Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui R. M. dėl piniginių lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. vasario 8 d. teisme priimtas nagrinėjimui ieškovės D. D. ieškinys atsakovui R. M. dėl 3400 Eur skolos, 2739,28 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 2015 m. vasarą, kai ieškovė artimai draugavo su atsakovu, šis ieškovės vardu, naudodamasis jos prisijungimo duomenis, paėmė du kreditus - 2015-08-01 paėmė 2500 Eur sumą iš UAB „MCB Finance“ (buv. AB Bobutės paskola) ir 2015-08-03 paėmė 900 Eur sumą iš UAB „Moment credit“, tą pačią dieną persivesdamas juos iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sau į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kadangi 2015-07-30 atsakovas buvo pralošęs 920 Eur, kuriuos ieškovė jam dalimis davė nusiėmus nuo kreditinės kortelės ir kreditą reikėjo padengti per 25 dienas, o kredito įstaigos nebūtų davusios atsakovui paskolos, nes šis jau turėjo prisiimtų kreditų, su atsakovu buvo žodžiu sutarta, kad ieškovė paims vartojimo kreditą, o atsakovas bandys atsilošti. Ieškovės teigimu buvo sutarta, kad atsakovas grąžins ieškovei visus pinigus, kuriuos ieškovė turės sumokėti kredito įstaigoms, įskaitant ir palūkanas. Pasitikėdama atsakovu, kuris nurodė, kad iš užsienio jam turėtų būti pervesti pinigai, ieškovė atsidarė sąskaitą banke. Atsakovas turėjo galimybę naudotis šia ieškovės sąskaita, nes turėjo prisijungimo kodus. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas kreditus 3400 Eur sumai jos vardu naudodamasis jos prisijungimo duomenimis paėmė be jos žinios. Apie tai, kad paimti kreditai ieškovė sužinojo tik kai gavo iš kredito įstaigų pranešimus apie pareigą grąžinti paskolas dalimis ir mokėti palūkanas. Atsakovas ieškovei jokių pinigų iki šiol negrąžino, palūkanų nemokėjo, ieškovė paskolas dengė ir palūkanas mokėjo pati. UAB „Moment credit“ kreditą ieškovė padengė pilnai, anksčiau numatyto grafiko, todėl su mažesnėmis palūkanomis (viso 1989,07 Eur), o UAB „MCB Finance“ kredito padengė didžiąją dalį, likusią refinansavo kita kredito įstaiga. Pasiskolinęs pinigus atsakovas nutraukė bet kokius santykius su ieškove, su ja nebebendravo, neatsiliepė į skambučius. Dėl to atsakovė kreipėsi į policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas konstatavus, jog tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnį, 17 straipsnį ir 178 straipsnį šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalis 2015 m. vasarą siejo draugiški, artimi santykiai, jie lankydavosi įvairiose pasilinksminimo vietose, tarp jų ir lošimų salonuose.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2015-08-01 UAB „MCB Finance“ pervedė 2500 Eur vartojimo paskolą į asmeninę ieškovės D. D. sąskaitą, esančią AB „DNB“ banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); šie pinigai (2500 Eur) tą pačią dieną pervesti iš ieškovės sąskaitos į atsakovo R. M. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė iki 2017-07-21 turėjo pagal grafiką grąžinti šiai kredito įstaigai tiek paskolą dalimis, tiek mokėti kas mėnesį palūkanas, bendrai kas mėnesį 172,93 Eur (viso paskolos su palūkanomis turėjo sumokėti 4150,21 Eur).

Iš byloje esančių dokumentų taip pat nustatyta, kad 2015-08-03 UAB „Moment Credit“ pervedė 900 Eur vartojimo kreditą į asmeninę ieškovės D. D. sąskaitą, esančią AB „DNB“ banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); šie pinigai (900 Eur) tą pačią dieną pervesti iš ieškovės sąskaitos į atsakovo R. M. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė iki 2020-08-03 turėjo UAB „Moment Credit“ pagal grafiką grąžinti tiek paskolą, tiek sumokėti viso 2194,80 Eur kintamų palūkanų (viso paskolos su palūkanomis turėjo sumokėti 3094,80 Eur).

Ieškovė neigia, kad šias paskolas ėmė savo reikmėms, kad panaudojo bent dalį šių pinigų. Teigia, kad šiuos pinigus atsakovas panaudojo savo nuožiūra, greičiausiai bandydamas atsilošti. Ieškovė tik atidarė sąskaitą. Nurodo, kad atsakovas ikiteisminio tyrimo metu pripažino ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl to, kad ieškovė jam norėjo paskolinti pinigų ir kad konkrečias paskolų sumas ieškovės vardu pasiėmė apie tai nepranešęs ieškovei, be to atsakovas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog paimtus ieškovės vardu kreditus grąžins jis pats. Ieškovės teigimu šių įsipareigojimų atsakovas neįvykdė nepaisydamas 2017-12-01 ieškovės reikalavimo raštu grąžinti pinigus.

Atsakovas nesutinka, kad skolinosi ieškovės ieškinyje nurodytas pinigų sumas ir teigia pinigus ieškovės vardu ėmęs su jos žinia ir pritarimu abiejų poreikiams ir kad juos išleidęs su atsakove bendrai pasilinksminimo vietoms, alkoholiniams gėrimams, lošimams ir narkotikams.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas paėmė iš ieškovės 3400 Eur jos vardu paimtų paskolų sumą, persivesdamas šiuos pinigus sau į sąskaitą, kuria disponuoti ieškovė faktiškai nebegalėjo. Ginčo šalys skirtingai aiškina, kokiu tikslu atsakovui perduoti pinigai – ieškovė nurodo, kad ketino skolinti atsakovui pinigų, bet konkrečias pinigų sumas ieškovės vardu atsakovas paėmė be jos žinios, o atsakovas teigia, kadangi jis turėjo galimybę naudotis ieškovės prisijungimu prie sąskaitos, taip pat kadangi turėjo kitus ieškovės identifikavimo duomenis, todėl ieškovei neprieštaraujant jos vardu paėmė paskolas iš kredito įstaigų jų abiejų interesams, neigė skolinęsis šiuos pinigus iš ieškovės ir net neketino jų grąžinti ieškovei. Apie tai, kuriam laikui atsakovui buvo duoti pinigai ieškovė nurodyti negalėjo, teigdama, kad pinigai turėjo būti jai grąžinti pareikalavus.

Įvertinus šalių paaiškinimus, tai, kad ginčo šalys rašytinės paskolos sutarties nebuvo sudariusios, be to įvertinus tai, kad nebuvo ir aiškaus žodinio susitarimo ir ieškovės valios dėl konkrečios pinigų sumos atsakovui skolinimo, taip pat nesant ginčo šalių susitarimo dėl konkretaus laiko, iki kada turėtų būtų grąžinama paskola, taip pat nesant atsakovo aiškaus įsipareigojimo mokėti už šią ieškovės paskolą sutarto dydžio palūkanas, teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, kad šalis siejo paskoliniai santykiai. Vien tik pinigų pervedimo fakto iš ieškovės sąskaitos į atsakovo sąskaitą nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011), be to kadangi paskolų sumos viršijo 600 Eur, paskolos sutartis turėjo būti rašytinė (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju paskolinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo teismas nenustatė, paskoliniai santykiai faktiškai buvo atsiradę tik tarp ieškovės ir kredito įstaigų UAB „MCB Finance“ ir UAB „Moment Credit“. Ieškovė šioms kredito įstaigoms mokėjo paskolos sutartyse sutarto dydžio palūkanas sutartyse nustatyta tvarka ir terminais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pinigų pervedimo veiksmo teisinio kvalifikavimo, yra išaiškinęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t.t. Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-235/2009).

Atsižvelgiant į ginčo šalių nurodomas aplinkybes, į tai, kad kai ieškovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl atsakovo pasisavintų pinigų susigrąžinimo ir dėl sukčiavimo, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas siūlant ieškovei ginti savo teises civiline tvarka, teismo vertinimu ieškovė šiuo atveju savo teises turi ginti kitu būdu – remiantis atsakovo nepagrįsto praturtėjimo institutu.

Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: pirma, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Antra, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Trečia, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Ketvirta, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Penkta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Šešta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Septinta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011, kt.).

Akivaizdu, kad ieškovės turtas (piniginės lėšos) atitinkama suma sumažėjo, atsakovui persivedus sau į sąskaitą ieškovės vardu gautas paskolas, o atsakovas atitinkama pinigų suma ieškovės sąskaita praturtėjo ir tarp šio ieškovės turto sumažėjimo ir šių atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys. Atsakovo praturtėjimui nėra jokio teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.), be to toks nepagrįstas jo praturtėjimas egzistavo ieškovei pareiškiant ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl tokio nesąžiningo atsakovo elgesio (paskolų iš kredito įstaigų ėmimo ieškovės vardu be jos žinios) ieškovė net buvo pateikusi skundą policijai. Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2015-11-16 nutarimu Nr. 01-1-49160-5 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalis (sukčiavimas), 214 straipsnio 1 dalį (Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis) ir 215 straipsnio 1 dalį (Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas), pareiškėjai siūlant ginčą spręsti civiline tvarka.

Nėra pagrindo tvirtinti, kad dėl tokio ieškovės turto sumažėjimo ieškovė būtų prisiėmus atitinkamą riziką, kad sąmoningai leido disponuoti savo asmens duomenimis ir banko sąskaita. Be to paskolų paėmimo dienomis ieškovė buvo sumušta S. L., todėl nesutiktina su atsakovo teiginiais, kad ji ir toliau linksminosi bei lošė su atsakovu, taip kartu leisdama atsakovo pasisavintus jos pinigus, gautus iš paskolų. Tai patvirtina įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-658-963/2016, kuriuo S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015-07-31 apie 13.30 val., prie Arimų gatvės 20 namo, Klaipėdoje, kumščiu sudavė D. D. į veido sritį, šiai atsisakius su juo intymiai bendrauti, tokiu būdu, jai padarydamas nosies kaulų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (2015-08-05 Specialisto išvada Nr. G 1415/15(03)), po kurio ieškovė kurį laiką turėjo nedarbingumą. Atsakovas negalėjo nurodyti jokių konkrečių faktų, pateikti įrodymų, kada po paskolų paėmimo jis dar bendravo su ieškove, kam konkrečiai ir kokias pinigų sumas jie iš ieškovės vardu paimtų paskolų kartu išleido. Tai, kad atsakovas kaip pats nurodo galimai nusikalstamiems tikslams išleido pinigus (narkotikų įgijimui) niekaip neįrodo, kad ieškovė taip pat siekė kartu dalyvauti nusikalstamoje veikloje ir kad tam tikslui ji tuos pinigus ir ėmė iš kredito įstaigų ir kad tuos pinigus (ar jų dalį) šiam tikslui ir išleido. Teismas neturi duomenų, kad ieškovė būtų teista už narkotikų laikymą ar platinimą, kad dėl galimai nusikalstamų ieškovės veiksmų vyktų koks ikiteisminis tyrimas. Priešingai, atsakovas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2387-1038/2016 pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti).

Įvertinus nurodytą, pripažintina, kad ieškovė įrodė visas būtinas sąlygas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, t.y. kad tiek 3400 Eur paskolų sumą, tiek neatsiejamai su šiomis paskolomis susijusią 2739,28 Eur palūkanų sumą, kurią ieškovė privalėjo mokėti kartu su dalimis grąžinamomis paskolomis pagal nustatytą mokėjimo grafiką, viso 6139,28 Eur, ieškovė be teisėto pagrindo prarado dėl atsakovo kaltės, o atsakovas šia suma atitinkamai praturtėjo, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl šių sumų iš atsakovo priteisimo.

Kadangi ieškinys tenkintas ir priteista ne tik paskolų ir ieškovės kredito įstaigoms sumokėtų palūkanų suma, atsižvelgiant į ieškovės prašymą iš atsakovo taip pat priteistina 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (6139,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.874 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 138 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, taip pat 800 Eur ieškovės atstovavimo išlaidų, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į advokato padėjėjo ruoštą procesinį dokumentą (ieškinį) bei atstovavimo teisme laiką teismo vertinimu neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir (duomenys neskelbtini) str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 6139,28 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6139,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 938 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.