- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- eI3-1231-821/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03676-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Lietuvos vyriausioji rinkimų komisija
- Kategorijos
- 5.7Kiti su rinkimais, referendumais ir politinių partijų veikla susiję klausimai
- 27.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. S. skundą atsakovei Lietuvos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl dalies sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. S. 2019-10-25 kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Vyriausiosios komisijos (toliau – Komisija) 2019-10-17 dalį sprendimo Nr. SP-397 (toliau – ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti Komisiją grąžinti pareiškėjai jos sumokėtą rinkimų užstatą už naujų papildomų narių įtraukimą, nes Komisija pažeidė rinkimų į Europos parlamentą įstatymo 39 straipsnio 3 punktą dėl kandidatų pavardės įrašymo į kandidatų sąrašus reikalavimus.
Paaiškina, kad Komisija ginčijamo sprendimo 4 punkto 4.2 papunktyje nusprendė, kad pareiškėjos sumokėtas rinkimų užstatas 926,70 Eur už naujų papildomų narių įrašymą Visuomeniniam komitetui „Už stiprią Lietuvą vieningoje Europoje“ nesurinkus 3 procentų rinkėjų balsų nebus grąžinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos Rinkimų į Europos parlamentą (toliau – Įstatymas) 39 straipsnio 3 punkte nustatyta, Komisija partijai, rinkimų komitetui, pateikusiems pareikšinius dokumentus, per 3 dienas išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta partijos, rinkimų komiteto kandidatų vardai ir pavardės, kandidatų iškėlimą remiančių rinkėjų parašams rinkti. Paaiškina, kad rinkėjų parašai renkami dviem būdais: 1) raštu Komisijos išduotuose rinkimų parašų rinkimo lapuose; 2) elektroniniu būdu Komisijos rinkėjo svetainėje. Remiantis Įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, įtraukus papildomus kandidatus, išduoti parašų rinkimų lapai nekeičiami. Komisija gali išduoti papildomus parašų rinkimo lapus su papildomai įrašytais kandidatais, ir turi pateikti papildytą rinkimų sąrašą elektroniniu būdu renkamiems parašams Įstatyme nustatytais terminais. Komisija pareiškėjos, kaip kandidatės rinkimuose į Europos parlamentą pareikštinius dokumentus priėmė 2019-03-22. Visuomeniniam rinkimų komitetui „Už stiprią Lietuvą vieningoje Europoje“ papildomų parašų rinkimų lapų, kur būtų nurodyta pareiškėjos, kaip kandidatės į Europos parlamento rinkimuose pavardė neatspausdino ir neišdavė. Komisija per 3 dienas neįrašė pareiškėjos ir į visuomeninio rinkimų komiteto „Už stiprią Lietuvą vieningoje Europoje“ sąrašą elektroninių parašų rinkimui Komisijos rinkėjams skirtoje svetainėje, kaip tai numato rinkimų Įstatymo 39 straipsnio 3 dalis. Paaiškina, kad 2019-03-28 kreipėsi į Komisiją prašydama pateikti rinkėjams patikslintą sąrašą su papildomai įrašytu nariu, t. y. pareiškėja, parašų rinkimui visuomeniniam rinkimų komitetui „Už stiprią Lietuvą vieningoje Europoje“, bet pareiškėjos prašymas nebuvo įvykdytas ir į prašymą nebuvo atsakyta. Pareiškėjos teigimu, rinkėjai nebuvo Įstatymo numatytais terminais informuoti apie jos dalyvavimą rinkimuose į Europos parlamentą, tokiu būdu buvo pažeistas Įstatymo 39 straipsnio 3 punktas. Be to, rinkėjai nebuvo Įstatymo numatytais terminais informuoti apie pareiškėjos dalyvavimą rinkimuose į Europos parlamentą ir buvo pažeistas Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas lygių rinkimų teisių nuostatas. Pažymi, kad Komisijai pateikė prašymą grąžinti užstatą nustatytais terminais.
Atsiliepimas
Atsakovė Komisija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad Komisija 2019-10-17 priėmė ginčijamą sprendimą, kurio 4 punktu nuspręsta negrąžinti rinkimų užstatų, kurių bendra suma – 2 780,10 Eur, visuomeninių rinkimų komitetų, nesurinkusių 3 procentų rinkėjų balsų, nariams už naujų papildomų kandidatų įrašymą į iškeltų kandidatų sąrašus, o ginčijamo sprendimo 4.2. papunkčiu nuspręsta negrąžinti pareiškėjai 926, 70 Eur sumokėto užstato.
Nurodo, kad Įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti yra 10 paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau - VMDU) dydžių. Pakeičiant kandidato vietą sąraše, įrašant į sąrašą naują kandidatą, užstato dydis - 1 VMDU, sujungiant kandidatų sąrašus - po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą sąrašą. Jeigu kandidato eilės numeris sąraše keičiasi dėl kito kandidato vietos sąraše pakeitimo ar naujo kandidato įrašymo, ar įrašyto kandidato išbraukimo, rinkimų užstatas neimamas. Rinkimų užstatą gali mokėti tik partija, rinkimų komiteto nariai ar kandidatai banko pavedimu iš savo lėšų. Pareiškėja 926,70 Eur rinkimų užstatą už naujo kandidato įrašymą į iškeltų kandidatų sąrašą Komisijai sumokėjo 2019-03-22, nes 2019-05-26 rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo visuomeninio rinkimų komiteto „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ kandidatų sąraše. Visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ minėtuose rinkimuose surinko 1,26 % rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Pareiškėja savo skunde neginčija rinkimų užstato sumokėjimo aplinkybių, todėl laikytina, kad ginčo dėl to nėra.
Atsiliepimas
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėja savo skunde nurodo rinkėjų parašų rinkimą reglamentuojančias Įstatymo nuostatas, taip pat aplinkybes dėl kandidato pavardės įrašymo į rinkėjų parašų rinkimo lapus, elektroninių parašų rinkimui skirtą interneto svetainę. Pažymi, kad pareiškėjos nurodytos teisės normos nėra susijusios su Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies teisės normomis ir neturi įtakos jų taikymui. Atsakovė pažymi, kad jeigu pareiškėja laikė, kad Komisija jos atžvilgiu neteisingai taikė Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies, 45 straipsnio 2 dalies normas, tai ji Komisijos veiksmus galėjo skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 9 punktas ir Įstatymo 42 straipsnio 1,3 ir 5 dalys. Ginčijamame sprendime nebuvo taikytos Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies, 45 straipsnio 2 dalies normos.
Dėl parašų rinkimo lapų išdavimo rinkimuose į Europos Parlamentą atsakovė paaiškina, kad visuomeniniam rinkimų komitetui „Už stiprią Lietuvą vieningoje Europoje“ parašų rinkimo lapai pagal Įstatymo 39 straipsnio 3 dalį buvo išduoti 2019-03-21 pagal Rinkėjų parašų rinkimo lapų išdavimo aktą Nr. R-297. Įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad partijos, rinkimų komitetai iki pareiškinių dokumentų įteikimo termino, nustatyto šio įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje, pabaigos papildomai gali teikti naujus pareiškimus dokumentus ir papildyti sąrašą ne daugiau kaip dviem kandidatais atitinkamai keičiant kandidatų eilę sąraše. Nagrinėjamu atveju, išduoti parašų rinkimų lapai nekeičiami. Kadangi parašų rinkimo lapai visuomeniniam rinkimų komitetui „Už stiprią Lietuvą vieningoje Europoje“ jau buvo išduoti 2019-03-21, todėl Įstatymo nuostatą jie keičiami nebuvo. Todėl Komisija rinkėjų parašų rinkimo lapus visuomeniniam rinkimų komitetui „Už stiprią Lietuvą vieningoje Europoje“ išdavė pagal Įstatyme.
Dėl pareiškėjos kreipimosi į Komisiją, kad pastaroji pateiktų rinkėjams patikslintą sąrašą su papildomai įrašyta kandidate pareiškėja, tačiau prašymas nebuvo įvykdytas ir į jį nebuvo atsakyta. Atsakovė paaiškina, kad Komisijos sekretoriato darbuotoja Ž. V. 2019-03-28 elektroniniu laišku pareiškėjai atsakė, kad jos atžvilgiu yra taikoma Įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad išduoti parašų rinkimo lapai nekeičiami, kadangi visuomeniniam rinkimų komitetui „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ buvo išduoti 2019-03-21, o pareiškėja į kandidatų sąrašą buvo įrašyta 2019-03-22. Paaiškina, kad dėl įrašymo į rinkėjų sąrašus pareiškėjai buvo atsakyta laiku, ir pareiškėja taip pat buvo įrašyta į kandidatų sąrašą Komisijos interneto svetainėje.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos prašymu panaikinti Komisijos ginčijamą sprendimą, nes Komisija neįvykdė Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies reikalavimų bei neužtikrino lygių teisių visiems dalyvaujantiems rinkimuose kandidatams. Nurodo, kad šie pareiškėjos teiginiai nepagrįsti, kadangi Komisija Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies reikalavimus įvykdė 2019-03-21 išduodama rinkėjų parašų rinkimo lapus visuomeniniam rinkimų komitetui „Už stiprią Lietuvą vieningoje Europoje“. Komisija neturėjo pareigos keisti išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus, Įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išdavus rinkėjų parašų rinkimo lapus jie nėra keičiami tuo atveju, kai kandidatų sąrašas yra papildomas naujais kandidatais. Komisija kandidatų lygiateisiškumo principo nepažeidė, nes aukščiau nurodytą įstatymo nuostatą taikė visiems kandidatams vienodai. Atsakovė ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasi Įstatymo 42 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir jokių kitų Įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismui 2019-12-04 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose akcentavo, kad pirminiame skunde nenurodė, kad prašė Komisiją pakeisti išduotus visuomeniniam komitetui „Už stiprią Lietuvą vieningoje Europoje“ parašų rinkimo lapus, bet ji prašė išduoti naujus lapus su pareiškėjos pavarde kandidatų sąraše ir Komisija netenkino pareiškėjos prašymo. Pareiškėjai bandant rinkti parašus, parašų rinkimo lapuose, kuriuose nebuvo nurodyta jos pavardė kandidatų sąraše, gyventojai atsisakydavo pasirašyti motyvuodami tuo, kad pareiškėjos pavardės nėra sąraše, o už kitus kandidatus jie nenori pasirašyti. Tokiu būdu pareiškėja kaip kandidatė rinkimuose į Europos Parlamentą buvo diskriminuojama. Paaiškinimuose akcentuoja, kad Valstybinio audito ataskaitoje 2013 m. nustatyti dideli apylinkių dydžio skirtumai, tačiau Komisija nieko nedarė, kad pašalintų pažeidimus.
Pareiškėja teismui 2020-02-18 dar kartą pateikė rašytinius paaiškinimus. Dokumente nurodė, kad pareiškėjos vertinimu, atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįstas atsakovės reikalavimas atmesti pareiškėjos skundą ir užstato pareiškėjai negrąžinti. Pareiškėja vertina, kad Komisija vengia pateikti įrodymus, motyvuodama tuo, kad pareiškėjos prašyti parašų rinkimo lapai teisės aktų nustatyta tvarka yra sunaikinti. Pažymi, kad Komisija turi turėti pareiškėjos prašomus dokumentus, nes jie turi būti išsaugoti Komisijos administruojamose elektroninėse laikmenose. Nurodo, kad jeigu parašų rinkimų lapuose pareiškėjos pavardė būtų buvusi įrašyta per tris dienas nuo pareiškimų dokumentų pateikimo dienos 2019-03-22, tai Komisija juos būtų į bylą pateikusi. Kadangi atsakovė to nepadarė, tai pareiškėjos vertinimu, neįrodė pareiškėjos pavardės įrašymo ne tik į popierinius, bet ir į elektroninius parašų rinkimo lapus Komisijos rinkėjams skirtoje svetainėje fakto. Pareiškėja teigia, kad Komisija turi įrodyti, kad ji 2019-03-22 užstatą sumokėjusiam asmeniui t. y. pareiškėjai, vadovaudamasi Įstatymo 39 straipsnio 3 ir 4 dalimis ir 45 straipsnio 2 dalimi, išdavė Visuomeninio rinkimų komiteto „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ vardinius parašų rinkimo lapus, su juose papildomai įrašytais pareiškėjos kaip kandidatės duomenimis, šio komiteto kandidatų išsikėlimą remiančių rinkėjų parašams rinkti. Pasak pareiškėjos, prie atsakovės atsiliepimo pridėtas Komisijos 2019-03-21 Rinkėjų parašų rinkimo lapų išdavimo aktas Nr. R-297 neįrodo, kad pareiškėjai buvo išduotas Rinkėjų parašų rinkimo lapai su juose įrašytais jos kaip kandidatės duomenimis (vardu ir pavarde), tačiau patvirtina, kad vardiniai parašų rinkimo lapai Visuomeniniam rinkimų komitetui „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ buvo išduoti ankščiau t. y., 2019-03-21, nei pareiškėja sumokėjo užstatą.
Pareiškėja nurodo, kad Įstatymo 42 straipsnyje nustatyto dydžio užstatas turi būti sumokėtas tiek teikiant registruoti partijos rinkimų komiteto kandidatų sąrašą, tiek jį papildant nauju kandidatu. Pasak pareiškėjos, faktinės aplinkybės patvirtina, kad Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 39 straipsnio nuostatomis, patikrinusi visuomeninio rinkimų komiteto „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ pateiktų pareiškimų dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams, šiam komitetui 2019-03-21 išdavė vardinius parašų rinkimo lapus. Vardiniai parašų rinkimo lapai Visuomeniniam rinkimų komitetui „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ buvo išduoti viena diena ankščiau t. y. 2019-03-21, nei pareiškėja sumokėjo užstatą 2019-03-22. Pareiškėjos sumokėto užstato dydis ir jo sumokėjimo tvarka patvirtina, kad pareiškėjos užstatas buvo sumokėtas už papildomai Visuomeniniam rinkimų komitetui „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ išduotinus parašų rinkimo lapus, kuriuose turėjo būti įrašyti pareiškėjos, kaip kandidatės duomenys. Pareiškėja sutinka, kad išduoti parašų rinkimo lapai negali būti keičiami, juos taisant, ji to daryti Komisijos neprašė, tačiau Komisija, vadovaujant Įstatymo 45 straipsnio nuostatomis, Visuomeniniam rinkimų komitetui „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ privalėjo išduoti naujus parašų rinkimo lapus, juose įrašydama pareiškėjos kaip kandidatės duomenis, tačiau to nepadarė. Pareiškėja mano, kad ginčijamas Komisijos sprendimas yra nepagrįstas, nes vadovaujantis Įstatymu, pareiškėjai užstatas galėtų būti negrąžintas tik tuo atveju, jei ji iš tiesų būtų įrašyta į Visuomeninio rinkimų komiteto „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“, nesurinkusio 3 procentų rinkėjų balsų, naujų papildomų kandidatų parašų rinkimų lapus, tačiau tas nebuvo padaryta, todėl nėra pagrindo pareiškėjos užstatą įskaityti į Visuomeninio rinkimų komiteto „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ sumokėtą Rinkimų užstatą vienam kandidatų sąrašui įregistruoti, nes ji nors ir buvo įrašyta į šį rinkimų sąrašą vėliau, tačiau parašų rinkimo lapai jai nebuvo išduoti, elektroniniai rinkimų lapai išduoti nesavalaikiai. Nurodo, kad vadovaujantis Įstatymu, įtraukus papildomus kandidatus, išduoti parašų rinkimų lapai nėra keičiami, tačiau ši nuostata netaikoma naujai išduotiems parašų rinkimų lapams bei elektroniniu būdu renkamiems parašams. Komisija Visuomeninio rinkimų komitetui „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ naujų papildomų parašų rinkimų lapų, kur būtų nurodyta pareiškėjos kaip kandidatės pavardė per 3 dienas neatspausdino ir jų neišdavė. Į sąrašą elektroninių parašų rinkimui Komisijos rinkėjams skirtoje svetainėje pareiškėja buvo įrašyta praleidus Įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjai bandant rinkti parašus parašų rinkimų lapuose, kur nebuvo nurodyta jos kaip kandidatės pavardė, gyventojai atsisakydavo pasirašyti, motyvuodami tuo, kad pareiškėjos pavardės nėra kandidatų sąraše, todėl jie nenori pasirašyti. Tokiu būdu pareiškėja buvo nelygiose sąlygose su kitais kandidatais. Pasak pareiškėjos, faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad Komisija savo veiksmais t. y. neišduodama popierinių rinkimų lapų ir nesavalaikiai įrašiusi pareiškėją į elektroninius parašų rinkimo lapus pažeidė Įstatymo nuostatas, nepagrįstai apribojo pareiškėjos teises ir ji negalėjo teisių įgyvendinti visa apimtimi. Pasak pareiškėjos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė 2019-03-22 pareiškėjos pateiktus pareiškimus dokumentus, įskaitant ir pareiškėjos užstato sumokėjimo pagrindžiantį dokumentą priėmė, todėl, vadovaudamasi Įstatymu, privalėjo Visuomeniniam rinkimų komitetui „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ išduoti papildomus naujus parašų rinkimo lapus, juose įrašant pareiškėjos kandidatės duomenimis komiteto kandidatų išsikėlimą remiančių rinkėjų parašams rinkti, tačiau to nepadarė. Taip Komisija pažeidė Konstitucijos ir Įstatymo garantuojamas asmenų lygiateisiškumo ir lygių sąlygų kandidatams sudarymo principus, asmens konstitucijos garantuojamą pasyviąją rinkimų teisę. Pareiškėja teigia, kad atsakovė rašytiniais įrodymais nepagrindė, kad Komisija pareiškėjai išdavė parašų rinkimo lapus, kuriuose būtų įrašyti jos kaip kandidatės duomenys. Todėl, atsakovei neįrodžius pareiškėjos kaip kandidatės įrašymo į parašų rinkimų lapus fakto, rinkimų užstatas pareiškėjai turi būti grąžintas. Pareiškėja mano, kad Rinkimų užstatas jai turi būti grąžintas todėl, kad jis nebuvo panaudotas pagal jo tikslinę naudojimo paskirtį. Viena jų - rinkimų užstatas yra asmens subjektinės teisės siekti būti išrinktam įgyvendinimo sąlyga. Pareiškėja pažymi, kad ši jos teisė buvo nepagrįstai suvaržyta Komisijai netinkamai įvykdžius pareigas.
Pareiškėja pažymi, kad užstatas, buvo skirtas Komisijos administravimo išlaidoms, susijusioms su pareiškėjos kaip Visuomeninio rinkimų komiteto „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ kandidatės įrašymu į parašų rinkimo lapus kandidatų išsikėlimą remiančių rinkėjų parašams rinkti bei kitoms su tuo susijusioms administravimo išlaidoms padengti. Pasak pareiškėjos, atsakovė nėra į bylą pateikusi dokumentų, kurie įrodytų, kad pareiškėjai ar Visuomeniniam rinkimų komitetui „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ buvo išduoti papildomi nauji parašų rinkimo lapai, su juose įrašytais pareiškėjos kaip kandidatės duomenimis, komiteto kandidatų išsikėlimą remiančių rinkėjų parašams rinkti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos ginčijamo sprendimo dalies, kuria nuspręsta negrąžinti rinkimų užstatų už pareiškėją, teisėtumo ir pagrįstumo, bei Komisijos įpareigojimo minėtą užstatą grąžinti juos sumokėjusiai pareiškėjai.
Remiantis administracinėje byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad pareiškėja dalyvavo 2019-05-26 vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą su visuomeniniu komitetu „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“. Pareiškėja 2019-03-22 sumokėjo Komisijai 926,70 Eur Rinkimų užstatą už naujo kandidato įrašymą į iškeltų kandidatų sąrašą, nes 2019-05-26 rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavo visuomeninio rinkimų komiteto „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ kandidatų sąraše. Visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ 2019-05-26 vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą surinko 1,26 % rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Komisija, 2019-10-29 ginčijamo sprendimo 4 punktu nusprendė, kad negrąžins rinkimų užstatų, kurių bendra suma – 2 780, 10 Eur, visuomeninių rinkimų komitetų, nesurinkusių 3 % rinkėjų balsų, nariams už naujų papildomų kandidatų įrašymą į iškeltų kandidatų sąrašus. To paties ginčijamo sprendimo 4.2. papunkčiu Komisija nusprendė negrąžinti pareiškėjai 926,70 Eur rinkimų užstato. Ginčo dėl to, kad pareiškėja yra sumokėjusi rinkimų užstatą administracinėje byloje nėra
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2019-07-01 ir redakcija galiojusi nuo 2019-07-01 iki 2019-10-08). Įstatymas nustato rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką renkant Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje. Rinkimų į Europos Parlamentą teisinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Europos Sąjungos teisės aktai, tarptautinės sutartys, šis ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimai dėl rinkimų datos nustatymo, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) sprendimai.
Įstatymo 42 straipsnio 3 dalis nustato, kad pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, rinkimų komiteto nariui ar kandidatui, jeigu: 1) politinės kampanijos dalyvis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nustatytais terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus; 2) kandidatai nepažeidė šio įstatymo 5 straipsnio arba šiurkščiai nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo; kandidatų sąrašas rinkiniuose surinko ne mažiau kaip 3 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
Teismas pastebi, kad užstato grąžinimo reguliavimas yra susijęs su užstato paskirties nustatymu. Konstitucinio Teismo 2012-03-29 nutarimo 37.4 punkte nurodyta, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas rinkimų santykius, turi diskreciją nustatyti procedūrinius reikalavimus, tame tarpe ir susijusius su rinkimų užstato dydžiais ar jų atitinkamam padidėjimui įtakos galinčiu turėti rinkimų kampanijų finansavimo kontrolės reikalavimų laikymusi. Ši diskrecija apima ir kitus su rinkimų užstato grąžinimu susijusius klausimus.
Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Komisija grąžina rinkimų užstatus juos sumokėjusiems asmenims esant trims sąlygoms, t. y. pirma, politinės kampanijos dalyvis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nustatytais terminais turi būti pateikęs politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus; antra, kandidatai turi būti nepažeidę Įstatymo 5 straipsnio arba šiurkščiai nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo; trečia, kandidatų sąrašas rinkiniuose surinko ne mažiau kaip 3 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimo, ko neginčija ir pati pareiškėja, t. y. pareiškėja neginčija fakto, 2019-05-26 vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą surinko 1,26 % rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, taigi, atitinkamai, nebuvo įgyvendinta Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, Komisija pagrįstai taikė Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas ir priėmė Ginčijamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjai negrąžino jos sumokėto rinkimų užstato.
Pareiškėja skunde teigia, kad Komisija neįvykdė Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir neužtikrino lygių teisių visiems dalyvaujantiems rinkimuose kandidatams. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjos argumentais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis nustato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Pareiškėjos argumentai dėl jos diskriminavimo kitų kandidatų į Europos Parlamentą atžvilgiu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti, kadangi byloje nenustatyta, jog Komisija kandidatės atžvilgiu vykdė veiksmus ar ribojo jos teisę dalyvauti rinkimuose. Priešingai, kaip matyti iš Komisijos Rinkėjų parašų lapų išdavimo akto Nr. R-297, Komisija Įstatymo reikalavimus įvykdė, 2019-03-21 išduodama rinkėjų parašų rinkimo 1 000 lapų visuomeniniam rinkimų komitetui „Už stiprią Lietuvą vieningoje Europoje“. Be to, Komisija neturi įstatymais nustatytos pareigos pakeisti išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus, kadangi Įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išdavus rinkėjų parašų rinkimo lapus, nekeičiami tuo atveju, kai kandidatų sąrašas yra papildomas naujais kandidatais. Todėl laikytina, kad Komisija kandidatų lygiateisiškumo principo nepažeidė, Įstatymo nuostatas taikė visiems kandidatams vienodai.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2019-03-28 kreipėsi į Komisiją su prašymu pateikti rinkėjams patikslintą sąrašą su papildomai įrašyta kandidate M. S., tačiau prašymas nebuvo įvykdytas ir į jį nebuvo atsakyta. 2019-03-28 VRK sekretoriato darbuotoja Ž. V. elektroniniu laišku pareiškėjai atsakė, kad jos atžvilgiu yra taikom Įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad išduoti parašų rinkimo lapai nekeičiami, kadangi visuomeniniam rinkimų komitetui „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ buvo išduoti 2019-03-21, o pareiškėja į kandidatų sąrašą buvo įrašyta tik 2019-03-22. Dėl įrašymo į rinkėjų sąrašus pareiškėjai buvo atsakyta laiku. Pareiškėja taip pat buvo įrašyta į kandidatų sąrašą VRK interneto svetainėje www.vrk.lt.
Teisėjų kolegija pažymi, kad rinkimų užstato grąžinimo klausimas nesietinas su pareiškėjos nurodytais Komisijos veiksmais (rinkiminių lapų išdavimu, pavardės įrašymu į lapus), pastaruosius pareiškėja galėjo skųsti savalaikiai ir įstatymų nustatyta tvarka. Rinkimų užstato grąžinimo klausimas susijęs tik su aukščiau nagrinėtomis Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje išvardintomis sąlygomis. Todėl teismas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su kitais Komisijos veiksmais plačiau nepasisakys.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos skundo argumentus, atsakovės atsiliepimo į skundą argumentus, darytina išvada, pareiškėjos prašoma panaikinti Komisijos Sprendimo dalis, kurioje nuspręsta negrąžinti pareiškėjai rinkimų užstato yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos panaikinti. Pripažinus ginčijamo Sprendimo dalį teisėta ir pagrįsta, negali būti tenkinamas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Komisiją grąžinti pareiškėjos sumokėtą rinkimų užstatą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.