Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-10-19 · Civilinė byla Nr. 2A-768-267/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-19
Bylos Nr.
2A-768-267/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00073-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
AB „Gubernija“
Atsakovas
G. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-768-267/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00073-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.2.1.; 2.5.10.5.1.; 2.5.21.; 3.1.7.5.; 3.3.1.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Gubernija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1016-949/2015 pagal ieškovės AB „Gubernija“ ieškinį atsakovei G. D. įmonei dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB „Gubernija“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės G. D. įmonės 4071,23 Eur (14057,16 Lt) baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 61,11 Eur (211,00 Lt) žyminio mokesčio. Ieškovas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad 2011-04-22 sudarė su atsakove produkcijos tiekimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė – priimti produkciją ir už ją sumokėti sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis. 2012-06-01 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas Nr. 1 dėl marketingo (reklamos) paslaugų atlikimo prie 2011-04-22 produkcijos tiekimo sutarties, pagal kurį atsakovė įsipareigojo ieškovei teikti reklamos paslaugas. Nurodė, kad atsakovė nevykdė susitarimo 2(c) punkto, todėl privalo sumokėti ieškovei 4071,23 Eur (14057,16 Lt) sumą už tentinę pavėsinę ir kitus atliktus darbus.

2015 m. sausio 14 d. preliminariu sprendimu teismas ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei AB „Gubernija“ iš atsakovės G. D. įmonės 4071,23 Eur (14057,16 Lt) baudą, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą 4071,23 Eur (14057,16 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-01-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 61,11 Eur (211,00 Lt) žyminį mokestį.

Atsiliepimas

Atsakovė G. D. įmonė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašydama preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė į teismą kreipėsi be jokio faktinio pagrindo, nes paslaugų teikimo įmonė atsakovei nėra nutraukusi, priešingai atsakovė, patvirtino, kad nori toliau bendradarbiauti su ieškove 2015 metais ir pilstyti AB „Gubernija“ produkciją. 2011-04-22 produkcijos tiekimo sutartimi Nr. 2011/04/22-67 ir 2012‑06-01 susitarimu Nr. 1 dėl marketingo (reklamos) paslaugų atlikimo šalys susitarė kokia produkcija bus tiekiama atsakovės įmonei ir kiek tos produkcijos bus išpilstyta, tačiau sutartyje nesusitarta kokia tvarka, kokiu intensyvumu turi būti reklamuojama produkcija. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolė konstatavo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo dieną kavinė nedirbo, prekyba tuo metu nevyko, todėl ir sutartinių įsipareigojimų atsakovė tuo metu nepažeidė ir negalėjo pažeisti. Konkretūs sutartiniai įsipareigojimai parduoti ieškovės produkciją tarp šalių reglamentuoti tik parduotinu šios produkcijos kiekiu. Šių sutartinių įsipareigojimų atsakovė nėra atsisakiusi vykdyti ir sutarties bei susitarimo nepažeidė.

Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus ieškovė nurodė, kad su prieštaravimais nesutinka, prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Pažymėjo, kad bendradarbiavimo sutarties su atsakove ieškovė nenutraukia ir nenori nutraukti, nereiškia pretenzijų dėl prekybos pilstoma AB „Gubernija“ produkcija. 2012-06-01 tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas Nr. 1 dėl marketingo (reklamos) paslaugų atlikimo prie 2011-04-22 produkcijos tiekimo sutarties Nr. 2011/04/22-67, pagal kurį atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei reklamos paslaugas. Atsakovė, 2014-11-12 el. laiške pripažino pakeitusi ieškovės tentinę pavėsinę, taip nevykdydama įsipareigojimo teikti reklamos paslaugas. AB „Gubernija“ reklaminė įranga (tentinė pavėsinė) buvo nuimta ir pakeista kitos bendrovės matomu prekybiniu paviljonu, tokiu būdu atsakovė nevykdo savo įsipareigojimo teikti reklamos paslaugas pagal sutartį. Nurodė, kad atsakovė ir faktiškai nedirbdama gali teikti reklamos paslaugas.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2015-03-26 galutiniu sprendimu panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė, priteisė atsakovei G. D. įmonei iš ieškovės AB „Gubernija“ 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad nors šalys sudarė susitarimą, įvardintą marketingo (reklamos) paslaugų susitarimu, juo šalys iš esmės susitarė dėl konkretaus produkcijos kiekio (15 tonų) išpilstymo iki konkretaus termino (2015-12-31) (susitarimo 1 (a) punktas), jokio konkretaus susitarimo dėl reklamos, išskyrus bendrą nuostatą dėl sutartų prekių pardavimo skatinimo ir reklamos nukreipimo į visus vartotojus, nėra. Šis susitarimas, teismo nuomone, patvirtina, kad šalys, atsižvelgdamos į tai, jog ieškovė investavo tam tikras lėšas į atsakovės veiklą, susitarė dėl tam tikrų konkretesnių, griežtesnių produkcijos tiekimo sąlygų, nei buvo numatyta pradinėje produkcijos tiekimo sutartyje, t. y. atsakovė įsipareigojo nupirkti iš ieškovės konkretų produkcijos kiekį ir nevykdydama būtent šio susitarimo, o ne susitarimo dėl reklamos paslaugų teikimo, prisiėmė tam tikras neigiamas su tokio įsipareigojimo nevykdymu susijusias pasekmes. Sprendė, kad atsakovė, pakeisdama ieškovės reklaminį tentą, tuo pačiu prisiėmė ir galimą riziką, kad dėl sumažėjusio reklaminės įrangos kiekio, dėl jos nenaudojimo gali sumažėti produkcijos pardavimo kiekiai ir dėl to gali būti netinkamai įvykdytas susitarimas dėl produkcijos išpilstymo, tuo pačiu prisiėmė ir riziką, kad šio susitarimo neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas gali sukelti ir kitas numatytas neigiamas pasekmes atsakovei. Teismas pažymėjo, kad susitarimo 2 (c) punktas, kuris numato, kad „jeigu Vykdytojas dėl nenumatytų priežasčių nutraukia savo veiklą arba nusprendžia nutraukti susitarimą, tai privalo atlyginti visą sumą investuotą Užsakovo lėšomis į Vykdytojo veiklą“ yra abstraktus, jame nėra aiškiai numatyta apie kokios konkrečios veiklos, apie kokio konkretaus susitarimo nutraukimą kalbama. Susitarime neaptarti atvejai kada laikoma, jog veikla yra nutraukta, kokiais atvejais gali būti laikoma, kad susitarimas nutraukiamas (yra nutrauktas). Teismas nurodė, kad kai susitarimas yra abstraktaus pobūdžio, teismų praktikoje pripažįstama, kad visi neaiškumai vertintini tokį susitarimą pasiūliusios ir sutarties tekstą parengusios šalies nenaudai. Kadangi teismas nustatė, kad susitarimas parengtas ieškovės atstovų, susitarimo tekstą pasiūlė ieškovė, visus susitarimo neaiškumus aiškino ieškovės nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Kaip minėta, susitarime nėra aiškiai ir konkrečiai aptartos atsakovei perduodamos reklaminės įrangos – tentinės pavėsinės, naudojimo sąlygos, neįtvirtintas draudimas tokią reklaminę įrangą nuimti, pakeisti ją kita. Nors teismas pripažino, kad atsakovė pažeidė šalių bendradarbiavimo principą, įtvirtintą CK 6.200 straipsnio 2 dalyje, sprendė, kad vien tik šio principo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą ieškovei. Teismas padarė išvadą, kad šalių sudaryti susitarimai tiesiogiai nedraudžia atsakovei reklamuoti kitų tiekėjų produkciją ir, pakeisdama ieškovės reklaminę pavėsinę kita, atsakovė produkcijos tiekimo sutarties ir susitarimo dėl marketingo (reklamos) paslaugų atlikimo sąlygų iš esmės nepažeidė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Apeliantė (ieškovė) AB „Gubernija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-26 galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Apeliantė nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovės veiksmai buvo neteisėti, ieškovei jokių nuostolių nepriteisė. Pirmosios instancijos teismas tam net nenurodė jokio teisinio pagrindo. Ieškovės manymu, atsakovės neteisėti veiksmai yra konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimu ir vien šiuo pagrindu teismas turėjo spręsti klausimą dėl nuostolių priteisimo.Apeliantė teigia, kad teismas nesiaiškino tikrųjų sutarties dalyvių ketinimų, neatsižvelgė į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, nesiaiškino sutarties esmės, tikslų, jos sudarymo aplinkybių, šalių derybų dėl sutarties sudarymo, šalių elgesio po sutarties sudarymo ir kitų konkrečiu atveju reikšmingų aplinkybių.Nurodo, kad 2011-04-29 tarp ieškovės ir atsakovės pasirašyta Bendrovei priklausančios produkcijos pilstymo ir reklaminės įrangos perdavimo sutartis Nr. 2011/04/29-76 yra visiškai atskira sutartis, jos tikslas yra ir ji skirta išpilstymo įrangos, šaldytuvų ir kitokios reklaminės įrangos perdavimui atsakovei ieškovės produkcijos kokybei ir pardavimams užtikrinti. Tačiau už šios reklaminės įrangos naudojimą ieškovė atsakovei neįsipareigojo kažkokia forma atsilyginti. Tai yra įprasta reklaminė įranga, kuri įprastai suteikiama ieškovės produkcijos pirkėjui neatlygintinai ir nepatenka į Susitarimą Nr. 1 dėl marketingo (reklamos) paslaugų atlikimo. Atsižvelgus į tai, teismas negalėjo sprendimo grįsti 2011-04-29 Bendrovei priklausančios produkcijos pilstymo ir reklaminės įrangos perdavimo sutartimi Nr. 2011/04/29-76, nes 2012‑06‑01 buvo sudarytas susitarimas Nr. 1 dėl marketingo (reklamos) paslaugų atlikimo, kuris yra priedas prie 2011-04-22 Produkcijos tiekimo sutarties Nr. 2011/04/22-67.Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas sprendime neatskyrė atsakovės pareigų pagal 2011-04-22 Produkcijos tiekimo sutartį Nr. 2011/04/22-67 ir pagal Susitarimą. Ieškovė toliau tiekia produkciją atsakovei, o atsakovė perka ieškovės produkciją pagal 2011-04-22 Produkcijos tiekimo sutartį Nr. 2011/04/22-67, o ne pagal Susitarimą. Susitarimo esmė yra ta, jog atsakovė turi suteikti reklamos paslaugas ieškovės jam perduota tentine pavėsine, o ieškovė už atliktus darbus turi atsiskaityti tarpusavio skolų užskaitymu. Tačiau atsakovė nebevykdo savo įsipareigojimo –teikti reklamos paslaugas. Tai yra esminis Susitarimo pažeidimas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė patyrė nuostolius, nes su atsakove pasirašė Susitarimą dėl reklamos paslaugų teikimo uždengiant atsakovės lauko kavinę savo produkcijos reklamos tikslais tentine pavėsine, perdavė atsakovei individualiai atsakovės pageidavimu pagamintą tentinę pavėsinę, o atsakovė turėjo šia tentine pavėsine vykdyti ieškovės produkcijos reklamą iki 2015-12-31 arba kol bus išpilstyta 15 tonų ieškovo produkcijos. Tačiau atsakovė nesilaikė šių Susitarimo reikalavimų ir nutraukė reklamos paslaugų teikimą ieškovei. Todėl turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius – 4071,24 Eur (14057,16 Lt), arba sumokėti tokio dydžio netesybas.Pažymi, kad ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti baudą, teismas šalių susitarimą, numatytą Susitarimo 1 (c) punkte taip pat vertino vienu atveju, kaip susitarimą dėl nuostolių, kitu atveju kaip baudą. Šalių sutartyje sutartos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Todėl apeliaciniu skundu ieškovė palieka reikalavimą, nurodytą ieškinyje – priteisti 4071,24 Eur (14057,16 Lt) baudą. Tačiau tuo atveju, jei teismas vertintų, jog tai yra susitarimas dėl nuostolių, prašo teismo vertinti šį reikalavimą, kaip reikalavimą dėl 4071,24 Eur (14057,16 Lt) nuostolių atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo AB „Gubernija“ apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-26 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovei jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad ieškovė pati yra nesąžininga, nes tik jau bylą peržiūrint teisme ieškovė „prisiminė“ 2011-04-29 sudarytą „Bendrovei priklausančios produkcijos pilstymo ir reklaminės įrangos perdavimo sutartį“, kurios net nenurodė ir kuria nesivadovavo reikšdama ieškinį, todėl Šiaulių apylinkės teismas ir šias aplinkybes išsamiai ištyrė. Teigia, kad apeliacinio skundo argumentas, jog „atsakovas turėjo su šia tentine pavėsine vykdyti ieškovo produkcijos reklamą iki 2015-12-31 arba kol bus išpilstyta 15 tonų ieškovo produkcijos“, iškraipo elementariai teisiškai ir sintaksiniu požiūriu suprantamą Susitarimo Nr. l prie 2011-04-22 Produkcijos tiekimo sutarties Nr. 2011/04/22-67 teksto prasmę. Atsakovės nuomone, sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 str.), todėl ieškovė, reikalaudama taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, turėjo tai įrodyti, bet to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Visų pirma, ieškovė 2015-09-07 apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus, argumentuodama, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes paaiškėjo naujos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai teikiami išimtiniais atvejais ir pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgusi į tai, kad pateikti nauji rašytiniai įrodymai (dokumentai) sudaryti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, o juose užfiksuotos aplinkybės, aktualios nagrinėjamam ginčui, teisėjų kolegija ieškovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus priima.

Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šio prašymo nemotyvuodama. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nuostolius, kilusius iš įsipareigojimo teikti reklamos paslaugas nevykdymo, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutartyje atsakovė įsipareigojo nupirkti iš ieškovės konkretų produkcijos kiekį ir nevykdydama būtent šio susitarimo, o ne susitarimo dėl reklamos paslaugų teikimo, prisiėmė tam tikras neigiamas su tokio įsipareigojimo nevykdymu susijusias pasekmes. Sprendė, kad susitarimo 2 (c) punktas yra abstraktus, jame nėra aiškiai numatyta apie kokios konkrečios veiklos, apie kokio konkretaus susitarimo nutraukimą kalbama, nėra aiškiai ir konkrečiai aptartos atsakovei perduodamos reklaminės įrangos – tentinės pavėsinės, naudojimo sąlygos, neįtvirtintas draudimas tokią reklaminę įrangą nuimti, pakeisti ją kita.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, atmetė ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, pirmiausia, dėl sutarties sąlygų aiškinimo.

Ieškovės teigimu, teismas nesiaiškino tikrųjų sutarties dalyvių ketinimų, neatsižvelgė į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, nesiaiškino sutarties esmės, tikslų, jos sudarymo aplinkybių, šalių derybų dėl sutarties sudarymo, šalių elgesio po sutarties sudarymo ir kitų konkrečiu atveju reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimu motyvus, su tokia apeliantės išvada nesutinka.

Tuo atveju, kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; kt.). Taigi pagal kasacinio teismo suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles, neaiškios sutarties sąlygos negali būti aiškinamos izoliuotai nuo kitų sutarties nuostatų, jos vertintinos kitų sąlygų, sudarytų ir vykdytų sandorių bei kitų reikšmingų aplinkybių kontekste.

Kaip matyti iš šalių sudaryto 2012-06-01 susitarimo Nr. 1 dėl marketingo (reklamos) paslaugų atlikimo, ieškovė ir atsakovė susitarė dėl sąlygų, pagal kurias vykdytojas (atsakovė) suteiks užsakovui (ieškovei) reklamos paslaugas, užsakovas už atliktus darbus atsiskaitys atliekant tarpusavio skolų užskaitymą. Susitarime nurodyta, kad jo tikslas – sutartų prekių pardavimo skatinimas, reklama nukreipiama į visus vartotojus, neišskiriant konkrečių pirkėjų. Nagrinėjama ginčui aktualiame susitarimo 2 (c) punkte numatyta, kad jeigu vykdytojas dėl nenumatytų priežasčių nutraukia savo veiklą arba nusprendžia nutraukti susitarimą, tai privalo atlyginti visą sumą, investuotą užsakovo lėšomis į vykdytojo veiklą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios susitarimo nuostatos neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad atsakovei pakeitus ieškovės reklaminę įrangą, konkrečiu atveju pavėsinę, kito tiekėjo reklamine įranga, atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei jos už tentinės pavėsinės gamybą patirtas išlaidas. Sistemiškai aiškinant ir vertinant šalių sudaryto susitarimo dėl reklamos paslaugų nuostatas, darytina išvada, kad šis susitarimas buvo sudarytas tam, kad atsakovė, iki 2015-12-31 išpilstytų ne mažiau nei 15 tonų, tikėtina, alaus ir giros, naudojant ieškovės suteiktą įrangą produkcijos reklamai. Kaip jau minėta, susitarimo tikslas – sutartų prekių pardavimo skatinimas, tačiau susitarime nenurodoma, kokiu būdu turi būti atliekamas šis skatinimas, užuominų apie būtiną tentinės pavėsinės naudojimą, jos negalėjimą pakeisti kito tiekėjo įranga, nėra. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, susitarime dėl reklamos paslaugų nėra nurodyta nei kokią konkrečią veiklą turėtų nutraukti atsakovė (ar reklamą, ar ieškovės produkcijos pardavimus), susitarime neaptarti atvejai kada laikoma, jog veikla yra nutraukta, be to, nėra aiškiai ir konkrečiai aptartos atsakovei perduodamos reklaminės įrangos – tentinės pavėsinės, naudojimo sąlygos. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad susitarimo 2 (c) punktas buvo skirtas sureguliuoti tuos atvejus, kai atsakovė anksčiau nei 2015-12-31 ar neišpilsčiusi 15 tonų produkcijos, nutraukia prekybą ieškovės produkcija. Pažymėtina, kad ieškovė šioje byloje neįrodinėjo, kad atsakovė atsisakė išpilstyti 15 tonų ieškovės produkcijos iki 2015-12-31, o byloje duomenų, patvirtinančių tokią aplinkybę, nėra, taip pat nėra ir duomenų, kad atsakovė iki šios dienos nebūtų įvykdžiusi susitarimo 2 (a) punkto reikalavimų, iš ieškovės pateiktų naujų rašytinių įrodymų matyti tik produkcijos pirkimo data ir kaina, bet ne kiekiai, juo labiau kad informacija pateikta tik nuo 2014 m. Nors susitarime numatyta ir atsiskaitymo už reklamos paslaugas sistema, byloje nėra jokių duomenų apie atliktus tarpusavio skolų užskaitymus, taigi nėra duomenų, kad nuo 2012-06-01 ieškovė atsakovei būtų atsiskaitinėjusi už atskiras reklamos paslaugas, kas leidžia teismui abejoti susitarimo sąlygomis dėl reklamos paslaugų teikimo. Be to, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovė sutartį sudarė prisijungimo būdu. Ieškovė, formuluodama sutarties sąlygas ir atliekamų paslaugų apimtį, aiškiai ir konkrečiai nenurodė, kokios konkrečios paslaugos ar darbai bus atlikti, kaip turėtų būti aiškinama sąvoka reklamos paslaugos, prekių pardavimo skatinimas, veiklos ar susitarimo nutraukimas, dėl to neaiškios sutarties sąlygos turi būti aiškinamos jas pasiūliusios šalies (ieškovės) nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija, sutikdama su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, pažymi, kad ieškovė pati elgiasi nesąžiningai pirmosios instancijos teisme remdamasi 2011-04-29 tarp ieškovės ir atsakovės pasirašyta Bendrovei priklausančios produkcijos pilstymo ir reklaminės įrangos perdavimo sutartis Nr. 2011/04/29-76, tokiu būdu grindžiant ieškinio reikalavimus ir siekiant sau palankaus teismo sprendimo, o pirmosios instancijos teismui šiuos ieškovės argumentus įvertinus skundžiamame sprendime ir priėmus ieškovei nepalankų sprendimą, skųsdama teismo sprendimą tuo pagrindu, kad 2011-04-29 sutartis visiškai nesusijusi su 2012‑06‑01 reklamos paslaugų sutartimi ir teigdama, kad ja teismas negalėjo remtis.

Nors teismas ir pripažino, kad atsakovė pažeidė šalių bendradarbiavimo principą, įtvirtintą CK 6.200 straipsnio 2 dalyje, tačiau tuo pačiu sprendime nurodė, kad vien tik šio principo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą ieškovei. Dėl to ieškovės argumentai, kad teismas, pripažinęs atsakovės pažeidimus, privalėjo spręsti nuostolių atlyginimo klausimą, yra nepagrįstas ir atmestinas, kaip nepaneigiantis pirmosios instancijos teismo išvados. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė savo reikalavimus grindė baudos (netesybų) priteisimu, o patirtų nuostolių dėl reklamos paslaugų neteikimo iš esmės neįrodinėjo CK 6.249 straipsnio pagrindu, byloje nebuvo įrodyta jokia ieškovės realiai patirta žala, pvz. dėl reklamos nutraukimo atsiradę nuostoliai sumažėjus produkcijos prekybai (ieškovės pajamoms), dėl reklaminės įrangos sugadinimo atsiradusi žala ar pan. Dėl to ieškovės reikalavimas apeliacinės instancijos teisme priteisti arba baudą, arba nuostolius, laikytinas visiškai nepagrįstu ir atmestinu.

Atsižvelgusi į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo atsakovei taikyti susitarimo ar veiklos nutraukimo teisines pasekmes ir įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovei lėšas, investuotas į atsakovės veiklą, t. y. taikyti sutartinę atsakomybę ir priteisti netesybas.

Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ir priimti priešingą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.).

Pateikusi atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašė priteisti iš ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal teismui pateiktus atsakovės rašytinius įrodymus, atsakovė sumokėjo 200 Eur už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, taip pat į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (aktuali redakcija nuo 2015-03-19), kur numatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojama priteisti ne daugiau nei 909,74 Eur (699,8 Eur x 1,3) (Rekomendacijų 8.11 p.) pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas, atsakovei iš ieškovės priteisia 200 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei G. D. įmonei, į. k. 252766760, iš ieškovės AB „Gubernija“, į. k. 144715765, 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaiDanutė BurbulienėBirutė SimonaitienėVytautas Kursevičius