3. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 30 d. pranešimu pareikalavo atsakovę iki 2020 m. spalio 16 d. išsikelti iš paveldėtų ginčo buto patalpų bei perduoti buto raktus ir garažo nuotolinio valdymo pultelį, tačiau atsakovė nurodytu terminu neišsikėlė.
20.4. Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notaras 2021 m. gruodžio 30 d. išdavė ieškovui R. B. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, remiantis kuriuo ieškovas po tėvo mirties asmeninės nuosavybės teise paveldėjo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
20.5. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovo R. B. nuosavybės teisės į ginčo butą ir žemės sklypą įregistruotos nuo 2021 m. gruodžio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
20.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-7707-599/2022, pakeistas civilinėje byloje Nr. e2-14199-599/2018 pradinis išieškotojas D. B. į naująjį išieškotoją R. B.. Šios nutarties pagrindu 2022 m. kovo 2 d. D. B. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl N. K. iškeldinimo iš ginčo buto.
20.7. Remiantis antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės 2024 m. kovo 18 d. iškeldinimo protokolo duomenimis, protokolo surašymo dieną atsakovė N. K. buvo priverstinai iškeldinta iš ginčo buto.
20.8. Ieškovas R. B. laikosi pozicijos, kad atsakovė N. K. laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 16 d., kai buvo pareikalauta išsikelti iš ginčo buto, iki 2024 m. kovo 18 d., kai atsakovė priverstinai iškeldinta iš ginčo buto, be jokio teisinio pagrindo naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiu butu bei nemokėjo mokesčių už butui suteiktas komunalines paslaugas (elektrą, dujas, vandenį, atliekų tvarkymą) bei buto draudimo, todėl dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė žalą, kurią atsakovė privalo jam atlyginti. Žalą sudaro 44 941,18 Eur negautos pajamos (nuoma) ir 1 412,78 Eur mokesčiai už komunalinius mokesčius bei draudimus.
20.9. Atsakovė N. K. bylos nagrinėjimo metu nesutiko su jai pareikštu ieškiniu bei iš esmės laikėsi pozicijos, kad ji yra ginčo buto savininkė 2019 m. rugpjūčio 2 d. Preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, nes butas buvo jai perduotas naudojimuisi ir ji yra iš esmės atsiskaičiusi už butą. Anot atsakovės, ginčo butas jo įsigijimo metu buvo 52 procentų baigtumo, ji savo lėšomis įsirengė butą, todėl ieškovas negali pretenduoti į 100 procentinio buto nuomos mokestį. Be to, atsakovės vertinimu, ieškovas veikė pasyviai, nereikalavo išsikelti iš ginčo buto, todėl prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių, kas sudaro pagrindą atleisti ją nuo civilinės atsakomybės.
21. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad atsakovę N. K. su velioniu D. B. siejo artimi asmeniniai santykiai, taip pat, kad D. B. leido laikinai gyventi atsakovei jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame ginčo bute 2016 m. sausio 1 d. tarp atsakovės ir D. B. sudarytos Panaudos sutarties pagrindu. Taip pat nėra ginčo dėl aplinkybių, kad net po 2018 m. gegužės 22 d. taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. e2-14199-599/2018, pagal kurią atsakovė N. K. buvo įsipareigojusi išsikraustyti iš ginčo buto ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., atsakovė vis dar gyveno ginčo bute bei išsikėlė bei perdavė raktus tik 2024 m. kovo 18 d.
22. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė, gindama savo nuosavybės teisę į ginčo butą, kreipėsi į teismą su ieškiniu kitoje civilinėje byloje Nr. e2-564-845/2023, prašydama pripažinti jai nuosavybės teisę į ginčo butą pagal jos ir D. B. (teisių ir pareigų perėmėjas po jo mirties – ieškovas R. B.) sudarytą 2019 m. rugpjūčio 2 d. Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį. Būtent šia sutartimi atsakovė įrodinėjo savo teisę gyventi ginčo bute ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsakovas R. B., nesutikdamas su tokia N. K. pozicija, civilinėje byloje Nr. e2-564-845/2023 buvo pareiškęs priešieškinį, kuriuo prašė 2019 m. rugpjūčio 2 d. Preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio.
23. Apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2024 m. balandžio 27 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė N. K. ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, tenkino R. B. priešieškinį dėl preliminarios sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.
24. Kadangi atsakovės N. K. inicijuotoje civilinėje byloje Nr. e2-564-845/2023 dėl nuosavybės teisės į ginčo butą pripažinimo dalyvavo tie patys asmenys (N. K. ir R. B., kaip D. B. teisių ir pareigų perėmėjas), todėl galutiniu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2A-84-640/2024) nustatytos aplinkybės, susijusios su 2019 m. rugpjūčio 24 d. Preliminariąja buto pirkimo-pardavimo sutartimi, su atsakovės teise gyventi ginčo bute, su atsakovės prisidėjimu prie buto įsirengimo, laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
25. Kaip minėta, atsakovė ir nagrinėjamoje civilinėje byloje laikėsi pozicijos, kad ji turėjo teisę gyventi ginčo bute 2019 m. rugpjūčio 24 d. Preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, be to prisidėjo savo lėšomis prie ginčo buto įsirengimo iki 100 procentų, todėl jos veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų, o net ir nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovas galėtų pretenduoti daugiausiai į 60 procentų dydžio nuomos mokestį.
26. Vertinant tokią atsakovės poziciją, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2024 m. balandžio 27 d. sprendimu konstatavo, kad tarp N. K. ir D. B. nebuvo susiklostę buto pirkimo-pardavimo santykiai. Taip pat konstatavo, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, jog D. B. būtų sudaręs ginčijamą 2019 m. rugpjūčio 24 d. Preliminaria buto pirkimo-pardavimo sutartį ir ją pasirašęs, o už tai gavęs 100 000 Eur dydžio sumą. Galutiniu teismo sprendimu taip pat nustatyta, kad ginčijama preliminari sutartis neatitinka nei valios išreiškimo, nei formos preliminariai sutarčiai keliamų reikalavimų (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kad nebuvo realaus atsiskaitymo pagal preliminarią sutartį, todėl yra pakankamas pagrindas 2019 m. rugpjūčio 2 d. Preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (CK 1.86 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog N. K. sumokėjo D. B. 100 000 Eur (ar dalį šios sumos) pagal Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat nepateikta jokių įrodymų, jog šia suma atsakovė prisidėjo prie buto įrengimo išlaidų, kurios pagal preliminarią sutartį įskaitytinos į buto kainą (sprendimo 69 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė ne tik, kad nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio, kad ji savo lėšomis ginčo butą įrengė ar pagerino, bet ir nepagrindė, kad ginčo laikotarpiu galėjo disponuoti tokio dydžio lėšomis. Šios apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados yra svarbios ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo, N. K. minėtoje byloje savo poziciją grindė iš esmės taip pačiais įrodymais, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje.
27. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad būtent D. B. ginčo butą įrenginėjo savo lėšomis. Byloje pateikti 2013-2020 m. banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad D. B. lėšas už buto įrengimą pervesdavo į N. K. banko sąskaitą arba tretiesiems asmenims, o pavedimuose nurodydavo, kam skirtos mokamos lėšos, pavyzdžiui, už virtuvės komplektą, už baldus, už vidaus dujotiekį, už dujų paleidimą į vartotojo sistemą, už AB „ESO“ paslaugas, už dujų katilą, už buitinę techniką, už vonios baldus ir pan. Analogiška išvada padaryta ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo 70 punkte.
28. Tai, kad ieškovė savo lėšomis neprisidėjo prie buto įrengimo, teismo vertinimu, pagrindžia ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-14199-599/2018, kuria patvirtinta tarp D. B. ir N. K. sudaryta taikos sutartis. Iš teismo 2018 m. gegužės 22 d. patvirtintos taikos sutarties 1 punkto nustatyta, kad N. K. sutiko išsikelti iš D. B. priklausančio buto ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., sutarė, kad išsikeldama iš gyvenamųjų patalpų sumokės visas paslaugų teikėjų pateiktas sąskaitas už gyvenamosioms patalpoms iki 2018 m. gruodžio 31 d. suteiktas paslaugas. Taip pat taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad N. K. išsikėlimo iš buto dieną, perduos D. B. buto durų raktus, taip pat garažo nuotolinio valdymo pultelį. N. K. įsipareigojo perduoti butą tokios būklės ir tokia komplektacija, kokia ji buvo sudarant 2016 m. sausio 1 d. Panaudos sutartį. N. K. taikos sutartimi įsipareigojo atlyginti nuostolius/žalą už gyvenamųjų patalpų ir jame esančių daiktų/įrenginių sugadinimą, o D. B. įsipareigojo nereikšti Natalijai pretenzijų dėl buto natūralaus nusidėvėjimo. Taip pat taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė ir įsipareigojo patvirtinus šią taikos sutartį ir šalims ją pilnai įvykdžius, viena kitai ateityje nebereikšti bet kokių turtinio ar /ir neturtinio pobūdžio pretenzijų dėl buto. Kaip vertino apeliacinės instancijos teismas, tarp šalių sudarytos taikos sutarties turinys, paneigia N. K. teiginius, kad ji 2015-2016 m. į ginčo butą investavo 100 000 Eur sumą. Vertinant taikos sutartyje šalių sulygtas sąlygas, labiau tikėtina, kad N. K. sutikdama su tokiomis taikos sutarties sąlygomis iš esmės patvirtino, kad visas ginčo butas, kartu su jame esančiais daiktais ar įrengimais, priklauso D. B. ir ji neturi teisės reikšti bet kokių turtinio/neturtinio pobūdžio reikalavimų, susijusių su ginčo butu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikos sutartyje nebuvo susitarta dėl išlaidų už turto pagerinimą atlyginimo ar kompensacijos sumokėjimo N. K., nors nagrinėjamoje byloje atsakovė ir teigia, kad patyrė 100 000 Eur buto įrengimo išlaidų. Teismo vertinimu, tokio susitarimo taikos sutartyje nebuvimas, leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovė į butą (jo pagerinimą) nebuvo investavusi nurodytos 100 000 Eur sumos, kad 2018 m. gegužės 22 d. taikos sutarties patvirtinimo metu butas faktiškai jau buvo 100 procentų baigtumo.
29. Pažymėtina ir tai, kad D. B. dar 2018 m. kovo 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei N. K. dėl nuosavybės teisių gynimo ir iškeldinimo iš ginčo buto. Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu 2018 m. gegužės 22 d. teismo nutartimi civilinė byla buvo nutraukta patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį (nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 31 d.). Kaip minėta, pagal taikos sutarties 1 punktą atsakovė sutiko išsikelti iš D. B. priklausančio buto ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad D. B. 2019 m. liepos 15 d. teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tuo pagrindu, kad atsakovė nevykdo šalių taikos sutartimi patvirtintų sąlygų. Teismas tenkino D. B. prašymą ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. išdavė vykdomąjį raštą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės byloje pateikta Preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis datuota 2019 m. gegužės 2 d., tuo tarpu D. B. 2019 m. liepos 15 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, siekdamas, kad teismo patvirtinta 2018 m. gegužės 22 d. taikos sutartis būtų įvykdyta. Teismo vertinimu, D. B. 2019 m. rugpjūčio 13 d. išduotas vykdomasis dokumentas akivaizdžiai parodo aiškią velionio valią priversti atsakovę N. K. realiai įgyvendinti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – išsikelti ir pilnai atlaisvinti ginčo butą. Tai, kad tikroji D. B. valia buvo ginčo buto neperduoti atsakovei, patvirtina ir tai, kad D. B. prieš pat kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisės gynimo ir atsakovės iškeldinimo iš ginčo buto, 2018 m. kovo 7 d. sudarė testamentą (registro Nr. 14-1033), kurį patvirtino Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. B., kuriuo ginčo butą ir žemės sklypo dalį paliko įpėdiniui R. B. (sūnui).
30. Tai, kad N. K. ir D. B. tarpusavio santykiai 2018 m. kovo mėnesį buvo konfliktiški bei jau tuo metu D. B. turėjo aiškų ir realų ketinimą iškeldinti N. K. iš jam priklausančio buto patvirtina ne tik D. B. 2018 m. kovo 20 d. kreipimasis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei N. K. dėl nuosavybės teisių gynimo ir iškeldinimo iš ginčo buto, tačiau ir pačios N. K. 2018 m. kovo 13 d. pareiškimas policijai, kuriame aprašytas 2018 m. kovo 13 d. įvykis, kai D. B. (nurodytas pareiškime kaip buvęs sugyventinis) atvykęs į jos darbą pareikalavo grąžinti jam namo ir automobilio raktus bei konflikto metu galimai sukėlė N. K. fizinį skausmą. Visuose ikiteisminio tyrimo dokumentuose, tarp jų ir N. K. apklausose, minima, kad D. B. yra buvęs N. K. sugyventinis, kad D. B. pareikalavo ją išsikelti iš jam priklausančio buto, ko pasėkoje ir prasidėjo konfliktas, kurio metu N. K. buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, paties D. B. 2018 m. balandžio 3 d. apklausos protokole užfiksuoti parodymai, kad N. K. yra jo draugė, su kuria jis niekada negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, pastaroji gyveno jo bute panaudos sutarties pagrindu, tačiau panaudos santykiams pasibaigus geranoriškai išsikelti iš buto nesutiko, dėl ko ir buvo pradėta civilinė byla dėl jos iškeldinimo iš buto.
31. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad atsakovė N. K. nuo 2018 m. kovo mėnesio teisėtu pagrindu gyveno ginčo bute bei turėjo teisę juo naudotis savo nuožiūra (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad nuo 2018 m. kovo mėnesio atsakovė žinojo ir turėjo suprasti, kad ginčo bute ji gyvena nesant jokio teisinio pagrindo, todėl 2020 m. gegužės 9 d. žuvus D. B. turėjo pareigą šias patalpas atlaisvinti ir perduoti jas D. B. teisių ir pareigų perėmėjui, ieškovui R. B., tačiau šios pareigos tinkamai ir laiku neįvykdė bei priverstinai iš ginčo buto buvo iškeldinta tik 2024 m. kovo 18 d.
32. Teismo vertinimu, atsakovės neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra jos, kaip atsakingo asmens, iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda, nes atsakovei be teisinio pagrindo naudojantis ieškovui priklausančiu ginčo butu, atsakovė tokiu būdu sutaupė pinigines lėšas būsto nuomai, kas laikytina ieškovo patirtais nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Be to, kaip nurodo ieškovas, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų jis negalėjo ginčo buto išnuomoti kitiems asmenims ar kitaip savo nuožiūra įgyvendinti nuosavybės teisių (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) ir atitinkamai gauti pajamų. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1141-392/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1069-643/2019).
33. Nustačius atsakovės N. K. neteisėtus veiksmus, toliau pasisakoma dėl prašomų priteisti nuostolių dydžio. Ieškovas 2025 m. sausio 17 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo padidinimo (DOK-7946) prašo už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 16 d. iki 2024 m. kovo 18 d. priteisti iš atsakovės 44 941,18 Eur nuomos mokesčio (negautas pajamas).
34. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovės pozicija šiuo klausimu bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Atsakovė, atsikirsdama į jai pareikštą pirminį ieškinį, laikėsi pozicijos, kad ieškovo su pirminiu ieškiniu pateikta UAB „Marleksa“ konsultacinė išvada nėra tinkamas įrodymas nuostolių dydžiui pagrįsti, kad tik turto arba verslo vertinimo ataskaita, reikalavimai kuriai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje, gali pagrįsti buto nuomos rinkos kainą ir ieškovo turėtus su tuo susijusius nuostolius. Bylos nagrinėjimo metu 2024 m. rugsėjo 10 d. teismo nutartimi paskyrus ginčo nekilnojamojo turto nuomos rinkos ekspertizę bei ekspertams pateikus ekspertizės išvadas, o ieškovui atitinkamai patikslinus reikalavimo dydį pagal ekspertų išvadas, atsakovė pakeitė savo galutinę poziciją tvirtindama, kad ieškovas galėtų pretenduoti tik į 60 procentų ginčo buto nuomos rinkos kainą, nes 40 procentų ji savo lėšomis įrengė butą.
35. Pasisakant dėl tokios atsakovės pozicijos, pažymėtina, kad kaip jau buvo minėta, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovė savo lėšomis ginčo butą įrengė ar pagerino, kad ginčo laikotarpiu galėjo disponuoti 100 000 Eur dydžio lėšomis. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad būtent D. B. ginčo butą įrenginėjo savo lėšomis, už buto įrengimą pervesdavo į N. K. banko sąskaitą arba tretiesiems asmenims. Vien atsakovės žodiniai paaiškinimai, kad ji 100 000 Eur prisidėjo prie buto įsirengimo, kuriuos gavo iš buvusio vyro, iš darbo pajamų ar/ir iš tetos, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes tokius paaiškinimus pagrindžiančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Be to, pažymėtina ir tai, kad mirus D. B. atsakovė per įstatyme nustatytą terminą jokių turtinių reikalavimų jo teisių ir pareigų perėmėjui nepareiškė, nagrinėjamoje byloje savarankiško reikalavimo dėl jos įneštų piniginių lėšų priteisimo iš ieškovo pareiškusi taip pat nebuvo.
36. Atsakovei bylos nagrinėjimo metu akcentuojant faktines aplinkybes, kad ieškovas 2020 m. rugsėjo 30 d., kai išsiuntė jai pranešimą dėl išsikėlimo iš ginčo buto, nebuvo dar D. B. įpėdiniu, todėl negalėjo disponuoti palikėjo teisėmis ir pareigomis bei atitinkamai neturi teisės reikalauti nuostolių nuo 2020 m. spalio 16 d., teismas papildomai pasisako šiuo klausimu. Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalį, turto palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nesibaigia, o pereina mirusio asmens įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą. Priėmusiam palikimą įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo dienos ar nuo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo dienos, bet nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.3 straipsnį, palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas. Sistemiškai aiškinant šias teisės normas darytina išvada, kad mirus turto palikėjui, teisės ir pareigos į paveldėtą turtą, įpėdiniui pereina nuo jo mirties dienos, neatsižvelgiant į tai, kada jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, taip pat į tai, kada paveldėjimo būdu įgytos nuosavybės teisės įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre. Taigi aplinkybės, kad ieškovui R. B. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas buvo išduotas tik 2021 m. gruodžio 30 d., kad Nekilnojamojo turto registre ieškovo R. B. nuosavybės teisės į ginčo butą ir žemės sklypą įregistruotos nuo 2021 m. gruodžio 30 d., neturi esminės reikšmės jo teisių ir pareigų į paveldėtą turtą atsiradimo momentui, nes toks momentas siejamas išimtinai su palikėjo D. B. mirties diena, t. y. 2020 m. gegužės 9 d. Taigi, nuo palikimo atsiradimo momento (2020 m. gegužės 9 d.) ieškovas R. B. (įpėdinis) perėmė mirusio D. B. (palikėjo) turtines teises, tarp jų ir teisę naudotis ir disponuoti ginčo turtu, sudaryti buto nuomos sutartis ar kitokio pobūdžio sandorius, todėl visiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovas, kaip buto savininkas, gali įrodinėti tik tą nuostolį, kurį jis patyrė nuo 2021 m. gruodžio 30 d.
37. Pasisakant dėl nuostolių dydžio (negautų pajamų) taip pat pažymėtina, kad atsakovė Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akto išvadų dėl ginčo buto nuomos rinkos kainos aktualiais laikotarpiais neginčijo, taip pat neginčijo ekspertizės akto turinio, atitikties įstatymų reikalavimams, kaip ir neginčijo ekspertizę atlikusių eksperčių kompetencijos ir/ar nešališkumo.
38. Remiantis Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akto išvadomis, ginčo buto nuomos rinkos vertė už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2024 m. kovo 18 d. buvo:
37.1. Laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 16 d. iki 2021 m. spalio 15 d. – 950 Eur per mėnesį.
37.2. Laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 16 d. iki 2022 m. spalio 15 d. – 1020 Eur per mėnesį.
37.3. Laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 16 d. iki 2023 m. spalio 15 d. – 1210 Eur per mėnesį.
37.4. Laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2024 m. kovo 18 d. – 1330 Eur per mėnesį.
39. Anot Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę atlikusių eksperčių, ginčo buto rinkos vertės aktualiu laikotarpiu, jeigu buto baigtumas būtų 52 proc., nustatyti negalima, nes toks turtas rinkoje negalėtų būti nuomojamas. Pažymėtina tai, kad nepaisant aplinkybių, kad nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 52 procentų ginčo buto baigtumas, faktiškai jis buvo ir yra naudojamas kaip pilnai įrengtas nekilnojamojo turto objektas. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2024 m. kovo 18 d. faktiškai ginčo butas būtų nepilnai įrengtas, kad atsakovė naudojosi tik atitinkama buto dalimi (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš ekspertizės akte esančių ginčo buto nuotraukų, butas yra pilnai įrengtas tiek viduje, tiek iš išorės, butas yra eksploatuojamas, jame gyvenama nuolat. Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad aktualiu bylai laikotarpiu ginčo buto faktinis baigtumas buvo ir yra 100 procentų, ko iš esmės neginčijo ir pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu.
40. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė neįrodė prisidėjusi prie ginčo buto įsirengimo savo lėšomis 100 000 Eur apimtyje, kaip ir neįrodė, jog buvo teisėtas pagrindas gyventi ginčo bute bylai aktualiu laikotarpiu, sprendžia, kad dėl atsakovės neteisėto naudojimosi ginčo butu laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2024 m. kovo 18 d. atsakovas patyrė 44 941,18 Eur nuostolius (negautas pajamas už buto nuomą), kuriuos atsakovė privalo pilnai atlyginti ieškovui (CK 6.245 – 6.249 straipsniai). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti prašomą priteisti nuostolių sumą iki 60 procentų ginčo buto nuomos rinkos kainos, nes 40 procentų atsakovės indelis į ginčo buto įrengimą nėra įrodytas (CPK 178 straipsnis).
41. Ieškovas 2025 m. sausio 17 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo padidinimo (DOK-7946) prašo už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 16 d. iki 2024 m. kovo 18 d. priteisti iš atsakovės 1 412,78 Eur komunalinių mokesčių. Kaip matyti iš ieškovo ankstesnių procesinių dokumentų, šią sumą sudaro 371,37 Eur išlaidos už ginčo buto draudimą 2023-2024 metais ir 1 041,41 Eur išlaidos už komunalinius mokesčius (vandenį, elektrą, dujas ir atliekų tvarkymą). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu išlaidų už komunalinius mokesčius dydžio neginčijo, tačiau laikėsi pozicijos, kad visus mokesčius mokėjo tinkamai ir laiku iki kol ieškovas perrašė sutartis su paslaugų tiekėjais savo vardu. Vėliau, kai buvo išnagrinėta byla dėl nuosavybės teisių į ginčo butą, ji atliko mokėjimus ieškovui ne tik dėl kitoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau ir dėl šioje byloje prašomų priteisti komunalinių mokesčių. Anot atsakovės, iki bylos dėl nuosavybės teisių į ginčo butą išnagrinėjimo ji nežinojo ieškovo banko sąskaitos, todėl komunalinių mokesčių jam nemokėjo.
42. Vertinant tokią atsakovės poziciją šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad ieškovas su pirminiu ieškiniu nagrinėjamoje civilinėje byloje kreipėsi 2022 m. liepos 4 d. Kartu su pirminiu ieškiniu buvo pateiktas ieškovo atliktas mokėjimo pavedimas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, iš kurio aiškiai matyti duomenis apie ieškovo banko sąskaitą ir jos numerį. Tikslinant ieškinio reikalavimus taip pat į bylą buvo pateikti mokėjimo pavedimai, iš kurių matyti visi būtini ieškovo duomenis mokėjimo operacijai atlikti. Antra, atsakovė tiek teikdama atsiliepimą į pirminį ieškinį, tiek teikdama tripliką, šiuose procesiniuose dokumentuose nekėlė klausimo dėl negalėjimo atsiskaityti su ieškovu už komunalines paslaugas ir/ar duomenų apie ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą pateikimo, nors atsiliepimas ir dublikas buvo pateikti jau po ieškovo sutarčių su paslaugų tiekėjais sudarymo (2022 m. birželio 13 d. ieškovas su Vilniaus vandenimis sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, 2022 m. birželio 10 d. – sutartį su Ignitis dėl gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo). Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad labiau tikėtina, kad atsakovė mokesčių už ginčo butui suteiktas komunalines paslaugas nemokėjo ne dėl to, jog nežinojo ieškovo banko sąskaitos duomenų, nes tokie duomenys jai buvo prieinami, o dėl negalėjimo ir/ar kitų priežasčių, susijusių su kitoje byloje sprendžiamais klausimais. Esant tokiai situacijai bei atsižvelgus į tai, kad atsakovė 1041,41 Eur už komunalinius mokesčius ieškovui sumokėjo tik bylos nagrinėjimo metu, ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmetamas, tačiau tai nesudarys pagrindo mažinti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų šio reikalavimo apimtyje (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys).
43. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo prašomų priteisti 371,37 Eur išlaidų už ginčo buto draudimą 2023-2024 metais, pažymi, kad atsakovė su šiomis išlaidomis nesutiko apeliuodama sutartyse nurodytą draudžiamo objekto plotą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 307,74 Eur draudimo įmoką už 2023 metus ir 63,63 Eur įmoką už 2024 metų 3 mėnesius.
44. Kaip matyti iš 2023 m. sausio 23 d. Būsto draudimo liudijimo, draudimo laikotarpis nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2024 m. sausio 22 d., apdraustas būstas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendras apdrausto busto plotas – 259,30 kv. m., apdrausto objekto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo kaina – 307,74 Eur (draudimas su namų turtu). Kaip matyti iš 2024 m. sausio 23 d. Būsto draudimo liudijimo, draudimo laikotarpis nuo 2024 m. sausio 23 d. iki 2025 m. sausio 22 d., apdraustas būstas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendras apdrausto busto plotas – 259,30 kv. m., apdrausto objekto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo kaina – 325,00 Eur (draudimas su namų turtu). Kaip matyti iš byloje esančio žemės sklypo su statiniais Nekilnojamojo turto registro išrašo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra dvibutis gyvenamasis namas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas ir yra 259,30 kv. m., kaip numatyta draudimo sutartyse. Šiame dvibučiame name yra ieškovui priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 129,58 kv. m., tačiau faktiškai, kaip nustatyta ekspertizės metu, yra didesnis nei įregistruotas. Iš byloje esančių būsto draudimo sutarčių duomenų matyti, kad minėtais draudimo polisais yra apdraustas visas pastatas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o ne vien ieškovui priklausantis butas. Tiek Nekilnojamojo turto registre, tiek paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nurodyta, kad bendras ieškovo paveldimo buto plotas yra 129,58 kv. m. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju draudimo sutartyse numatytos mokėtinos įmokos apskaičiuotos už du objektus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl ieškovui tenkanti įmoka turi sudaryti ½ draudimo sumos. Teismo vertinimu, susidariusioje situacijoje, kai atsakovė nesant teisinio pagrindo ilgą laiką gyveno jai nepriklausančiame ginčo bute ir naudojosi juo savo poreikiams tenkinti, draudimo sutarčių sudarymas buvo pagrįstas bei racionalus sprendimas siekiant apsaugoti turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovės priteistina 185,68 Eur išlaidų už ginčo buto draudimą laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2024 m. kovo mėnesio. Likusioje dalyje reikalavimas atmetamas.
45. Anot atsakovės, tuo atveju, jeigu bus nustatytos viso civilinės atsakomybės sąlygos, tokiu atveju egzistuoja pagrindas atleisti ją nuo civilinės atsakomybės dėl ieškovo pasyvaus elgesio nesiimant priemonių ją iškeldinti iš ginčo buto (CK 6.253 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija bei atleisti jos nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, iš kurių matyti, kad dar 2018 m. gegužės 22 d. teismo nutartimi atsakovė buvo įsipareigojusi išsikelti iš ginčo buto iki 2018 m. gruodžio 31 d., į tai, kad palikėjo D. B. teisių ir pareigų perėmėjas R. B. dar 2020 m. rugsėjo 30 d. pranešimu kreipėsi į atsakovę su reikalavimu išsikelti iki 2020 m. spalio 16 d., į tai, kad teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi pradinis išieškotojas D. B. buvo pakeistas į naująjį išieškotoją R. B. bei šios nutarties pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, sprendžia, kad palikėjo D. B. teisių ir pareigų perėmėjas R. B. savalaikiai ir tinkamai išdėstė savo poziciją dėl atsakovės išsikėlimo iš ginčo buto ir tokia pozicija atsakovei visą laiką buvo žinoma. Tai, kad ieškovas anksčiau nepateikė vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui nepateisina atsakovės netinkamų veiksmų be pagrindo gyvenant ginčo bute beveik 4 metus bei nepaneigia jos pareigos atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius.
46. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
47. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (45 126,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
49. Nagrinėjamu atveju teismas netenkino ieškinio dalyje dėl 1041,41 Eur už komunalinius mokesčius priteisimo ir dėl 185,68 Eur už būsto draudimo įmokų priteisimo. Kaip teismas pažymėjo savo sprendimo 42 punkte, 1 041,41 Eur įsiskolinimą už komunalinius mokesčius atsakovė ieškovui sumokėjo tik pralaimėjusi bylą dėl nuosavybės teisės į ginčo butą pripažinimo. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 1041,41 Eur įsiskolinimą už komunalinius mokesčius teismo buvo atmestas ne dėl to, kad toks ieškovo reikalavimas buvo nepagrįstas, bet todėl, kad šis reikalavimas buvo patenkintas bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų šio reikalavimo apimtyje. Patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai mažinamos tik nepatenkinto 185,68 Eur dydžio reikalavimo dalyje, kas faktiškai sudaro tik 0,4 proc. viso reikalavimo.
50. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: 1 091,00 Eur žyminį mokestį (sumokėtą už ieškinio reikalavimus bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), 8 091,88 Eur už suteiktas teisines paslaugas byloje (už ieškinio parengimą, už atskirojo skundo dėl nutarties, kuria atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą, už atsiliepimo į ieškinį analizę ir dubliko parrengimą, už prašymo dėl bylos sustabdymo teisinis vertinimą ir atsiliepimo į prašymą parengimą, už teisines konsultacijas ir įrodymų rinkimą, už papildomų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų parengimą, už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir ieškovo atstovavimą teismo posėdyje, už prašymo dėl sustabdytos bylos nagrinėjimo atnaujinimo parengimą, už patikslinto ieškinio dėl žalos parengimą, jo priedų surinkimą ir pateikimą teismui, už susipažinimą su pateiktais papildomais atsakovės įrodymas, įrodymų analizę, už rašytinių paaiškinimų dėl naujų įrodymų prijungimo parengimą, už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, už prašymo dėl ekspertizės skyrimo ir papildomų įrodymų prijungimo parengimą, už pasiruošimą bylos nagrinėjimui, pozicijos dėl ekspertizės skyrimo raštu parengimą, už dalyvavimą patalpų apžiūroje, atliekant ekspertizę, už lydraščio parengimą dėl nekilnojamojo turto išrašų pateikimo ir pateikimą teismui, už susipažinimą su ekspertizės aktu, dokumento analizę, už pareiškimo dėl ieškinio sumos padidinimo parengimą, už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. kovo 6 d. teismo posėdyje) bei 1 601,00 Eur ekspertizės išlaidas. Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus (PVM sąskaitas – faktūras, mokėjimo nurodymus), patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (DOK-195331, DOK-35811, CPK 178 straipsnis).
51. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų skaičių, apimtį ir jų turinį, sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), pagrįstos rašytiniais įrodymais, kas sudaro pagrindą tenkinti ieškovo prašymą pilna apimtimi.
52. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistinas 10 740,74 Eur ((1 091,00 Eur + 8 091,88 Eur + 1 601,00 Eur) x 99,6 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
53. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 5 178,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas byloje (už prašymo dėl prijungimo prie bylos kortelės parengimą, už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, už prašymo dėl bylos sustabdymo parengimą, už atsiliepimo į ieškinį dėl žalos priteisimo parengimą, už susipažinimą su dubliku ir tripliko parengimą, už susipažinimą su ieškovo prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo byloje, prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą, už susipažinimą su patikslintu ieškiniu ir atsiliepimo parengimą, už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje, už prašymo dėl papildomų įrodymų pateikimo parengimą ir papildomų įrodymų pateikimą teismui, už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje, už prašymų dėl posėdžio atidėjimo parengimą, už prašymo teismo ekspertei parengimą, komunikavimą su eksperte, už nuomonės dėl prašymo skirti ekspertizę parengimą, įkėlimą į bylą, už susipažinimą su ieškovo atsikirtimais, antros nuomonės teismui parengimą, už pasiruošimą ir atstovavimą 2025 m. kovo 6 d. teismo posėdyje) ir 1 501,00 Eur už byloje atliktą ekspertizę dėl ginčo buto nuomos rinkos kainos nustatymo. Atsakovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (DOK-195317, DOK-59751, DOK-35741, CPK 178 straipsnis).
54. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovo priteistinas 26,72 Eur ((5 178,80 Eur + 1 501,00 Eur) x 0,4 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
55. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistinas 10 714,02 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
56. Byloje teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos 8,00 Eur minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos. Atsižvelgiant į tai, valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44 941,18 Eur (keturiasdešimt keturis tūkstančius devyni šimtai keturiasdešimt vieną eurą 18 ct) nuomos mokesčio ir 185,68 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 68 ct) išlaidų už ginčo buto draudimą, iš viso 45 126,86 Eur (keturiasdešimt penkių tūkstančių vieno šimto dvidešimt šešių eurų 86 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (45 126,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 10 714,02 Eur (dešimties tūkstančių septynių šimtų keturiolikos eurų ir 02 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atmesti ieškinio reikalavimus dėl 1 041,41 Eur išlaidų už komunalinius mokesčius ir 185,68 Eur dalies draudimo įmokos priteisimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.