- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- 2S-984-945/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00440-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- Ž. A.
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme
- 3.1.14.8.3Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. A. ieškinį atsakovei R. M. dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu (b. l. 10–13) prašė priteisti jai iš atsakovės palikimą priėmusių asmenų 1 761,41 Eur sumą, kurią sudaro 336,04 Eur neišmokėto darbo užmokesčio dalis, 369,23 Eur kompensacija už nesuteiktas kasmetines atostogas ir 1 056,14 Eur vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2019 m. sausio 2 d. mirė, todėl pateikė prašymą ieškinį priėmus bylos nagrinėjimą sustabdyti, kol paaiškės atsakovės įpėdiniai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi (b. l. 28–29) ieškinį atsisakė priimti, nes ieškinio reikalavimas teisme negali būti reiškiamas mirusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės stabdyti bylos nagrinėjimą, siekiant išsiaiškinti atsakovės teisių perėmėjus ir išaiškino ieškovei, kad teismui teikiamas ieškinys dėl konkrečių sumų priteisimo turi būti pareikštas konkrečiam asmeniui. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus dėl darbo teisinių santykių pabaigos įforminimo ir išaiškino, kad ieškovė gali pasinaudoti išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu (b. l. 32) ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Darbo sutartis buvo nutraukta įstatymų nustatyta tvarka, tačiau darbdavys, t. y. atsakovė, nėra sumokėjusi atlyginimo ir kitų išmokų, todėl skolinga ieškovei.
1.2. Ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, tačiau prašymą atsisakyta nagrinėti prašymą ir pasiūlyta kreiptis į teismą.
1.3. Ieškovė žodžiu kreipėsi į Antstolių rūmus, tačiau jai buvo paaiškinta, kad rūmai negali nei nutraukti darbo sutarties, nei išmokėti kokias nors pinigines išmokas, tik teismas gali nuspręsti, ar ieškovės reikalavimai yra pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip pateiktą nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Įvertinęs civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
7. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. dėl to, kad ieškovė nesikreipė į antstolių rūmus dėl darbo teisinių santykių pabaigos įforminimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nereiškia reikalavimo dėl darbo santykių pasibaigimo įforminimo. Ieškovė ieškiniu siekia apginti savo teisę gauti su darbo santykiais susijusias sumas, t. y. siekia įrodyti turinti turtinį reikalavimą atsakovės atžvilgiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 2 dalimi kuriamu teisiniu reglamentavimu, darbo santykiai su antstolių kontoroje dirbančiu asmeniu susiklosto tarp to asmens ir antstolio kaip fizinio asmens, o antstolio kontora yra tik antstolio darbo vieta, neturinti civilinio procesinio veiksnumo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-782/2012). Nustačius, kad darbo santykiai susiklostė tarp ieškovės ir antstolės, kaip fizinio asmens, darytina išvada, kad, mirus fiziniam asmeniui, jos turtinių teisių ir pareigų perėjimą reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Dėl nurodytų priežasčių kaip nepagrįstas vertinamas pirmosios instancijos teismo nurodytas teisinis atsisakymo priimti ieškinį pagrindas.
8. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad ieškinys negali būti teikiamas mirusiam asmeniui. Vertindamas šį argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, yra fundamentali, išplaukianti tiek iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, tiek iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-497-969/2018, 2019 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019). Palikėjo kreditoriaus teisė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė aiškiai įvardijo ginamą materialiąją subjektinę teisę – pasibaigus darbo santykiams gauti visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Nustačius, kad ieškovė turi savarankišką teisinį interesą ginti jos manymu pažeistą subjektinę materialiąją teisę, aplinkybė, jog ieškovės ieškinyje atsakove nurodyta mirusi antstolė, negali būti vertinama kaip užkertanti kelią priimti tokį ieškinį nagrinėti teisme, nes CK 5.63 straipsnyje įtvirtinta teisė reikšti ieškinį dėl paveldimo turto, o CPK įtvirtintas procesinių teisių perėmimo institutas (CPK 163 straipsnio 1 punktas). Be to, išvadą, kad ieškovė, nežinodama skolininkės (atsakovės) palikimą priėmusių įpėdinių, turėjo teisę atsakove patraukti mirusį asmenį, patvirtina ir aktuali teismų praktika (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1303-265/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-213/2014).
9. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovės Ž. A. ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.