- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-10
- Bylos Nr.
- eP-33-1188/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03676-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Egidijus Šileikis (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1274-502/2021 pagal pareiškėjos M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja M. S. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK) 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. Sp-397 „Dėl likusių rinkimų užstatų 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose į Europos Parlamentą“ (toliau – ir Sprendimas) dalį ir įpareigoti VRK grąžinti pareiškėjai jos sumokėtą rinkimų užstatą už naujų papildomų narių įtraukimą.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Sprendimo 4.2 papunkčiu VRK nusprendė, jog pareiškėjos sumokėtas 926,70 Eur rinkimų užstatas už naujų papildomų narių įrašymą visuomeniniam rinkimų komitetui „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ (toliau – ir Komitetas) nebus grąžinamas, nesurinkus 3 proc. rinkėjų balsų.
2.2. VRK pareiškėjos, kaip kandidatės rinkimuose į Europos Parlamentą, pareikštinius dokumentus priėmė 2019 m. kovo 22 d., tačiau Komitetui neatspausdino ir neišdavė papildomų parašų rinkimų lapų, kur būtų nurodyta pareiškėjos, kaip kandidatės Europos Parlamento rinkimuose, pavardė. VRK per 3 dienas neįrašė pareiškėjos ir į Komiteto sąrašą elektroninių parašų rinkimui VRK rinkėjams skirtoje svetainėje, kaip tai numato Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 39 straipsnio 3 dalis. Pareiškėja 2019 m. kovo 28 d. kreipėsi į VRK, prašydama pateikti rinkėjams patikslintą sąrašą su papildomai įrašytu nariu (pareiškėja) parašams rinkti, bet pareiškėjos prašymas nebuvo įvykdytas ir į prašymą nebuvo atsakyta.
2.3. Rinkėjai nebuvo Įstatymo nustatytais terminais informuoti apie pareiškėjos dalyvavimą rinkimuose į Europos Parlamentą, tokiu būdu buvo pažeistas Įstatymo 39 straipsnio 3 punktas, 4 straipsnyje įtvirtintas lygių rinkimų teisių nuostatas. Pareiškėja VRK pateikė prašymą grąžinti užstatą nustatytais terminais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą pažymėjo, kad:
4.1. Vadovaujantis Įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja 926,70 Eur rinkimų užstatą už naujo kandidato įrašymą į iškeltų kandidatų sąrašą VRK sumokėjo 2019 m. kovo 22 d., nes 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo visuomeninio rinkimų komiteto „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ kandidatų sąraše. VRK priėmė Sprendimą, nes Komitetas 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose į Europos Parlamentą nesurinko 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, o surinko tik 1,26 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, taigi, neįvykdė Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punkto sąlygos. Tam, kad būtų grąžinti Įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodyti užstatai, turi būti įvykdytos visos Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos.
Šalies argumentai
4.2. Pareiškėja skunde nurodo rinkėjų parašų rinkimą reglamentuojančias Įstatymo nuostatas, taip pat aplinkybes dėl kandidato pavardės įrašymo į rinkėjų parašų rinkimo lapus, elektroninių parašų rinkimui skirtą interneto svetainę. Pareiškėjos nurodytos teisės normos nėra susijusios su Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies teisės normomis ir neturi įtakos jų taikymui. Jeigu pareiškėja laikė, kad VRK jai neteisingai taikė Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies, 45 straipsnio 2 dalies normas, tai ji VRK veiksmus galėjo skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Ginčijamame Sprendime nebuvo taikytos Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies ir 45 straipsnio 2 dalies normos.
4.3. Kadangi parašų rinkimo lapai Komitetui jau buvo išduoti 2019 m. kovo 21 d., todėl pagal Įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostatą jie nebuvo keičiami. VRK sekretoriato darbuotoja 2019 m. kovo 28 d. elektroniniu laišku pareiškėjai atsakė, kad jai yra taikoma Įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad išduoti parašų rinkimo lapai nekeičiami, kadangi Komitetui buvo išduoti 2019 m. kovo 21 d., o pareiškėja į kandidatų sąrašą buvo įrašyta 2019 m. kovo 22 d. Dėl įrašymo į rinkėjų sąrašus pareiškėjai buvo atsakyta laiku ir pareiškėja taip pat buvo įrašyta į kandidatų sąrašą VRK interneto svetainėje.
4.4. VRK Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies reikalavimus įvykdė 2019 m. kovo 21 d. išduodama rinkėjų parašų rinkimo lapus Komitetui. VRK neturėjo pareigos keisti išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus. Įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, išdavus rinkėjų parašų rinkimo lapus, jie nėra keičiami tuo atveju, kai kandidatų sąrašas yra papildomas naujais kandidatais. VRK kandidatų lygiateisiškumo principo nepažeidė, nes nurodytą įstatymo nuostatą taikė visiems kandidatams vienodai. Atsakovas Sprendimą priėmė, vadovaudamasi Įstatymo 42 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ir jokių kitų Įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjos M. S. skundą.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėja dalyvavo 2019 m. gegužės 26 d. vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą su Komitetu. Pareiškėja 2019 m. kovo 22 d. sumokėjo VRK 926,70 Eur rinkimų užstatą už naujo kandidato įrašymą į iškeltų kandidatų sąrašą, nes 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo Komiteto kandidatų sąraše. Komitetas 2019 m. gegužės 26 d. vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą surinko 1,26 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. VRK ginčijamo Sprendimo 4 punktu nusprendė, kad negrąžins rinkimų užstatų, kurių bendra suma – 2 780,10 Eur, visuomeninių rinkimų komitetų, nesurinkusių 3 proc. rinkėjų balsų, nariams už naujų papildomų kandidatų įrašymą į iškeltų kandidatų sąrašus. To paties Sprendimo 4.2 papunkčiu VRK nusprendė negrąžinti pareiškėjai 926,70 Eur rinkimų užstato.
7. Teismas vadovavosi Įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., ir redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. spalio 8 d.) 42 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad pagal nurodytą reglamentavimą, pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, VRK grąžina rinkimų užstatus juos sumokėjusiems asmenims esant trims sąlygoms, t. y., pirma, politinės kampanijos dalyvis Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nustatytais terminais turi būti pateikęs politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus; antra, kandidatai turi būti nepažeidę Įstatymo 5 straipsnio arba šiurkščiai nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo; trečia, kandidatų sąrašas rinkiniuose surinko ne mažiau kaip 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
8. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimo, ko neginčija ir pati pareiškėja, t. y. pareiškėja neginčija fakto, 2019 m. gegužės 26 d. vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą surinko 1,26 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, taigi, atitinkamai, nebuvo įgyvendinta Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga. Todėl VRK pagrįstai taikė Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas ir priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjai negrąžino jos sumokėto rinkimų užstato.
9. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad VRK neįvykdė Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir neužtikrino lygių teisių visiems dalyvaujantiems rinkimuose kandidatams. Teismas vertino, kad pareiškėjos argumentai dėl jos diskriminavimo yra nepagrįsti, kadangi byloje nenustatyta, jog VRK dėl kandidatės (pareiškėjos) vykdė veiksmus ar ribojo jos teisę dalyvauti rinkimuose.
10. Dėl įrašymo į rinkėjų sąrašus teismas konstatavo, kad pareiškėjai buvo atsakyta laiku, pareiškėja taip pat buvo įrašyta į kandidatų sąrašą VRK interneto svetainėje www.vrk.lt.
11. Teismas pažymėjo, kad rinkimų užstato grąžinimo klausimas nesietinas su pareiškėjos nurodytais VRK veiksmais (rinkiminių lapų išdavimu, pavardės įrašymu į lapus), pastaruosius pareiškėja galėjo skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Rinkimų užstato grąžinimo klausimas yra susijęs tik su Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje išvardintomis sąlygomis. Todėl teismas plačiau nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su kitais VRK veiksmais.
12. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašoma panaikinti Sprendimo dalis, kurioje nuspręsta negrąžinti pareiškėjai rinkimų užstato, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją panaikinti. Pripažinus Sprendimo dalį teisėta ir pagrįsta, negali būti tenkinamas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas įpareigoti VRK grąžinti pareiškėjos sumokėtą rinkimų užstatą.
III.
13. Pareiškėja M. S. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą ir tenkinti skundo reikalavimus.
14. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, kad:
14.1. VRK vengia pateikti įrodymus, motyvuodama tuo, kad pareiškėjos prašyti parašų rinkimo lapai teisės aktų nustatyta tvarka yra sunaikinti. VRK turi turėti pareiškėjos prašomus dokumentus, nes jie turi būti išsaugoti VRK administruojamose elektroninėse laikmenose. Jeigu parašų rinkimų lapuose pareiškėjos pavardė būtų buvusi įrašyta per 3 dienas nuo pareiškimų dokumentų pateikimo dienos (2019 m. kovo 22 d.), tai VRK juos būtų pateikusi į bylą. Kadangi atsakovas to nepadarė, tai jis neįrodė pareiškėjos pavardės įrašymo ne tik į popierinius, bet ir į elektroninius parašų rinkimo lapus VRK rinkėjams skirtoje svetainėje fakto. Prie atsakovo atsiliepimo pridėtas VRK 2019 m. kovo 21 d. rinkėjų parašų rinkimo lapų išdavimo aktas Nr. R297 neįrodo, kad pareiškėjai buvo išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapai su juose įrašytais jos, kaip kandidatės, duomenimis (vardu ir pavarde), tačiau patvirtina, kad vardiniai parašų rinkimo lapai Komitetui buvo išduoti ankščiau (2019 m. kovo 21 d.) nei pareiškėja sumokėjo užstatą.
14.2. Ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas, nes, vadovaujantis Įstatymu, pareiškėjai užstatas galėtų būti negrąžintas tik tuo atveju, jei ji iš tiesų būtų įrašyta į Komiteto, nesurinkusio 3 proc. rinkėjų balsų, naujų papildomų kandidatų parašų rinkimų lapus, tačiau tai nebuvo padaryta. Todėl nėra pagrindo pareiškėjos užstatą įskaityti į Komiteto sumokėtą rinkimų užstatą vienam kandidatų sąrašui įregistruoti, nes ji, nors ir buvo įrašyta į šį rinkimų sąrašą vėliau, tačiau parašų rinkimo lapai jai nebuvo išduoti, elektroniniai rinkimų lapai išduoti ne laiku. Vadovaujantis Įstatymu, įtraukus papildomus kandidatus, išduoti parašų rinkimų lapai nėra keičiami, tačiau ši nuostata netaikoma naujai išduotiems parašų rinkimų lapams bei elektroniniu būdu renkamiems parašams.
14.3. VRK Komitetui naujų papildomų parašų rinkimų lapų, kur būtų nurodyta pareiškėjos, kaip kandidatės, pavardė per 3 dienas neatspausdino ir jų neišdavė. Į sąrašą elektroninių parašų rinkimui VRK rinkėjams skirtoje svetainėje pareiškėja buvo įrašyta praleidus Įstatyme nustatytą terminą. Pareiškėjai bandant rinkti parašus parašų rinkimų lapuose, kur nebuvo nurodyta jos, kaip kandidatės, pavardė, gyventojai atsisakydavo pasirašyti, motyvuodami tuo, kad pareiškėjos pavardės nėra kandidatų sąraše, todėl jie nenori pasirašyti. Todėl pareiškėjai buvo nelygios sąlygos, lyginant su kitais kandidatais.
Atsiliepimas
15. Atsakovas VRK atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.
16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Sprendimas negali būti panaikintas, nes rinkimų užstatas negrąžintas dėl to, kad Komitetas nesurinko 3 proc. rinkėjų balsų. Pareiškėja šioje byloje ginčija aplinkybes, susijusias su rinkėjų parašų rinkimo lapų išdavimu, su jai tariamai vykdyta diskriminacija, tačiau šios aplinkybės nėra įrodytos, be to, jos nėra susijusios su užstato grąžinimo sąlygomis, nustatytomis Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje.
IV.
17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1274-502/2021 atmetė pareiškėjos M. S. apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą.
18. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl VRK Sprendimo dalies, kuria nuspręsta negrąžinti M. S. (visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“) 926,70 Eur rinkimų užstato (4.2 p.), teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos prašymo įpareigoti VRK grąžinti pareiškėjai jos sumokėtą rinkimų užstatą už naujų papildomų narių įtraukimą pagrįstumo.
19. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymėjo, kad VRK veiksmai ar priimti sprendimai, susiję su parašų rinkimo lapų išdavimo ir juose įrašytų kandidatų pavardžių klausimais, šioje byloje pareiškėjos nebuvo skundžiami. Taigi pareiškėjos apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės dėl, jos manymu, pareiškėjos pavardės neįrašymo į parašų rinkimo lapus ir nepagrįsto naujų parašų rinkimo lapų neišdavimo, nėra šios administracinės bylos dalykas.
20. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija akcentavo, kad, atsižvelgiant į šioje byloje ginčijamo Sprendimo turinį, nagrinėjamu atveju vertinamas būtent rinkimų užstato negrąžinimo pareiškėjai teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Įstatyme yra aiškiai nustatytos sąlygos, kada gali būti grąžinamas partijos, rinkimų komiteto nario ar kandidato sumokėtas užstatas. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Komitetas, su kuriuo pareiškėja dalyvavo 2019 m. vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą, rinkimų metu surinko 1,26 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, t. y. mažiau nei 3 proc. Taigi ginčo situacija neatitiko vienos iš būtinų Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų sumokėtam rinkimų užstatui grąžinti – kandidatų sąrašas rinkimuose surinko ne mažiau kaip 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų (3 p.). Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjos sumokėtas rinkimų užstatas negalėjo būti jai grąžintas. Atitinkamai, ginčijamo Sprendimo dalis, kuria VRK nusprendė negrąžinti M. S. (visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“) 926,70 Eur rinkimų užstato, yra teisėta ir pagrįstą, jos naikinti nėra teisinio pagrindo.
21. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas šiam ginčui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
V.
22. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme yra priimtas nagrinėti pareiškėjos M. S. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1274-502/2021 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.
Šalies argumentai
23. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad procesą minėtoje administracinėje byloje prašo atnaujinti, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes: 2024 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) spaudos konferencijoje „Kritinės kibernetinio saugumo spragos Lietuvoje“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – ir NGSK) pirmininko pavaduotojas pranešė, kad VRK sistemoje yra kibernetinio saugumo spragų, kurios galėjo paveikti 2019 m. rinkimų rezultatus. Norint pateikti faktus, reikia, kad VRK suteiktų prieigą prie elektroninių rinkimų į Europos Parlamentą duomenų, reikalingų patikrinti, kiek faktiškai procentų balsų gavo Komitetas.
24. Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nėra pagrindo netikėti NGSK pirmininko pavaduotojo Seime viešai pasakytais žodžiais. VRK sprendimus pakeisti arba panaikinti gali tik pati VRK arba teismas. Todėl pareiškėja reikalauja, kad teismas kreiptųsi į VRK dėl prieigos prie 2019 m. Europos Parlamento rinkimų duomenų, kad nepriklausomi ekspertai arba Lietuvos teismo ekspertizės centras, arba Europos institucijų kibernetinio saugumo tarnyba cert.eu galėtų patikrinti, ar nurodytos kibernetinio saugumo spragos neturėjo įtakos 2019 m. Europos Parlamento rinkimų rezultatams, unikalių elektroninių parašų skaičiui, laiko žymei. Jei turėjo, pareiškėja reikalauja, kad teismas nurodytų VRK panaikinti rinkimų į Europos Parlamentą 2019 m. rezultatus visiškai arba iš dalies.
Atsiliepimas
25. Atsakovas VRK atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo šį prašymą atmesti.
26. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo rinkimų užstato grąžinimo klausimas. 2019 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento rinkimų rezultatai buvo nustatyti VRK 2019 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. Sp-289 „Dėl rinkimų į Europos Parlamentą galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo“, kuris yra galiojantis ir nepanaikintas. Todėl šie rinkimų rezultatai buvo žinomi administracinės bylos Nr. eI3-1231-821/2020 / eA-1274-502/2021 (proceso Nr. 3-61-3-03676-2019-7) nagrinėjimo metu ir jie šiuo metu nėra pasikeitę. Pareiškėjos nurodyti vieši pareiškimai dėl tariamų kibernetikos saugumo spragų yra nepagrįsti, jokios įtakos nustatytiems rezultatams neturi ir negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl 2024 m. kitų rinkimų kontekste pasirodžiusios nepatvirtintos informacijos dėl tariamų kibernetikos saugumo spragų 2019 m. negali būti laikomos tinkamu ir pagrįstu pagrindu atnaujinti procesą administracinėje byloje eA-1274-502/2021.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
27. Pareiškėja M. S. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi užbaigoje administracinėje byloje Nr. eA-1274-502/2021 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.
28. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-662-102/2014; 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016).
29. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018.).
30. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje, yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).
31. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015; ir kt.).
32. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje. Tais atvejais, kai pareiškėjas gauna ar suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tai tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka vien pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020).
33. Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nurodo, kad esminės naujai paaiškėjusios aplinkybės yra tai, jog 2024 m. kovo 5 d. Seimo spaudos konferencijoje „Kritinės kibernetinio saugumo spragos Lietuvoje“ NGSK pirmininko pavaduotojas pranešė, kad VRK sistemoje yra kibernetinio saugumo spragų, kurios galėjo paveikti 2019 m. rinkimų rezultatus. Todėl, pareiškėjos teigimu, norint pateikti faktus, reikia, kad VRK suteiktų prieigą prie elektroninių rinkimų į Europos Parlamentą duomenų, reikalingų patikrinti, kiek faktiškai procentų balsų gavo Komitetas.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės, kurias ji įvardija, kaip turinčias esminę reikšmę administracinei bylai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šios aplinkybės yra naujai paaiškėjusios ir kurios nebuvo žinomos (negalėjo būti žinomos) pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu bei kurios turi neabejotiną teisinę svarbą išnagrinėtos bylos baigčiai.
35. Kaip minėta, administracinėje byloje, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, išnagrinėtas ginčas dėl VRK Sprendimo dalies negrąžinti M. S. (visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“) 926,70 Eur rinkimų užstato (4.2 p.) teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos prašymo įpareigoti VRK grąžinti pareiškėjai jos sumokėtą rinkimų užstatą už naujų papildomų narių įtraukimą pagrįstumo. Taigi, šioje byloje buvo sprendžiamas rinkimų užstato grąžinimo pareiškėjai klausimas, tačiau nebuvo sprendžiama dėl 2019 m. rinkimų į Europos Parlamentą rezultatų teisėtumo (pareiškėja neprašė teismo panaikinti VRK sprendimą dėl rinkimų į Europos Parlamentą galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo). Todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybės gali turėti esminę reikšmę išnagrinėtos bylos baigčiai. Kita vertus, pareiškėjos nurodomos faktinės aplinkybės dėl NGSK pirmininko pavaduotojo viešų pareiškimų 2024 m. kovo 5 d. Seimo spaudos konferencijoje „Kritinės kibernetinio saugumo spragos Lietuvoje“ vertintinos kaip naujai atsiradusios po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, o ne naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios egzistavo, bet nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei vienas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko) ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte, įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas neleidžia atnaujinti proceso vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos, įvertintos ir ištirtos bylos aplinkybės, t. y. kad dar kartą byla būtų išnagrinėta apeliacine tvarka. Administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir kartu teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui.
37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl netenkinamas ir atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1274-502/2021 (ABTĮ 162 str. 1 d.).
38. Netenkinus pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-1274-502/2021, nėra pagrindo spręsti kitų pareiškėjos nagrinėjamoje byloje pateiktų prašymų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos M. S. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1274-502/2021 netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1274-502/2021 pagal pareiškėjos M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.