- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-25
- Bylos Nr.
- 2S-1303-265/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02708-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Aušra Maškevičienė, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vakarai“
- Atsakovas
- A. D.
Pranešėjas: A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-1303-265/2011
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. rugpjūčio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, teisėjų Aušros Maškevičienės, Eugenijos Morkūnienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vakarai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vakarai“ ieškinį atsakovui A. D. (A. D.) dėl paveldimo turto bei skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama pratęsti CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą ieškovės kreditoriniams reikalavimams dėl įsiskolinimo už butą (duomenys neskelbtini), pareikšti; sustabdyti civilinę bylą iki paaiškės atsakovo turto paveldėtojai, teisių bei pareigų perėmėjai; priteisti iš atsakovo turto paveldėtojų 3625,48 Lt skolos už laikotarpį nuo 2008-11-01 iki 2010-12-31 už butui (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas, patiektą šilumos energiją bei temperatūros palaikymą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-26 nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teismas nustatė, kad atsakovas A. D. mirė iki ieškinio pateikimo teismui (2008-12-23), per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą niekas nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Taip pat nurodė, kad ieškovė, gindama ieškinyje nurodytas pažeistas teises, gali prašyti teismo fakto patvirtinimo, kad turi atitinkamo dydžio turtinį reikalavimą mirusio atsakovo įpėdiniams, kuris nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (tokiu būdu būtų užfiksuota kreditorinio reikalavimo pareiškimo data), juolab, kad apie tai jau yra informuotas palikimo atsiradimo vietos notaras ir galimas paveldėtojas valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities VMI. Todėl padarė išvadą, jog yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Priešingu atveju būtų pažeistas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas, nes teismui priėmus ieškinį bylą iš karto tektų sustabdyti neapibrėžtam laikui (CPK 7 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-26 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodo, kad teismo išvada, kad byla nenagrinėtina teisme, nepagrįsta ir pažeidžianti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir CPK 5 str. įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Net ir esant abejonių dėl to, ar byla priskirtina teismų kompetencijai, būtina vadovautis CPK 24 str. įtvirtintu bylų priskyrimo teismui prioriteto principu. Pažymi, kad teismas iki skundžiamos nutarties priėmimo buvo įpareigojęs ieškovą šalinti ieškinio trūkumus, taigi iš esmės pripažino, kad byla priskirtina teismo kompetencijai. Nurodo, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą negali būti vertinama aplinkybė, kiek laiko bus nagrinėjama byla ir ši aplinkybė negali būti pagrindu nepriimti ieškinio. Teigia, kad ieškovas, nežinodamas skolininko (atsakovo) palikimą priėmusių įpėdinių, turi teisę atsakovu patraukti mirusį asmenį. Teismas tokiu atveju privalo įvertinti teisių perėmimo galimybę ir iškeltą civilinę bylą sustabdyti (CPK 163 str. 1 p., 166 str. 1 d. 1 p.). Be to, faktas, buvo ar nebuvo praleistas trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, neturi reikšmės sprendžiant, ar ieškinys nagrinėtinas teisme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Pagal CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.137 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje teismas nustato tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrina, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina (CPK 137 str.).
Naginėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsisakymą priimti ieškovės ieškinį motyvavo tuo, jog atsakovas mirė iki ieškinio pateikimo teismui dienos, per nustatytą trijų mėnesių terminą niekas nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užbaigimo, o ieškovė savo pažeistas teises gali ginti prašydama teismo fakto patvirtinimo, kad ji turi atitinkamo dydžio turtinį reikalavimą mirusio atsakovo įpėdiniams CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškinio priėmimo klausimas išspręstas netinkamai.
Mirusio asmens kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka nustatyta CK 5.63 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties kaip teisinės kategorijos aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pagrindinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo principo (CK 1.2 str.). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, nežinodama skolininko (atsakovo) palikimą priėmusių įpėdinių, turėjo teisę atsakovu patraukti mirusį asmenį. Pirmosios instancijos teismas tokiu atveju privalo įvertinti teisių perėmimo galimybę ir iškeltą civilinę bylą sustabdyti (CPK 163 str. 1 p., 166 str. 1 d. 1 p.). Skundžiamoje nutartyje nekonstatuota, jog atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius teisių perėmimas negalimas, ieškovas teisėtai pasinaudojo CK 5.63 str. 1 d. suteikta teise pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto, todėl darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė pradėti procesą ieškovės ieškinio pagrindu.
Nurodytais motyvais Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.