Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai N. J. ir jos atstovui adv. Z. Burbai, suinteresuotam asmeniui M. R., neatvykus suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto banko“ atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. J. pareiškimą (ieškinį) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, suinteresuoti asmenys (atsakovas ir trečiasis asmuo): 1. VĮ ,,Turto bankas“ (toliau - TB) ir 2. M. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po sutuoktinio J. J., mirties liko palikimas 45/200 dalys buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) teisiškai įregistruotos ieškovės ir palikėjo vardu. Pažymėtina, kad ieškovė ir palikėjas būdami santuokoje pagal 2003 m. liepos 7 d. pirkimo - pardavimo sutartį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 45/100 dalis buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), todėl mirus palikėjui palikimą sudaro 45/200 dalys šio buto.

Ieškovė N. J. po sutuoktinio mirties tapo įstatymine įpėdine CK 5.13 str.

Ieškovė N. J. trijų mėnesių laikotarpyje po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, likusį po J. J., gyv. (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo naudotis (gyveno palikėjui priklausančioje buto dalyje, šiuo adresu nuo 2003 m. liepos 21 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, pradėjo rūpintis kaip savo turtu, mokėti mokesčius, tačiau, dėl susiklosčiusių svarbių objektyvių priežasčių tinkamai ir įstatymo nustatytu laiku nesutvarkė paveldėjimo dokumentų.

2017 m. rugsėjo mėn. ieškovė sužinojo, kad 2017 m. liepos 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini)jos sutuoktinio J. J., palikimas perduotas valstybei.

Ieškovė kaip įstatyminė įpėdinė per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Juridiniai faktai - tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti šį faktą.

Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, tai yra nuo palikėjo mirties momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 5.3 str. 1 d.), nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 str. 1 d.), ar ne. Pagal CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą galima kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimas priimtas faktiškai jį pradėjus valdyti.

Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 185 str.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 str.).

Motyvuojamoji dalis

LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės; gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą, taigi ir priėmė jį. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu - asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 381/2011).

Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Pažymėtina, kad po palikėjo mirties bute liko gyventi ieškovė N. J., kuri trijų mėnesių laikotarpyje po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, likusį po J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo naudotis (gyveno palikėjui priklausančioje buto dalyje, šiuo adresu nuo 2003 m. liepos 21d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, rūpintis kaip savo turtu, mokėti mokesčius), tačiau dėl susiklosčiusių svarbių objektyvių priežasčių tinkamai ir įstatymo nustatytu laiku nesutvarkė paveldėjimo dokumentų.

Taigi, ieškovė aktyviais veiksmai priėmė turtą, likusį po savo sutuoktinio mirties - rūpinosi ne tik nekilnojamuoju turtu (buto dalimi), bet ir jame esančiais kilnojamaisiais daiktais (baldais, buitine technika, rūbais, relikvijomis ir t.t.), todėl turi būti laikoma priėmusią palikėjo palikimą įpėdine.

Dėl paveldėjimo liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

LR CK 5.8 str. numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau - Taisyklės) (su 2015 m. kovo 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 259 padarytais pakeitimais), 43 p. Kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas.

Kadangi butas yra administruojamas VĮ ,,Turto banko“, būtent jam patikėjimo teise 2017 m. liepos 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo perduota ginčo buto dalis, o VĮ ,,Turto bankas“, atstovaujantis Lietuvos Respubliką, šioje byloje nurodomas atsakovu. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje, sprendžiant ginčus dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, vadovaujamasi šiais kriterijais: 1) asmuo, pretenduojantis į palikimą gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui; 2) juo gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006,2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-240/2008). Atsižvelgiant į šią teisminę praktiką ir teisinį reglamentavimą, ieškovė turi teisę reikšti ieškinį dėl paveldėjimo teisės perėjimo liudijimo ginčijimo.

Taigi, jeigu būtų patenkintas pirmasis ieškinio reikalavimas ir būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimą po savo sutuoktinio mirties priėmė ieškovė (LR CK 5.13 str.), tai išnyktų palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo teisinis pagrindas (LR CK 5.62 str. 1 d, 3 p. numatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo). Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. liepos 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)išduotas Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarės S. J. pripažinimas negaliojančiu LR CK 1.80 str. pagrindu (kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.

Į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktina palikėjo sesuo M. R., gim. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (LR CK 5.13 str.), kitų suinteresuotų asmenų nėra.

Šios aplinkybės įrodomos pridedamų dokumentų, kurių originalus turi ieškovė, nuorašais. Jei teismas mano, kad šių įrodymų nepakanka, tuomet ieškovė pateiks teismui prašymą teisme išklausyti liudytojus, kuriuos į teismo posėdį pasikvies pati ieškovė.

Pareiškėja manome, kad tarp šalių gali būti sudaryta taikos sutartis.

Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 14 p.).

Dėl šių aplinkybių ir vadovaudamasi LR CPK 5 str., 42 str., 83 str. 1 d. 14 p., 442 str. 1 p., 443 str. 5 d., 444 str. 2 d. 8 p., 446 str., 447 str., LR CK 1.5 str., 5. 8 str., 5.13 str., 5.50 str., pareiškėja teismo prašė:

1. Tikslu paveldėjimo procedūrų atlikimui, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė, N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpyje po sutuoktinio J. J., a, k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, likusį po J. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama j į valdyti.

2. Pripažinti negaliojančiu 2017 m. liepos 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarės S. J..

Pareiškėja savo prašymus teismui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pakartojo pareiškimo (ieškinio) motyvus ir prašė teismo jį tenkinti visiškai.

Suinteresuotas asmuo TB pateikė teismui į bylą atsiliepimą dėl pareiškėjos procesinio dokumento ir nurodė šiuos motyvus.

VĮ ,,Turto bankas“ ieškiniui neprieštarauja tuo atveju, jeigu bus įgyvendinti toliau nurodyti VĮ ,,Turto banko“ reikalavimai.

Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tuo atveju, kai nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė (CK 5.62 str. 1 d.). Kadangi palikimo atsiradimo momentu įstatyminis įpėdinis J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo nepriėmė jis perėjo valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės ,,Turto banko“, kuriam išduotas palikimo priėmimo valstybei liudijimas. 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau - Nutarimas) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam

Tel.: (8-5) 278 090«, 278 0909 Fflks (8 5) 275 1155 EI. p. jfl!&gImtl8SJl hUp://w\v\v.turtfts.H

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridiiiii| asinciu) registre Kodas 112021042

PVM mokytojo kodas LT 120210411 priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo Turto bankas.

Vadovaujantis Taisyklių VII skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybei perduotino turto grąžinimą savininkui įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Taisyklių 149-151 p.), tenkinus ieškinį, ieškovė privalo sumokėti VĮ ,,Turto bankui“, patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su Liudijimo pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusiu Butu. 2017-11-13 dienai šių išlaidų suma 20,33 Eur (pridedame tai patvirtinančius dokumentus). VĮ ,,Turto bankas“ ieškiniui neprieštarauja tuo atveju, jeigu bus geranoriškai apmokėtos 20,33 Eur banko išlaidos (pervedant į VĮ Turto banko sąskaitą Nr. LT51 7044 0600 0044 3925 AB SEB banke).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas ieškinyje nenurodo, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas patyrė ir neprašo jų priteisti, tačiau tokį reikalavimą gali pareikšti bylos nagrinėjimo metu. Atkreipiame teismo dėmesį į tai, kad susidariusioje situacijoje Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimų, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas (Taisyklių 10³ p.), neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti Ieškovės interesus.

Atsižvelgiant į tai, kad Turto bankas neprieštarauja Ieškinio reikalavimui, taip pat į tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl atsakovo kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovas kokiu nors būdu pažeidė ieškovo teises), manome, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jei bylos nagrinėjimo metu toks būtų pareikštas, turi būti atmestas (CPK 93 str. 4 d.). Bylą prašome nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Byla nebus vedama per advokatą.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė į bylą ir rašytinius įrodymus.

Teismas išklausęs bylos dalyvių nuomonę dėl TB atstovo neatvykimo į teismo posėdį, nusprendė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Suinteresuotas asmuo M. R. duodama paaiškinimus nurodė, kad yra velionio sesuo, tačiau palaiko pareiškėjos prašymą ir teismo prašė jį tenkinti visiškai.

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Teismas pagal suteiktus įgaliojimus (ex officio) įvertinęs ieškovės (pareiškėjos) ieškinį dėl jame išdėstytų reikalavimų atsakovui (suinteresuotam asmeniui), dalyvaujant trečiajam asmeniui (irgi suinteresuotam asmeniui) laiko, kad pateiktas procesinis dokumentas nagrinėtinas ne pagal ginčo, o pagal ypatingąją teiseną. Pirmiausia, vienas iš pagrindinių ieškovės (pareiškėjos) reikalavimų siejasi su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu. Antra, teismui patenkinus minėtą ieškovės (pareiškėjos) reikalavimą, išspręstinas klausimas ir dėl kito išvestinio reikalavimo, tai yra pripažinimo negaliojančiu liudijimo dėl palikimo perėjimo valstybei. Be to tokiai teismo išvadai įtakos turi ir CPK 443 str. 7 d. nuostata, kuri numato, jog net ir kilus ginčui dėl teisės, byla toliau yra nagrinėjama pagal ypatingąją teiseną. Atskirai pažymėtina, kad teismas išnagrinėjęs šią bylą priima visus reikalavimus išsprendžia priimdamas sprendimą, o ne nutartį. Tuo pačiu keistini bylos dalyvių procesiniai pavadinimai, o pats procesinis dokumentas ieškinys laikytinas pareiškimu (CPK 42 str. 4 d., 443 str. 2 ir 3 d.).

Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.

Iš bylai pateiktų dokumentų, matyti, kad pareiškėja N. J. ir J. J. iki pastarojo mirties buvo sutuoktiniai, o nes santuoką jie sudarė dar (duomenys neskelbtini)(6 b. l.). Iš teismui pateikto J. J. mirties liudijimo kopijos seka, kad pastarasis mirė (duomenys neskelbtini) (7 b. l.). Pareiškėja ir jos buvęs sutuoktinis gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (18, 44 b. l.). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų ir kitų oficialių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėja ir jos buvęs sutuoktinis gyvendami santuokoje 2003-07-07, įsigijo ankščiau nurodyto nekilnojamojo daikto dalį, kuri buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, tai yra kiekvienam iš jų priklausė po 1/2 dalį šio daikto dalies, nes viešame registre yra įregistruota jų abiejų vardu (8-15 b. l.) (CK 3. 87 str. 1 d., CK 3. 117 str. 1 d.). Pagal bylos duomenis nustatyta ir pripažintina, kad pareiškėja po velionio vyro mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą, pradėdama jį valdyti, naudoti, prižiūrėti ir juo rūpintis kaip savo turtu (18-21 b. l.). Tačiau velionio J. J. buvusiai sutuoktinei per įstatymo nustatytą terminą nesikreipiant į vietos notaro biurą dėl palikėjo palikimo priėmimo, pagal suinteresuoto asmens TB prašymą palikėjo palikimas perėjo valstybei ir suinteresuotam asmeniui TB buvo valstybės vardu išduotas liudijimas (16-17 b. l.). Šį valstybės nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą į velionio palikimą išdavė Šiaulių m. 5 – ojo notarų biuro notarė S. J.. Kadangi TB kaip suinteresuotas asmuo tiesiogiai pareiškėjai prieštaravimo nepareiškė, dėl to laikytina, kad jis jau pripažįsta pareiškėjos teisę į velionio (vyro) J. J. palikimą (27-28 b. l.).

Atskirai pastebėtina, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėja N. J. kaip įstatyminis įpėdinis priėmė per įstatymo nustatytą terminą sutuoktinio J. J. vardu atsiradusį palikimą, po pastarojo mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti, o kiti galimi įpėdiniai tuo metu savo valios dėl to nepareiškė. Pažymėtina, kad nors paveldėjimo bylą į velionio J. J. palikimą laiku nebuvo užvesta, o testamentas irgi nesudarytas, tačiau vienas iš palikimo priėmimo būdu yra jo priėmimas faktiškai pradėjus jį valdyti. Kadangi suinteresuotas asmuo M. R. savo valios per įstatymo nustatytą terminą į brolio palikimą, kaip ir kiti potencialūs įpėdiniai irgi neišreiškė, tai laikytina, jog jie tuo metu jo atsisakė pareiškėjos naudai.

Esant šiems įrodymams, ir nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėja N. J. po vyro J. J. mirties (duomenys neskelbtini), būdama teisėta atsiradusio velionio palikimo įpėdine (CK 5.13 str.), priėmė buvusio sutuoktinio palikimą, tai yra jam priklausančią 1/2 dalį nekilnojamojo daikto, pradėdama ją faktiškai valdyti ir naudoti, o kitiems asmenims šis turtas iki 2017-07-26 neperėjo ir perduotas nebuvo ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Dėl pareiškėjos prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuoti asmenys pretenzijų neturi (27-28 b. l.).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo.

Paveldėjimo teisės liudijimas - tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Nuosavybės teisę į paveldėtą turtą įpėdinis įgyja priimdamas palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas tik patvirtina palikimo priėmimo faktą ir yra teisinis pagrindas įregistruoti daiktines teises į paveldėtus nekilnojamuosius daiktus.

Įpėdinis teises į paveldėtą turtą įgyja ne nuo liudijimo išdavimo ar palikimo priėmimo dienos, o nuo palikimo atsiradimo momento. Gauti paveldėjimo teisės liudijimą nėra įpėdinio pareiga - tai jo teisė. Todėl įstatyme nenustatytas terminas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Įpėdinis, priėmęs palikimą (nepraleidęs termino jį priimti), gali bet kada, nesvarbu, kiek laiko praėjo nuo palikimo priėmimo, kreiptis į notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Priėmęs palikimą ir neturėdamas paveldėjimo teisės liudijimo, įpėdinis yra paveldėto turto savininkas nuo palikimo atsiradimo dienos. Jis gali, neturėdamas paveldėjimo teisės liudijimo, paveldėtą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, išskyrus registruojamas daiktines teises (nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, uzufruktą ir kt.).

Paveldėtos registruotinos daiktinės teisės gali būti panaudotos prieš trečiuosius asmenis tik įregistruotos viešame registre.

Prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui. Keletas įpėdinių paveldėjimo teisės liudijimą gali gauti kiekvienas atskirai arba visi kartu gali gauti bendrą paveldėjimo teisės liudijimą. Tai priklauso nuo įpėdinių valios.

Notaras privalo imtis priemonių, kad būtų apsaugotos nepilnamečių įpėdinių, teismo pripažintų neveiksniais asmenų arba asmenų, kurių veiksnumas apribotas, teisės ir interesai. Apie nepilnamečius įpėdinius jis turi informuoti vaiko teisių apsaugos institucijas.

Įstatymo nustatyta tvarka paveldėjimo teisės liudijimai išduodami, kai pagal testamentą paveldi savivaldybė arba pagal testamentą ar įstatymą paveldi valstybė. Tokiu atveju notaras privalo nustatyti ir velionio palikėjo įpėdinių pagal įstatymą giminystę.

Dėl to pripažintina, kad notarė valstybės vardu 2017-07-26 išduodama TB palikimo perėjimo valstybei liudijimą nebuvo pakankamai atidi ir dėmesinga. Todėl atsižvelgiant į anksčiau paminėtą velionio J. J. palikimo perėjimas valstybei nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Notaras gali atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kuris turi būti motyvuotas. Jeigu tarp įpėdinių kilo ginčas dėl paveldėjimo teisės, notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes paveldėjimo ginčus sprendžia teismas.

Tiek notaro atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tiek jo išduotą paveldėjimo teisės liudijimą suinteresuoti asmenys gali ginčyti teisme.

Terminas, per kurį įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nenustatytas. Todėl įpėdinis gali prašyti notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kad ir kiek laiko praėjo nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai ne ieškinio senatis, bet terminas įgyvendinti teisei į dokumentą, kuris patvirtina įpėdinio teisę į palikimą. Teisės į palikimą atsiranda lemia ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas, o palikimo priėmimas. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą. Paveldėjimo teisės liudijimą nelaukdamas, kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, notaras gali išduoti tik fiziniams asmenims (CK5.67 str. 2 d.). Kol nėra suėjęs šis terminas, notaras neturi teisės išduoti paveldėjimo teisės liudijimo nei juridiniams asmenims, nei valstybei – šie jį gali gauti tik suėjus trijų mėnesių terminui.

Notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kol sueis trijų mėnesių terminas, jeigu turi duomenų, kad kitų įpėdinių, be asmenų, prašančių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nėra. Todėl prieš išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą notaras privalo atlikti patikrinimą (patikrinti civilinės metrikacijos įstaigų įrašus, apklausti palikėjo gimines, artimuosius ir pan.).

Paveldėjimo teisės liudijimą prieš sueinant trijų mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo dienos notaras gali išduoti, o gali ir neišduoti jo. Tai notaro teisė. Todėl notaro atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nesuėjus minėtam terminui neskundžiamas.

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienus metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba sužinojo ar turėjo sužinoti, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.).

CK nustato sutrumpintą vienų metų ieškinio senatį palikimo priėmimui ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumui ginčyti. Šitai gali ginčyti tik asmuo, pretenduojantis į palikimą. Tai gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, neveiksnaus įpėdinio atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai, rūpintojai). Vienų metų terminas skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai toks asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad palikimą priėmė kitas asmuo, kuris neturi teisės paveldėti.

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, apie jam priklausančią paveldėjimo teisę gali sužinoti pasibaigus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui palikimui priimti. Toks asmuo neprivalo atskirai pagal CK 5.57 straipsnį kreiptis į teismą su prašymu pratęsti palikimo priėmimo terminą.

Teismas nustatęs, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, yra įpėdinis pagal įstatymą ar testamentą, o asmuo, priėmęs palikimą, neturi teisių į jį, išsprendžia ginčą dėl palikimo.

Ginčo atveju teismas nustatė, kad kaip palikėjo įpėdinė savo valią priimti velionio palikimą tiesiogiai išreiškė jo buvusi sutuoktinė (pareiškėja). Kadangi pareiškėja pirmiausia, laikytina teisėta atsiradusio velionio vyro palikimą priėmusia įpėdinę, todėl tenkintinas ir kitas jos prašymas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo.

Teismui sprendimu patenkinus pareiškėjos prašymą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, tuo pačiu panaikintinas Šiaulių m. 5 – ojo notarų biuro notarės S. J. 2017-07-26 TB išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, pripažįstant, kad būtent pareiškėja yra tas asmuo, kuris priėmė velionio J. J. palikimą. Tuo pačiu išaiškintina pareiškėjai, kad ji šiam teismo sprendimui įsiteisėjus privalo kreiptis į vietos notarą ir jai bus išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į velionio vyro palikimą. Taip pat įsiteisėjusi teismo sprendimą, kartu su pareiškėjai išduotu paveldėjimo teisės liudijimu, ji privalo pateikti VĮ ,,Registrų centrui“, kad registro tvarkytojas padarytų atitinkamus pakeitimus nekilnojamojo turto registre. Esant tokiam pripažinimui, TB išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas netenka galios. Toks įpėdinis yra laikomas nepriėmusiu palikimo. Tai tariamasis įpėdinis. Jis palikimą valdė neteisėtai ir privalo grąžinti visą turtą, kurį priėmė kaip palikimą, bei atsiskaityti su įpėdiniu (ar įpėdiniais).

Turtas grąžinamas ir atsiskaitoma pagal CK XX skyriaus normas (CK 6.237 - 6.240 str.). Atsiskaitymas priklauso nuo to, tariamasis įpėdinis buvo sąžiningas ar nesąžiningas (žinojo ar nežinojo, turėjo ar neturėjo žinoti, kad neturi teisės paveldėti).

Byloje nėra duomenų, kad TB būtų laikytinas tariamu nesąžiningu įpėdiniu, kuris žino ar turėjo žinoti, kad negalėjo valstybės vardu paveldėti, bet priėmė palikimą (kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, žinodamas ir slėpdamas, kad yra pirmesnės eilės įpėdinis ar įpėdiniai). Iš paminėto seka, kad TB laikytinas sąžiningu tariamu įpėdiniu, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti, kad yra kitas įpėdinis (pareiškėja), su kuria palikėjas buvo sudaręs santuoką ir kuri save laiko vienintele jo palikimo įpėdine.

Sąžiningas tariamasis įpėdinis (kuris nežinojo ir negalėjo žinoti, kad neturi teisės paveldėti) privalo grąžinti natūra išlikusi palikėjo turtą; jis atsako tik už tyčinį ar dėl didelio neatsargumo turto sugadinimą ar praradimą (CK 6.237 str. 3 d.). Sąžiningas tariamasis įpėdinis privalo grąžinti tik tą sumą, už kurią turtas buvo parduotas; jis grąžina pajamas, penkių procentų palūkanas už be pagrindo perimtą palikėjo sumą moka nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad nėra tikrasis įpėdinis (CK 6.240 str. 1 d.). Kadangi nagrinėjamos bylos atveju palikėjo palikimas nebuvo perleistas kitiems asmenims, dėl to TB neatsiranda papildomos prievolės prieš pareiškėją. Atskirai pažymėtina, kad pareiškėja patenkino TB prašymą ir apmokėjo pastarojo turėtas išlaidas priimant palikimą valstybės vardu (36-37 b. l.).

Kadangi teismas bylą nagrinėjo pagal ypatingąją teisena, o tokiu atveju bylos dalyviams bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl netenkintinas pareiškėjos atstovo prašymas priteisti valstybei jos turėtas atstovavimo išlaidas iš suinteresuoto asmens TB (38-39 b. l.) (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) po velionio vyro J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, tai yra 1/2 dalį, iš 45/200 dalių buto, esančią (duomenys neskelbtini), pradėdama ja faktiškai valdyti.

2. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti į velionio vyro J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusį palikimą.

3. Pripažinti negaliojančiu 2017-07-26 palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)kuris išduotas Šiaulių m. 5 – ojo notarų biuro notarės S. J..

4. Atmesti pareiškėjos atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.