- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- 2-1352-516/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02291-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- J. Š.
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atmestas prašymas pakeisti teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo tvarką, civilinėje byloje Nr. 2-3100-431/2015 pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovei J. Š. dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl neteisėto paskolos sutarties nutraukimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtino ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir kredito unija) ir atsakovės J. Š. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. 2-3100-431/2015 nutraukė. Pirmiau nurodyta nutartis įsiteisėjo 2015 m. kovo 27 d. 2017 m. balandžio 28 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės J. Š. prašymas pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką, kuriame atsakovė nurodė, kad šiuo metu susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl kurių negali patvirtintos taikos sutarties numatytais terminais mokėti nurodytas sumas kreditorei. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio ir 284 straipsnio nuostatomis, atsakovė prašė pakeisti teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo tvarką, nustatant, kad nuo 2017-03-01 iki 2018-11-30 kiekvieną mėnesį atsakovė įsipareigoja mokėti kreditorei po 970,84 JAV dolerių periodinę įmoką, o nuo 2018-11-30 kiekvieną mėnesį – po 11 095,24 JAV dolerių dydžio įmokas iki visiško atsakovės atsiskaitymo pagal taikos sutartį.Kredito unija su prašymu nesutiko, nurodydama, kad atsakovė J. Š. klaidingai tapatina galimybę pratęsti taikos sutartimi patvirtinto mokėjimo grafiko terminus su teismo galimybe pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką. Kredito unijos įsitikinimu, teismui tenkinus atsakovės prašymą, būtų pakeista viena iš esminių taikos sutarties sąlygų – galutinis skolos ieškovei sumokėjimo terminas, nes visa taikos sutartimi sulygta skolos suma kredito unijai nebūtų grąžinta iki sutartimi nustatyto termino – iki 2018-11-30. Be to, ieškovės vertinimu, atsakovė savo prašymą motyvuodama tuo, kad šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais, dėl kurių negali tinkamai vykdyti taikos sutarties, teismui nepateikia įrodymų ir niekaip nepagrindžia savo galimybių ateityje, t. y. nuo 2018-11-30, atlikti kasmėnesinius mokėjimus po 11 095,24 JAV dolerių, kai šiuo metu atsakovės nurodoma, pagal jos finansinę padėtį galima mokėti kiekvieną mėnesį suma, sudaro vos 970,84 JAV dolerių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovės prašymą atmetė.Teismas pažymėjo, kad spręsdamas dėl taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo, jis yra saistomas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinėje dalyje išdėstyto tenkinto reikalavimo turinio, į kurį įeina ir šalių taikos sutartyje nustatyti atsiskaitymų terminai ir sumos, todėl kitoks taikos sutarties sąlygų dėl atsiskaitymo terminų supratimas ir aiškinimas reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą. Teismas sutiko su kredito unijos argumentu, kad atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė, jog prašymo patenkinimo atveju, vieneriems metams pakeitus mokėtinų įmokų dydį, ji turės realias galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovei nėra pagrindo pritarti atsakovės prašymui pakeisti taikos sutartimi nustatytą įmokų mokėjimo grafiką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė J. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti atsakovės prašymą. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:Teismas atsakovės prašymą išnagrinėjo neobjektyviai ir formaliai, nesigilindamas į prašymo esmę ir netinkamai taikydamas įstatymą. Nutarties išvados apriboja atsakovės galimybę kreiptis į teismą dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo, prieštarauja dispozityvumo principui, taip pat pamatiniams teisingumo ir sąžiningumo principams. Visa tai apsunkina atsakovės galimybes įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnyje nustatytas teises, pablogėjus finansinei situacijai. Teismas neatsižvelgė, kad apeliantei taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdyti trukdo objektyvios aplinkybės – politinė ir ekonominė situacija Ukrainoje. Pagal CPK 182 straipsnį visiems žinomų aplinkybių nereikia įrodinėti. Teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į CPK 284 straipsnį, pagal kurį teismas, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aplinkybių visuma pagrindžia faktą, kad teismas byloje esančius įrodymus ištyrė ir įvertino, nesilaikydamas CPK 176-185 straipsnių taisyklių, taigi priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.BKB kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės prašymą. Atsiliepime ieškovė nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu, ir ji negali būti keičiama. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas tik abipusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Ieškovė akcentavo, kad pareiškėja pateikė teismui prašymą ne dėl proceso atnaujinimo, bet dėl taikos sutarties sąlygų keitimo, taigi iš esmės ji prašo modifikuoti patvirtintą taikos sutartį, nustatant kitokias jos nurodytas vykdymo sąlygas, todėl toks prašymas negali būti svarstomas ir turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas J. Š. prašymas pakeisti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo.Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtino ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovės J. Š. sudarytą taikos sutartį. Tačiau 2017 m. balandžio 28 d. J. Š. pateikė prašymą pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką, nustatant, kad nuo 2017-03-01 iki 2018-11-30 kiekvieną mėnesį atsakovė moka kreditorei po 970,84 JAV dolerių periodinę įmoką, o nuo 2018-11-30 kiekvieną mėnesį – po 11 095,24 JAV dolerių dydžio įmokas iki visiško atsakovės atsiskaitymo pagal taikos sutartį.Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2005 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2005; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008).Atsižvelgiant į tai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio, į kurį įeina ir šalių taikos sutartyje nustatyti atsiskaitymų terminai ir sumos, o kitoks taikos sutarties sąlygų dėl atsiskaitymo terminų supratimas ir aiškinimas, reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą (taip pat žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-871/2013).Kaip matyti iš įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkto, atsakovė J. Š. įsipareigojo 333 000 JAV dolerių skolą pagal 2011-04-14 paskolos sutartį sumokėti ieškovei (kredito unijai) ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 30 d. Taigi, akivaizdu, kad tenkinus atsakovės prašymą, pagal kurį mokėjimai vyktų ir po 2018 m. lapkričio 30 d., būtų pakeista ne tik per vieną mėnesį kredito unijai atsakovės mokėtina suma, bet ir, kaip pagrįstai akcentavo pati kredito unija, viena iš esminių taikos sutarties sąlygų – galutinis skolos ieškovei sumokėjimo terminas, nes visa taikos sutartimi sulygta skolos suma kreditorei nebūtų grąžinta iki taikos sutartimi sulygtos datos, t. y. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės prašymo tenkinimas faktiškai reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą, kuris, kaip matyti iš teisinio reguliavimo (inter alia ir pačios pareiškėjos nurodytos CPK 646 straipsnio 3 dalies) bei teismų praktikos, nėra galimas atlikti tokiu būdu. Taigi, priešingai nei atskirajame skunde nurodo apeliantė, nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamos nutarties išvados nepagrįstai apriboja atsakovės galimybę kreiptis į teismą dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo ir (ar) prieštarauja pamatiniams teisingumo ir sąžiningumo principams. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas formaliai ir neobjektyviai išnagrinėjo jos prašymą ir neištyrė visų byloje esančių įrodymų, taip nesilaikydamas CPK 176-185 straipsnių taisyklių ir nepagrįstai netaikydamas CPK 284 straipsnio.CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.Kasacinio teismo yra ne kartą išaiškinta, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Būtent todėl prašymą atidėti, išdėstyti ar kitaip pakeisti teismo sprendimo vykdymą padavusiai šaliai tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia įvykdyti teismo sprendimo, bet ir įrodymus, jog sprendimo įvykdymo dieną jis turės galimybę įvykdyti turtinio pobūdžio sprendimą.Savo ruožtu nagrinėjamu atveju ieškovės tiek prašyme, tiek atskirajame skunde nurodyta sunkios politinės ir ekonominės situacijos Ukrainoje aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pati savaime nėra pakankama pagrįsti, kad ieškovė šiuo metu, kaip kad ji nurodo, apskritai negali realizuoti jos turto Ukrainoje (jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės bandymus realizuoti šį turtą ar imtis kitų veiksmų taikos sutarties nuosekliam vykdymui užtikrinti, ieškovė nepateikė, apsiribodama tik deklaratyviu teiginiu apie turimus sunkumus). Be to, kaip teisingai pastebėjo kredito unija ir skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, į bylą nepateikta ir absoliučiai jokių duomenų, leidžiančių teismui bent tikėtinai nustatyti, kad tenkinus apeliantės prašymą, pastaroji galės mokėti kredito unijai 11 095,24 JAV dolerių įmokas nuo 2018 m. lapkričio 30 d. ir šio prašymo tenkinimas nepagrįstai neapribos kredito unijos teisėtų lūkesčių. Priešingu atveju, t.y. tenkinus apeliantės prašymą ir vėliau paaiškėjus, kad ji negali vykdyti jos pačios prašyme nurodytų įsipareigojimų nuo 2018 m. lapkričio 30 d., būtų iš esmės pažeistas ne tik šalių interesų pusiausvyros principas, bet ir CPK 284 straipsnyje įtvirtino instituto esmė bei tikslai.Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.Pastebėtina, kad taikos sutarties turinys visada gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu, todėl šios nutarties priėmimas niekaip neapriboja apeliantės galimybių tartis dėl papildomų nuolaidų su pačia kreditore.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.