Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

specialistams vyresniajam teismo medicinos ekspertui J. M. Paliuliui ir teismo medicinos ekspertui O. P.,

vertėjoms Galinai Tijūnėlienei, Liucynai Vasiliauskienei, Erikai Tunčikienei ir Alicijai Stančinskai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

V. M. (V. M.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota gyvenamoji vieta Šalčininkų r., Eišiškių seniūnija, Emiliškių kaimas, (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijos, Kairėnų kaime, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str. 1 d.;

O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti UAB „Palink“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini) kasininke-pardavėja, deklaruota gyvenamoji vieta Šalčininkų r., Eišiškių seniūnija, Emiliškių kaimas, (duomenys neskelbtini), gyvenanti Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijos, Kairėnų kaime, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 138 str. 1 d.;

Č. B. (Č. B.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus r., Mickūnų seniūnija, Kairėnų kaimas, gyvenantis Vilniaus rajone, Galgių kaime, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d.;

L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, deklaruota ir gyvenamoji vieta Vilniaus rajonas, Mickūnų seniūnija, Kairėnų kaimas, (duomenys neskelbtini), teista Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir 146 str. 2 d. - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atidedant vykdyti dvejiems metams, kaltinama pagal BK 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. (V. M.) tyčia sunkiai sutrikdė S. B. sveikatą, o būtent:

2014 m. gruodžio 26 d., apie 22.30 val. name, esančiame Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje, Kairėnų kaime, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su S. B. metu, tyčia vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veido kairės pusės paakio - skruosto sritį, dėl ko nuo smūgio S. B. (S. B.) nukrito ir pakaušiu atsitrenkė į grindis, tokiu būdu nukentėjusiajam padarė poodinę kraujosruvą veido kairės pusės paakio, skruosto srityje ir apatiniame voke, kairiojo viršutinio žandikaulio, kairės akiduobės apatinės ir šoninės sienelių bei kairiojo skruostikaulio lanko lūžius, muštinę pakaušio kairės pusės žaizdą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenų dešiniojo pusrutulio paviršiuje, tai sunkiai sutrikdė sveikatą S. B..

O. M., Č. B. (Č. B.), L. K. (toliau-kaltinamieji) tyčia nesunkiai sutrikdė L. B. sveikatą, o būtent:

2014 m. gruodžio 26 d., apie 22.30 val. name, esančiame Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje, Kairėnų kaime, (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, asmeninio konflikto metu su L. B., L. K. tyčia ne mažiau dviejų kartų rankomis trenkė L. B. į galvą, po to O. M. tyčia ne mažiau dviejų kartų rankomis trenkė nukentėjusiajai į galvą, po to Č. B. (Č. B.) vieną kartą rankos kumščiu trenkė L. B. į galvą, taip veikdami vieninga tyčia, padarė nukentėjusiajai muštinę žaizdą kaktos kairėje, poodinės kraujosruvas kaktos dešinėje, abipus akių vokuose ir skruostuose, kairiojo žando ir smakro kairės pusės srityse, odos nubrozdinimus nosies srityje, nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė L. B. sveikatą.

D. S. B. (S. B.) padaryto tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo

K. V. M. (V. M.) (toliau-kaltinamasis), dėl pareikšto kaltinimo kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino. Nurodė, kad 2014-12-26 apie 18.00 val. jis su motina O. M., seserimi L. K., jos draugu Č. B., seserimi O. P. ir jos vyru šventė Š. K.. Po to prie jų prisijungė S. ir L. B.. Jis daug negėrė alkoholinių gėrimų, nes turėjo važiuoti pasiimti savo žmoną. Kai pasibaigė alkoholis, O. P. kartu su S. B. išvažiavo nupirkti dar alkoholinių gėrimų. Jie visi toliau šventė. Tuo metu jis pasikvietė S. B. į kitą kambarį pasikalbėti dėl miško pasidalinimo. S. jam pasakė, kad apie tai pakalbės rytoj, nes pavartojęs alkoholio. Tada jie visi grįžo prie stalo ir L. B. paklausė S. B. apie ką jie kalbėjo. S. papasakojo apie jų pokalbį savo žmonai L. B.. L. B. susinervino ir pradėjo aiškinti, kad tas miškas niekam nebus dalinamas. Tada O. M., paaiškino, kad nori tik savo miško dalies. L. B. pradėjo įžeidinėti O. M. ir į pokalbį įsikišo L. K.. Prasidėjo muštynės tarp L. K. ir L. B. ant lovos. Tada Č. B. mėgindamas juos atitraukti vieną nuo kitos pastūmė L. B. ant stalo. Kadangi fotelis stovėjo prie stalo, jį nukrito ant jo kojų, nes jis sėdėjo ant fotelio. Tada atsistojo S. B. ir Č. B. jam trenkė per veidą. S. nukrito bet greitai atsikėlė. Tada O. M. atsistojo ir nubėgo į savo kambarį kviesti policijos. Toliau niekas nesimušė tik garsiai rėkė. Tada jis nuėjo į savo kambarį pas O. M. ir pasiteiravo dėl policijos. Kai išėjo į savo kambarį Liudmilą, S., Laima ir Č. greičiausiai vėl pradėjo muštis. Tada jis juos išskyrė: S. B. su L. B. paliko kambaryje, o L. K. su Č. B. paliko verandoje. L. su S. susiruošė namo, bet L. mėgino juos sustabdyti, sakydama kad tuoj atvažiuos policija. L. B. laikė telefoną rankoje, Č. B. trenkė jai per rankas norėdamas išmušti telefoną. Laima norėdama pakelti telefoną nuo grindų nugriuvo, nes buvo neblaivi. O kai L. B. atsikėlė, Č. B. trenkė jai per veidą. Tada Č. B. ir S. B. pradėjo muštis ir trenkė vienas kitam per veidą kokius 4-5 kartus verandoje. Tuo tarpu L. B. ir L. K. tempė viena kitą už plaukus stovėdami prie durų. Jis ir jo žmona, O. M. nesimušė, stovėjo ir laukė policijos. Kai atvažiavo policiją jie visi stovėjo verandoje. Policija iškarto išvedė L. B. į lauką, nes ji buvo labai agresyvi ir iškvietė jai greitąją pagalbą. Prieš S. B. jis nesmurtavo (t. 2, b.l. 14-16, 24-25, 36, t. 3, b.l. 146-148).

Į. V. M. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. 1. 37-49).

N. S. B. (toliau-nukentėjusysis) parodė, kad 2014-12-26 apie 17 val. sesuo S. M. pakvietė į svečius. Jis nenorėjo eiti, bet sesers S. M. dukra O. sakė, kad ji atvažiuos jų pasiimti. Jie visi šventė Š. K.. Jis norėjo išeiti parūkyti, V. M. pasiūlė eiti kartu. V. M. pasiūlė perrašyti žemę, tačiau jis atsakė, kad apie tai pakalbės kitą dieną. Jie grįžo namo ir pamatė, kad O. M. ir L. K. pradėjo mušti jo žmoną. Žmona buvo visa kraujuota. Č. B. jo žmonai sudavė ranka kumščiu į veidą tarp akių. Tada jis jam į veidą dėjo kumščiui. V. M. vaikščiojo jam už nugaros ir sudavė, dėl ko jis pradaro sąmonę. Jis nieko neprisimena. Buvo iškviesta greitojo medicinos pagalba ir jis buvo nuvežtas į Žalgirio, o po to į Santariškės klinikas. Kai jie atvažiavo į Santariškes jam buvo silpna, jis nukrito ant nugaros. Santariškės klinikoje jį apžiūrėjo medikai ir paguldė į ligoninę (t. 1, b.l. 17-19, 25-26, 28, 30, t. 3, b.l. 76, 80-82, t. 3, b.l. 154).

N. S. B. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 , b. 1. 31-36).

N. S. B. akistatų su V. M., L, K. ir O. M. metu pasiliko prie savo duotų parodymų (t. 1, b. 1. 20-24 ).

Liudytoja L. S. parodė, kad 2014-12-26, apie 23.40 val., jai paskambino mama Laimutė ir pasakė, kad ji ir jos tėvas yra stipriai sumušti ir važiuoja į Žalgirio kliniką. Mamą į kliniką vežė greitosios medicinos pagalbos automobilis, o tėvą - O. P.. Ji iš karto atvyko į kliniką ir pamatė, kad pas mamą buvo stipriai sumuštas veidas, praskeltas antakis, visas veidas kraujavo, buvo sutinęs. Tėvas taip pat skundėsi, kad buvo sumuštas, po jo kaire akimi buvo sutinę, tačiau ji dėl streso tinkamai neįvertino tėvo būklės. Šios klinikos gydytojai po to, kai mamai buvo susiūtas antakis, nurodė vykti į Santariškių klinikas patikrinti ar jai nėra nosies lūžio, todėl jie visi nuvyko į Santariškių klinikas, nes norėjo, kad ir tėvą apžiūrėtų gydytojai dėl galvos sumušimo. Iki atvykstant į Santariškių klinikas, tėvas pradėjo skųstis, kad stipriai sumuštas, kad jam skauda galvą ir silpna, nes po suduoto smūgio į kairįjį žandikaulį jis krito ant žemės ir prarado sąmonę. Jis pasakė, kad jam bėga kraujas iš galvos. Tėvas eidamas prie Santariškių klinikų, nugriuvo ant nugaros ir pakaušiu atsitrenkė į žemę. Klinikose ji pamatė žaizdą tėvo pakaušyje, jam stipriai bėgo kraujas (t. 1, b.l. 139, t. 3, b.l. 96, 102-103).

Liudytojas K. S. parodė, kad 2014-12-26 apie vidurnaktį, į žmonos L. S. mobiliojo ryšio telefoną paskambino jos motina L. B. pranešė, kad greitoji medicinos pagalba ją veža į ligoninę, kad ji buvo svečiuose ir ten ją sumušė. Todėl jis su žmona automobiliu nuvyko į Žalgirio ligoninę, kur koridoriuje sutiko L. B., S. B. ir merginą, kuri atvežė S. į ligoninę. Žmona pasakė, kad reikia važiuoti į Santariškių ligoninę, nes gydytojas davė jos motinai siuntimą. Matė, kad pas S. po kaire akimi buvo labai didelė mėlynė. Daugiau pas S. kitų sužalojimų jis nepastebėjo. P. L. buvo praskeltas antakis, kuris jau buvo susiūtas, sudaužyta nosis. L. pasakė, kad jai kažkokia mergina sudavė į veidą. Uošviai buvo išgėrę. Po to visi nuvažiavo į Santariškių ligoninę. Santariškių ligoninės priėmimo skyriuje jis pamatė, kad S. B. iš galvos pakaušio nestipriai bėga kraujas, ant jo drabužių apykaklės pamatė kraują. Žmona atsakė, kad uošvis prie ligoninės nukrito. Vėliau žmona jam dar pasakė, kad uošviui pasidarė bloga, jis pritūpė ir krito aukštielninkas ant nugaros. Jie paprašė, kad S. apžiūrėtų medikai (t. 1, b.l. 148-149, t. 3, b.l. 97, 103-104).

L. O. P. parodė, kad 2014-12-27, apie 18 val. ji kartu su šeima atvažiavo pas mamą švęsti Š. K.. Po to jos mamai paskambino L. B., susitarė, kad atvyks. Ji nuvažiavo pasiimti Laimos ir jos vyro Stanislovo, kurie buvo išgėrę. Apie 21.30 val. ji nuvažiavo pasiimti iš darbo O. M.. Apie 22 val. su šeima išvyko. Prieš išvažiuojant namo ji paguldė mamą miegoti. Apie 23 val. jai paskambino O. M., kuri pasakė, kad iškvietė policiją, nes visi susimušė, paprašė atvažiuoti. Kai atvyko, jau buvo policijos pareigūnai, vienas iš jų prilaikė L., nes ji buvo stipriai sumušta ir jai stipriai bėgo kraujas iš veido. Pareigūnai išvietė greitąją medicinos pagalbą. Matė, kad buvo sužalota L. B., Č. B.. S. B. po kaire akimi buvo mėlynė. S. B. pasiūlė nuvežti jį namo. Jis persigalvojo ir pasakė, kad nori važiuoti pas žmoną į Žalgirio kliniką. S. B. kaltino, kad jį sumušė Č. B., o L. B.-O. M. ir L. K.. Kai nuvažiavo į Žalgirio kliniką, L. B. buvo jau apžiūros kabinete, gydytojai L. B. davė siuntimą į Santariškių klinikas dėl lūžio (t. 1, b.l. 140-142, t. 3, b.l. 98, 103-104).

L. S. M. parodė, kad 2014-12-26 šventė Š. K.. Paskambino L. B. ir pasiprašė į svečius. Jos dukra nuvažiavo jų pasitikti. Alkoholį vartojo Č. B., L. K.. Jie gėrė ne prie vieno stalo, ne viename kambaryje. Kai ji gulėjo ant sofos prie jos sėdėjo L. B. ir L. K., Č. B.. Vėliau S. B. ir V. M. išėjo į lauką. L. B. paklausė, kur jis buvo. S. B. pasakė, kad nusprendė mišką perrašyti jai. Tada L. B. pradėjo prieštarauti, kad ir kitiems reikia užrašyti. Tuo metu O. P. parvežė iš O. M. iš darbo. O. M. pasakė, kad jie irgi nori turėti savo miško dalį. L. B. smogė O. M. į veidą. L. K. norėjo apginti O. M. ir jos nugriuvo. Tada S. B. norėjo apginti L. B. ir trenkė L. K.. Tada atsikėlė Č. B. ir pradėjo mušti S. B.. Ji neatsikėlė, nes turi stuburo traumą ir bijojo susižaloti. L. B. pasiėmė savo striukę ir norėjo išeiti. Viskas nutilo, o vėliau prasidėjo triukšmas verandoje. Kai ji atidarė duris, pamatė, kad O. M. kalbėjo telefonu. L. B. kažką jai pasakė ir pastumdė, dėl ko ji nugriuvo ir nieko neprisimena. Kai atsibudo matė, kad buvo policija (t. 1, b.l. 138, t. 3, b.l. 99, 104-105).

L. V. Ivanovas parodė, kad, 2014-12-26, apie 23 val., jis su porininku A. S. patruliuodami automobiliu gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje, Kairėnų kaime, Mokyklos g. 73, tarp giminaičių kilo konfliktas, todėl nuvyko nurodytu adresu. Privažiavus prie šio namo pamatė, kad lauke prie namo stovėjo daug žmonių - du ar trys vyrai ir trys ar keturios moterys. Jie visi buvo neblaivūs, konfliktavo tarpusavyje, bet konkrečiai dėl ko - jis nepamena. Jis pamena, kad viena moteris, kurios veidas buvo kruvinas, kažką šaukė, triukšmavo. Kažkas jai iškvietė greitosios medicinos pagalbos brigadą ir medikai ją išvežė į ligoninę. Kažkas iš šių asmenų pasakė, kad tarp jų vyko konfliktas dėl žemės padalinimo (t. 1, b.l. 153, t. 3, b.l. 124, 126).

Specialisto išvadoje Nr. G 493/15 (01) nurodyta, kad S. B. nustatyti šie kūno sužalojimai: muštinė pakaušio kairės pusės žaizda; poodinė kraujosruva veido kairės pusės paakio, skruosto srityje ir apatiniame voke; kairio viršutinio žandikaulio, kairės akiduobės apatinės ir šoninės sienelių bei kairio skruostikaulio lanko lūžiai; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenų dešiniojo pusrutulio paviršiuje. Sužalojimas visumoje ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (atskirai nuo kitų sužalojimų) atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 p.). Veido kaulų: kairio viršutinio žandikaulio, kairės akiduobės apatinės ir šoninės sienelių bei kairio skruostikaulio lanko lūžiai su kraujosruvomis veido minkštuose audiniuose (paimti atskirai nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu), atitiktų nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų sveikata sutrikdyta ilgam (ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui). Muštinė pakaušio žaizda (paimta atskirai) atitiktų nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais: nemažiau kaip po vieną: į veido kairės pusės paakio- skruosto sritį ir į pakaušį. Kurią galvos sritį traumuojant įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, atitinkantis sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, vienareikšmiškai nustatyti negalima. Labiau tikėtina, kad tai galėjo įvykti traumuojant galvos pakaušio sritį, padarant šios srities muštinę žaizdą. Pagal sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, atsižvelgiant į gydymo stacionare istorijoje Nr. 14-46301 esantį įrašą; „Atvykus į ligoninę (į VUL SK priėmimo skyrių) pats - beeidamas dar nugriuvo ant pakaušio“, galima teigti, kad galvos sritis buvo sužalota ankščiau nei pakaušis (prieš atvykstant į ligoninę), o pakaušio žaizda padaryta atvykus į ligoninę. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais: daiktas(-ai), kuriuo buvo sužalotas veidas, tikėtina buvo riboto paviršiaus, tačiau morfologinių požymių, kurie įgalintų sužalojimo įrankį konkretizuoti, nekonstatuota. Sužalojimai galvos veido kairėje pusėje būdingi smūgio (-ių) kietu buku riboto paviršiaus daiktu sudavimui, pakaušio žaizda ir galimai kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu galėjo būti padaryta pargriūvant ir pakaušiu atsimušant į kietą buką daiktą, paviršių (grindis ir pan.), (t. 1, b. 1. 56-58).

Specialisto išvadoje Nr. G 1450/15 (01) nurodyta, kad S. B. nustatyti šie kūno sužalojimai: muštinė pakaušio kairės pusės žaizda; poodinė kraujosruva veido kairės pusės paakio, skruosto srityje ir apatiniame voke; kairio viršutinio žandikaulio, kairės akiduobės apatinės ir šoninės sienelių bei kairio skruostikaulio lanko lūžiai; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenų dešiniojo pusrutulio paviršiuje, Sužalojimas visumoje ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (atskirai nuo kitų sužalojimų) atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 p.). Veido kaulų: kairio viršutinio žandikaulio, kairės akiduobės apatinės ir šoninės sienelių bei kairio skruostikaulio lanko lūžiai su kraujosruvomis veido minkštuose audiniuose (paimti atskirai nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu), atitiktų nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų sveikata sutrikdyta ilgam (ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui). Muštinė pakaušio žaizda (paimta atskirai) atitiktų nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais: nemažiau kaip po vieną: į veido kairės pusės paakio - skruosto sritį ir į pakaušį. Kurią galvos sritį traumuojant įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, atitinkantis sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, tiksliai vienareikšmiškai nustatyti negalima. Tačiau labiau tikėtina, kad tai galėjo įvykti traumuojant galvos pakaušio sritį, padarant šios srities muštinę žaizdą. Pagal sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, atsižvelgiant ne tik į gydymo stacionare istorijoje Nr. 14-46301 esantį įrašą; „Atvykus į ligoninę (į VUL SK priėmimo skyrių) pats - beeidamas dar nugriuvo ant pakaušio“, bet ir į papildomai pateiktus liudytojų parodymus tikėtina, kad pakaušis buvo sumuštas, padarant žaizdą jo minkštuose audiniuose ir kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, dėl kurio sužalojimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, po smūgio į veidą, padarant jo sužalojimus, krentant ir pakaušiu atsimušant į grindis. O antrasis griuvimas, einant į Santariškių klinikų priėmimo skyrių, lemiamos reikšmės galvos traumavimui neturėjo. Į tai nurodo sąmonės sutrikimas buvęs po pirmo griuvimo nuo smūgio į veidą, kraujavimas iš pakaušio, pakaušyje buvus tik vienai žaizdai, ir sunki bendra būklė, o po antro griuvimo pakeliui į ligoninės priėmimo skyrių papildomo pakaušio minkštųjų audinių sužalojimo ir sveikatos pablogėjimo nekonstatuota. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais: daiktas (-ai), kuriuo buvo sužalotas veidas, tikėtina buvo riboto paviršiaus, tačiau morfologinių požymių, kurie įgalintų sužalojimo įrankį konkretizuoti, nekonstatuota. Sužalojimai galvos veido kairėje pusėje būdingi smūgio (-ių) kietu buku riboto paviršiaus daiktu sudavimui, pakaušio žaizda ir galimai (tikėtina) kraujo išsiliejimas po galvos sniegenų kietuoju dangalu galėjo būti padaryta nuo smūgio per veidą griūvant ir pakaušiu atsimušant į kietą buką daiktą, paviršių (grindis ir pan.), (t. 1, b. l. 63-65). 2014-12-27 Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato kriminalinės policijos pranešime nurodyta apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 138 str. 1 d. (1 t., b. l. 2). 2014-12-26 Vilniaus aps. VPK patrulių rinktinės antros kuopos pirmo būrio vyr. patrulio A. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-12-26 gautas pranešimas iš O. M., kad Vilniaus r., Kairėnų k., Mokyklos g. 73 triukšmauja giminaitė L. B. (1 t., b. l. 5).

2014-12-27 Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-12-27 gautas Santariškių ligoninės pranešimas dėl smegenų sumušimo, skruostikaulio ir akiduobės lūžių pristatytas ir paguldytas į nervų ligų skyrių S. B. (1 t., b l. 6).

2015-01-05 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas kambarys name, esančiame Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje, Kairėnų kaime, Mokyklos g. 73 (1 t., b. l. 13-17).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis S. B. pateikė gydimosi išlaidos partvirtinančių dokumentų kopijos: UAB ,,SK I. M. diagnostikos centro sąskaitos Nr. 1238178 ir apmokėjimo kvito kopiją, 16 vnt. įvairių vaistinių mokymo kvitų nuorašus (1 t., b. l. 37-43).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 1, 8, 68-70, 77-78, 80, 83-84, 145-146, 160-161, t. 2, b.l. 88-105, 107-117).

Į. O. M. savo duotus parodymus patvirtino parodymų partikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 83-87).

Į. L. K. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. 1. 193-199).

Teismo medicinos ekspertas O. P. parodė, kad savo specialisto išvadą palaiko. Surašant išvadą, jis vertino nukentėjusios sveikatos ligos istoriją iš Santariškių klinikų, kur buvo dokumentai ir rentgenogramos kompaktinėje laikmenoje. Nosies lūžis pasitvirtinimo. Nukentėjusioji pirmiausiai buvo nuvežta į Santariškių klinikas. Nebuvo duomenų apie jos girtumą. L. B. buvo padaryti daugiau sužalojimų. Tik nosies lūžis vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o kiti kaip nežymūs. Nosis sužalota ne krintant, nes sužalojimai buvo abiejose nories pusėse. Buvo suduoti ne mažiau 5 smūgiai, bet galėjo būti suduota ir daugiau smūgių (t. 1, b.l. 116-117, t. 3, b.l. 95, 101-102).

2015-03-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji L. B. pateikė 6 nuotraukas kuriose aiškiai ant jo veido matosi kūno sužalojimai (1 t., b. l. 96-99).

Kaltinamųjų kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 7, 8, 13-17, 20-24, 25-26, 28, 30, 81, 92-95, 104-113, 157, 160-161, 164-166, t. 2, b.l. 88-105).

Teismas sprendžia, kad visi aukščiau nurodyti duomenys: kaltinamųjų O. M., Č. B., L. K. paaiškinimai ikiteisminio ir teisiamojo posėdžio metu, teisiamojo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiųjų S. B. ir L. B., liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, teismo medicinos specialistų išvados Nr. G 22/15 (01), teismo medicinos eksperto O. P. parodymai, kita baudžiamosios bylos medžiaga patikrinta teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, kad kaltinamieji O. M., Č. B., L. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, 2014-12-26, apie 22.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, asmeninio konflikto metu su L. B., L. K. tyčia ne mažiau dviejų kartų rankomis trenkė L. B. į galvą, po to O. M. tyčia ne mažiau dviejų kartų rankomis trenkė nukentėjusiajai į galvą, po to Č. B. vieną kartą rankos kumščiu trenkė L. B. į galvą, taip veikdami vieninga tyčia, nesunkiai sutrikdė L. B. sveikatą. Nukentėjusiosios L. B. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklus, ji išsamiai paaiškino savo sužalojimo aplinkybes ir tvirtino, kad ją sužalojo būtent kaltinamieji O. M., Č. B., L. K..

Teismo manymu neginčijamai nustatyta, kad būtent kaltinamieji O. M., Č. B., L. K. ne mažiau 5 kartų sudavė L. B. smūgius į veidą bei galvą ir taip ją tyčia nesunkiai sužalojo. Tą patvirtina ir kaltinamieji Č. B., L. K. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo O. M. savo kaltę nepripažino ir parodė, kad L. B. ji nemušė, nebent trenkė L. B. su skuduru. Tokią kaltinamosios O. M. versiją teismas laiko gynybine, todėl ją atmeta ir vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusioji L. B. ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad pirma smūgį jai į veido sritį sudavė L. K.. Po smūgio kraujas nebėgo. Vėliau jai į kaktą ranka sudavė O. M., po smūgio jai pradėjo bėgti kraujas. Kaltinamasis Č. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad O. M. keletą kartų trenkė L. B. į galvą. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas O. P. parodė, kad savo specialisto išvadą tvirtina. Jis paaiškino, kad surašant išvadą vertinio nukentėjusiosios sveikatos Santariškių klinikos ligos istoriją. Nosies lūžis pasitvirtino ir buvo vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o kiti sužalojimai-nežymūs. Dėl to teismas kvalifikuoja kaltinamųjų O. M., Č. B., L. K. veiksmus kaip nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamosios O. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamieji Č. B. ir L. K. nuoširdžiai nesigaili dėl inkriminuoto nusikaltimo, todėl ir jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamųjų O. M., Č. B. ir L. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).

Skiriant bausmę V. M. atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t. y. kad BK 135 str. 1 d. priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 5 d.), veikė netiesiogine tyčia, nes, nors neturėjo tikslo sunkiai sutrikdyti nukentėjusio sveikatos, tačiau suduodamas smūgį į galvą, galėjo ir privalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą – kad dėl to gali kilti sunkios pasekmės – taigi, sąmoningai pasirinko tokį elgesio būdą. Psichoneurologinio ir narkologinio gydymo įskaitoje jis neregistruotas, duomenų, kad turėtų psichinės sveikatos sutrikimų nenustatyta, todėl galėjo suvokti ir valdyti savo veiksmus. Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Įvertintina ir tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo elgesys, kadangi jis kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholį. Šių aplinkybių visuma rodo, kad V. M. nėra linkęs nusikalsti, sistemingai pažeidinėti įstatymus, jis nėra itin pavojingas visuomenei, BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl tokia bausmė V. M. skirtina. Tačiau atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, vedęs, dirba ir darbo vietoje charakterizuojasi teigiamai, teismas daro išvadą, jog yra teisinis pagrindas V. M. atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti skiriant pareigas (t. 2, b.l. 1-13, t. 3, b.l. 129, 137-144).

Skiriant bausmę O. M. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems (BK 11 str. 3 d.), jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, kaltės formą- tyčią ir kaltinamosios asmenybę, kuri dirba, darbo vietoje charakterizuojasi teigiamai, ištekėjusi, neteista, nebausta administracine tvarka nebausta, psichiatrinėje ligoninėje negydyta, į psichiatrinę įskaitą neįrašyta, į šeimyninę padėtį, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir yra dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl įvertinus aplinkybių visumą jai skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta mažesnė nei vidutinė bausmė – laisvės apribojimas skiriant teismo įpareigojimus (t. 2, b.l. 53-64, t. 3, b.l. 131-136). Skiriant bausmę Č. B. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems (BK 11 str. 3 d.), jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, kaltės formą- tyčią ir kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, neteistas, administracine tvarka baustas, psichiatrinėje ligoninėje negydytas, į psichiatrinę įskaitą neįrašytas, į šeimyninę padėtį, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl įvertinus aplinkybių visumą jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta mažesnė nei vidutinė bausmė – laisvės apribojimas skiriant teismo įpareigojimus (t. 2, b.l. 109-125).

Skiriant bausmę L. K. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems (BK 11 str. 3 d.), į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, į kaltinamosios asmenybę, kuri psichiatrinėje ligoninėje negydyta, į psichiatrinę įskaitą neįrašyta, administracine tvarka bausta, narkologinę įskaitą neįrašyta, neįgali, 2014-12-26 nusikalto prieš priimant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-20 nuosprendį, todėl jai skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė - laisvės apribojimas, kuri iš dalies sudedant bendrintina su pirmesniu 2015-08-21 įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-20 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Įvertinus kaltinamosios elgesį po nusikaltimo padarymo ir tai, kaip realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiks teigiamus jos socialinius ryšius, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl galutinės bausmės vykdymas, šiuo konkrečiu atveju, atidėtinas antrą kartą įstatyme nustatytam laikui skiriant pareigas (t. 2, b.l. 153-171).

Byloje Č. B., L. K., O. M., V. M. pareikštas Vilniaus teritorinių ligonių kasų civilinis ieškinys 3902.37 eurų sumai S. B. gydymo išlaidoms atlyginti. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad L. B. gydymo kaina 108.39 Eur, S. B. – 3793,98 eurų. Šis civilinis ieškinys teisėtas, pagrįstas byloje pateiktais duomenimis, turtinė žala atsirado dėl kaltų Č. B., L. K., O. M., V. M. veiksmų, ji nėra atlyginta, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant 108.39 eurų už L. B. gydymą iš Č. B., L. K., O. M. solidariai, o 3793,98 eurų sumą už S. B. gydymą priteisiant iš V. M. (t. 1, b.l. 118-125, 126-137).

Nukentėjusieji L. B. baudžiamojoje byloje pareiškė 3 000 EUR ieškinį ( 1 t., b. l. 101-102), o S. B.-5000 eurų ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ( 1 t., b. l. 37-43, 45-46, 48, 50, 52, 60-61). Nukentėjusieji teismo posėdyje paaiškino, kad dydį neturtinės nuo turtinės žalos negali atskirti.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką. Pagal Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas – nuo 15 000 Lt (4344,30 Eur) (nurodytu atveju konstatavus būtinos ginties ribų peržengimą; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2011) iki 40 000 Lt (11 584,8 Eur) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2010). Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014). Lietuvos A. T. praktikoje pripažįstama, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (kasacinė byla Nr. 3K-3-450/2006).

Nukentėjusieji teismo posėdyje nurodė, kad jie dėl patirtų sužalojimų patyrė didžiulį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, jį iki šiol kamuoja nemalonūs prisiminimai. Iki šiol yra priversti nuolat lankytis pas gydytojus, nes žaizdos dar nėra užgijusios, daromi perrišimai, turi vartoti vaistus. Akivaizdu, kad dėl smurtinių kaltinamųjų veiksmų ir patirtų sužalojimų nukentėjusieji patyrė tam tikrų nepatogumų, jų gyvenimo kokybė pablogėjo, L. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o S. B. - sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis buvo gydomas stacionare 10 dienų, jam buvo atlikta operacija. Ir šiuo metu jis dar lankosi pas gydytojus. Dėl sužalojimų jie abu patyrė didelį skausmą, o dėl smurtinio kaltinamųjų elgesio patyrė emocinį diskomfortą, dvasinį sukrėtimą. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad nukentėjusiesiems buvo sukelti kokie nors ypatingi, neatstatomi sveikatos sutrikimai, nėra duomenų apie liekamuosius reiškinius ar kad jų fizinė ar emocinė būklė šiuo metu būtų itin bloga. Dėl psichologinių sukrėtimų į gydytojus nukentėjusieji nesikreipė. Nukentėjusieji nepateikė teismui duomenų apie tai, kad dėl įvykio būtų sumažėjęs jų darbingumas ar jie patyrė kitokių nuostolių, yra praradę pajamas. Nukentėjusieji nepateikė taip pat teismui pakankamų įrodymų, kad iš esmės pasikeitė jų gyvenimo kokybė, jie prarado ar buvo itin apsunkinta jų galimybė bendrauti su aplinkiniais.

Atsižvelgiant į padarytų tyčinių nusikaltimų pobūdį, nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, kaltinamųjų kaltę, bei įvertinus tai, kad ir nukentėjusiųjų elgesys buvo neatsakingas bei provokuojantis, kas taip pat turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktiką, pripažintina, kad L. B. patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 eurų, šią sumą priteisiant solidariai iš kaltinamųjų Č. B., L. K., O. M., o S. B. patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1500 eurų šią sumą priteisiant iš kaltinamojo V. M.. Kitoje dalyje nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos atmestini.

Nukentėjusieji pareiškė ieškinius dėl turinės žalos atlyginimo, tačiau negalėjo konkrečiai nurodyti padarytos žalos dydžio bei jo pagrįsti įrodymais bei atskirti nuo neturtinės žalos dydžio, todėl ieškiniai dėl turtinės žalos atmestini.

2016 m. vasario 18 d. nutartimis baudžiamojoje byloje Nr. 1-206-269/2015 kaltinamajai L. K. ginti teismas paskyrė parinktą advokatę A. G., o kaltinamajam Č. B. (Č. B.)-advokatą D. A.. Šių advokatų teisinio paskyrimo pagrindas, nustatytas LR BPK 51 str. 1 d. 3 ir 4 p. numato, kad tokiais atvejais gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir tai reiškia, kad kaltinamųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Gynėjų paskirti šie kaltinamieji neprašė. Taigi valstybė baudžiamojo proceso kodekse įtvirtina asmeniui teisę į gynybą. Advokato dalyvavimas nagrinėjamoje byloje - šios teisės įgyvendinimas. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamųjų gali būti traktuojamas kaip kaltinamųjų galimybės pasinaudoti teise gintis nuo pareikšto kaltinimo ribojimas, o tai būtų tarptautinės teisės, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos 359, 91 Eur išlaidos iš kaltinamosios L. K. ir 457, 41 Eur iš kaltinamojo Č. B. (Č. B.) nepriteistinos (t. 3, b.l. 63-65, 145, 160), {Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 2016-02-17 Nr. (2.16) NTP-7-1775 ir 2016-07-20 Nr. (2.16) NTP-7-8005 bei 2016-07-27 Nr. (2.16) NTP-7-8174}.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompiuterinės laikmenos su nuotraukomis, garso ir vaizdo medžiaga, kurios laikomos prie bylos, paliktinos saugoti prie bylos iki bylos saugojimo laiko pabaigos (T. 1, b.l. 161, t. 2, b.l. 88-104, t. 3, b.l. 34).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-S. B. gydymo stacionare istorija Nr. 14-46301 grąžintina VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ (t. 1, b.l. 117).

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti pareigas, kaltinamajam V. M. paskirti rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintini (t. 2, b.l. 26, 28-30).

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamiesiems O. M., Č. B. (Č. B.) ir L. K. paskirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti panaikintini (t. 2, b.l. 75-76, 142-143, 182-183).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)308, 313 str., -

nusprendė:

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1, 5, 7, 8, 10 punktus, 3 dalį ir paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti (2) dvejiems metams, jam skirti pareigas nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios per vieną mėnesį atsiprašyti nuketėjusiojo S. B. (S. B.), o per vienerius metus- atlyginti šiam nukentėjusiajam 1500 Eur neturtinę žalą, mokant kiekvieną mėnesį po 62, 5 Eur, tęsti darbą, nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti pradėjus vykdyti pareigas.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir pareigų atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

O. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo bausmės atlikimo pradžios be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijos dienos.

Č. B. (Č. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo bausmės atlikimo pradžios be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijos dienos.

L. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę -laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo bausmės atlikimo pradžios be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d.1) p. b) p.p. subendrinti paskirtą bausmę iš dalies sudedant su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-20 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir L. K. galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1, 5, 7, 8, 9, 10 punktus, 3 dalį ir paskirtosios devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, L. K. skirti pareigas pagal 2015-04-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas nebendrauti su D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Danieliumi (Daniel) Aželionis, a.k. (duomenys neskelbtini) bei atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę ir neturtinę žalą iki 2017 m. liepos 21 d.; per vieną mėnesį-atsiprašyti nuketėjusios L. B., o per dvejus metus- atlyginti šiai nukentėjusiajai 350 Eur dalį neturtinės žalos, mokant kiekvieną mėnesį po 14, 58 Eur, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti vietose kur vartojami alkoholiniai gėrimai ir psichiką veikiančios medžiagos, o taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir pareigų atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 3902,37 eurų civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti: 108.39 eurų už L. B. gydymą solidariai iš Č. B. (Č. B.), L. K. ir O. M. ir 3793,98 eurų turtinės žalos atlyginimą už S. B. (S. B.) gydymą iš V. M. (V. M.).

N. S. B. (S. B.) 5000 Eurų civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. M. (V. M.) 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios L. B. 3000 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Č. B. (Č. B.), L. K. ir O. M. solidariai 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktines laikmenas su nuotraukomis, garso ir vaizdo medžiaga, kurios laikomos prie bylos, palikti saugoti prie bylos iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-S. B. (S. B.) gydymo stacionare istoriją Nr. 14-46301 grąžinti VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“.

Nepriteisti iš L. K. 359, 91 Eur sumokėtus advokatei A. G. ir iš kaltinamojo Č. B. (Č. B.) 457, 41 Eur sumokėtus advokatui Dariui Ališauskui už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.