- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-10
- Bylos Nr.
- 1-303-269/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56589-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Kaltinamasis
- N. V.
- Civilinis ieškovas
- A. M.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
nukentėjusiajai, civilinei ieškovei A. M. ir jo įgaliotai atstovei advokatei Annai Grinevič,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, Lietuvos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) k., Jiezno sen., Prienų r., išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2016-12-04 apie 22.25 val., Vilniaus r., Nemenčinės sen., Nemenčinė, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, konflikto metu smurtavo prieš savo buvusią sugyventinę A. M., kumščiais ir delnais sudavė A. M. į galvą, veidą, krūtinę. Po to sugriebęs rankomis A. M. už plaukų ir lenkdamas šios galvą žemyn, ne mažiau kaip 2 kartus dešinės kojos keliu įspyrė nukentėjusiajai į veidą, taip pat sugriebęs A. M. už rankų šias stipriai spaudė, tokiu būdu ne mažiau kaip 11 trauminių poveikių padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas pakaušyje, kairės ausies kaušelyje, kaktoje, kairės akies viršutiniame voke, kairiame žande, dilbiuose, plaštakose, odos nubrozdinimus nosies dešinėje šnervėje, dešinėje alkūnėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.56, 61-62).
K. N. V. (toliau-kaltinamasis) teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo prisipažino. Parodė, kad 2016-12-04 apie 15 val. atvažiavo pas A. M., kuri buvo jo sugyventinė, tai yra jo dukros A., kuriai 1 mėnuo, mama. Su A. M. pradėjo gyventi nuo 2015 m. birželio mėnesio ir gyveno iki 2016 m. rugsėjo mėnesio, kaip tik per tą laiką gimė dukra. Išsiskyrė su A. dėl šios neištikimybės. Atvykus 2016-12-04 jis norėjo susitaikyti su ja. Jie pavartojo alkoholio ir jis apie 21 val. nuėjo miegoti. Kol miegojo A. M. pamatė jo telefone kitos moters žinutes, todėl jo puolė, o jis turėjo gintis. Jis susistumdė, iš pykčio nesusivaldęs rankų kumščiais ir delnais pradėjo smūgiuoti A. M. per veidą ir galvą. Tikrai neskaičiavo kiek sudavė smūgių, bet galėjo būti kaip nurodyta kaltinamajame akte. Dėl savo poelgio gailisi, kad nesusivaldė, pasikarščiavo, tikrai negalvojo, kad jo sugrįžimas pasibaigs baudžiamąja byla, bus uždarytas į areštinę. Mato ir suprato, kad gyvenimo susieti su A. M. nepavyks, jeigu ši norės, o jis ir be šios noro siųs pinigus dukros išlaikymui, bet su A. ateities daugiau nesies. Neneigia, jog padarė nukentėjusiajai žalą. Sutinka atlyginti jai 500 eurų. Tačiau neturi pinigų, nes turi tris vaikus, dirba tik 0,5 etato ir gauna 200 eurų. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą (b.l. 57-58, 63-64, 123-124).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
2016-12-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-osios kuopos vyr. patrulio M. L. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad policiją kvietė A. M., nes šios buvęs sugyventinis N. V. atvykęs pas ją pradėjo konfliktuoti ir paskui sumušė. Smurtą patyrusi A. M. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiais rankomis į galvą, spyriais į kūną. Taip pat tarnybiniame pranešime užfiksuoti sužalojimai ant veido (b.l. 9-10).
2016-12-05 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Nemenčinė, Vilniaus r. (b.l. 13-15).
Asmens blaivumo testu Nr. 22369, iš kurio matyti, kad 2016-12-05 1.02 val. N. V. organizme buvo 1,21 promilės alkoholio (b.l. 48).
Nukentėjusiosios (toliau-nukentėjusioji) A. M. parodymais, kad 2016-12-04 apie 15 val., pas ją į namus atvažiavo jos buvęs sugyventinis N. V., kuris norėjo aplankyti dukrą ir su ja susitaikyti. Ji su N. V. kartu gyveno apie 1,5 metų, prieš du mėnesius išsiskyrė. Prieš mėnesį iki gimdymo išsiskyrė dėl šeimyninių nesutarimų. Namuose jie pavalgė, išgėrė, o vakare apie 21.30 val., kai jai suskambo telefonas, N. V. pradėjo jai pavydėti, priekaištauti, kad ji ieško kitų vaikinų. Supykęs pagriebė telefoną Samsung ir šį sudaužė. Tada pasakė, kad ji ramybės neturės, kol užaugs jų vaikas. Po to kai ji buvo kambaryje prie lovytės, sugriebė ją už plaukų ir pradėjo daužyti jai per veidą rankomis, kumščiu. Kelis kartus su kojos keliu įspyrė į galvą. Kiek jai kartų sudavė, nepamena, gal kokius 10-20 kartų. Ji gindamasi apdraskė šiam veidą, tada jos tėtis I. M. paskambino numeriu 112. Kai buvęs sugyventinis išgirdo, kad iškviesta policija, apsirengė ir išvažiavo. Kadangi buvo sumušta, patyrė fizinį skausmą, dėl to prašo priteisti jai 2500 eurų neturtinės žalos. Kaltinamais net jos neatsiprašė. Nesutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b.l. 17-18, 24-25, 120, 125-126).
Savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu A. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 27-33).
2016-12-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G3731/2016(01), kurioje nurodyta, kad A. M. padarytos poodinės kraujosruvas pakaušyje, kairės ausies kaušelyje, kaktoje, kairės akies viršutiniame voke, kairiame žande, dilbiuose, plaštakose, odos nubrozdinimai nosies dešinėje šnervėje, dešinėje alkūnėje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-12-04). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Morfologinių požymių nurodančių į skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolika trauminių poveikių (b.l. 21-22).
Liudytojo I. M. (I. M.) parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Nemenčinė, Vilniaus r. Šiame bute be jo gyvena jo dukra A. M. su savo vaikais, sūnumi D., kuriam 9 metai ir dukra A., kuriai 7 mėnesiai. D. A. dukra A. susilaukė nuo N. V., su kuriuo gyveno šiuose namuose. N. V. buvo palikęs jo dukrą ir įvykio dieną, tai yra 2016-12-04 atvažiavo su automobiliu taikytis, norėdamas toliau kartu gyventi su jo dukra ir savo dukterimi. Atsimena, kad kažkiek išgėrė alkoholio ir jis nuėjo į savo kambarį, ilsėtis. Jau vakare, tai gali būti po 22.00 val., jis išgirdo triukšmą iš virtuvės, kur dukra šaukė, kad kviestų policiją, verkė. Jis išėjo iš savo kambario ir virtuvėje pamatė, kad ant grindų sėdėjo jo dukra A. M., o N. V. būdamas priešais, ranka smūgiuoja dukrai per galvą. Jam pasirodė, kad vyras rankoje turi mobilų telefoną ir šiuo smūgiuoja, smūgių buvo ne mažiau kaip 4, vienas po kito. Jis tai pamatęs puolė prie šių ir rankomis nustūmė N. V. į šalį. Pradėjo skambinti į policiją, o N. V., kuris buvo pakankamai apsvaigęs nuo alkoholio, pabėgo. Po šito įvykio, kiek matė, N. V. apie tris kartus buvo atvažiavęs pas dukrą, galimai norėjo taikytis ar pasimatyti su jo dukra. Kiek žino, duktė A. N. savo sugyventinei neatleido. Kai N. V. gyveno su jais, šis jį 2 kartus buvo sumušęs, bet jis atleido, nekvietė policijos. N. V. kai išgeria, būna agresyvus (b.l. 44-45).
Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 1, 9-12).
Teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis smurtinio pobūdžio veiksmais tyčia sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme išsamiai ir nuosekliai parodė kaip, prie kokių aplinkybių ji nukentėjo nuo kaltinamo N. V.. Nukentėjusioji savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Be to, nukentėjusiosios parodymai iš esmės sutampa su teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis. Nukentėjusios parodymus netiesiogiai patvirtina ir konflikto vietoje buvęs liudytojas I. M., kuris parodė, kad matė konfliktą tarp nukentėjusios ir kaltinamojo, iškvietė policiją. Nukentėjusios, nurodyto liudytojo parodymai esmėje sutampa, papildo vieni kitus. Aptarti nukentėjusiosios, kaltinamojo, liudytojo parodymai, procesinių veiksmų protokoluose, teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad N. V. konflikto su nukentėjusiąja metu kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sudavė smūgius nukentėjusiajai, dėl ko nukentėjusioji A. M. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip tyčia smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 punkte numatyta, kad artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamasis N. V. ir nukentėjusioji A. M. praeityje gyveno kartu, turi bendrą dukrą, tačiau įvykio metu (2016-12-04), jau gyveno atskirai, jų nesiejo artimi santykiai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą pripažinti, kad nukentėjusiąją A. M. ir kaltinamąjį N. V. praeityje siejo partnerystės santykiai. Kitaip tariant jie nepatenka į artimos aplinkos sąvoką kaip ji apibrėžiama Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme. Aptartas teisinis reguliavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro teisinį pagrindą pripažinti, kad baudžiamasis procesas N. V. atžvilgiu pradėtas teisėtai, o jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padarius nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teisminio nagrinėjimo metu kandidatė į laiduotojus kaltinamojo motina liudytoja R. V. pateikė 2017-10-18 prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodė, kad N. V. – jos sūnus, gyvena nuo jos gal 50 km atstumu. Savaitgaliais atvažiuoja, kasdien susiskambina, labai rūpinasi jos sveikatą. Sūnus darbštus, pareigingas, pasitiki juo. Sūnus eina į gerąją pusę ir gailisi dėl to, ką padarė, dirba kažkiek prisideda prie dukros išlaikymo. Ji materialiai nepadeda išlaikyti jam dukros, nes nukentėjusioji pareiškė, kad nenori jų matyti. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: asmuo pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi įstatymo nustatyta, kad privalo būti minėtų aplinkybių visuma.
Nors kaltinamasis, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, teismo posėdyje jis parodė, kad neturtinės žalos 500 Eur dalį jis galėtų atlyginti per 5 mėnesius, mokant kiekvieną mėnesį po 100 Eur, t.y. jis įsipareigojo nukentėjusiajai atlyginti minėtos žalos dalį. Iš kaltinamojo nukentėjusioji prašo priteisti 2500 eurų neturtinės žalos. Kaltinamasis neturi turto ir pakankamai pajamų, kad galėtų visiškai atlyginti padarytą žalą. Be to, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą, nes teismo posėdžio metu jis nesutinka su prašoma priteisti žalos suma. Prašymas dėl verto pasitikėjimo R. V. laidavimo netenkintinas, nes nėra pagrindo, kad kaltinamasis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą ir nedarys naujų nusikaltimų, nes jis baustas administracine tvarka ir jo kiekvieno mėnesio 200 Eur uždarbis kaip jis parodė negarantuoja, kad įsipareigojimas bus įvykdytas, todėl nėra vienos įstatymo nustatytos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kad jis visiškai atlygins nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas mano, kad nėra ir pagrindo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (b.l. 114-130).
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo kaltės formą – tiesioginė tyčia nusikalstamos veikos pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, todėl esant po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, jam skirtina sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimas, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina 1/3 dalimi, skiriant teismo įpareigojimą ir draudimus (b.l. 66-77, 105-130).
Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas išbūtas sulaikymo laikas nuo 2016-12-04 iki 2016-12-05 (b.l. 49, 51).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (b.l. 52).
Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Pagal formuojamą teismų praktiką asmenims, patyrusiems tyčinius nežymius sveikatos sutrikdymus priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai yra nuo 200 eurų iki 1000 eurų (kasacinės nutartys 2K-507-788/2015; 2K-494-677/2015; VAT nutartys Nr. 1A-206-870/2016; 1A-22-211/2017; 1A-85-626/2017; 1A-583-843/2016). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, kuris lėmė ir dvasines kančias. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji negalėjo pilnavertiškai atlikti kasdieninių darbų, buvo apsunkintas darbo funkcijų atlikimas, rūpinimasis nepilnamete dukra be pasirodymas viešoje vietoje Teismas pažymi ir tai, kad A. M. nukentėjo nuo savo dukros tėvo, kas dar labiau sustiprina neigiamus nukentėjusios išgyvenimus. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Jau buvo minėta, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis teismo posėdyje parodė, kad dirba 0.5 etatų ir negauna reguliarių pajamų, bet jokių patvirtinančių įrodymų nepateikė teismui, turi pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje nusistovėjusią žalos dydžio nustatymo praktiką, nukentėjusiajai priteistina neturtinės žalos suma mažintina iki 600 eurų. Kitoje dalyje nukentėjusios ieškinys atmestintinas (b.l. 34-36, 40).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais,
nusprendė:
N. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu nuo jos atlikimo pradžios, įsipareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei atlyginti nukentėjusiai 600 Eur neturtinę žalą, uždraudžiant lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai ir turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus bei vartoti alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti 1/3, t. y. iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo, bausmės vykdymo laikotarpiu nuo jos atlikimo pradžios, įsipareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei atlyginti nukentėjusiai 600 Eur neturtinę žalą, uždraudžiant lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai ir turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus bei vartoti alkoholinius gėrimus.
Nukentėjusios civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš N. V. A. M. naudai 600 (šešių šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.