Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui A. J., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 EUR iki vaiko pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, Plungės rajono apylinkės teismo 2002 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-602-04/2002 nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti savo nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 36,20 EUR (125 Lt) iki sūnaus pilnametystės. Po priimto teismo sprendimo ieškovės ir vaiko turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, išaugo kainos, ieškovė pakeitė gyvenamąją vietą, įsigijo nekilnojamąjį būstą, moka paskolą bankui, ji gyvena santuokoje su kitu vyru, augina dar vieną neįgalų vaiką, padidėjo šalių vaiko poreikiai. Ieškovė dirba DNSB „Vėtrungė“ valytojos-kiemsargės pareigose 0,5 etato, dėl vaiko sveikatos negali dirbti ilgiau bei geriau apmokamo darbo, jos atlyginimas yra 178 EUR. Vaiko išlaikymui skiria apie 500-600 EUR. Atsakovas darbingas, pakankamai jauno amžiaus, todėl yra pajėgus teikti sūnaus išlaikymui po 250 EUR. Ieškovė beveik 16 metų nesikreipė dėl išlaikymo padidinimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė V. G. ir jos atstovas advokato padėjėjas Gediminas Pocius papildomai paaiškino, kad nepilnametis sūnus Laurynas yra septyniolikos metų, mokosi Aukuro gimnazijoje. Ieškovė samdo korepetitorius, nes vaikas svajoja būti gydytoju. 2012 m. atsakovas vaikui teikė 57,92 EUR išlaikymą, paskutinius tris mėnesiu teikė išlaikymą po 75 EUR; atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda tik pinigais. Ieškovė turi dar vieną keturių metų neįgalų sūnų, su kuriuo guli keturis kartus per metus ligoninėje, raidos centruose, taip pat vežioja vaiką penkis kartus per savaitę į procedūras, todėl negali dirbti ilgiau bei geriau apmokamo darbo. Šalių sūnus Laurynas sirgo inkstų nepakankamumu, turi paveldėtą trumparegystę, nešioja akinius, juos reikia keisti, nes keičiasi visi parametrai. Ieškovė gauna 130 EUR už vaiko neįgalumą bei 60 EUR už vaikus; turi trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui paimtas kreditas. Turi automobilį T. A.. Vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 500-600 EUR, bet ir taip riboja išlaidas. Vaiką padeda išlaikyti jos vyras S. G., su kuriuo gyvena 10 metų, o santuokoje 7 metus, vyro pajamos per mėnesį sudaro apie 2500 EUR. Su mokykla pagal „Erasmus“ programą Laurynas norėjo važiuoti į Prancūziją, bet šeima neturėjo lėšų jo išleisti. Vaikas dabar lanko kursus vairuotojo pažymėjimui gauti, vėl papildomos lėšos; vaikas lanko jaunimo organizaciją, yra savanoris, išrinktas klasės seniūnu. Ieškovė viena užaugino sūnų iki 17 metų, atsakovas per tuos metus nesirodė. Po paskutinio pasikalbėjimo su tėvu, vaikas nusprendė pasikeisti pavardę.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. J. bei jo atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas papildomai paaiškino, kad šeimoje taip pat gyvena ir neįgali atsakovo mama, kuriai yra būtina nuolatinė slauga ir priežiūra, dėl ko atsakovas negali susirasti dviejų darbų, nes dirbti dvejuose darbuose neleidžia atsakovo sveikatos būklė, būtinumas pasirūpinti neįgalios mamos priežiūra, nedidelės atsakovo gaunamos pajamos, dar vienas nepilnametis išlaikytinis. Atsakovas gyvenamojo būsto neturi, gyvena antrosios sutuoktinės asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, po tėvo mirties yra paveldėjęs jam priklausantį turtą. Jo mėnesinės pajamos su darbiniais santykiais sudaro 430 EUR, sutuoktinės pajamos yra 470 EUR; turi su dabartine sutuoktine 10 metų sūnų, bei sutuoktinė turi iš pirmos santuokos pilnametį vaiką, kuris dar mokosi, specialių poreikių vaikai neturi. Turi automobilį T. A., žemės sklypą. Gali sūnaus išlaikymui skirti apie 125 EUR per mėnesį. Nuo šių metų vasario mėnesio vaiko išlaikymui skiria po 75 EUR per mėnesį. Prižiūri neįgalią mamą, kuriai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis iki 2019 m. gegužės 23 d., mama gauna invalidumą bei pensiją - jos pajamos sudaro apie 500 EUR, ji registruota adresu Klevų 19, Girdvainiuose, Rietavo sav., bet gyvena atsakovo namuose; atsakovas taip pat buvo operuotas dėl onkologinės ligos, šiai dienai atsakovo darbingumas nėra apribotas. Atsakovas turi aukštesnįjį išsilavinimą, specialybę žemės ūkio techniko – mechaniko, tačiau pagal šią specialybę nedirbo, dirba vairuotojo pareigose. Bendros šeimos pajamos sudaro apie 900-1 000 EUR per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. G.. Šalių nepilnametis sūnus L. G. nuo 2002 metų gyvena su ieškove, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2002 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-602-04/2002 nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti savo nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 36,20 EUR (125 Lt) iki sūnaus pilnametystės. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašu L. J. pasikeitė pavardę į „G.“. Atsakovas moka sūnui išlaikymą po 36,20 EUR kas mėnesį. Ieškovė prašo nepilnamečiui sūnui priteistą išlaikymo sumą padidinti iki 250 EUR per mėnesį.

Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai arba (ir) vaiko poreikiams, teismas sprendžia, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, tai yra laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Teismas, vertindamas nepilnamečio L. G. išlaikymui skirtiną sumą, pažymi, kad L. G. šiuo metu yra 17 metų, berniukas auga, todėl atitinkamai didėja jo poreikiai, išlaidos maistui, drabužiams, higienos prekėms, ugdymui bei laisvalaikiui. Taip pat pažymėtina, kad 125 Lt suma vaiko išlaikymui buvo priteista teismo sprendimu 2002 metais, nuo išlaikymo sumos vaikui nustatymo praėjo 16 metų, kas suponuoja išvadą, jog per nurodytą laiką pasikeitė ekonominė padėtis valstybėje, smarkai kito kainos, vyko kiti ekonominiai procesai, sąlygoję didesnes išlaidas pragyvenimui nei buvo 2002 m., atitinkamai padidėjo sumos, skirtinos vaiko išlaikymui, todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, kad yra pagrindas padidinti nepilnamečiui L. G. priteistą išlaikymo sumą.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 250 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė detaliai pateikė vaiko išlaikymo poreikiams skirtų išlaidų paskaičiavimą, pagal kurį per mėnesį vaikui skiria apie 500 EUR, iš jų: aprangai – 70 EUR, maistui – 150 EUR, maitinimas mokykloje – 50 EUR, užklasinė veikla ir laisvalaikis – 40 EUR, mokykliniams reikmenims, kanceliarinėms prekėms – 10 EUR, komunaliniai patarnavimai ir paskola -100 EUR, kirpykla ir higienos prekės- 15 Eur; sporto salės abonementas – 10 Eur; mobiliojo ryšio paslaugos bei paimtas telefonas išsimokėtinai – 20 Eur; matematikos korepetitorius 80 Eur, teikė dalį tai patvirtinančių įrodymų (2 tomas, b.l. 3-20). Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina, kad šalių nepilnametis sūnus mokosi Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos antroje klasėje (1 tomas, b.l. 13). Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad L. G. turi sveikatos problemų, paveldėtą trumparegystę (2 tomas b.l. 4) bei yra plokščiapadis, jam reikalingi specialūs batai. Ieškovė turi kitą išlaikytinį - nepilnametį vaiką A. G., gimusį 2014 m. kovo 4 d., kuris lanko Klaipėdos lopšelį-darželį „Sakalėlis“, jam nustatytas įvairiapusis raidos sutrikimas (2 tomas, b.l. 16-17). Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų ir šalių teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, darytina išvada, kad gaunamų pajamų, t.y. 36,20 EUR (125 Lt) ar 75 EUR suma neužtikrina nepilnamečio L. G. minimalių poreikių patenkinimo ir jo išlaikymui per mėnesį turėtų būti skirta ne mažesnė, nei 500 EUR išlaikymo suma.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas nustato konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas nepilnamečio vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties nustatoma ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis vertinama, kaip minėta, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių. Nepilnametis L. G., gimęs 2001 m. liepos 1 d., turi sveikatos problemų – turi paveldėtą trumparegystę nešioja korekcinius akinius (1 tomas - b.l. 4); be to, dar jam diagnozuotas nutukimas, turi valgyti specialų maistą, jam būtina sportuoti; vaikui nustatyta plokščiapėdystė, jam reikalingi specialūs batai (b.l. 7). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ieškovė turi nuosavybės teise priklausantį šeimos turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui paimtas kreditas (1 tomas, b.l. 10-11); Valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo duomenimis ieškovė turi transporto priemonę T. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 9); ieškovė nuo 2018 m. sausio 1 d. dirba DNSB “Vėtrungė“, valytojos – kiemsargės pareigose 0,5 etato, jos darbinės pajamos sudaro 178 EUR (1 tomas, 12 l.). Ieškovė prieš septynerius metus sudariusi santuoką su S. G.. kurio mėnesinės darbinės pajamos sudaro 2 500 EUR per mėnesį. Ieškovė turi kitą nepilnametį vaiką A. G., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris lanko Klaipėdos lopšelį-darželį „Sakalėlis“, jam nustatytas įvairiapusis raidos sutrikimas (2 tomas, 16-17 l.); gauna 130 EUR už vaiko neįgalumą bei 60 EUR išmoką už vaikus. Atsakovas dirba UAB „Dovyngas“, jo mėnesio gaunamos pajamos 495 EUR (I tomas - b.l. 39-42); nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovas turi ½ žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), 6,7400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,5125 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,5500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1,8600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 tomas b.l. 48 - 58); taip pat turi transporto priemonę T. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 59); atsakovas prižiūri sergančią mamą A. J., kuri yra pensinio amžiaus bei jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis iki 2019-05-23, ji gyvena pas atsakovą (1 tomas - b.l. 35-38), turi sudaręs naują santuoką 2012 m. 05-12 su J. J.; turi dar vieną išlaikytinį E. J., gimusį (duomenys neskelbtini) (1 tomas - b.l. 34); atsakovo šeimoje auga dar vienas pilnametis A. M., kuris gimęs (duomenys neskelbtini); šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 900-1000 EUR.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovė viena augina nepilnametį šalių sūnų L. G., ieškovei tenka didžiausioji nepilnamečio sūnaus L. G. rūpinimosi našta. Teismų praktikoje priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atsakovas nurodo, jog jo nepilnamečio vaiko išlaikymui būtų reikalinga 125 EUR suma per mėnesį ir kurią jis galėtų sau leisti mokėti vaikui, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų bei įrodymų, kurie pagrįstų, jog vaikui išlaikyti pakanka mažesnė nei ieškovės nurodyta 250 EUR sumos neteikė, ieškovės pateiktų skaičiavimų iš esmės neginčijo ir/ar juos paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė apsiribodamas tik bendro pobūdžio paaiškinimais teismo posėdžio metu, kad ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui suma yra per didelė (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimu įrodinėja, kad jo turtinė padėtis ypač sudėtinga, kadangi jis turi vienintelį pajamų šaltinį – darbą UAB „Dovyngas“ vairuotojo pareigose, iš viso gauna apie 495 EUR; ir nurodo, kad jis turi išlaidų - mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos, moka išlaikymą Laurynui, dar turi vieną vaiką. Teismas atsakovo paaiškinimus apie jo turtinę padėtį vertina kritiškai. Bylos duomenimis atsakovas turi aukštesnįjį išsilavinimą, žemės ūkio techniko – mechaniko specialybę, dirba vairuotojo pareigose, atsakovo išsilavinimas bei įgyta specialybė, kuri teismo vertinimu yra paklausi, neabejotinai sudaro sąlygas jam rasti jo išsilavinimą bei specialybę atitinkantį geriau apmokamą darbą bei užmokestį už jį, sudarančias sąlygas pakankamai pilnai pasirūpinti visais savo išlaikytiniais atliekant savo, kaip tėvo pareigą, taip pat ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; bylos nagrinėjimo metu atsakovas neteikė duomenų bei įrodymų, kad nėra jokių galimybių jam gauti didesnes pajamas, kad jis ieškojo geriau apmokamo darbo tačiau jam buvo atsisakoma suteikti jį dėl objektyvių priežasčių. Teismas, įvertindamas atsakovo paaiškinimus daro išvadą, kad atsakovas nededa pakankamų pastangų tam, kad susirastų geriau apmokamą darbą ir lygia dalimi su jo sūnaus motina prisidėtų prie nepilnamečio L. G. išlaikymo. Bylos duomenimis atsakovas turi nekilnojamąjį turtą : ½ žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini); 6,7400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 0,5125 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 0,5500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 1,8600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (1 tomas b.l. 48 - 58); taip pat transporto priemonę T. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 59). Bylos duomenimis atsakovas laikotarpiui nuo 2016 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra sudaręs panaudos sutartį 6,38 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šios žemės vidutinė rinkos vertė 5 760 EUR. Šalių nepilnamečiui vaikui iki jo pilnametystės liko 11 mėnesių, įstatymas numato ir išlaikymą natūra, t.y. priteisiant vaikui nuosavybėn tam tikrą skolininko turtą; bylos duomenimis atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos, iš kurių būtų išlaikomas vaikas, tačiau atsakovas teikti išlaikymą vaikui turtu nepageidauja. Taigi byloje pateikti duomenys bei įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera, atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi nemažai nekilnojamojo turto. Įvertinus nurodytas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, turimus išlaikytinius, pateiktus duomenis bei įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas turi realias galimybes lygia dalimi su ieškove prisidėti prie jo nepilnamečiui sūnui būtinos išlaikymo sumos teikimo, taigi atsakovo mokėtina išlaikymo suma turėtų būti padidinta iki 250 EUR per mėnesį, atitinkamai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Esant nustatytoms aplinkybėms bei formuojamai teismų praktikai, teismas daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti 250 EUR išlaikymą šalių sūnui. Be to, atsakovas, būdamas darbingas asmuo, turi aktyviai veikti kad susirasti kitą (galbūt papildomą), geriau apmokamą darbą ir taip užtikrinti tiek savo, ypatingai - tiek savo vaiko būtinųjų poreikių patenkinimą. Pažymėtina, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Bylos duomenimis teismo vertinimu, atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas ir byloje esantys faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovas neturi pakankamai pajamų dėl objektyvių priežasčių. Atsakovo argumentai apie negalėjimą dirbti, gauti papildomų lėšų dėl sveikatos būklės vertintini kritiškai; teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad šiai dienai jo darbingumas nėra įstatymų nustatyta tvarka apribotas, bylos duomenimis atsakovas nėra pripažintas neįgalus; be to, atsakovas neteikė įrodymų, kad bandė susirasti geriau apmokamą darbą, kad bandė mokytis bei siekti įgyti kitokias/kitokią specialybę, padedančią gauti didesnes pajamas ir tokiu būdu prisidėti daugiau materialiai prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Teismo vertinimu, netinkamas tėvo pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas negali būti pateisinamas nuo tėvo valios priklausiančiais atvejais. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog atsakovas nepagrindė teiginio, kad negali teikti savo nepilnamečiui vaikui teismo 250 EUR išlaikymo periodinėmis išmokomis.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, įvertindamas taip pat ir nepilnamečio vaiko būtinus poreikius jo amžiui, šalių turtinę padėtį, taip pat ir šalių išlaikytinius, taip pat šalių bendravimą vaiko interesais, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo tenkinti ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 250 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2018 m. vasario 14 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu tokio dydžio išlaikymas šiuo metu atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise toliau lieka ieškovė V. G. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio l dalis). Byloje pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė turėjo 630 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl, patenkinus ieškinį visiškai, atsakovas turi atlyginti ieškovei 630 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jos prašymas tenkintinas visiškai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio valstybei yra atleista, todėl iš atsakovo priteistinas valstybei 77 EUR žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 10 punktas).

Atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1089-10052 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ieškinį patenkinus atsakovo turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pagal pateiktą 2018-06-19 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. 2018-06-19 Nr. NTP-7-3828, nepriteistinos.

Dėl baudos panaikinimo

Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi atsakovui A. J. skirta 50 EUR bauda už neatvykimą į 2018 m. gegužės 8 d. parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių, kai jo dalyvavimas paskirtame teismo posėdyje pripažintas būtinu.

Atsakovas prašo panaikinti paskirtą baudą, nes dėl ligos negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, taip pat nurodė, kad advokatas jo neinformavo apie įvyksiantį teismo posėdį.

Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi šalių dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu bei išaiškinta teismo teisė šalims be svarbių priežasčių neatvykus į teismo posėdį skirti baudą; ta pačia nutartimi, teismas skyrė parengiamąjį teismo posėdį 2018 m. gegužės 8 d. Teismo procesiniai dokumentai įteikti atsakovo atstovui advokatui Laimonui Straukai.

Atsakovas į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį 2018 m. gegužės 8 d. neatvyko, duomenų bei įrodymų apie neatvykimo priežastis nepateikė, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, dėl nurodytos priežasties parengiamasis teismo posėdis nepradėtas, todėl daroma išvada, kad atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be svarbos priežasties.

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių (CPK 246 straipsnio 3 dalis).

2018 m. gegužės 8 d. parengiamasis teismo posėdis nepradėtas neatvykus atsakovui A. J., kurio dalyvavimas paskirtuose teismo posėdžiuose pripažintas būtinu. Teismas pažymi, jog nors atsakovas savo prašymą dėl baudos panaikinimo grindžia aplinkybe, jog teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl ligos ir advokato neinformavimo, tačiau teismui nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų; kitų duomenų bei aplinkybių, kurios būtų pagrindas panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą, atsakovas nenurodo ir nepateikia tokias aplinkybes galinčių pagrįsti įrodymų. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog nėra pagrindo panaikinti atsakovui A. J. paskirtą baudą, todėl prašymas netenkintinas.

Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2002 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-602-04/2002 nepilnamečiui vaikui L. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečio vaiko L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti V. G. tvarkyti nepilnamečio sūnaus L. G. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei V. G. iš atsakovo A. J. 630 EUR (šešis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. J. 77 EUR (septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.