Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Gintaro Žičkaus apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams, paskiriant įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, šį įpareigojimą vykdant visą laisvės apribojimo laikotarpį.

Iš A. S. priteista pagal 2014 m. vasario mėnesio susitarimą Nr. (6.15)-2 su valstybine mokesčių inspekcija 245 000 Lt (du šimtus keturiasdešimt penkis litus) valstybei turtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš A. S. 58,61 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 61 centas) proceso išlaidų Telšių rajono apylinkės teismui.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti galioti laikiną apribojimą A. S. nuosavybės teisėms į jo 2011-07-20 kratos metu paimtas pinigines lėšas 156 530 Lt, kurios 2011-07-21 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervestos į FNTT prie LR VRM depozitinę sąskaitą, turto – pinginių lėšų saugotoju paskirta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR VRM, leidžiant šias lėšas panaudoti tik atsiskaitant su valstybe, tenkinant šiuo nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą atlyginti turtinę žalą valstybei.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-07-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), bei kituose Lietuvos Respublikos miestuose neteisėtu būdu – neįregistravęs veiklos, neįsigijęs verslo liudijimo, vykdė individualią veiklą, nurodytą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr.IX-1007) 2 straipsnio 7 dalyje, kad „individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstini laikotarpį“, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr.IX-1007) 35 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualių veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 (2007 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. VA-53 redakcija) patvirtintų „Nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintų „Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ reikalavimus, versliškai, stambiu mastu vertėsi ūkine – komercine veikla, t. y., turėdamas tikslą parduoti gėles ir jų priedus ir taip gauti pajamų, sistemingai iš Olandijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo gėles ir jų priedus, samdė gėlių pardavimui fizinius asmenis: B. S.-L., I. U., V. K., T. R., kurie mokėjo A. S. nuomą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. S. priklausantį automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiais automobiliais A. S. jiems pateiktas gėles ir jų priedus išvežiodavo ir parduodavo pirkėjams, esantiems Kuršėnų, Joniškio, Žagarės, Akmenės, Viekšnių, Mažeikių, Laukuvos, Šilalės, Šilutės, Priekulės, Kretingos ir kituose Lietuvos Respublikos miestuose, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-07-20 A. S. vykdė tęstinę neteisėtą individualią veiklą ir iš šios veiklos per samdytus fizinius asmenis B. S.-L., I. U., V. K., T. R. už jų realizuotą produkciją ir už automobilių nuomą gavo 1.184.585,35 Lt pajamų, kurių nedeklaravo ir nuo kurių neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio nuo individualios veiklos pajamų, gyventojų pajamų mokesčio nuo prekeiviams išmokėto atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla A. S. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 327 straipsnio 2 punktas).

Skundžiamu nuosprendžiu neginčijamai nustatyta, kad A. S. versliškai ir stambiu mastu vertėsi ūkine-komercine veikla neturėdamas leidimo šiai veiklai, t. y. neįregistravęs veiklos, neįsigijęs liudijimo, vykdė individualią veiklą – nelegaliai prekiavo gėlėmis. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatydamas A. S. atliktų veiksmų atitiktį BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymiams, nepagrįstai sprendė, kad A. S. įvykdytas nusikaltimas savo faktiniu turiniu yra toks, kad šiuo atveju taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalima.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal teismų praktiką tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

A. S. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikdamas tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Viso baudžiamojo proceso metu A. S. pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio ir tai pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. S. anksčiau nebuvo teistas, t. y. jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, bet nuteistasis apeliacinės instancijos teisme teigė, jog baigia sunkiasvorių transporto priemonių vairavimo kursus ir turi galimybę įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju. Be to, apeliacinės instancijos teismui A. S. pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog 2014-10-17 bei 2014-11-03 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos jis pervedė iš viso 46577,80 Lt (5 t. 117, 118 b. l.) ir šie duomenys rodo, kad jis jau iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Šios paminėtos aplinkybės kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad A. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat iš bylos matyti, kad A. S. piniginėms lėšoms – 156 530 Lt taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta šią pinigų sumą panaudoti atsiskaitant su valstybe, t. y. atlyginant valstybei padarytą turtinę žalą. A. S. neprieštarauja, kad pinigai, kuriems taikomas laikinas nuosavybės apribojimas, būtų panaudoti atlyginant nusikaltimu valstybei padarytą žalą. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, akivaizdu, jog byloje nustatytos visos būtinos sąlygos asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą svarbi sąlyga yra laiduotojo asmenybė, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismui pateiktas laiduotojos – I. S. prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą (5 t. 23 b. l.). Šiame prašyme nurodyta, kad su A. S. santuokoje gyvena pakankamai ilgai, jį gerai pažįsta, gali jį charakterizuoti teigiamai, kaip atsakingą, sąžiningą žmogų, nors ir uždaro būdo, turinčio tam tikrų sveikatos problemų, kad A. S. yra šeimos žmogus, rūpestingas tėvas, kad per ikiteisminio tyrimo atlikimo laikotarpį A. S. patyrė dideles dvasines kančias, išgyvenimus, mano, kad vien jo atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu, jam skirta kardomąja priemone, atliktais procesiniais veiksmais (krata), apklausomis jam buvo padarytas pakankamas auklėjamasis poveikis bei iš esmės pasiekti baudžiamojo įstatymo numatyti tikslai, ji neabejoja, kad A. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jo atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas jam buvo labai skaudi pamoka. I. S. nurodo mananti, kad savo sutuoktiniui turės pakankamą įtaką ir yra verta teismo pasitikėjimo, kad būtų teismo pripažinta tinkama laiduotoja: dirba (duomenys neskelbtini) vaikų dailės mokykloje, neturi administracinių nuobaudų, neteista, aplinkiniai, šeimos nariai ją charakterizuoja teigiamai.

Iš (duomenys neskelbtini) dailės mokyklos 2013-12-05 pateiktos I. S. charakteristikos (5 t. 40 b. l.) matyti, kad ji šioje mokykloje skulptūros mokytoja dirba nuo 2001-12-03, kaip darbuotoja yra tvarkinga, iniciatyvi, kūrybinga, atsakingai ir laiku atlieka pavestas užduotis, yra mėgiama mokinių ir gerbiama mokytojų, kad kolektyve yra draugiška, lengvai bendrauja, kaip žmogus yra jautri darbuotojų atžvilgiu, geranoriškai padeda kolegoms, nestokoja humoro jausmo. Taip pat nurodyta, kad I. S. neturi drausminių nuobaudų, dalyvauja seminaruose ir mokymuose keliant kvalifikaciją, ne kartą jos darbinė veikla įvertinta ir pažymėta padėkos raštais. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas (5 t. 41 b. l.) bei Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM 2013-12-02 išduota pažyma Nr. 14R-20950 (5 t. 42 b. l.) patvirtina, kad I. S. neteista ir nebausta administracine tvarka.

Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta pretendentė į laiduotojus I. S., ji parodė, kad ji stengsis padaryti įtaką, jog jos sutuoktinis nebenusikalstų, atlyginti valstybei padarytą žalą, nes vyras atsižvelgia į jos nuomonę, nurodė, kad jų šeimos santykiai pagrįsti pagarba vienas kitam, kad po šio įvykio pablogėjo A. S. sveikata, šis įvykis atsiliepė jų santykiams, pakenkė šeimai. Taip pat I. S. nurodė, kad ji padėjo savo sutuoktiniui surinkti reikiamus dokumentus, juos pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl susitarimo atlyginti žalą sudarymo bei mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vertindamas visus I. S. pateiktus duomenis, kurie atitinka anksčiau nurodytą I. S. charakterizuojančią medžiagą, jos teigiamas asmenines ir socialines savybes, jos, kaip ilgametės A. S. sutuoktinės, parodymus apie jos vyro neteisėto elgesio pasmerkimą, to padarinius, kurie atsiliepė ne tik atsakomybėn patrauktam asmeniui – A. S., bet ir visai jo šeimai, jos galimybes ir darbinę patirtį tai daryti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad niekas kitas, kaip tik apelianto žmona I. S., negalėtų daryti pastarajam geresnio teigiamo auklėjamojo poveikio, kad A. S. laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų. Visa tai, kolegijos vertinimu, patvirtina, kad pretendentė į laiduotojus I. S. dėl savo asmeninių savybių, darbinės patirties, siekio, noro ir galimybės daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui, yra verta teismo pasitikėjimo ir tik ji gali daryti teigiamą realią įtaką A. S.. Todėl pripažintina, kad I. S. visiškai atitinka įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl ji skirtina A. S. laiduotoja.

Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl negalimumo A. S. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, nurodė, kad nusikalstamą veiką A. S. padarė gyvendamas santuokoje su I. S., kad pastaroji tinkamai neįtakojo A. S., kad jis laiku pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai reikiamus dokumentus dėl žalos atlyginimo ir sąlygų suderinimo. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi reikiamų dokumentų pateikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai užtruko dėl objektyvių priežasčių: atliekamo mokestinio patikrinimo, po kurio buvo priimtas sprendimas dėl susitarimo ir atlygintinos sumos dydžio, ir tik po šio sprendimo priėmimo, t. y. A. S. atsiradus prievolei mokėti, jis galėjo valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti reikiamus dokumentus dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, be to, užtruko ir sprendimo dėl šios nepriemokos sumokėjimo išdėstymo priėmimas (5 t. 43, 50, 64 b. l.). Pirmosios instancijos teisme dalyvavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė S. K. nurodė, kad procesas dėl mokestinės nepriemokos dydžio nustatymo, susitarimo bei šios nepriemokos sumokėjimo išdėstymo vyksta labai lėtai. Tokius atstovės teiginius patvirtina ir byloje esantys sprendimai – susitarimas sudarytas 2014-02-07 (5 t. 48–49 b. l.), o sprendimas neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo buvo priimtas tik 2014-06-30 (5 t. 70–71, 72–74 b. l.). Pastebėtina, kad civilinio ieškovo atstovė S. K. neprieštaravo dėl byloje daromų pertraukų, jog būtų susitarta dėl žalos atlyginimo. Visuma šių paminėtų aplinkybių rodo, kad susitarimas dėl nepriemokos dydžio, šios nepriemokos sumokėjimo terminų ir šių sprendimų priėmimui reikiamų dokumentų pateikimas priklausė ne vien tik nuo A. S. veiksmų, bet ir nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų, kurie tokius sprendimus priėmė vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo, finansų ministro patvirtintomis mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių nuostatomis.

Esant nustatytai BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, yra ir teisinis pagrindas atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą maksimaliam 3 metų terminui be užstato, nes šiuo metu dirba tik I. S., A. S. nedirba ir ieškosi darbo.

Byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl A. S. kaltais veiksmais valstybei padarytos žalos atlyginimo. Žala valstybei atsirado dėl nesumokėtų gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės užmokesčio, gyventojų pajamų mokesčio (5 procentai) nuo gautų veiklos pajamų. Taigi, žala valstybei susidarė dėl nesumokėtų mokesčių, kuriuos Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2014-08-06 sprendimu nusprendė išieškoti iš A. S. turto (5 t. 98, 99 b. l.). Šis mokesčių administratoriaus sprendimas vykdomas, ir vykdydamas šį sprendimą A. S. 2014-10-17 ir 2014-11-03 sumokėjo iš viso 46 577,80 Lt (5 t. 117, 118 b. l.).

Įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad nustatytos mokestinės nepriemokos išieškojimas jau vykdomas, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 587 straipsnį tiek vykdomieji raštai, išduoti nuosprendžių pagrindu, tiek ir kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, yra vykdomieji dokumentai, daroma išvada, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju netikslinga baudžiamojoje byloje dar kartą spręsti dėl tos pačios sumos išieškojimo, todėl byloje pareikštas valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. A. S. neprieštarauja, kad areštuotos jo piniginės lėšos (156 530 Lt), saugomos FNTT depozitinėje sąskaitoje, būtų panaudotos valstybei padarytos žalos atlyginimui. Dėl to, atleidus A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir civilinį ieškinį palikus nenagrinėtą, A. S. taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas, saugomas FNTT depozitinėje sąskaitoje, naikinamas, tačiau A. S. skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – nemokami darbai bei turtinės žalos atlyginimas, kurios užtikrintų A. S. pareigą visiškai atlyginti padarytą žalą bei padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 69, 70 straipsniai).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis naikinamas, A. S. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, o baudžiamoji byla nutraukiama, A. S. paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendį panaikinti ir A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą I. S. atsakomybei be užstato, nustatant 3 (trejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą A. S. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktais, 69, 70 straipsniais, A. S. paskirti šias baudžiamojo poveikio priemones:

1) turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant A. S. per 14 dienų nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos atlyginti valstybei padarytos turtinės žalos dalį – 156530 Lt, mokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją pateikiant Telšių rajono apylinkės teismui į baudžiamąją bylą;

2) nemokamus darbus, įpareigojant A. S. per 6 mėnesius atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Iš A. S. į Lietuvos Respublikos biudžetą išieškoti 58,61 Lt proceso išlaidų apmokant civilinio ieškovo atstovės kelionės išlaidas į teismą.

Panaikinti laikiną apribojimą A. S. nuosavybės teisėms į jo 2011-07-20 kratos metu paimtas pinigines lėšas 156 530 Lt, kurios 2011-07-21 mokėjimo pavedimu Nr. 2011072100338273 pervestos saugojimui į FNTT prie LR VRM depozitinę sąskaitą.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktinius įrodymus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, bei kitus kratų metu paimtus daiktus ir dokumentus, saugomus FNTT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apygardos valdyboje ((duomenys neskelbtini)) grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kompaktines plokšteles su A. S. ir B. S.-L. pokalbių įrašais, kompaktines plokšteles su užfiksuotais apžiūrų rezultatais, USB atmintinę (paketas Nr. l), kratų metu paimtus sąsiuvinius ir užrašų knygutes (paketas Nr. 2), perduotus teismui kartu su byla – sunaikinti.