- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- 1-449-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50718-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Advokatai
- Audrius Juozapavičius
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs Buivydiškių g. 16-12, Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sargu, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis, 2018 m. spalio 21 d. apie 17.57 val. Vilniuje, Eišiškių pl.-Baltosios Vokės g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,83 promilės etilo alkoholio).
J. K. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėjas, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. K. kaltu prisipažino, dėl padarytos veikos gailėjosi. Parodė, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku buvo savo sode ir su kaimynu kartu išgėrė trauktinės, vėliau dar ir alaus. Tą dieną jis nesiruošė niekur važiuoti, tačiau paskambino žmona sakydama, kad ją anksčiau paleidžia iš darbo, nes ji blogai jaučiasi. Jis pagalvojo, kad jaučiasi gerai, geras oras ir nuvažiavo paimti žmoną iš darbo. Kad yra išgėręs žmonai nesakė, nes ji neleistų jam važiuoti. Važiavo praėjus pusvalandžiui po alkoholinių gėrimų vartojimo, vairavo jam priklausantį automobilį Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kad vairuoti išgėrus negalima, žinojo. Paaiškino, kad jo sodas randasi už Turgelių, jis važiavo per Rudaminą, pasuko per Juodšilius ir į Kirtimų gatvę. Vairavo neatsargiai, todėl įvyko eismo įvykis. Jį padarė, nes buvo išgėręs. Paskui važiavo toliau, galima sakyti, kad bėgo iš įvykio vietos, nes labai išsigando. Vėliau jį sulaikė policija. Už pabėgimą iš eismo įvykio vietos jau yra nubaustas ir baudą sumokėjo. Alkotesterio parodymus pripažįsta, sutinka ir su girtumu, kuris nustatytas patikrinus jo kraują. Pažymėjo, kad automobilis, kurį vairavo, yra šeimos automobilis, o dokumentuose automobilis registruotas jo vardu. Nors vairuoja jis, tačiau prie automobilio įsigijimo prisidėjo ir mama, automobilis naudojamas mamos vežimui į bažnyčią, medicinos įstaigas, važiuoti į sodą, nes ten labai blogas susisiekimas. Jei neturėtų automobilio, jiems reikėtų atsisakyti sodo ir būtų sunkumų su mama. Automobilį nusipirko prieš porą metų santuokos metu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J. K. nurodė, jog jokiomis psichikos ligomis nesirgo ir psichiatrijos ligoninėse nesigydė. 2018 m. spalio 21 d. dienos metu būdamas sode Vilniaus r. Akmeniškių k. dviese išgėrė 0,5 litro talpos butelį trauktinės. Vėliau jis dar išgėrė dvi skardines alaus. Po pietų paskambino žmona, kuri paprašė atvažiuoti iki jos darbo Paneriuose ir parvežti ją į namus. Jis atsisėdo prie automobilio „Honda FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, įjungė variklį ir išvažiavo į Vilnių. Važiuodamas nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant saugumo salelės, kur atsitrenkė į kelio ženklą. Labai išsigando ir nusprendė iš eismo įvykio vietos išvažiuoti. Nuvažiavo pas žmoną, kuri laukė Kirtimų g. Tada atvažiavo policija ir jį sulaikė. Jį patikrino alkotesteriu. Koks buvo nustatytas girtumas, nežino. Su alkotesterio parodymais sutiko. Po to policininkai jį nuvežė į Priklausomybės ligų centrą, kur paėmė kraujo mėginį. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 32).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. U. parodė, jog 2018 m. spalio 21 d. apie 17.50 val. Vilniuje vairavo automobilį ir važiavo Baltosios Vokės g. nuo Jašiūnų pusės. Privažiavęs prie kelių sankirtos su Eišiškių pl. pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį ir į saugumo salelėje esantį kelio ženklą atsitrenkusį automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris netrukus nuvažiavo nuo saugumo salelės ir išvažiavo. Jis važiavo paskui Honda automobilį apie 10 min., kol Honda automobilis sustojo ties Panerių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatu. Išlipęs iš Honda automobilio, vairuotojas nuėjo link Fermentų g. Jis ėjo paskui Honda automobilio vairuotoją, kurį visą laiką iki policijos atvykimo stebėjo. Matė, kad Honda automobilio vairuotojas iki policijos atvykimo alkoholio nevartojo (b. l. 17).
Iš byloje esančio 2018 m. spalio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio D. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. spalio 21 d. apie 17.55 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Baltosios Vokės g. – Eišiškių pl. Sankryžoje, Vilniuje, automobilis „Honda FR-V“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelio ženklą, Nr. 407, 21, ir jį nulaužė. Vairuotojas šalinasi iš eismo įvykio vietos. Viską matė liudytojas, kuris važiuoja paskui. „Honda FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. K. buvo sulaikytas Kirtimų g. 45, Vilniuje. Jį iki jiems (pareigūnams) sulaikant stebėjo liudytojas A. U., J. K. jokių gėrimų negėrė. Patikrinus alkotesteriu, šis parodė 1,61 promilių neblaivumą. Vairuotojas buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti. Eismo įvykio vietoje buvo likęs priekinis „Honda FR-V“ valstybinis numeris. Automobilis saugiai paliktas aikštelėje (b. l. 3).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. spalio 21 d., 18.08 val. J. K. buvo nustatytas 1,61 promilių neblaivumas (b. l. 9). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 9).
Iš byloje esančios 2018 m. spalio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. 7-A 10460/2018(01) matyti, kad J. K. kraujyje, paimtame 2018 m. spalio 21 d. 18.35 val. nustatyta mažiausia koncentracija 1,83 promilės etilo alkoholio (b. l. 12).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 21 d. 17.55 val. užfiksuota, jog pranešėja pastebėjo, kaip automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nutrenkė ženklą ir šalinasi link Kirtimų g. Sujungta su VPK (b. l. 4-5).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos 2018 m. spalio 21 d. Eišiškių pl.-Baltosios Vokės g. sankryžoje įvykusio eismo įvykio aplinkybės (b. l. 7).
Iš byloje esančių papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti automobilio „Honda FR-V“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 8).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Honda FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra J. K. (b. l. 13).
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Honda FR-V“ (2007 m.) kaina Lietuvoje yra 3314 Eur – be PVM, 4010 Eur – su PVM (b. l. 14).
J. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2018 m. spalio 21 d. 17.55 val. Baltosios Vokės – Kirtimų gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį „Honda FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė, atsitrenkė į kelio ženklą su papildoma lentele, apgadino juos ir vairuojamą automobilį, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš jo pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (b. l. 6).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Remiantis BK 281 straipsnio 7 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Kaltinamasis J. K. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, pripažino visiškai, nurodė, kad įvykio dieną išgėrė trauktinės, vėliau alaus ir po alkoholio vartojimo vairavo transporto priemonę. Su nustatyta alkoholio koncentracija kaltinamasis sutiko. Jo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto A. U. parodymai, kuris pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį ir į saugumo salelėje esantį kelio ženklą atsitrenkusį automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris netrukus nuvažiavo nuo saugumo salelės ir išvažiavo, minėtas automobilis buvo sekamas, kol sustojo ties Panerių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatu; išlipęs iš Honda automobilio, vairuotojas nuėjo link Fermentų g., liudytojas jį stebėjo iki policijos atvykimo, matė, kad Honda automobilio vairuotojas iki policijos atvykimo alkoholio nevartojo. Liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina 2018 m. spalio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio D. P. tarnybinis pranešimas, kuriame, be kita ko nurodyta, kad patikrinus J. K. alkotesteriu, šis parodė 1,61 promilių neblaivumą ir vairuotojas buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti. J. K. kaltę patvirtina ir į bylą pateikti alkotesterio rodmenys, kad 2018 m. spalio 21 d. 18.08 val. J. K. buvo nustatytas 1,61 promilių neblaivumas bei 2018 m. spalio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. 7-A 10460/2018(01), kad J. K. kraujyje, paimtame 2018 m. spalio 21 d. 18.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,83 promilės etilo alkoholio. Teismas pripažįsta, kad ankščiau nurodyti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – tarp jų kaltinamojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, pareigūno tarnybinio pranešimo duomenys, taip pat alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, eismo įvykio vietos schema ir kita bylos medžiaga – pripažintini įrodymais. Šių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis J. K. 2018 m. spalio 21 d. apie 17.57 val. Vilniuje, Eišiškių pl.-Baltosios Vokės g. sankryžoje, vairavo automobilį „Honda FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,83 promilės etilo alkoholio ir ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Dėl laidavimo instituto taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos sąlygoms, kurioms esant teismas gali taikyti laidavimo institutą, t. y. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu G. K. prašė perduoti sutuoktinį J. K. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodė, kad kartu su sutuoktiniu gyvena santuokoje daugiau kaip 35 metus, užaugino du vaikus, kartu leidžia laisvalaikį, ji darbe charakterizuojama tik teigiamai, jokiomis priklausomybės ligomis neserga, psichikos sutrikimų neturi. Jos teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ji darys teigiamą įtaką savo sutuoktiniui. Teisiamojo posėdžio metu G. K. patvirtino, kad sutinka būti laiduotoja. Nurodė, kad ji nėra teista ar bausta administracinėmis nuobaudomis, dirba parduotuvės „Maxima“ konditerijos ceche. Pažymėjo, kad tai buvo pirmas kartas, kai jos sutuoktinis vairavo transporto priemonę būdamas girtas. Jos nuomone, ji sugebės prižiūrėti savo sutuoktinį, daryti jam įtaką, kadangi sutuoktiniui yra svarbi jos nuomonė, ji sugebės užtikrinti, kad sutuoktinis daugiau nedarytų tokio pobūdžio nusikaltimų.
Kaltinamasis J. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). J. K. neteistas (b. l. 33), 2013-2018 m. laikotarpiu du kartus baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs (b. l. 34, 68), vedęs 36 metus (b. l. 66), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sargu, minėtame darbe dirba aštuonerius metus, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 67), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotoja G. K. yra kaltinamojo sutuoktinė, su sutuoktiniu santuokoje gyvena jau 36 metus, kartu jie yra užauginę du vaikus, ji nėra teista ar bausta administracinėmis nuobaudomis, dirba parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ konditerijos ceche, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Šiems teiginiams pagrįsti G. K. pateikė teismui tai patvirtinančius duomenis (b. l. 59-64). Pažymėjo, kad tai buvo pirmas kartas, kai jos sutuoktinis vairavo būdamas girtas. Jos nuomone, ji sugebės prižiūrėti savo sutuoktinį, daryti jam įtaką, kadangi sutuoktiniui yra svarbi jos nuomonė, ji sugebės užtikrinti, kad sutuoktinis daugiau nedarytų tokio pobūdžio nusikaltimų. Iš visų šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad J. K. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Remiantis 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).
Byloje nustatyta, jog J. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas vidutinio girtumo (1,83 promilių) laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Teismo vertinimu, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio neabejotinai kelia itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nors jokia žala asmenų sveikatai ar gyvybei neteisėtais J. K. veiksmais (automobilio vairavimu, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina, tuo labiau, kad, kaip pripažino ir pats kaltinamasis, bevairuodamas transporto priemonę jis padarė eismo įvykį, iš kurio pasišalino. Sprendžiant klausimą dėl J. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymėtina, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Įvertinus tai, kad J. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, kad šiuo atveju J. K. pasielgė itin neatsakingai, dienos metu vartojęs stiprius alkoholinius gėrimus sėdo neblaivus už vairo, transporto priemone važiavo pasiimti sutuoktinės, taigi savo veiksmais akivaizdžiai galėjo sukelti pavojų ir kito žmogaus gyvybei, sukėlė eismo įvykį, todėl, siekiant užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, įvertinant ir J. K. charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, kad jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui ir tokio termino taikymas nepažeis aptarto proporcingumo principo. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju spręstina dėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo. Turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018).
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. inkriminuotas nusikaltimas įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Honda FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė VĮ „Regitra“ duomenimis, nuosavybės teise priklauso J. K. (b. l. 13), todėl minėtas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis J. K. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad egzistuoja imperatyvus draudimas vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, dienos metu, kai kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, asmenybę, konstatuotina, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Honda FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas. Tokiu būdu teismas siekia užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Priešingu atveju (automobilio nekonfiskavus) susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti.
Dėl kitų klausimų
J. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00403065) paėmimas (b. l. 35-37), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas J. K. priklausančiam turtui – automobiliui „Honda FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas JHMBE57207S203712, uždraudžiant juo disponuoti 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. Turto saugotoju paskirtas J. K. (b. l. 39). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę „Honda FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas JHMBE57207S203712, paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 -307 straipsniais,
nusprendžia:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą J. K. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 21 d.;
2) konfiskuoti J. K. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Honda FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas JHMBE57207S203712.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą J. K. priklausančiam turtui – automobiliui „Honda FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas JHMBE57207S203712, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. 00403065, išduotą J. K. (J. K.) vardu, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti J. K., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.