- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-47-368/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10405-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- M. P., A. P.
- Atsakovas
- A. G., K. S.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų M. P. ir A. P. ieškinį atsakovams A. G. ir K. S. dėl nuotolių atlyginimo (įmokėto avanso grąžinimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų A. G. ir K. S. 34 500 Eur skolą (sumokėtą avansą) ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai A. G. ir K. S. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
3. Ieškovai M. P. ir A. P. 2024 m. lapkričio 11 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pagal 34 500 Eur arešto mastą atitinkantį, atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą: 349/1004 dalį žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią atsakovui K. S., ir 29/251 dalį žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią atsakovui A. G.
4. Nurodė, kad atsakovai pardavinėja pastatą ir žemės sklypo dalį. Atsakovo K. S. visas nekilnojamas turtas yra areštuotas, o atsakovo A. G. nekilnojamas turtas yra areštuotas už 110 000 Eur. Išrašai iš elektroninių varžytinių portalų patvirtina apie aukcionus atsakovų kilnojamam ir nekilnojamam turtui parduoti. Atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. e2-10449-1224/2024, kurioje vyksta atsakovų ginčas su kitais nekilnojamojo turto pirkėjais dėl netesybų (delspinigių) priteisimo, yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 10 000 Eur reikalavimui užtikrinti. Mano, jog pateikti duomenis patvirtina, kad atsakovų finansinė būklė yra sunki, turtas suvaržytas ir tai savaime sukuria riziką, kad būsimas teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Nesąžiningus atsakovų veiksmus pagrindžia tai, kad atsakovai vienašališkai parduodamo žemės sklypo plotą sumažino nuo 7 iki 5 arų ir parduodamo nekilnojamojo turto nuosavybės formą pakeitė iš asmeninės į bendrą dalinę. Savivaldybės raštas patvirtina, kad ginčo objekto statybai buvo išduotas leidimas, kaip ūkinio pastato statybai, tai reiškia, kad ir statybos darbus atsakovai vykdė neteisėtai. Situacija, kai atsakovai per sutartyje numatytą laikotarpį nepardavė ieškovams sutartyje pagal požymius ir apimtis numatyto turto, vengia grąžinti įmokėtą avansą, vienareikšmiškai vertintina kaip nesąžininga. Atsakovai neveikia nesąžiningai, nuo pat pradžių sąmoningai klaidino ieškovus, nors tikrai kaip vystantys nekilnojamojo turto pardavimų verslą asmenys turėjo žinoti bei žinojo, kad numatytu sutartyje terminu nesuspės pasirašyti pagrindinės sutarties. Atsakovai nuslėpė apie savo neįvykdytus finansinius įsipareigojimus, bei suvaržytą areštais turtą. Mano, jog šios aplinkybės kartu su kitais nesąžiningais atsakovų veiksmais kelia pagrįstą nugąstavimą, kad atsakovai bandys išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Atkreipia dėmesį, kad atsakovai turi neįvykdytų prievolių tretiesiems asmenims, atsakovų turtas yra suvaržytas ir perleidžiamas, kas savaime kelia riziką sprendimui įvykdyti. Atsakovai 2024 m. rugpjūčio 19 d. perleido dalį vienbučio ginčo pastato, todėl ieškovai nerimauja, kad kol byla bus išnagrinėta, galimo teismo sprendimo priverstiniam įvykdymui turto gali nebelikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi teismas atmetė ieškovų M. P. ir A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Teismas vertino, kad ieškovų pareikštas reikalavimas yra preliminariai pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovų galimas nesąžiningas elgesys santykiuose, dėl kurių tarp šalių nagrinėjamas teisminis ginčas, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovų veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), kad būtų apsunkintas ieškovams tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Akcentavo, jog faktinės aplinkybės, kad atsakovai negrąžina ieškovams avanso yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau nėra pakankamas pagrindas spręsti apie ginčo šalies nesąžiningumą, lemiantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vertino, jog aplinkybė, kad atsakovai žino apie prievolę ieškovams, tačiau jos nevykdo ir ją ginčija, nesudaro pagrindo spręsti apie šių asmenų nesąžiningus ketinimus išvengti tokios prievolės vykdymo, nes prievolės nevykdymas gali būti nulemtas įvairių, nebūtinai su asmens nesąžiningumu susijusių, priežasčių.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog atsakovų turtas yra areštuotas kitoje civilinėje byloje, buvo vertinta Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, kurioje konstatuota, kad ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovams priklausančiam turtui taikytus apribojimus savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovai yra nesąžiningi. Vertino, jog aplinkybė, kad tam tikras atsakovų turtas parduodamas varžytynėse, reiškia priverstinį skolų išieškojimą, o ne atsakovų bandymus nuslėpti turtą, išvengti galimai ieškovams palankaus sprendimo vykdymo ateityje.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai pardavinėdami namą (duomenys neskelbtini), siekia nuslėpti turtą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovai pardavę namą gaus už tai pinigus, taigi pasikeis tik turimo turto forma, bet pats turtas nebus prarastas. Akcentavo, kad civilinės bylos iškėlimas savaime nėra pagrindas, bet kokius disponavimo nekilnojamuoju turtu veiksmus vertinti kaip nesąžiningus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, todėl ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovai M. P. ir A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, areštuojant pagal 34 500 Eur arešto mastą atitinkantį, atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą: 01004 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Aktualu, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl 34 500 Eur suma yra pakankamai didelė.
10.2. Nesutinka su teismo vertinimu, kad nėra duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, ir kad atsakovai neatlieka ar ir realiai neketina atlikti veiksmų, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti). Pažymi, kad teismas padarė išvadas, netinkamai įvertinęs ieškovų pateiktus įrodymus.
10.3. Pažymi, kad nesąžiningus atsakovų veiksmus pagrindžia pateiktų duomenų bei įrodymų visuma, tai, kad 1) vienašališkas parduodamo žemės sklypo ploto sumažinimas nuo 7 iki 5 arų; 2) vienašališkas parduodamo nekilnojamojo turto nuosavybės formos pagal sutartį pakeitimas iš asmeninės į bendrą dalinę; 3) savivaldybės raštas patvirtina, kad ginčo objekto statybai buvo išduotas leidimas, kaip ūkinio pastato statybai, tai reiškia, kad ir statybos darbus atsakovai vykdė neteisėtai (pažeisdami įstatymo numatytą tvarką); 4) teismų praktikoje visi skolininko nuslėpti nuo kreditoriaus veiksmai ir aplinkybės įtakojusios turimo turto suvaržymus prieš vykdant sandorį vertinamos kaip nesąžiningi veiksmai kreditoriaus, o šiuo atžvilgiu ieškovų atžvilgiu; 5) situacija, kai atsakovai per sutartyje numatytą laikotarpį nepardavė ieškovams sutartyje pagal požymius ir apimtis numatyto turto, vengia grąžinti įmokėtą avansą, vertinami kaip nesąžiningi; atsakovai ieškovų pinigais finansavo statybą, nors pagal statybos dokumentus matė ir žinojo, kad nesugebės parduoti ieškovams sutarto objekto.
10.4. Atsakovai neveikia nesąžiningai, statybos metu jie nuslėpė, kad ieškovams skirtas pastatas įteisintas kaip ūkinis pastatas, kad pardavimo metu jis nebus atskiras turtinis vienetas, kad pirminį aptartą žemės sklypą jie du kartus formuos iš naujo ir galiausiai šis sumažės savo dydžiu. Atsakovai nuslėpė apie savo neįvykdytus finansinius įsipareigojimus, bei suvaržytą areštais turtą. Mano, kad pagal numatytą Sutartyje įsipareigojimą, bei įstatymo numatytus terminus šioms procedūroms atlikti (įteisinti), suspėti pasirašyti pagrindinę nekilnojamojo turto pardavimo sutartį buvo neįmanoma. Vertina, kad tai visumoje su kitais nesąžiningais atsakovų veiksmais kelia pagrįstą nugąstavimą, kad šie bandys išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovai turi neįvykdytas prievolių tretiesiems asmenims ir jų turtas yra suvaržytas bei perleidžiamas, kas savaime kelia riziką sprendimo įvykdymui. Pavyzdžiui, 2024 m. rugpjūčio 19 d. buvo perleista dalis vienbučio ginčo pastato, tačiau buvo atsiskaityta tik su vienu iš kreditorių – antstoliu, kuris buvo uždėjęs areštą ant parduodamo turto su sąlygą, kad turtas gali būti parduotas tik atsiskaičius su kreditoriumi (antstoliu). Prašomo areštuoti turto vertė neviršija 25 000 Eur. Teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino įrodymų dėl turto perleidimo, jo mažėjimo ir pardavinėjimo. Yra įsitikinę, kad paminėtų aplinkybių visetas suponuoja grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo galimybę.
Atsiliepimas
11. Atsakovai A. G. ir K. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovų M. P. ir A. P. atskirąjį skundą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas pagrįstai nurodė, jog pagal naujai formuojamą teismų praktika, vien tik ieškinio suma, pati savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11.2. Atsakovai verčiasi individualių gyvenamųjų namų projektų vystymu – stato gyvenamuosius namus ir juos parduoda. Ieškovams nepagrįstai atsisakius iš atsakovų pirkti namą ir žemės sklypą, atsakovai buvo priverstas ieškoti kitų pirkėjų, todėl 2022 m. rugsėjo 16 d. buvo įkeltas skelbimas dėl 125 kv. m. namo (duomenys neskelbtini) pardavimo į (duomenys neskelbtini) puslapį, tačiau namas nėra parduotas. Pažymi, tai, kad namas pardavinėjamas viešai nuo 2022 m. rugsėjo mėn. per (duomenys neskelbtini) brokerį, neturi nieko bendra su ketinimu paslėpti ar apsunkinti minėti turtą. Atsakovai neatlieka jokių nesąžiningų veiksmų, dėl kurių būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11.3. Pažymi, kad dėl ieškovų teiginių, jog vyksta kita civilinė byla bei, kad tam tikras atsakovų turtas yra parduodamas varžytinėse, jau buvo pasisakyta Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, kuria buvo atmestas ieškovų skundas, todėl dėl šių aplinkybių atsakovai pakartotinai nebepasisako.
11.4. Apibendrina, jog ieškovai ir su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, kurie patvirtintų atsakovų nesąžiningumą, t. y. jog atsakovai ketina paslėpti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai, todėl ieškovų prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
13. Ieškovai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – VĮ Registrų centras išrašą apie atsakovo A. G. deklaruotą išvykimą į užsienio valstybę 2022 m. sausio 20 d. Atsakovai kartus su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – duomenis apie skelbimo dėl nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpinimą 2022 m. (duomenys neskelbtini) svetainėje ir skelbimas dėl šio nekilnojamojo turto pardavimo.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tai, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi byloje tuo metu esamais įrodymais ir šalys iki teismui priimant skundžiamą nutartį turėjo galimybę pateikti įrodymus, kuriuos pateikė apeliacinės instancijos teismui kartu su procesiniais dokumentais, ir priežasčių, kodėl jų pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, nenurodė, be to pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, atsisako priimti šalių pateiktus naujus įrodymus.
Dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju ieškovai atskiruoju nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovai neįrodė atsakovų nesąžiningumo.
Dėl grėsmės galbūt atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui
17. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
18. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie priešingos šalies (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar galimus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2-933/2025).
19. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais galėtų būti siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-962-912/2022).
20. Ieškovai atskirajame skunde teigia, kad atsakovų nesąžiningumą pagrindžia jų veiksmai: vienašališkas parduodamo žemės sklypo ploto sumažinimas nuo 7 iki 5 arų; vienašališkas parduodamo nekilnojamojo turto nuosavybės formos pagal sutartį pakeitimas iš asmeninės į bendrą dalinę; aplinkybė, jog statybos darbus atsakovai vykdė neteisėtai (pažeisdami įstatymo numatytą tvarką); jog atsakovai per sutartyje numatytą terminą nepardavė ieškovams sutartyje numatyto turto, vengia grąžinti įmokėtą avansą; nuslėpė nuo ieškovų apie savo neįvykdytus finansinius įsipareigojimus, bei suvaržytą areštais turtą.
21. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepreziumuojamas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
22. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovų naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).
23. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovų galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose dėl prievolių, o atsakovų atlikti, atliekami ar realiai ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), jog būtų apsunkintas ieškovams tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1155-1120/2022).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų nurodomos aplinkybės dėl atsakovų veiksmų vykdant sutartinius įsipareigojimus, vengimas įvykdyti prievolę grąžinti ieškovams sumokėtą avansą, dėl kurios galimo nevykdymo ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, neįrodo realaus atsakovų suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad aplinkybės dėl atsakovų veiksmų susijusių su sutarties vykdymu yra nustatytinos ir vertintinos ginčą išnagrinėjus iš esmės.
25. Apeliaciniame skunde, kaip ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai akcentuoja, kad atsakovų turtas yra areštuotas kitoje byloje ir tai įrodo jų nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad aplinkybė dėl atsakovų areštuoto turto kitoje civilinėje byloje, buvo įvertinta nagrinėjamoje byloje priimtoje Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. e2S-455-372/2024), kurioje nurodyta, jog ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovai yra nesąžiningi.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovams priklausantis turtas parduodamas antstolio paskelbtose varžytinėse, reiškia priverstinį skolų išieškojimą, o ne atsakovų bandymą nuslėpti turtą ir išvengti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymo ateityje. Pažymėtina, kad pateikti duomenys, jog atsakovai pardavinėja namą (duomenys neskelbtini), nesant kitokių įrodymų, savaime neįrodo, kad atsakovai tokiu būdu siekia nuslėpti turtą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovai pardavę namą, gaus pinigines lėšas, tokiu būdu pasikeis tik turimo turto forma, bet pats turtas nebus prarastas. Pažymėtina, kad ieškovų nurodyta aplinkybė, jog atsakovas A. G. nuo 2022 metų išvykęs gyventi į užsienio valstybę, niekaip nepagrindžia atsakovų nesąžiningumo.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad duomenų apie atsakovų veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, t. y. apie atsakovų nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, ieškovai nepateikė. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo (ieškovo) valios (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-71/2012).
28. Ieškovai taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog pareikštų reikalavimų suma yra didelė. Kaip minėta, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei sunki asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Be to, turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovų nesąžiningais pripažintų veiksmų, bet ne dėl to, kad atsakovai neturi pakankamai nekilnojamojo turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti, todėl ieškinio sumos dydis ir atsakovų realus pajėgumas įvykdyti būsimą galbūt ieškovams palankų teismo sprendimą nesudaro pagrindo taikyti turto areštą. Pažymėtina, kad finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Atsižvelgus į tai, ieškovų argumentai dėl atsakovų finansinės padėties ir didelės ieškinio sumos nėra aktualūs, nes nenustatyta atsakovų atliktų nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertino ieškovų pateiktus įrodymus ir prašyme nurodytas aplinkybes reikšmingas sprendžiant dėl šių priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu pagrįstumo.
30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovai neįrodė atsakovų nesąžiningumo ir kad egzistuoja reali grėsmė būsimo ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad ieškovai neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui atsakovų atžvilgiu.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pakeisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.