Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16057-1094/2024 pagal ieškovų M. P. ir A. P. ieškinį atsakovams A. G. ir K. S. dėl sumokėto avanso grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. M. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. G. ir K. S. dėl sumokėto avanso grąžinimo, teismo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 34500,00 Eur skolos (sumokėto avanso) bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovų (apeliantų) atskirasis skundas netenkintinas.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl ieškovų (apeliantų) atskirojo skundo argumentų

11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios normos pagrindu teismas, preliminariai įvertinęs reikalavimą pagal ieškinio turinį ir ieškovo pateiktą medžiagą, sprendžia, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės realiai būti įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių.

12. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).

13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovai pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas. Dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų byloje ginčo nėra, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovų ieškiniu bei jo priedais, neturi pagrindo tokiomis teismo išvadomis abejoti.

15. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovams palankus sprendimas, būtina nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovai nepagrindė antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

17. Atskirajame skunde ieškovai akcentuoja, jog grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui patvirtina jų nurodytas nesąžiningas atsakovų elgesys – atsakovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, vengimas bendrauti po neįvykdytų įsipareigojimų, nekonkretumas ir neatsakinėjimas į pareikštas pretenzijas, apgaulingi įsipareigojimai (pažadai dėl būsimo sandorio turto esminių požymių), vengimas grąžinti sumokėtą avansą, atsiradę areštai atsakovams priklausančiam nekilnojamajam turtui. Be to, atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl 34500,00 Eur dydžio suma yra pakankamai didelė ir ženkli piniginė suma jų atžvilgiu. Prašyme dėl papildomų įrodymų ieškovai akcentuoja, kad atsakovai nevykdo ne tik anksčiau atsiradusios finansinės prievolės atsiskaityti, bet ir naujai atsiradusių įsipareigojimų ar finansinių prievolių, tai patvirtina teikiami įrodymai apie atsakovų turtui taikytą areštą.

18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).

19. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovai turėtų kokių nors nesąžiningų ketinimų paslėpti, perleisti ar įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Ieškovų nurodytos aplinkybės (sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, vengimas bendrauti, nekonkretumas, apgaulingi įsipareigojimai, vengimas grąžinti sumokėtą avansą) bei pateikti rašytiniai įrodymai (apie atsakovams bei kitiems, byloje nedalyvaujantiems asmenims, priklausančiam turtui taikytus apribojimus) savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovai yra nesąžiningi. Ieškovams neįrodžius atsakovų nesąžiningumo, ieškinio suma negali būti savarankišku pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

21. Ieškovai taip pat akcentuoja, kad atsakovai šioje byloje neteikia jokių atsiliepimų, nekontaktuoja su ieškovais, t.y. jų elgesys pagal požymius atitinka pasyvų bylos vilkinimą, siekiant išvengti finansinės prievolės vykdymo, ar galimai sukurti sąlygas, kad toks prievolė įvykdymas, t.y. teismo sprendimo įvykdymas, taptų neįmanomu (pvz. pardavus turtą).

22. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui K. S. procesinių dokumentų įteikti nepavykus 2024-08-22 paskelbtas teismo pranešimas „Dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu“; atsakovas A. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškovų ieškiniu bei jo reikalavimais visiškai nesutinka.

23. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, ieškovų atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovai nepateikė svarių argumentų, kurie pagrįstų jų nurodytas aplinkybes dėl atsakovų nesąžiningumo, nukreipto būtent į būsimo galbūt palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Ieškovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų objektyvų būtinumą jau šioje proceso stadijoje taikyti atsakovų turto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, todėl konstatuotina, jog ieškovai neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų (ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui), laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.

24. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Dėl šių argumentų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.