- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- 1A-288-870/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50718-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė (pirm.), Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis
- Advokatai
- Audrius Juozapavičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzeduliono, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė) ir Lauretos Ulbienės,
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, J. K. (J. K.) ir jo gynėjui advokatui Audriui Juozapavičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, J. K. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. K. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, J. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 21 d.;
2) konfiskuota J. K. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – automobilis „Honda FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. J. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2018 m. spalio 21 d. apie 17.57 val. Vilniuje, Eišiškių pl.-Baltosios Vokės g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,83 promilės etilo alkoholio).
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendį, o būtent dalyje dėl transporto priemonės – automobilio „Honda FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.
3. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pažymi, jog kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės numatytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja išimčių, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas, tačiau atsižvelgiant į teismų praktiką matyti, kad teismai, taikydami baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, o būtent šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi, priimant nuosprendį atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
4. Skunde nurodoma, jog nagrinėjamoje situacijoje konfiskuotas apelianto su sutuoktine teisėtai įgytas ir bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantis turtas. Pažymi, jog transporto priemonė nebuvo pritaikyta inkriminuotai ar kitoms nusikalstamoms veikoms daryti, tačiau buvo naudojama šeimos reikmėms: važiuoti į sodą, nuvežti senyvo amžiaus motiną į sveikatos priežiūros įstaigą ir pan. Atsižvelgiant į tai, transporto priemonė yra labai didelės vertės apelianto šeimai, todėl ją konfiskavus šeima patirs labai didelius praradimus dėl prarasto turto bei kitus turtinius ir socialinius suvaržymus. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog anksčiau nėra baustas už analogiškas nusikalstamas veikas.
5. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, jog nekonfiskavus transporto priemonės jis vėl galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas, kadangi dėl padarytos nusikalstamos veikos patiria didelius dvasinius išgyvenimus, gailisi. Pažymi, jog skundžiamu nuosprendžiu jam 1 metams ir 6 mėnesiams atimta teisė vairuoti bei nustatytas 2 metų laidavimo terminas, taigi jis yra nubaustas gana ženkliai.
6. Teismo posėdžio metu J. K. ir jo gynėjas palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija padaryto nusikaltimo, tačiau nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone - automobilio „Honda FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
8. Vadovaujantis BK 67 straipsniu baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaip jau ne kartą konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-14-511/2018). Taigi tuo atveju, jeigu asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra visais atvejais privaloma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
9. Pirmosios instancijos teismas atleisdamas J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės paskyrė jam 2 baudžiamojo poveikio priemones: teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams bei transporto priemonės konfiskavimą. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantui teisė vairuoti buvo atimta iš esmės minimaliam terminui – veikos padarymo metu šios priemonės trukmės vidurkis siekė 2 metus, o minimalus terminas - 1 metai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog J. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu - jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo. Šioje situacijoje transporto priemonės konfiskavimas, netaikant baudžiamosios atsakomybės ir neskiriant bausmės, negali būti laikomas neproporcinga priemone. Teisėjų kolegija, vertindama turto konfiskavimo taikymą J. K. proporcingumo ir teisingumo principų aspektu, atsižvelgia į tai, kad apeliantui, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriamos jokios turtinio pobūdžio priemonės. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje yra pavyzdžių, kai už šio nusikaltimo padarymą yra pateisinamas ir trijų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas – be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo skiriant ir piniginio pobūdžio priemonę, pvz. įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018), todėl apeliantui paskirtos poveikio priemonės laikytinos adekvačiomis jo padarytiems nusikalstamiems veiksmams.
10. Apeliantas, nesutikdamas su šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad anksčiau jis nėra baustas už analogiškas veikas, tačiau jis pakankamai neįvertina savo padaryto nusikaltimo pavojingumo. J. K. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viršijęs 1,5 promilės ribą, esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė. Automobilio vairavimas, esant neblaiviam, kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. J. K. padaryta nusikalstama veika yra itin pavojinga, kadangi jis vakare, 17.57 val., esant intensyviam eismui, vairavo neblaivus, apie pavojingą jo manevravimą kelyje, Baltosios Vokės - Kirtimų gatvių sankryžoje atsitrenkimą į kelio ženklą ir pasišalinimą iš eismo įvykio pranešė kitas eismo dalyvis. Taigi jis savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, skaudžių pasekmių nekilo iš esmės tik dėl laimingo atsitiktinumo. Ir nors baudžiamosios bylos duomenys iš tiesų tvirtina, kad J. K. nėra anksčiau baustas ar teistas už automobilio vairavimą neblaiviam, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja apeliantą, visgi, atsižvelgusi į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat į tai, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas apeliantas nepatirs iš nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam neskirta bausmė, nebus teistumo), teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, kaip jau minėta aukščiau, ne tik atitinka baudžiamojo poveikio priemonėms keliamus tikslus, bet taip pat yra proporcinga apelianto padarytam teisės pažeidimui – nusikaltimui.
11. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir apeliantas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant, būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad turto konfiskavimas yra aiškiai neproporcinga ir neteisinga priemonė už jo padarytą teisės pažeidimą, taip pat neįrodė turįs išskirtinių poreikių, kuriems tenkinti būtinas automobilis. Kolegijai nekyla abejonių, kad be automobilio J. K. bus sudėtingiau nuvažiuoti į sodą, pasirūpinti motina, vykdyti kitus savo įsipareigojimus ir pan., tačiau šios pasekmės nėra neatkuriamos ir jas apeliantas turėjo numatyti prieš darydamas nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog konfiskuotino automobilio vertė (4 010 Eur) nėra tokia didelė, kad konfiskavus šį automobilį, dirbantis (taip pat ir jo sutuoktinė) ir išlaikytinių neturintis apeliantas patirtų neproporcingus padarytai nusikalstamai veikai nuostolius.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, transporto priemonės konfiskavimo panaikinimas, kaip prašo apeliantas, vertinant sprendimą visumoje, reikštų aiškiai neteisingą sprendimą, kuris būtų netgi švelnesnis nei galima administracinė atsakomybė už panašaus pobūdžio, bet mažiau pavojingą veiką. Pažymėtina, kad siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio kraujyje, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo būtų apsunkintas. Be to tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui.
13. Apibendrindama visa tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo jomis abejoti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendį be pakeitimų.