Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Sandrai Gulevičiūtei, Agnetai Liekytei, Rasai Bičkienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamajam Ž. J., jo gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui, nukentėjusiojo A. Š. įstatyminei atstovei motinai L. Š., jos ir nukentėjusiojo atstovei advokatei Dianai Višinskienei, civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovėms A. D., E. M., nedalyvaujant nukentėjusiajam A. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis Ž. J., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus, o būtent: 2014-01-27 apie 13 val. 16 min. Kaune, Baltų prospekte vairuodamas automobilį „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas J. Grušo gatvės kryptimi, antra eismo juosta, ties namu Nr. 3 pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37, 133 punktų reikalavimus, t.y., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, ką privalėjo padaryti dėl susidariusių aplinkybių ypač kai blogas matomumas - dėl pirmoje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją prie šaligatvio paliktų stovėti automobilių, kad praleistų iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį pėsčiųjų perėja ėjusį pėstįjį A. Š., kurį parbloškė, nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Ž. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. sausio 27 d. važiavo Baltų gatve, antra eismo juosta apie 13 val., ir pajuto smūgį. Važiavo su automobiliu Seat Leon, v.n. (duomenys neskelbtini), automobilis priklausė ne jam, o giminaitei Z., kurios pavardės neprisimena. Pajuto smūgį į dešinę automobilio priekinę šoninę pusę, nes atsitrenkė vaikas, sustojo, iškvietė policiją. Vaikas gulėjo ant gatvės. Kelias buvo sausas, nuvalytas, matomumas geras, pakraščiuose buvo truputi sniego, buvo blaivas, automobilis buvo tvarkingas, apdraustas. Pirmoje eismo juostoje stovėjo automobiliai. Jis pats važinėja kiekvieną dieną, žino, kad toje vietoje yra perėja, žino, kad yra vidurinė mokykla ir pereina eina daug vaikų, jis kelio ženklus matė, matė, kad buvo perėja, ji buvo tuščia, jis prieš ją pristabdė automobilį. Važiavo antroje juostoje, kelias buvo laisvas, Iki perėjos važiavo apie 50 km./val. greičiu, ties perėja pristabdė iki 45 km./val.. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2008 m., anksčiau buvo baustas už stovėjimo ženklo pažeidimą. Po smūgio tik pamatė vaiko galvą veidrodėlyje. Vaikas bėgo per perėją. Ten yra kalniukas prieš kelią. Nematė, kad vaikas atbėgo nuo daugiabučių. Vaiką partrenkė už perėjos. Vaikas buvo su tamsia striuke, nepamena su kokia kepure, vaiko ūgio nežino. Kai tik pamatė vaiko galvą, iš karto sustojo, nubėgo prie vaiko ir užklojo jį savo striuke. Atvažiavo policija, liepė patraukti automobilį, nes jis trukdė eismui, vėliau atvyko greitoji pagalba ir tyrėjai iš Chemijos gatvės. Vaikas buvo vienas, jis bėgo už perėjos, tuo metu jau buvo pravažiavęs perėją. Automobilyje yra ABS, padangos buvo žieminės. Su nukentėjusiojo motinos pareikštu ieškiniu nesutinka, jo automobilis eismo įvykio metu nebuvo sugadintas. Nepamena, kad anksčiau buvo baustas už greičio viršijimą. Vaikas atsitrenkė į automobilio veidrodėlį, vaikas nukrito vietoje. Smūgį į automobilį pajuto pravažiavęs perėją. Per langą pamatė vaiko galvą ties automobilio veidrodėliu. Vaikas gulėjo ir jis neleido jo niekam kelti, vaikui taip pat neleido keltis. Vaikas inkštė, galvojo, kad gali būti lūžęs stuburas. (t. 2, b.l. 73-74).

Teisme BPK 276 str. tvarka buvo pagarsinti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei jo rašyti paaiškinimai, juose kaltinamasis Ž. J. nurodė, kad 2014-01-27 apie 13 val. 20 min. važiavo Kaune, Baltų prospektu, J. Grušo gatvės kryptimi, automobiliu „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienas, prisisegęs saugos diržu, įjungtomis artimųjų žibintų šviesomis, apie 40-45 km/h greičiu, važiavo antra eismo juosta, pirmoje eismo juostoje prie šaligatvio buvo palikti stovėti automobiliai, prieš pėsčiųjų perėją, buvo šviesus paros metas, matomumas geras, kelio danga asfaltas buvo sausa, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos Ž. J. nematė jokių pėsčiųjų todėl važiavo toliau J. Grušo gatvės kryptimi, tik pravažiavęs paskutinį - stovintį prieš pėsčiųjų perėją - automobilį ir pasukęs galvą į dešinę link šaligatvio, per savo automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pamatė vaiko galvą ir išgirdo smūgio, kontakto garsą, tai įvyko prie „zebro juostos“, o ne ant jos ir ne už jos, Ž. J. supratęs, kad kliudė vaiką iš karto sustojo, sustojo antroje eismo juostoje, kuria važiavo, tai buvo už pėsčiųjų perėjos, tačiau kiek metrų už jos pasakyti negali, vėliau policijos pareigūnai Ž. J. paprašė automobilį perstatyti į pirmą eismo juostą, jis pastatė savo automobilį pirmoje eismo juostoje, apie 2-3 metrus į priekį nuo tos vietos kur buvo sustojęs po eismo įvykio, po įvykio Ž. J. priėjo prie vaiko, rūpinosi vaiku, priėjo taip pat prie vaiko ir pėsčiasis kurį Ž. J. matė iš tolo einantį link perėjos jam artėjant prie pėsčiųjų perėjos, jis J. buvo iš kairės. Kaltinamasis Ž. J. dėl įvykusio eismo įvykio apgailestauja, tačiau kaltu neprisipažįsta, nes jam matomumą mažino automobiliai, palikti stovėti pirmoje eismo juostoje, vaiką pastebėjo, kai šis jau buvo prie Ž. J. automobilio dešinio šono, ar jis ėjo, ar bėgo, Ž. J. pasakyti negali (t. 1, b.l. 46). Kaltinamasis papildomai parodė, kad sustojo iš karto pravažiavus perėją. Vaikas buvo sąmoningas, kažką sakė, neverkė, vaikas kalbėjo su visais liudytojais. Sustojo iš karto po smūgio. Policijos pareigūnai liepė patraukti automobilį, todėl tarpas buvo apie 18 metrų. Policijos pareigūnai atvažiavo už kelių minučių. Veidrodėlio stikliukas kabėjo iškritęs iš veidrodėlio rėmo ir jis jį pats nutraukė. Kadangi vaikas atsitrenkė į automobilį, todėl mano, kad jis turėjo bėgti. Pajutęs smūgį iš karto sustojo, nepamena kiek metrų už perėjos. Prieš perėją visada pažiūri ar nėra vaikų. Jis yra matęs, kad vaikai čiuožia nuo šalia gatvės esančio kalniuko. Vaikas neturėjo šviesą atspindinčių elementų (t. 2, b.l. 74). Papildomai parodė, kad smūgį pajuto tik už perėjos, važiuodamas susikoncentravęs į kelią (t. 4, b.l. 32). Posėdžio metu parodžius eismo įvykio schemą (t. 1, b.l. 6), kaltinamasis Ž. J. nesutiko, kad jo automobilis stovėjo nuo kraujo dėmės už 18 metrų, kadangi policija kada braižė schemą jau buvo liepusi patraukti jam automobilį, todėl schemoje pavaizduota, kad jo automobilis stovi už 18 metrų nuo įvykio. Greičio neviršijom važiavo iki 45 km./val., žiūrėjo, ar nėra žmonių ant perėjos, greitį mažino. Liudytojai buvo skirtingi, vienas iš automobilio išlipo, kitas atėjo pėsčias. Iš kurios pusės atėjo byloje apklausti liudytojai nematė. Prieš įvykį jo automobilis buvo pilnai tvarkingas, valstybiniai numeriai nebuvo sulankstyti (t. 2, b.l. 75).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neprisipažino kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą, tačiau jo kaltė padarius nusikalstamą veiką pilnai įrodyta nukentėjusiojo atstovės, liudytojų, ekspertų parodymais, byloje surinkta rašytine bylos medžiaga, kuri buvo patikrinta teisme.

Nukentėjusioji L. Š. parodė, kad jos sūnus A. Š. 2014-01-27 eidamas iš mokyklos į namus apie 13 val. pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas. Pati eismo įvykio nematė, apie įvykį iš sūnaus telefono paskambinę medikai jai pranešė būnant darbe apie 14 val. Sūnus patyrė šeivikaulio lūžimą, po eismo įvykio sūnus parą buvo stebimas stebėjimo palatoje Kauno Klinikose, o 2014-01-28 hospitalizuotas minėtoje įstaigoje. Sūnui paskirtas namų mokymas, jis buvo gydomas ir namuose. A. Š. visiškai nieko nepamena apie eismo įvykį.Po įvykio pablogėjo jo sveikatą, tai avarija tam turėjo įtakos (t. 1, b.l. 33).

Liudytojas D. U. parodė, kad prisimena įvykį. Jis 2014-01-27 apie 13 val. ėjo per perėją ties Baltų pr. 3 namu. Ėjo pagal eismo įvykį sukėlusio automobilio važiavimo kryptį, buvo sausa, saulėta graži diena, oro sąlygos buvo puikios, čia yra plati gatvė su skiriamosiomis juostomis, saugumo salele, ir jis buvo bebaigiantis pereiti paskutinę perėjos dalį ir prieš jį ėjo vaikas. Jis lipo ant šaligatvio, o vaikas ėjo palei jo dešinę pusę, ėjo sparčiai. Vaikas ėjo tiesiai, ne per laiptus, kuriuos jis matė, nes jie nebuvo užsnigti. Teisme parodžius fotonuotrauką Nr. 6, esančią fotolentelėje prie eismo įvykio vietos schemos (t. 1, b.l. 9), liudytojas parodė, kad jis perėjęs perėją pasuko prie stulpo ir ėjo šaligatviu link stovinčių mašinų ir išgirdo smūgį, atsisuko ir pamatė, kad į jį atskrenda kažkas, kai nukrito pamatė, kad tai buvo vaikas, dar matė automobilį, kuris pravažiavo pro vaiką, jis stabdžių cypimo negirdėjo. Parodžius fotonuotrauką (t. 1, b.l. 40) liudytojas parodė, kad nuotraukoje matomos jo kojos, kai jis skambino policijai ir greitajai. Vaikas buvo apklotas, jis pats vaikščiojo kalbėdamas telefonu. Kai išgirdo smūgį, nukrito vaikas ir liko gulėti, iki perėjos buvo apie 8 metrai. Vaiko kojos buvo į šaligatvį, galva į kelią. Bijojo ką nors daryti, todėl skambino policijai, greitajai pagalbai. Pradžioje nesimatė kraujo, vėliau ėmė bėgti kraujas iš burnos. Greitoji pasirodė už 10 min., atėjo daugiau žmonių, kurie berniukui po galva padėjo papkę, užklojo berniuką. Mašina buvo sustojusi atokiau nuo įvykio. Visi laukė greitosios pagalbos. Liudytojas matė, kad buvo sulaužytas automobilio veidrodėlis, jis pats daugiau buvo su vaiku. Liudytojas kategoriškai tvirtina, kad automobilis nebuvo judintas po įvykio ir jis stovėjo ten kur parodyta schemoje (t. 1, b.l. 6), vėliau už jos sustojo kitos atvykusios mašinos. Liudytojas gerai matė, kad vaikas atėjo takeliu nuo kalniuko, laiptukai nebuvo labai apledėję, matė kaip vaikas įžengė į perėją sparčiu žingsniu. Vieta, kur liudytojas matė berniuką teismas pažymi dvejetu fotonuotraukoje Nr. 6, esančioje fotolentelėje prie eismo įvykio vietos schemos (t. 1, b.l. 9). Automobilis sustojo tik pravažiavęs perėją. Išgirdęs garsą atsisuko, automobilis buvo pravažiavęs perėją. Vaikas skrido apie 180 cm. aukštyje ir nukrito. Nuolat stebėjo gatvę po eismo įvykio. Jis matė, kaip kaltinamasis atnešė kažką apkloti, kai viena moteris pasakė, kad berniukui gali būti šalta. Po įvykio kaltinamasis skambino kažkam, buvo streso būsenoje. Atvykusi policija apie valandą laiko matavo šią įvykio vietą. Eismo įvykio vietoje (t. 1, b.l.6) 2 numeriu pažymėtas automobilis buvo įvykyje (t. 2, b.l. 75-76). Į įvykį pirma atvažiavo greitoji pagalba. „Seat Leon“ sustojo kaip parodyta nuotraukoje, šalikelėje gerokai toliau nuo perėjos. Pagal nuotrauką, kur gulėjo vaikas, automobilis buvo per toli, kad būtų 18 metrų. Automobilis ten ir sustojo, kur parodyta, tačiau metrais jam atrodo, kad per toli.. Ant paskutinio laiptelio, kuris matomas 16/09 nuotraukoje, esančioje prie bylos prijungtame kompaktiniame diske, saugomame prie 2 t., ant šaligatvio prasilenkė su vaiku (t. 2, b.l. 150). Liudytojas mano, kad dėl įvykio šitoje vietoje kaltos visos aplinkybės: ši perėjos vieta labai pavojinga, nes ten blogas matomumas, nes yra posūkis, prieš perėja statomi automobiliai, todėl važiuodamas lanku automobilio vairuotojai turi būti atidus, nes važiuodamas jis gerai nemato perėjos bei kas eina ja. (t. 2, b.l. 75-76, 150). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. U. parodė, kad 2014-01-27 ėjo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją Kaune, Šilainiuose Baltų prospektu, ties namu Nr. 3. Ėjo iš kairės pusės į dešinę pagal automobilių važiavimo kryptį, žiūrint J. Grušo gatvės kryptimi. Perėjęs minėtą pėsčiųjų perėją ant šaligatvio prasilenkė su berniuku apie 9 metų amžiaus, kuris ėjo pro jį į pėsčiųjų perėją, į „zebro juostą“, ir ėjo iš dešinės pusės į kairę. Tai buvo apie 13-13.20 val. Išgirdo susidūrimo, duslaus smūgio garsą ir atsisukęs į pėsčiųjų perėją pamatė, kad į jį skrieja ore vaikas, skrieja su kuprine ant pečių, nuo pėsčiųjų perėjos, į jį, atgal į šaligatvį nuo kurio buvo nuėjęs pėsčiųjų perėjos link. Vaikas skriejo nuo pėsčiųjų perėjos, „zebro juostos“ skersai link šaligatvio ir nukrito už pėsčiųjų perėjos, J. Grušo gatvės link, apie 6-8 metrus už pėsčiųjų perėjos, prie apšvietimo stulpo. Nukrito berniukas prie šaligatvio bordiūro, kojos jo buvo prie bordiūro, o galva į važiuojamosios kelio dalies pusę, veidu į žemę, ant pilvo. Kuprinė vaikui liko ant pečių. Po kiek laiko vaikui iš burnos pradėjo bėgti kraujas, bet nesmarkiai, liko ant asfalto, ant apledėjusio asfalto kraujo dėmė toje vietoje. Automobilis, šviesios spalvos, sidabrinės, tuo metu kai jis išgirdo duslų garsą ir atsisuko, pamatė vaiką ore, gan aukštai pakilusį nuo žemės, automobilis tuo metu buvo tik pervažiavęs pėsčiųjų perėją, jo galinė dalis buvo už „zebro juostos“. Tačiau jis iš karto nesustojo ir pavažiavęs apie 10-15 metrų į priekį, J. Grušo gatvės link sustojo prie šaligatvio. Vairuotojas pribėgo prie vaiko, nervinosi, apklojo vaiką pledu, medikus iškvietė jis per 112. Buvo šviesus paros metas, matomumas buvo geras, giedra, nesaulėta, kritulių nebuvo. Kelio danga asfaltas buvo sausa. Prieš pėsčiųjų perėją apie 3 metrus buvo sustojęs automobilis Opel Zafira. (t. 1, b.l. 37).

Liudytoja J. J. parodė, kad ji dirba Kauno AVPK patrulių rinktinėje, 2014-01-27 fiksavo įvykio vietą, pateikė nuotraukas, kurios yra byloje. Atvyko į įvykio vietą su kolega M. Š.. Gatvė buvo tuščia, Ž. J. automobilis buvo gana tolokai, už stulpo, niekas neperstatinėjo automobilio jiems matant. Kaip rado Ž. J. automobilį, taip ir užfiksavo. Fiksavo nubrauktą veidrodėlį, šukių ant kelio nebuvo, buvo nuskilęs tik valstybinio numerio įlinkimas, ant kelio buvo tik dėmė panaši į kraują. Liudytojas D. U. vienintelis buvo nuo pradžios iki galo. Ji apklausė Ž. J., D. U., V. A.. Sakė, kad automobilis iš karto nesustojo, sustojo už kelių metrų nuo šaligatvio, už vaiko. Vaikas gulėjo kniūbsčias, D. P. sakė, kad iš burnos vaikui bėgo kraujas. Pirmiausia pradėjo apklausą nuo žmonių, kurie matė įvykį. Asfaltas buvo sausas. Ji pati dirba kelių policijoje. Vaiko apklausti negalėjo, nes jis nieko nepamena. Nuotraukoje matosi mokykla. Salelės daromos dėl pėsčiųjų saugumo, kada yra plati gatvė, kad saugu būtų pereiti gatvę. Automobilio apgadinimas buvo dešinėje pusėje. Automobilis buvo nešvarus, bet nubraukimų nebuvo, nubrauktas buvo tik veidrodėlis, nes kontaktas su vaiku buvo automobilio veidrodėlio ir vaiko. Matosi, kad ant veidrodėlio nėra stiklo, yra nubraukimas. Mama buvo atsivedusi vaiką ir atsinešusi kuprinę, kur buvo nutraukta petneša, mano, kad pagal vaiko ūgį ir automobilį aukštį galėjo būti sužalota vaiko galva. Kada apžiūri įvykio vietą, pirmiausia žiūri stabdymo kelią, šukes, išbėgusius skysčius, šiuo atveju nieko nebuvo. Liudytojas V. A. paminėjo, kad vaikas nusirito kaip kamuoliukas. Liudytojas D. U. matė įvykį eidamas nuo kalno ir eidamas per perėją. Paklausė kaltinamojo, kodėl išėmė veidroduką, Ž. J. sakė, kad tabalavo, todėl jį nutraukė. Pagal mašinos apžiūrą matė, kad automobilio buvo apgadintas veidrodėlis. Šeivikaulis galėjo lūžti vaikui krentant. Mano, kad „Opel Zafira“ pažeidė KET, nes stovėjo 4,5 metrų nuo ženklo, kada yra reikalavimas stovėti 5 metrus nuo pėsčiųjų perėjos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas automobilio savininkui nebuvo surašytas. Neaprašė įvykio schemos, nes pradėjo ikiteisminį tyrimą, pradžioje manė, kad tai administracinė teisena. Bet gavus pažymą apie vaiko sužalojimų mastą, tada pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminį tyrimą pradėjo gavus informacija apie vaiko sužalojimus, nes vaiko realiai nematė po įvykio. Buvo aiškios visos įvykio aplinkybės. Susiformino įvykio vietą kaip visada, o vėliau pradėjo ikiteisminį tyrimą. Autotechninės ekspertizės neatliko, nes įvykio aplinkybės buvo aiškios. Gali teismas skirti ją atlikti nagrinėjimo metu. Pirminiais duomenimis – liudytojų apklausos metu kaltinamasis teigė, kad vaikas buvo parblokštas ant perėjos, o ne ant šaligatvio. Nematė ir neturi fakto, kad vaikas ėjo pėsčiųjų perėja. Iš automobilio apgadinimų gali teigti, kad kontaktas buvo automobilio šone. Nežino, koks vaikos ūgis, vaiko amžius buvo 8 metai, nematavo automobilio „Opel Zefira“ aukščio. Ji mano, kad dėl šio įvykio kaltas yra vairuotojas Ž. J., nes jis pats turėjo vertinti savo matomumą, ar jam prieš perėją reikia pristabdyti, ar sustoti, nes šalikelėje stovintys automobiliai visada trukdo matomumui. Dėl šio įvykio netyrė pėsčiojo kaltės, vaikas nieko apie įvykį nepamena, vaiką apklausė jam išėjus iš ligoninės. (t. 2, b.l. 146-147).

Liudytojas M. Š. parodė, kad dirba Kauno AVPK patrulių rinktinėje. Įvykį prisimena miglotai. Manė, kad įvykis buvo Grušo gatvėje. Buvo su kolega V. D.. Atvyko su „Škoda“ automobiliu pirmi į įvykio vietą. Ž. J. automobilio nepamena, nepamena, ar jis buvo patrauktas. Nepamena, kaip vaikas gulėjo, tik pamena, kad atvyko ir matė gulintį vaiką. Surašė iš karto vietoje tarnybinį pranešimą ką kalbėjo pilietis, rašė tiesiai į kompiuterį, atspausdino, po to pateikė pasirašyti. Nepamena dėl Ž. J. automobilio veidrodėlio sugadinimo. Laukė kada atvyko tyrėja ir perdavė viską jai. Su vaiku nekalbėjo, jis verkė. Nepamena ar stovėjo „Opel Zafira“. Liudytojui parodžius fotonuotrauką Nr. 1, esančią fotolentelėje prie eismo įvykio vietos schemos (t. 1, b.l. 8) liudytojas parodė, kad „Opel Zafira“ galėjo kliudyti vairuotojui matyti kelio ruožą, negali atsakyti, ar kelio ženklas „Perėja“ galėjo būti matomas iš toliau vairuotojui. Nežino, ar buvo automobilio duženų, nepamena, kad būtų liepęs patraukti automobilį, žino, kad vairuotojo automobilis stovėjo vidurį gatvės. Nepamena, kada medikai atvyko. (t. 2, b.l. 147-148, 149).

Liudytojas L. A. parodė, kad 2014-01-27 įvykį Baltų prospekte šiek tiek pamena. Žino, kad buvo kliudytas mažametis vaikas. Dabar žiūrėdamas į eismo įvykio schemą (t. 1, b.l. 6) supranta, kad automobilis buvo patrauktas, tačiau, kada atvažiavo į įvykio vietą su tyrėja, jau rado taip, kaip nubraižyta schemoje. Negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo Ž. J.. Jo nuomonė tokia, kad automobilis buvo patrauktas, tokią nuomonę turi vadovaudamasis atstumu, nurodytu eismo įvykio schemoje, tačiau kategoriškai negali teigti, kad automobilis buvo patrauktas. Pildant įvykio schemą nepamena, kad kaltinamasis būtų minėjęs, jog jis patraukė automobilį. Jeigu būtų žinojęs, kad automobilis buvo patrauktas, tai būtų nurodęs schemoje. Jis įvykio vietoje tik matavo, nekalbėjo su liudytojais. Kad buvo apgadinti Ž. J. automobilio valstybiniai numeriai nenurodė, nes įvykio vietoje nematė. Įvykio vietoje nesimatė stabdymo pėdsakų. Vadovaujantis eismo įvykio schema, automobilis nuo perėjos yra per 26 metrus. Nemano, kad prieš perėją stovėjęs automobilis „Opel Zafira“ pažeidė KET. Mano, kad pėsčiųjų matomumui „Opel Zafira“ netrukdė, gal tik vaikui galėjo trukdyti pamatyti automobilį. Nežino, ar tame kelyje būna intensyvus eismas. (t. 2, b.l. 149-150).

Liudytojas V. D. parodė, kad yra patrulių rinktinės pareigūnas, dirba 7 metus, prisimena 2014-01-27 Baltų prospekte įvykį, prisimena, kad apie 13 val. gavo pranešimą įvykį, atvažiavo su tarnybiniu „Škoda“ automobiliu. Įvykio vietoje rado automobilį ir vairuotoją, kuris partrenkė vaiką. Automobilis „Seat Leon“ stovėjo už pėsčiųjų perėjos, medikai atvykę išsivežė vaiką. Kai jie atvyko, vaiko jau nebuvo ant kelio, jis buvo pas medikus. Jie paklausė kokia brigada atvykusi ir kur veža vaiką. Jie patraukė savo automobilį į šoną. Ž. J. „Seat Leon“ irgi buvo patrauktas į šoną., nes jis kliudė eismui, pradžioje „Seat Leon“ stovėjo vidury gatvės, paskui jį patraukė į šoną, kaip matosi nuotraukoje. Ž. J. pasakojo, kad jam važiuojant link Grušo gatvės į automobilį atsitrenkė vaikas. Automobilis stovėjo arčiau perėjos, keli metrai už jos. Tuo metu fotoaparato neturėjo, todėl neužfiksavo iš karto, dėl kraujo dėmės taip pat nepamena. Kada išvažiavo medikai, tada lyg tai kaltinamasis patraukė savo automobilį, pavažiavo link šaligatvio. Dėl stovėjusio „Opel Zafiros“ joks KET pažeidimas nebuvo fiksuotas. Matė, kad buvo sudužęs Ž. J. automobilio dešinės pusės šoninio veidrodėlio stikliukas, įvykio vietoje nebuvo stabdymo kelio, nežino, kokiu greičiu važiavo Ž. J. automobilis. Kai kontaktas buvo su vaiku, automobilis važiavo, tačiau negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo automobilis. Kada jie atvažiavo, Ž. J. automobilis stovėjo keli metrai nuo perėjos, jam buvo užlenktas veidrodėlis, stabdymo kelio nebuvo, nežino, ar šioje „Seat Leon“ buvo ABS. Atvykę su kolega matavo ir fiksavo duomenis eismo įvykio schemoje. Dabar nepamena, kuris iš jų liepė Ž. J. perstatyti automobilį, nes trukdė eismui. Automobilis buvo perstatytas tik tada, kai jie atvažiavo, bet jie nefiksavo automobilio padėties tuo metu. Kolega sėdėjo mašinoje ir rašė tarnybinį pranešimą, o jis padėjo atvykusiai tyrėjai matuoti ir fiksuoti įvykio vietą. Nežino, kodėl kolega neparašė savo tarnybiniame pranešime apie automobilio perstatymą. Supranta, kad sugadino tyrimą. Nepamena, ar kalbėjo su liudytojais. Jie tik užsirašo liudytojų duomenis. Jie atvažiavo pirmieji iš policijos ekipažų (t. 2, b.l. 148-149).

Liudytoja D. A. parodė, kad dirba felčere, skubios pagalbos specialiste, buvo 2014-01-27 apie 13 val., gydytojo nebuvo su jais 2014-01-27 apie 13 val. Baltų prospekte, dirba felčere, skubios pagalbos specialiste, gydytojo nebuvo su jais. Kita brigada buvo arčiau, joje dirbo I. S., R. B. ir V. K.. Vaikas gulėjo ant pilvo, buvo su mėlyna striuke, jam uždėjo jam kaklo apykaklę, vaikas labai reiškė nepasitenkinimą, vadino mus debiloidais. Dėjo vaiką ant lentos ir kėlė į kitos brigados automobilį. Atliko veiksmus, kuriuos turėjo atlikti. Berniukas buvo sąmoningas, nepasakojo apie įvykį, kada leido vaistus, tada labai rėkė. Vaikas nesiskundė niekuo, jam buvo šokas. Kada vyko į vietą, jau žinojo, kad sužeistas vaikas. Galėjo būti praėję nedaugiau kaip 15 minučių kol atvažiavo. Nežino, ar vaikas pažino, kad ji medikė. Vaikas galėjo peršalti gulėdamas ant žemės, kol laukė greitosios pagalbos. Buvo šalta, bet ledo nematė. Vaikas buvo sąmoningas. Būdami šoko būklėje nukentėję nesiskundžia, kad jiems kažką skauda. Vėliau bendravo su vaiku, jam buvo sutrauktas kaklas, skausmas kaklo srityje, dokumentuose ji parašė diagnozę neuralgija. Vaiką lyg ir prisimena, nes įsidėmėjo gražų vardą. Neuralgija galėjo būti įvykio pasekmė, galėjo būti patempti kaklo raumenys, nesvarbu kad praėjo jau kuris laikas apie 6 mėn. Ji pati yra greitosios pagalbos specialistė. Ji spėjo, kad jam buvo neuralgija, nes pati turėjo tokį susirgimą, todėl žino iš patirties (t. 2, b.l. 144-145).

Liudytojas Rolandas A. B. ir V. K. parodė analogiškai, kad jie dirba vairuotoju greitosios pagalbos stotyje, 2014-01-27 įvykį Baltų prospekte prisimena miglotai, jų brigada atvažiavo antra, Rolandas A. B. atvažiavo su medike D. A., nepamena, kur pastatė savo automobilį, kuriuo atvyko į įvykio vietą. Nepamena asmens, padariusio eismo įvykį, nukentėjusįjį matė, buvo sąmoningas, kalbėjo, judėjo. Vaikas išvadino juos debiloidais. Nesiskundė niekuo, akivaizdžių sužalojimų nematė, kraujo nematė. Vaikas gulėjo kol jie atvažiavo. Jie yra paramedikai - vairuotojai, turi specialųjį išsilavinimą. Apie įvykį vaikas nekalbėjo, buvo neramus, mano, kad dėl streso. Vaiką imobilizavo ir pernešė į kitą automobilį. Vaikas buvo pilnai sąmoningas (t. 2, b.l. 143-144, 145).

Liudytoja R. B. parodė, kad 2014-01-27 įvykį prisimena, jo metu buvo sužalotas vaikas, atvažiavo labai greitai, vaikas gulėjo ant šono. Jie pirmieji atvyko, uždėjo apykaklę ir įkėlė į mašiną. Nepamena, ar vaikas sakė savo vardą. Vaikas buvo agresyvus, išvadino juos debiloidais. Negali pasakyti, ar vaikas matė, kad jie medikai. Vaikas buvo sąmoningas, jie kalbėjo su juo. Vaikas niekuo nesiskundė, tik išvadino labai negražiai. Ji yra bendruomenės slaugytoja. Netiki, kad per tris minutes vaikas galėjo peršalti. Viskas fiksuotas kortelėje, kad per valandą mes pasiekėme įvykio vietą negali būti. Užtruko kol suleido vaistus, apžiūrėjo ligonį, tada transportavo į ligoninę. Vaikas buvo sąmoningas, jie bendravo su juo, nežino, ar vaikas juos atpažino. Daktarė pildė kortelę ir suvedė duomenis apie vaiką. (t. 2, b.l. 145-146).

Liudytoja Z. K. parodė, kad įvyke dalyvavęs „Seat Leon“ ,valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), priklauso jai, kaltinamasi Ž. J. yra jos sesers V. G. žentas. „Seat Leon“ priklauso jai. Jie gyvename viename kieme, ji gyvena pirmame aukšte, Ž. J. antrame. Ji pati eismo įvykių niekada neturėjo, tačiau „Seat Leon“ valstybinio numerio įlenkimas buvo jos padarytas prieš 5 – 5,5 metų, kai ji paliko automobilį laisvu bėgiu kieme ir jis pradėjęs riedėti atsitrenkė į kitos mašinos kablį, ji nesikreipė į policiją dėl apgadinimo, nebuvo reikalo, draudimo kompanijai nepranešė, automobilis draustas tik nežino kurioje draudimo kompanijoje. Už draudimą moka apie 800 litų per metus. Nuo 2008 metų draudžia visada pas tą patį žmogų. Nuo 2008 metų nėra turėjusi eismo įvykių, nėra bausta administracine tvarka. Nežino, ar Ž. J. baustas administracine tvarka. Jos automobilis buvo apibraižytas jau nuo pirkimo, ji automobilį tokį nupirko. Šiuo metu ji pati važinėja su šiuo automobiliu. Pažiūrėjusi į 16/14 nuotrauką, esančią prie bylos prijungtame kompaktiniame diske, saugomame prie 2 t., liudytoja parodė, kad automobilis visur pabraukytas, bet ne taip, kad reiktų remontuoti ir dažyti, todėl; jo netvarko. (t. 2, b.l. 151).

Iš BPK 276 str. tvarka pagarsintų liudytojo V. A. parodymų matyti, kad 2014-01-27 važiuodamas automobiliu „Nissan“ buvo sustojęs prie reguliuojamos šviesoforu sankryžos Baltų prospekto ir J. Grušo gatvių, Kaune. Valandos tiksliai įvardinti negali, vidury dienos apie 13 val. Eismo įvykis įvyko priešais jį, jam iš priekio. Pastebėjo, kad Baltų prospektu link J. Grušo gatvės važiuojantis šviesios spalvos automobilis pravažiuoja nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią Baltų prospekto gatvėje ir tuo metu nuo pėsčiųjų perėjos pagal automobilio važiavimo kryptimi „kaip kamuoliukas“ tamsus siluetas „nusirito“ paskui minėtą pravažiavusį automobilį. Automobilis sustojo už vaiko, prie šaligatvio, toliau, atstumo įvardinti negali. Kai jam užsidegė leidžiantis važiuoti šviesoforo signalas, privažiavo prie įvykio vietos ir išlipęs iš savo automobilio priėjo pasižiūrėti kas nutiko, pamatė ant kelio važiuojamosios dalies gulintį vaiką, ir prie jo du vyrus. Vaikas gulėjo pilvu, veidu ant asfalto už pėsčiųjų perėjos žiūrint J. Grušo gatvės kryptimi, netoli apšvietimo stulpo, galva vaiko buvo į kelio važiuojamosios dalies pusę, o kojos prie šaligatvio bordiūro. Vaikas nieko nepasakojo, nekalbėjo, nereagavo į kalbinimą, po kiek laiko iš vaiko burnos pradėjo bėgti kraujas. Vairuotojas jį parbloškusio automobilio vaiku rūpinosi, jį apdengė pledu, labai jaudinosi. Pridėjo dvi fotonuotraukas kurias padarė įvykio vietoje, ant balto lapo (t. 1, b.l. 39).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G439/14 (02) matyti, kad A. Š. dėl kairio šeivikaulio lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo matas (t. 1, b.l. 17-19).

Ekspertė M. K. parodė, kad dirba Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje Kauno skyriuje. Vaikui buvo nustatytas šeivikaulio lūžimas, šeivikaulis yra nuo čiurnos iki kelio, išorinėje pusėje. Lūžimas galėjo būti ir nuo sumušimo, ir nuo kritimo. Vaiko nematė, išrinko anamnezę iš medicininių dokumentų. Buvo nustatytos kraujosrūvos, odos nubrozdinimai - kaktoje, kojose, lengvas smegenų sukrėtimas, kurie galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais. Nieko negali atsakyti dėl automobilio valstybinio numerio sulankstymo, reikalinga kompleksinė ekspertizė. Šeivikaulio lūžis buvo kairėje kojoje, nubrozdinimai buvo visur. Dėl kuprinės nieko negali pasakyti. Nugaroje sužalojimų neužfiksuota, sužalojimai yra ant kojų, galvoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, kas tai buvo nežino (t. 2, b.l. 150).

Papildomai apklausta ekspertė M. K. parodė, kad darė tyrimą nuo 2014-02-21, baigė 02-26, po penkių dienų. Susipažinusi su A. Š. sveikatos istoriją pagal šiai baudžiamajai bylai nagrinėti VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos pateiktą asmens sveikatos istoriją Nr. 124617-P, ekspertė M. K. arodė, kad susipažino su ligos istorija. Išvadą davė remiantis medicininiais dokumentais, bylos medžiagos nežiūrėjo, bet medicininius dokumentus matė. Buvo nustatyta kairio šeivikaulio lūžimas, lengvas smegenų sukrėtimas. Nagrinėdama sveikatos istoriją rado žalio lapo kopiją, kur parašyta trauma buityje. Pasiklausė mamos ir ši pasakė, kad buvo dešinės kojos trauma, bet jau po įvykio praėjus mėnesiui. Dėl regėjimo sutrikimo asmeniškai nemato jokio ryšio su šiuo įvykiu, nes rado 1 metų vaiko regėjimo sutrikimus. Vaikas iš karto po traumos buvo apžiūrėtas neurookulisto ir objektyviai nesurasta priežasčių, nes trumparegystė priklauso kaip laužiamas spindulys akies tinklainėje perėjęs pro lęšiuką, apie jokius akių pažeidimus žinių nėra, nebuvo nei edemos, nei optinis nervas pažeistas, nebuvo jo pabrinkimo, kaip būna prie galvos smegenų sukrėtimų. Nebuvo jokių smegenų pakenkimų, kas įtakotų regos pablogėjimą. A. Š. padarytų sužalojimų mechanizmas yra sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai važiuojančio automobilio. Apie infekcinį miozitą nieko nerado, miozitas nesusijęs su trauma, galvos skausmas gali būti susijęs su kaklo miozitu. Pėsčiasis prieš partrenkiant jį automobiliui buvo vertikalioje padėtyje. Kritimo tikimybė nėra atmetama, o kiek skrido negali pasakyti. Vaikui išsivystė retrogradinė amnezija, jis vėmė, pykino, kas atitinka galvos smegenų sukrėtimą. Negali pasakyti, ar nukentėjusiojo sužalojimams turėjo įtakos jo neštos kuprinės svoris (t. 4, b.l. 71).

Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriaus vedėja ekspertė L. L., atliekanti eismo įvykių, transporto trasologijos ekspertizes, teisme parodė, kad iš bylos medžiagos analizės jai nėra ginčo, kad kaltinamojo vairuotas automobilis „Seat Leon“ ,valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), važiavo antra kelio juosta. Kadangi toje vietoje kelio tarpas yra nedidelis, todėl pirmoje juostoje stovintys automobiliai užstoja kelio matomumą, paaiškinime vairuotojas nurodo, kad sustojo kada pajuto smūgį, tokiu atveju, jeigu artėjama prie pėsčiųjų perėjos, tai nereikia vadovautis principu „važiuoju, jeigu nieko nematau“, o reikia vadovautis „aš pėsčiųjų nematau ir todėl važiuoju“, važiuodamas privalai tikėtis, kad pėsčiųjų perėjoje yra pėsčiųjų, kadangi vaikas nebuvo pastebėtas, tai vairuotojas važiavo, todėl vairuotojas bet kokiu atveju turi pristabdyti. Ekspertė negali pasakyti, koks tiksliai buvo susidūrimo mechanizmas, tačiau vertinant bylos medžiagą, konstatuoja, kad pagal nubrauktą nuo automobilio šono purvą, tikėtina, kad nukentėjusysis kontaktavo su automobilio priekiniu dešiniuoju kampu, tačiau negali pasakyti su kuriomis tiksliai dalimis. Tikėtina, kad po įvykio automobilis buvo patrauktas ir kraujo dėmė užfiksuota 110 cm atstumu nuo kelkraščio, pėsčiojo kūnas buvo bloškiamas į priekį ir į dešinę, kūnas tuo labiau bloškiamas į dešinę kuo arčiau kampo tas kontaktas įvyksta, tai automobilis negalėjo tokiu atstumu sustoti. Automobilio Seat Leon vėžių pėdsakų schemoje neužfiksuota, bet nurodyta, kad automobilis sustojo 26 metrai nuo pėsčiųjų perėjos. Jei automobilis važiavo 40 km/h greičiu, tai sustabdymo kelias yra 18,80 metro, iš esmės plius automobilis ilgis, tai nurodyta sustojimo vieta yra tikėtina. Vertinant, ar galima išvengti susidūrimo - svarbu žinoti, kad vairuotojas prieš perėją privalo lėtinti greitį, kad įsitikinti ar nėra pėsčiųjų, jeigu yra, tai turi sustoti. Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad vairuotojas turi įsitikinti, kad nėra pėsčiųjų, turi būti atidus artėdamas prie pėsčiųjų perėjos kur vaikšto vaikai, ypač jei yra specialus kelio ženklas „Vaikai“, ir pasirinkti greitį, tokį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki iš anksto numatomos kliūties, nes perėja yra iš anksto numatoma kliūtis. Atkreiptina, jei vaikas galėjo eiti toliau už pėsčiųjų perėjos, o ne per perėją, tai kelio matomumas Ž. J. nuo to tik padidėjo, o ne atvirkščiai. Kadangi objektyviai nenustatyta byloje, kur vaikas ėjo ir kokiu greičiu, ji negali nieko pasakyti apie pėsčiojo poziciją perėjos atžvilgiu ir jo galimybę matyti atvažiuojantį automobilį. Visada artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, kurios matomumas ribotas kitų transporto priemonių, vairuotojas privalo lėtinti greitį, kad įsitikinti ar už tų kliūčių nėra pėsčiųjų ir pasirinkti tokį greitį, kad galėtų tai įvertinti ir esant reikalui sustoti. Jei vairuotojas artėdamas prie pėsčiųjų perėjo nemažina greičio, tai ar ėjimas per pėsčiųjų perėją ar per metrą nuo pėsčiųjų perėjos, situacijos nepakeistų. Įžengimas į pėsčiųjų perėja vienas dalykas, o kontaktas kitas, nes šioje vietoje esanti pėsčiųjų perėja eina įstrižai, o ne stačiu kampu vairuotojo atžvilgiu, ji link artėja link atvažiuojančių mašinų ir kairiojo krašto. Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad sukdamas į dešinę vairuotojas turi duoti kelią, per kelią einantiems pėstiesiems ir kitiems transporto dalyviams. Matomumas vienodas ir pėsčiajam, ir vairuotojui, jis buvo ribotas abiems dėl stovinčių automobilio. Pėsčiojo pareiga prieš išeinant į važiuojamąją dalį, įsitikinti, kad yra saugu. Pėsčiasis privalo eiti, ten kur pažymėtas kelias, o jei kelio ženklinimo nėra, arba jo nesimato, privalo vadovautis ženklais. Ji mano, kad automobilio smūgis į pėsčiąjį buvo automobilio dešiniąją puse, todėl turėjo būti sužalota pėsčiojo kairė pusė, tačiau po smūgio krentant ant kelio dangos gali atsirasti sužalojimų ir kitose kūno pusėse. Negali pasakyti, į kurią pusę prieš susidūrimą vaikas žiūrėjo, tačiau logiška, kad vaikas turėjo eiti atsisukęs į automobilius kaire puse, nes ir perėja yra ne statmena, o yra buku kampu į kairį kelkraštį. Ji mano, kad didesnė tikimybė, kad kuprinės petneša nuplyšo nuo kritimo kartu su kūnu. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos vairuotojas turi važiuoti tokiu greičiu, kad spėtų sustabdyti automobilį. Jeigu greitis trukdo matomumui, tai reikia mažinti greitį. Negali tiksliai pasakyti, kurioje kelio vietoje buvo partrenktas vaikas, nes nėra išlikę automobilio važiavimo pėdsakų. Negali pasakyti, kokiomis automobilio detalėmis buvo padaryti kūno sužalojimai. Ekspertė mano, kad šioje vietoje, kaltinamojo vairuojama transporto priemonė važiuodama kaltinamojo nurodytu greičiu (45-50 km/h), esant ribotam matomumui – į dešinę lenktas kelio vingis, dešinės pusės matomumas apsunkintas dėl stovinčių automobilių,per vėlai pamačius nukentėjusįjį, neturėjo galimybės išvengti šoninio susidūrimo su nukentėjusiuoju, todėl kaltinamasis turėjo važiuoti tokiu greičiu, kad spėtų sustabdyti netikėtai išbėgus pėsčiajam įkelią. Akivaizdu, kad atsidurti šalia automobilio, kai automobilis turėjo važiuoti ne mažiau kaip 12 metrų atstumu nuo paskutinio stovinčio automobilio ir pėsčiasis turi greičio ribas, tai užtrunka laiko, negali atsidurti labai greitai, be to ėjo kampu per perėją, atstumas padidėjo. Kaltinamasis galimai nepamatė einančio - bėgančio vaiko, jis per sekundę gali nubėgti apie 2 metrus, nes jis kaip teigia, nestebėjo perėjos ir nežiūrėjo į tą pusę, o žiūrėjo susikoncentravęs tik į kelią. Vairuotojas turėjo duoti kelią pėsčiajam bet kokiu atveju – ar jis eina, ar bėga. Kai 40 km/h greitis, tai stabdymo kelias yra 18,80 metrai, bet pagal kitus bylos duomenis automobilis sustojo 26 metrus nuo perėjos. Pagal bylos medžiagą nėra pilnai aišku, ar automobilis buvo patrauktas po įvykio ar ne, todėl dabar negalima atlikti jokių tikslių skaičiavimų. Važiuojant 50 km/h greičiu, stabdymo kelias būtų 29 metrai. Iš objektyvių aplinkybių paaiškėja, kad įvykio metu nebuvo viršytas greitis. Pagarsinus kaltinamojo Ž. J. teisme duotus parodymus (t. 2, b.l. 73-75), ekspertė parodė, kad jeigu važiavo 45 km/h, tai pradėjęs stabdyti iškarto už perėjos, negalėjo sustoti už 18,8 metrų (t. 4, b.l.29-32).

Įvertinant tai, kad ant variklio gaubto nėra jokių žymių, valstybinio numerio laikiklis yra įlūžęs kairėje pusėje, tačiau nėra jokių purvo nubraukimo pėdsakų, todėl nemano, kad šis sulenkimas yra padarytas šio įvykio metu.

Iš 2015 m. sausio 6 d. įvykusio eksperimento protokolo matyti, kad atlikus pirmąjį matavimą nustatoma užfiksuotos eismo įvykio vietos schemoje bei foto nuotraukose (t. 1, b.l. 6, 8) kraujo dėmės vieta. Antruoju matavimu, statmenai nuo salelėje ties sankryža Baltų prospekto su J. Grušo gatvių esančio kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja" (KET 534 p.), žiūrint J. Grušo gatvės kryptimi, matavimo prietaisu- matavimo rulete išmatuotas atstumas nuo kelio ženklo (KET 534 p.) iki „Seat Leon“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės ašies (dešinė pusė). Atstumas 26 metrai kaip ir nurodyta eismo įvykio vietos schemoje. Atstumas nuo šaligatvio bordiūro iki galinės ašies yra 52 cm, nuo šaligatvio bordiūro iki priekinės ašies yra 39 cm atstumas. Trečiuoju matavimu, statmenai minėtam kelio ženklui (KET 534 p.), matavimo prietaisu- matavimo rulete išmatuotas atstumas nuo kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja" (KET 533 p.) iki automobilio „Opel Zafira" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės ašies. Atstumas 4 metrai kaip ir nurodyta eismo įvykio vietos schemoje. Fiksuojamas faktas, kad šis automobilis neturi ant stogo taksi flakono. Vienos pėsčiųjų perėjos juostos pradžia, kampas, skiriasi nuo kitos pradžios 35 cm. (matuojama kairė pusė žiūrint J. Grušo gatvės kryptimi). Matuojama dešinė pusė žiūrint J. Grušo gatvės kryptimi-vienos pėsčiųjų perėjos juostos pradžia, kampas skiriasi nuo kitos 37-38 cm. Matuojamos buvo tik matomos baltos juostos, „zebro juostos“, dėl meteorologinių sąlygų ne visos „zebro juostos“ buvo matomos. Ketvirtuoju matavimus išmatuotas atstumas nuo pėsčiųjų perėjos „zebro juostos“ iki kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“ (KET 533 p.) yra 2 m. 80 cm, matuota nuo pirmos matomos juostos. Taip pat matuotas atstumas nuo šaligatvio bordiūro iki pėsčiųjų perėjos pirmos matomos baltos juostos, dešinėje pusėje, kampo. Atstumas 1 m 42 cm. Taip pat matuotas atstumas nuo prie šaligatvio esančio pirmojo matomo laiptelio iki pirmos matomos pėsčiųjų perėjos juostos kampo, dešinėje pusėje. Atstumas išvedus statmenį 3 m 70 cm, (balta juosta atstumu iki šaligatvio bordiūro 1 m 42 cm). Išmatuotas atstumas nuo matomo laiptelio kampo iki matomos juostos kampo yra 1 m 20 cm. 10 vai. 23 min. advokato Ginto Matulevičiaus prašymu matuojame atstumą nuo kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja" (KET 533 p.) iki elektros stulpo esančio kelio vingio pradžioje žiūrint kryptimi nuo J. Grušo gatvės link Baltų prospekto. Atstumas 38 m. Fiksuojami matavimai vaizdo kamera, dalyvaujantys šiame veiksme asmenys neprieštarauja, papildymų, pageidavimų neturi (failas CD diske 00059 MTS). Ginto Matulevičiaus prašymu vaizdo kamera fiksuotas pėsčiųjų perėjos Baltų pr. 3, nuo laiptelių matomumas. Filmavimo veiksmus atliekančio specialisto A. U. ūgis- l m 75 cm. Vykstant važiavimui kaltinamojo Ž. J. automobiliu „Seat Leon“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojant ir važiuojant Ž, J., kartu važiuojant prokurorui M. Šukiui ir sėdint priekyje dešinėje pusėje, kaltinamojo advokatui G. Matulevičiui ir sėdint ant galinės automobilio sėdynės dešinėje, specialistui A. U. kuris eksperimento eigą filmavo vaizdo kamera sėdint ant galinės sėdynės per vidurį, advokatės D. Višinskienės padėjėjai M. A. sėdint ant galinės sėdynės kairėje pusėje važiuojama pro įvykio vietą, maršrutu, kuriuo važiavo kaltinamasis Ž. J. prieš eismo įvykį ir jo metu, stebima įvykio vieta, matomumas įvykio vietos, pėsčiųjų perėjos, šaligatvio. Pirmas važiavimas vyko važiuojant 30-35 km/h greičiu, prieš pėsčiųjų perėją sustojus automobiliams „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (6,80 m (4+2,80 m)) ir už jo stovint policijos tarnybiniam automobiliui „VW Caddy“ (Važiavimas užfiksuotas faile CD diske 00061MTS) Atliekant antrą važiavimą važiuojant kaltinamojo Ž. J. automobiliu „Seat Leon“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojant ir važiuojant Ž. J., kartu važiuojant prokurorui M. Šukiui ir sėdint priekyje dešinėje pusėje, kaltinamojo advokatui G. Matulevičiui ir sėdint ant galinės automobilio sėdynės dešinėje pusėje ir specialistui A. U. kuris eksperimento eigą filmavo vaizdo kamera sėdint ant galinės sėdynės per vidurį, advokatės D. Višinskienės padėjėjai M. A. sėdint ant galinės sėdynės kairėje pusėje filmavo vaizdo kamera, važiuojama pro įvykio vietą, maršrutu kuriuo važiavo kaltinamasis Ž. J. prieš eismo įvykį ir jo metu, stebima įvykio vieta, matomumas įvykio vietos. Antras važiavimas atliekamas važiuojant prieš pėsčiųjų perėją sustojus automobiliams „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (6,80 m (4+2,80 m)) ir už jo sustojus automobiliui „Rover“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Važiavimas užfiksuotas faile CD diske 00062 MTS). Fiksuotas vaizdo kamera matomumas iš salelės skiriančios važiuojamos kelio dalies kryptis, vaizdas filmuojamas kryptimi link namo Baltų pr. nr. 3, link laiptelių, (failas CD diske 00063 MTS).

Peržiūrėjus vaizdo įrašus esančius kompaktiniame diske (t.3 b.l. 13) nustatyta, kad:

vaizdo įraše – 00047 užfiksuotas antrojo matavimo vykdymas ir vietos vaizdas vykdant antrąjį matavimą;

vaizdo įraše – 00048 matomas vaizdas nuo J. Grušo gatvės link Baltų prospekto;

vaizdo įraše – 00049 matomas vaizdas nuo Jotvingių gatvės link Baltų prospekto;

vaizdo įraše – 00050 matomas vaizdas nuo J. Grušo gatvės link Baltų prospekto. Peržiūrint šį vaizdo įrašą kaltinamojo Ž. J. gynėjas nurodė, kad yra salelė toliau nuo ten, kur liudytojas Urba nurodė, kad vaiką matė ant paskutinio laiptelio ir vaiko ūgis yra mažas, bei važiavo du srautai automobilių ir vaikas galėjo manyti, kad Ž. J. automobilis nesuks į tą gatvelę;

vaizdo įraše – 00051 matomas automobilio „Opel Zafira“ stovėjimo vieta įvykio metu ir Baltų prospekto vaizdas;

vaizdo įraše – 00052 matomas vaizdas nuo Baltų prospekte esančios pėsčiųjų salelės link laiptelių ir j, Grušo gatvės

vaizdo įraše – 00053 matomas pėsčiųjų perėjos vaizdas nuo laiptelių link salelės ir atliekami matavimai;

vaizdo įraše – 00054 užfiksuota eksperimento pradžia, nurodoma, kad yra atkurtas vaizdas užfiksuotas eismo įvykio schemoje (t. 1, b.l. 6). Peržiūrint šį vaizdo įrašą kaltinamojo Ž. J. gynėjas nurodė, kad buvo klausimas dėl metereologinių sąlygų, tačiau palaiko prokurorą, kad sąlygos atitiko eksperimento dieną ir įvykio dieną buvusias. Nukentėjusiosios įgaliota atstovė nurodė, kad eksperimento metu ryškiai švietė saulė. Prokuroras nurodė, kad buvo paklausta dalyvių dėl oro sąlygų ir visi patvirtino, kad oro sąlygos buvo pakankamai vienodos, t.y. nesnigo, nebuvo rūko, švietė saulė, geras matomumas, tik saulė buvo kitoje horizonto vietoje, nes įvykis nutiko po pietų, o eksperimentas buvo padarytas ryte. Ekspertė L. L. parodė, kad eksperimento tikslams, kurie buvo keliami, tai neturėjo įtakos.

vaizdo įraše – 00055 matomas pirmojo matavimo atlikimas;

vaizdo įraše – 00056 matomas antrojo matavimo atlikimas;

vaizdo įraše – 00057 matomas trečiojo matavimo atlikimas;

vaizdo įraše – 00058 matomas ketvirtojo matavimo atlikimas;

vaizdo įraše – 00059 matomas advokato G. Matulevičiaus prašomo matavimo atlikimas 10 val. 23 min.;

vaizdo įraše – 00060 užfiksuotas matumas pėsčiųjų perėjos Baltų pr. 3 nuo laiptelių, pradedant nuo pirmojo ir kylant aukštyn;

vaizdo įraše – 00061 užfiksuotas pirmasis važiavimas kaltinamojo Ž. J. automobiliu „Seat Leon“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu stebima įvykio vieta, įvykio vietos matomumas;

vaizdo įraše – 00062 užfiksuotas antrasis važiavimas kaltinamojo Ž. J. automobiliu „Seat Leon“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu stebima įvykio vieta, įvykio vietos matomumas;

vaizdo įraše – 00063 užfiksuotas matomumas iš salelės skiriančios važiuojamos kelio dalies kryptis, vaizdas filmuojamas kryptimi link namo Baltų pr. nr. 3, link laiptelių. Peržiūrint šį vaizdo įrašą kaltinamojo Ž. J. gynėjas nurodė, kad laiptai ir kelio ženklas yra skirtingose vietose ir kraujo dėmė yra kitoje vietoje;

vaizdo įraše – 00064 fiksuojama eksperimento pabaiga, proceso dalyvių pastabos ir papildymai.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros schemos, fotolentelės matyti, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2014-01-27 apie 13.30 val. Kaune, Baltų prospekte, ties namu Nr. 3, automobilio „„Seat Leon“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“ techninė būklė (t. 1, b.l. 6-11).

Iš Alkotesterio „Drager“ duomenų, matyti, kad 2014-01-27 patikrinus Ž. J. blaivumą patikrinimo rezultatas 0,00 promilės (t. 1, b.l. 16).

Pagal BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 str. 6 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal BK 281 str. 1 d. tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė – nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją taip, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvių padarytas taisyklių pažeidimas, paliekant kito dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011, 2K-228-303/2015, 2K-228-303/2015). Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.

Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-483/2013, 2K-375/2014, 2K-228-303/2015).

Remiantis bylos medžiaga, teismas daro išvada, kad kaltinamasis Ž. J. yra kaltas dėl eismo įvykio ir nukentėjusiajam A. Š. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Išdėstyti byloje ir teisme patikrinti įrodymai patvirtina tai, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis Ž. J. vairuodamas transporto priemonę ir turėdamas pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, 37 punkto reikalavimų, artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, šių reikalavimų nesilaikė dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo sužalotas mažametis A. Š.. Nors kaltinamasis nurodė, kad A. Š. į gatvę galėjo išbėgti ne per pėsčiųjų perėją, o už jos, tačiau šias aplinkybes paneigia liudytojo D. U. parodymai, kuris nurodė, kad jis pats buvo bebaigiantis pereiti paskutinę perėjos dalį, kai pamatė vaiką, kuris atėjo tiesiai, o ne per laiptus, parodė, kad jis su vaiku prasilenkė iš dešinės pusės perėjęs per pėsčiųjų perėją, smūgį išgirdo už 2-3 metrų perėjęs gatvę per perėją ir atsisukęs pamatė skrendantį vaiką. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. A. taip pat nurodė, kad matė įvykį iš priekio ir vaiką nusiritantį matė, kai kaltinamojo Ž. J. vairuojama automobilis važiavo per pėsčiųjų perėją.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad eksperimento metu užfiksuotas vaizdas rodo, kad kryptimi, kuria ėjo vaikas, t.y. nuo Baltų pr. 3 namo link salelės, dešinėje pusėje yra didelė ir plati sankryža, kurioje vyksta nuolatinis judėjimas, todėl vaikas pereidamas į kitą gatvės pusę ir eidamas link salelės, ypač įžengiant į antrąją eismo juostą, turėjo būti pėsčiųjų perėjoje ar itin arti jos, kadangi jam nebuvo tikslo žengti į šoną nuo pėsčiųjų perėjos, nes tokiu atveju jis būtų atsidūręs sankryžoje, kur vyksta intensyvus automobilių judėjimas.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo gynyba rėmėsi argumentu, jog kaltinamajam vaizdą užstojo prieš pėsčiųjų perėją stovintis automobilis „Opel Zafira“. Ekspertė L. L. parodė, kad dėl šio automobilio matomumas buvo prastas tiek vairuotojui, tiek pėsčiajam. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo D. U. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad vaikas ėjo ne nuo laiptelių, bet palei važiuojamąją dalį, šaligatviu. Teismas mano, kad dėl pastatyto automobilio ir vaiko žemo ūgio, vaikui taip pat galėjo būti ribotas matomumas. Teismas pripažįsta, kad pėsčiojo pareiga prieš išeinant į važiuojamąją dalį, įsitikinti, kad yra saugu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl pastatyto automobilio ir vaiko žemo ūgio, vaikui taip pat galėjo būti ribotas matomumas, tikėtina, kad vaikas galėjo netinkami įvertinti susidariusias aplinkybes, tačiau tokiuose jo veiksmuose negali būti konstatuojama nukentėjusiojo A. Š. kaltė, nes jam tai trukdė padaryti objektyvios aplinkybės. Tuo tarpu ekspertė L. L. parodė, kad pėsčiųjų perėja yra iš anksto numatoma kliūtis, vairuotojas privalo tikėtis, kad joje gali būti pėsčiųjų, todėl teismas mano, kad kaltinamasis Ž. J. privalėjo imtis visų atsargumo priemonių, kad galėtų sustabdyti automobilį į gatvę per perėją netikėtai išėjus pėsčiajam. Įvertinus ekspertės duotas išvadas dėl šio įvykio kilimo priežasčių, teismas konstatuoja, kad ta aplinkybė, kad galimai automobilis „Seat Leon“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio kelis metrus buvo patrauktas į priekį, ir tai galėjo įtakoti nustatant kaltinamojo važiavimo greitį ir atsiradusias pasdekmes, kaltinamojo kaltumui ir nekaltumui įtakos neturi, nes ekspertė L. L. pripažino, kad kaltinamasis neviršijo leistino 50 km/h greičio, todėl visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Nors kaltinamasis parodė, kad pristabdė prieš pėsčiųjų perėję, tačiau liudytojas D. U. nurodė negirdėjęs stabdymo garso, liudytojai J. J. ir L. A. taip pat parodė, kad nebuvo nustatyta stabdymo žymių, teismas mano, kad kaltinamojo automobilis po smūgio su nukentėjusiuoju buvo stabdomas. Teismas laiko, kad aplinkybė, jog kaltinamasis Ž. J. nesilaikė KET 9 ir 37 punkto reikalavimų nekelia abejonių. Tai patvirtina ir ekspertės L. L. parodymai. Būtent dėl šių kaltinamojo KET pažeidimų įvyko šia eismo įvykis, kuriame buvo nesunkiai sutrikdyta A. Š. sveikata ir tai vertintina kaip būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

Nustačius, kad kaltinamais Ž. J. pažeidė kelių eismo taisykles, būtina įvertinti kaltinamojo kaltės formą. Remiantis teismo posėdžio metu nustatytomis aplinkybėmis, teismas laiko, kad kaltinamojo Ž. J. kaltė pasireiškė kaip nusikalstamas nerūpestingumas t.y. transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Ž. J. nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą jis turi nuo 2008 metų, teismas tai vertina kaip aplinkybę, įrodančią, kad jis turėjo išmanyti eismo taisykles. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Teismas pažymi, kad kaltinamasis Ž. J. nurodė, jog jam įvykio vieta yra gerai pažįstama, jis ten dažnai važiuoja, žino, kad ten prieš perėją yra posūkis, kurio kelkraštyje iki perėjos dažnai būna statomi automobiliai, perėja eina daug vaikų į šalia esančią mokyklą. Iš įvykio vietos nuotraukų, esančių prie eismo įvykio vietos schemos matyti, kad ši pėsčiųjų perėja net buvo paženklinta specialiu ženklu „Vaikai“. Todėl teismas laiko, kad kaltinamasis Ž. J. pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo numatyti savo veiksmų padarinius. Papildomai atsižvelgtina ir į tai, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog įvykio metu oro sąlygos buvo geros, kas negalėjo būti objektyvi aplinkybė, kad kaltinamasis nebūtų pamatęs nukentėjusiojo dėl blogų metrologinių sąlygų.

Taigi, ištyrus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis Ž. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis neteistas (t. 1, b.l. 53), administracine tvarka baustas, tarp jų ir už KET pažeidimus (t. 1, b.l. 49-52), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 1, b.l. 57), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 1, b.l. 55), dirbantis, šiuo metu užsienyje, esamoje ir buvusiose darbovietėse charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b.l. 156; t. 4, b.l. 5-7). Įvertinus išvardintas aplinkybes, į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina lengviausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda (BK 47 straipsnis). Sąlygų taikyti kaltinamajai BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje, byloje nenustatyta. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė nusikaltimą transporto priemonių saugumui. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo šeimyninę –padėtį – turi mažą vaiką, turtinę padėtį, jo asmenybę, moralines - dorovines nuostatas, kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes. Teismas sprendžia, kad Ž. J. skiriama bauda nustatytina mažesnė nei sankcijoje už nesunkų nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis Ž. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką jis padarė būdamas blaivus, tačiau pats teisės pažeidimas yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamasis Ž. J. nesilaikė KET 9 punkte nustatytos bendrojo pobūdžio nuostatos, įpareigojančios eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat pažeidė KET 37, 133 punktų reikalavimus, ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam padarytais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas jį vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Nukentėjusioji L. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 631,97 Lt (183, 03 EUR) turtinės ir 8000 Lt (2316,96 EUR) neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo Ž. J., įvertinus žalą, kuri liko neatlyginta civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, taip pat pateikė prašymą atlyginti atstovavimo išlaidas, kurias sudaro 1000 Lt (289,62 EUR) (t. 1, b.l. 96-150).

Teisminio nagrinėjimo metu L. Š. sumažino civilinį ieškinį dėl kurpinės suma, kurią atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atlygino dalį kuprinės vertės, t.y. 93,75 Lt (t. 2, b.l. 61-62). Taip pat civilinis ieškinys buvo padidintas 36,38 EUR dėl išlaidų akiniams, kurias patyrė nukentėjusioji pirkdama akinius A. Š. (t. 4, b.l. 62). Kaltinamasis Ž. J. ir jo gynėjas su šiuo civiliniu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad visa patirta žala yra atlyginta civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“. Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ taip pat nesutinka su šiuo civilinio ieškinio reikalavimu (t. 2, b.l. 98-101).

Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 str., nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba dėl nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šios rūšies turtinei atsakomybei atsirasti teismui pakanka nustatyti: 1) didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklą; 2) žalos padarymą asmens turtinėms teisėms ar asmeninėms neturtinėms teisėms ir vertybėms; 3) priežastinį ryšį tarp veiklos ir atsiradusios žalos. Teismai, spręsdami, ar asmens veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, vadovaujasi CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytu didesnio pavojaus šaltinių pavyzdiniu sąrašu. Tai naudojamos (eksploatuojamos) transporto priemonės, mechanizmai, elektros ir atominė energija, sprogstamosios ir nuodingosios medžiagos ir t. t. CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią normą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengta teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, skelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 29). Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo Ž. J. civilinės atsakomybės klausimas neginčijamas, tačiau tinkamai turi būti nustatytas likęs neatlygintas žalos dydis ir žalą privalantys atlyginti subjektai. Dėl likusios neatlygintos turtinės žalos teismas pažymi, kad UAB DK „PZU Lietuva“ tinkamai įvertino bylos aplinkybes savo kaip civilinio atsakovo atsakomybės ribose. Atsižvelgiant į tai, kitas pagrįstas turtines išlaidas turi padengti kaltinamasis Ž. J..

Dėl išlaidų medikamentams nukentėjusiojo A. Š. peršalimui gydyti - 103,22 Lt (29,89 EUR), teismas pažymi, kad šios išlaidos patirtos dėl įvykusio įvykio, tai patvirtina liudytojos D. A. parodymai. Nors liudytoja R. B. parodė, kad netiki, kad per tris minutes vaikas galėjo peršalti, tačiau taip pat parodė, kad užtruko kol suleido vaistus, apžiūrėjo ligonį. Liudytojų D. U., R. A. B., V. K. ir paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad vaikas žiemos metu iki atvykstant greitosios pagalbos automobiliui gulėjo ant grindinio. Taigi teismas laiko, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos nukentėjusiajam A. Š.. Taip pat teismas mano, kad pagrįstos išlaidos nukentėjusiojo sveikatai atstatyti yra ir maisto papildai, todėl 113,27 Lt (32,81 EUR) taip pat priteistina iš kaltinamojo Ž. J..

Tačiau teismas mano, kad 46,45 Lt (13,45 Lt) išlaidos asmens higienos priemonėms, tokioms kaip dantų pasta, lūpų balzamas ir nosinaitės yra nepagrįstos, nes tai yra kasdieninio naudojimo priemonės ir šios išlaidos patiriamos nepriklausomai nuo sveikatos būklės. Teismas taip pat atmeta reikalavimą priteisti 200 Lt (57, 92 EUR) turtinės žalos, patirtos išleidžiant vaiką į stovyklą „Pramogiukas“, nes ieškinyje nepagrįsta, kodėl būtent tokia priemonė buvo reikalinga nukentėjusiojo A. Š. reabilitacijai. Taip pat neįrodyta, kad ji buvo būtina ir lėmė teigiamus padarinius nukentėjusiojo sveikatai. Taip pat atmestinas reikalavimas ir dėl likusios neatlygintos žalos dalies dėl kuprinės sugadinimo, nes UAB DK „PZU Lietuva“ rašytiniuose paaiškinimuose (t. 2, b.l. 99) pagrįstai nurodė, kad įvykio metu buvo sugadintas ne naujas, o dėvėtas daiktas, be to ieškinyje nepagrįsta, kodėl įsigyjant naują kuprinę buvo reikalinga įsigyti brangesnę kuprinę nei prieš tai buvusi. Atmestinas ir reikalavimas dėl 7,18 Lt (2,08 EUR) atlyginimo, nes kaip teisingai nurodyta UAB DK „PZU Lietuva“ rašytiniuose paaiškinimuose (t. 2, b.l. 99), negautų pajamų dydis civiliniame ieškinyje buvo nustatytas neteisingai. Dėl ieškinio padidinimo 36,38 EUR suma išlaidoms, kurios buvo patirtos perkant akinius, teismas pažymi, kad eksperte M. K. parodė, kad regos pablogėjimas negali būti siejamas su įvykiu, nes pagal nukentėjusiojo A. Š. sveikatos istoriją, nukentėjusysis A. Š. regos sutrikimus yra turėjęs ir anksčiau, todėl laikytina, kad šios išlaidos taip pat nepragrįstos ir negali būti priteisiamos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo mažintinas ir nukentėjusiojo A. Š. naudai priteistina 62,70 EUR neatlygintos turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo Ž. J..

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Pažymėtina, kad civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atlygindamas neturtinę žalą atsižvelgė tik į nukentėjusiojo A. Š. būklę bei patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, tačiau neįvertino nukentėjusiosios, A. Š. įstatyminės atstovės, mamos L. Š. būsenos. Teismas laiko, kad būdama mama nukentėjusioji neišvengiamai patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus dėl sūnaus patirto sužalojimo, taip pat išgyvena dėl jo ateities. Visa tai neginčijamai patirta dėl kaltinamojo Ž. J. padarytos nusikalstamos veikos, todėl teismas laiko, kad neturtinė žala turi būti atlyginta ir nukentėjusiajai L. Š.. Kadangi civiliniame ieškinyje nenurodytą kokio dydžio neturtinę žalą prašoma priteisti nukentėjusiajai L. Š.. Teismas, pripažindamas jos patirtus išgyvenimus, tačiau su civiliniu ieškiniu nepateikus pagrįstų duomenų, kad įvykis būtų itin neigiamai paveikęs nukentėjusiosios tiek fizinę, tiek psichine sveikatą, mano, kad L. Š. priteistina neturtinės žalos dydis yra 1000 EUR.

BPK 103 straipsnyje nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti, liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo, ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį, daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, kad nukentėjusieji turi teisę, kad juos atstovautų įgaliotos atstovas (BPK 28 straipsnio 2 dalis), todėl teismas nukentėjusiųjų patirtas išlaidas dėl jų atstovavimo ir teisinių paslaugų, susijusių su šia bylą teikimo, pripažįsta proceso išlaidomis

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Esant tokiam teisniam reguliavimui bei atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo kaltės nukentėjusieji patyrė žalą, jiems teko kreiptis teisinės pagalbos į advokatą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo atstovė pateikdama teismui 2014-07-14 civilinį ieškinį su priedais (t.1., b.l. 94-150), ieškinio 7 lape nurodyta, kad 2014-05-30 nukentėjusiojo įstatyminė atstovė L. Š. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su advokate Diana Višinskiene. Nurodyta, kad nukentėjusiojo atstovė patyrė 1000 Lt dydžio išlaidas, susijusias su advokatės teisine pagalba (priedas 20), advokatės D.Višinskienės paslaugas sudarė teisinių konsultacijų tekimas, pretenzijos civiliniam atsakovui, ir civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo parengimas (t. 1. b.l. 102, 150), iš 2014-07-16 teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio metu buvo pateiktas 2014-07-14 mokėjimo nurodymo Nr. 249 kopija, kad L. Š. sumokėjo Dianai Višinskienei 2000 Lt „pagal sąskaitą dėl teisinių paslaugų teikimo“, teismo posėdžio metu advokatė pateikė 2014-07-16 advokato orderį dėl A. Š. ir L. Š. atstovavimo Kauno apylinkės teisme (t. 1. b.l. 151, 152), iš bylos medžiagos matyti, kad L. Š. 2015-04-10 sumokėjo 300 Eur Dianai Višinskienei už teisines paslaugas 1-oje instancijoje Kauno apylinkės teisme“. Iš pateiktų mokestinių dokumentų matyti, kad nukentėjusiojo atstovė viso sumokėjo advokatei 3000 Lt ir 300 Eur. Įvertinus bylos sudėtingumą, vykusių teismo posėdžių skaičių, teismas mano, kad nukentėjusiosios šios turėtos proceso išlaidos (1168,86 Eur) pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamojo Ž. J..

Kaltinamajam Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kardomoji priemonė nepaskirta

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 14 (keturiolikos) MGL, t.y. 527,24 Eur (penkių šimtų dvidešimt septynių litų 24 eurocentų) dydžio baudą.

Paskirtoji bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nukentėjusiojo A. Š. ir jo įstatyminės atstovės nukentėjusiosios L. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo Ž. J. - 62,70 Eur (šešiasdešimt du eurus 70 eurocentų) turtinę žalą nukentėjusiojo A. Š. naudai ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinę žalą nukentėjusiosios L. Š. naudai.

Priteisti ir kaltinamojo Ž. J. 1168,86 Eur (vienas tūkstantį šešiasdešimt aštuonis eurus 86 euro centus) atstovavimo išlaidų atlyginimo nukentėjusiosios L. Š. naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.