- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-16
- Bylos Nr.
- 2S-1168-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- B. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Išvadą teikia
- Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. P. ir atsakovės A. P. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2337-214/2013 pagal ieškovo B. P. ieškinį atsakovei A. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios vietos bei pagal atsakovės A. P. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, uzufrukto nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovė Kauno apylinkės teismui pateiktu priešieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, uzufrukto nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (b. l. 9–14) prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r., (duomenys neskelbtini) k. (toliau – gyvenamuoju namu), ir įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.71 straipsnis numato teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad „Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Teismų formuojamoje praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad „jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Atsakovė, vadovaudamasi šia teismų praktika bei atsižvelgdama į tai, kad atsakovė kitos tinkamos gyventi vietos neturi, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta bendru susitarimu nustatoma su atsakove, todėl kyla grėsmė, kad nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, (t. y. atsakovė) ir vaikas gali atsidurti gatvėje, teismo prašo nustatyti uzufruktą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam namui iki kol vaikas sulauks pilnametystės (CK 3.71 str. 2d.). Atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad ji su sūnumi gyvena ieškovui nuosavybes teise priklausančiame name, o savo būsto neturi. Atsakovė baiminasi, kad ji dėl ieškovo impulsyvaus ir nepastovaus elgesio kartu su sūnumi gali atsidurti gatvėje be jokio įspėjimo. Ieškovas daro psichologinį spaudimą tiek atsakovei, tiek jos sūnui. Ieškovas, siekdamas, kad atsakovė išsikraustytų su vaiku iš namų, lauke atjungė apšvietimą, namuose pristatė kamerų (dėl tokio ieškovo veiksmo yra užregistruotas pareiškimas policijoje). Atsakovė baiminasi, kad ieškovas gali šviesą atjungti visame name, nes pats namie nakvoja retai. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės rašyti raštai Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir policijos komisariatui. Ieškovas šiame name nakvoja vieną ar du kartus per savaitę, motyvuodamas tuo, kad kitas naktis nakvoja pas tėvus, tačiau, atsakovės nuomone, ieškovas nakvoja pas kitą moterį. Atsakovės močiutė yra senyvo amžiaus, todėl jei reikalingas poilsis ir ramybė, be to, jos namuose nėra tinkamo šildymo, todėl viduje temperatūra siekia vos +15 laipsnių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013-03-25 nutartimi (b. l. 15–16), atsakovės prašymą tenkindamas iš dalies, taikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojo ieškovą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos netrukdyti atsakovei naudotis gyvenamuoju namu; kitoje dalyje – įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės – prašymą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, tenkindamas prašymo dalį, atsižvelgė į tai, kad būtina apsaugoti teisėtus ir pagrįstus nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrinti jo teisę į gyvenamąjį būstą, bei į tai, kad atsakovė neturi kito gyvenamojo būsto, kur galėtų gyventi su nepilnamečiu vaiku (CK 3.65 str. 2 d. 3 p.).
Tačiau, teismo nuomone, atsakovė, prašydama teismo taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Kaip teismas sprendė iš pačios atsakovės priešieškinyje išdėstytų paaiškinimų, namas, kuriame šalys šiuo metu gyvena, nuosavybės teise priklauso ieškovui. Be to, iš byloje esančių duomenų teismas sprendė, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, vyksta ginčas dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės ar vaiko atžvilgiu būtų vartojamas fizinis ar psichologinis smurtas, byloje nepateikta. Teismas padarė išvadą, kad prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti duomenys nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis būtinybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės ir vaiko.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu (b. l. 22–24) prašo panaikinti 2013–03–25 nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas ieškovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos netrukdyti atsakovei naudotis gyvenamuoju namu. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Su atsakove ieškovas susituokė 2011–08–19, 2011–10–15 šalims gimė sūnus P. P., kuris šiuo metu yra nepilnametis. Ieškovas, neapsikentęs atsakovės netinkamo ir žeminančio elgesio jo atžvilgiu, nuolatinių nervinių išsišokimų mažamečio sūnaus akivaizdoje, 2012 m. gruodžio mėn. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau niekada neprieštaravo, jog atsakovė iki teismo sprendimo priėmimo dienos gyventų jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, nes šalys turi nepilnametį sūnų. Ieškovas ne tik neprieštaravo, bet ir vienas iki 2013 m. kovo mėn. pabaigos rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius, privalomas įmokas bankui. Netgi beveik negyvendamas savo namuose, atsakovės paprašytas, jis pirko jai ir sūnui maistą, nepaisant to, jog atsakovei kas mėnesį gera valia jis moka išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Nors šiuo metu šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau ieškovas visus šiuos aktyvius veiksmus atliko savo valia, atsižvelgdamas į tai, jog su atsakove gyvena jų nepilnametis sūnus.
2. Atsakovei 2013 m. kovo mėn. pradėjus įvairioms institucijoms rašyti melagingus skundus / pareiškimus ieškovo atžvilgiu, jis priėmė sprendimą laikinai (iki teismo sprendimo priėmimo byloje) beveik negyventi savo namuose, nes atsakovė, ieškovui būnant namuose, jį nuolat provokuoja, grasina policijos pareigūnų iškvietimu, savo pažįstamais pareigūnais ir pan., dėl ko šiuo metu dėl atsakovės elgesio ieškovui gyventi savo namuose yra tiesiog nebeįmanoma ir jis yra priverstas ieškotis kitos laikinos gyvenamosios vietos. Kaip ieškovą ne kartą informavo pati atsakovė, ji imasi įvairiausių neteisėtų priemonių (skundų / pareiškimų rašymo, policijos pareigūnų kvietimo) dėl to, jog ieškovas skyrybų atveju nesutinka jai nupirkti gyvenamojo buto, o turtas, kuriame ji šiuo metu gyvena, yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Akivaizdu, jog ieškovas ne tik nedraudžia, bet ir leidžia atsakovei gyventi jo asmeninėje nuosavybėje, nes jie turime mažametį sūnų. Šią aplinkybę pripažįsta ir pati atsakovė savo priešieškinyje, dėl ko teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė yra pritaikyti pažeidžiant procesines teisės normas.
3. Atsakovė priešieškiniu prašo teismo nustatyti sūnui iki jo pilnametystės uzufrukto teisę į gyvenamąjį namą, o teismas šiuo ginčo atveju taikydamas laikinąsias apsaugos priemones įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis gyvenamuoju namu. Teismų praktikoje akcentuojama, kad konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės, ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių ir įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008–12–31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).
4. Teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra konkreti ir aiški, įvertinus tai, jog nutarties vykdymas skubiai yra nukreipiamas ieškovui vykdyti. Teismas, laikydamas, jog yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugo priemonę, turėjo konkrečiai nurodyti, kokius veiksmus atsakovės atžvilgiu ieškovas turi atlikti ar kokių veiksmų neatlikti, kad būtų laikoma, jog jis netrukdo atsakovei naudotis nurodytu turtu. Kaip matyti iš atsakovės prašyme nurodytų aplinkybių, atsakovė laiko, jog name ir kieme įrengta apsaugos sistema, skirta turtui apsaugoti vagystės atveju, kuri buvo įrengta su atsakovės žinia ir kuria pati atsakovė sėkmingai naudojosi, nes nuolat bijo būti viena namuose, įvertinus, jog namas yra vienkiemyje ir ribojasi tik su mišku, yra trukdymas atsakovei naudotis ieškovui priklausančiu turtu. Atsakovė taip pat nurodė, jog, neva, ieškovas atjungė lauke apšvietimą, dėl ko ji bijo dabar gyventi name, tačiau ieškovas atsakovei ne kartą buvau nurodęs, jog kiemo apšvietimo šviestuvo lempa perdegė ir, kadangi šviestuvas yra įrengtas aukštai medyje, norint pakeisti lempą, yra reikalinga nuomotis specialią techniką su pakėlėju, kuri, esant tokiems orams, negali įvažiuoti į kiemo teritoriją, kurios danga yra veja.
5. Iš atsakovės prašyme nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog atsakovė kiekvieną kasdieninį įvykį, kuris jai yra neparankus, vertina kaip savo tariamų teisių pažeidimą, kaltindama ieškovą, dėl ko akivaizdu, jog tokia teismo paskirta laikinoji apsaugos priemonė negali likti galioti, nes ieškovas neturi galimybių užtikrinti apšvietimo lempos degimo trukmės ir pan. Atsakovė ieškovą kaltina ir tuo, jog jis ar jo tėvai sugadino name vandentiekio sistemą, kad ji negalėtų naudotis vandeniu, tačiau vėliau išsikvietė pati santechniką, kuris konstatavo sistemos dalies gedimą, o ne specialų sugadinimą.
6. Iš atsakovės elgesio akivaizdu, jog palikus galioti skundžiamą nutartį, ateityje bus pažeidžiami jo interesai, nes dėl kiekvieno atsakovei neparankaus įvykio atsakovė kaltins ieškovą ir laikys, jog jis jai trukdo naudotis namu, nors uzufrukto teisę į gyvenamąjį namą priešieškiniu prašo nustatyti ne sau, bet sūnui. Kadangi ieškovas dėl atsakovės nuolatinio provokuojančio elgesio negali likti nuolat gyventi savo namuose ir yra priverstas ieškotis sau laikino gyvenamojo būsto, dėl ko patiria papildomas išlaidas, atsakovė likusi gyventi name pati privalo atlikti būtinus atlikti ūkio ar remonto darbus ir užtikrinti, jog ieškovo asmeninei nuosavybei nebūtų daroma žala, o ieškovas, negyvendamas namuose, neturi nei pareigos, nei finansinių galimybių rūpintis atsakovės poreikių tenkinimu.
7. Ieškovas, gavęs leidimą susipažinti su atsakovės pateiktais jo atžvilgiu skundais, pareiškimais, ateityje inicijuos atsakovei tyrimą dėl melagingų skundų, dėl ko atsakovės nurodytos aplinkybės apie kreipimąsi dėl neva jo netinkamo elgesio į įvairias institucijas negali būti vertinamos kaip įrodymas, pagrindžiantis būtinybę tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes nei pagal vieną pareiškimą ieškovas dar nėra apklaustas ar jam pareikšti įtarimai, ar paskirta bauda. Pareiškimuose / skunduose atsakovė tik nurodo savo poziciją, tačiau ieškovas kategoriškai su tokiais kaltinimais nesutinka.
8. Akivaizdu, jog net ir esant pagrindui taikyti laikinąją apsaugos priemonę, teismas neturėjo teisės taikyti nekonkrečią, neaiškią laikinąją apsaugos priemonę, pagal kurią yra neaišku, kokius veiksmus teismas įpareigoja ieškovą konkrečiai atlikti ar nuo kokių veiksmų susilaikyti, nes tai pažeidžia teismo pareigą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu užtikrinti ne tik ekonomiškumo bet ir šalių interesų pusiausvyros principo tinkamą laikymąsi.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą (b. l. 33–35) prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti šiais argumentais:
1. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos į ateitį, t. y. ieškovo argumentai, kad jis netrukdė, neprieštarauja naudotis namu, nagrinėjamu atveju nėra svarbūs, nes šia laikinąja apsaugos priemone siekiama užtikrinti atsakovės ir nepilnamečio vaiko teises ateityje netrukdomai naudotis namu (Klaipėdos apygardos teismo 2008–11–19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1035-360/2008). Ieškovas kaip savininkas turi pareigą išlaikyti savo turtą, mokėti mokesčius, nepriklausomai nuo to, ar jis gyvena tame name ar ne. Be to, ieškovas taip pat turi pareigą ir išlaikyti savo sūnų, pirkti jam maistą, higienos reikmenis, drabužius ir kitus būtinus daiktus. Nors ieškovas kas mėnesį vaiko išlaikymui skiria 400 Lt, tačiau šių lėšų neužtenka, ką patvirtina ir pats ieškovas. Apelianto teiginiai yra susiję su asmeninio turto ir sūnaus išlaikymo bei jo poreikių tenkinimo pareiga, o ne su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
2. Atsakovė skundus pradėjo rašyti tada, kai ieškovas pradėjo pažeidinėti vaiko interesus (atjungdamas šviesą) ir tuomet, kai pradėjo neteisėtą atsakovės sekimą ir pasiklausymą. Ar šie skundai pagrįsti, ar, kaip nurodo ieškovas – melagingi, išsiaiškins Vaikų teisių apsaugos tarnyba ir policija ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo argumentas, kad atsakovė neva tai grasina pažįstamais pareigūnais, yra visiškai melagingas ir nepagrįstas jokiais įrodymais.
3. Visiška netiesa, kad ,,Kaip mane ne kartą informavo pati atsakovė, ji imasi įvairiausių neteisėtų priemonių (skundų / pareiškimų rašymo, policijos pareigūnų kvietimo) dėl to, jog aš nesutinku jai nupirkti gyvenamojo buto skyrybų atveju“. Visų pirma, skundų ir pareiškimų rašymas, siekiant apginti savo ir nepilnamečio vaiko interesus, yra visiškai teisėti interesų gynimo būdai. Visų antra, tai ne atsakovė, o ieškovas naudoja neteisėtus būdus rinkti informacijai prieš atsakovę, ką patvirtina pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
4. Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su pareikštu reikalavimu. CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali taikyti atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus. CK trečiosios knygos komentare numatyta, kad CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis turtu, gali būti taikomos iki kol bus išspręstas sutuoktinių ginčas dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo ir ,,teismas gali uždrausti sutuoktiniui atlikti bent kokius veiksmus, kuriais būtų trukdoma kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Pavyzdžiui, sutuoktinį, kuris laikosi nuomonės, kad namas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, ir todėl nebeįleidžia kito sutuoktinio, teismas šio prašymu gali įpareigoti netrukdyti jam naudotis gyvenamąją patalpa“. Šiuo konkrečiu atveju nėra ginčo, kad gyvenamasis namas yra ieškovo asmeninė nuosavybė, tačiau ieškovas savo ieškinyje teismo prašė iškeldinti atsakovę kartu su nepilnamečiu sūnumi, nors žino, kad atsakovė kitos gyvenamosios vietos neturi, todėl atsakovė su vaiku faktiškai atsidurtų gatvėje. Be to, ieškovas visais būdais stengiasi atsakovę su sūnum iškeldinti: atjungė šviesą, pritaisė kamerų ir kitaip trukdo atsakovei su nepilnamečiu sūnumi normaliai netrukdomai gyventi. Būtent todėl atsakovė priešieškinyje ir prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tam, kad apsaugotų nepilnamečio sūnaus interesus. Tos pačios pozicijos pagrįstai laikėsi ir teismas. Taigi akivaizdu, kad teismo nutartis dalyje dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta, priimta atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus. Be to, ieškovo atžvilgiu ne tik pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto atsakovės sekimo, tačiau jis 2013-04-08 rašė ir paaiškinimą Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl vaiko interesų pažeidinėjimo.
5. Ieškovas skunde nurodo, kad ,,Atsakovė mane kaltina ir tuo, jog aš ar mano tėvai sugadinome name vandentiekio sistemą, kad ji negalėtų naudotis vandeniu, tačiau vėliau išsikvietė pati santechniką, kuris konstatavo sistemos dalies gedimą, o ne specialų sugadinimą“ ,tačiau tai yra visiška netiesa, nes atsakovė niekur nėra nurodžiusi tokių ,,kaltinimų“ ir šie ieškovo argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o daugiau susiję su ieškovo noru apšmeižti atsakovę. Be to, šie ieškovo argumentai nėra susiję su taikyta laikinąja apsaugos priemone, nes teismas tuo 2013–03–25 nutarties nemotyvavo, nes, kaip jau minėta, atsakovė niekur niekada tokių ,,kaltinimų“ nėra reiškusi.
6. Atskirajame skunde nurodyta, kad ,,atsakovė likusi gyventi name pati privalo atlikti būtinus atlikti ūkio ar remonto darbus ir užtikrinti, jog mano asmeninei nuosavybei nebūtų daroma žala, o aš negyvendamas namuose neturiu nei pareigos, nei finansinių galimybių rūpintis atsakovės poreikių tenkinimu“. Pažymėtina, kad atsakovė ir taip rūpinasi gyvenamuoju namu, jį tvarko, atlieka kitus buitinius darbus, sutvarkyti vandentiekį kvietė santechniką, už kurio paslaugas pati sumokėjo, sniegui nutirpus sutvarkė ieškovo specialiai atjungtus kiemo apšvietimo laidus, nors ieškovas teigia, kad, neva tai, yra perdegus šviestuvo lempa, įrengta aukštai medyje. Pažymėtina ir tai, kad net ir beveik negyvendamas name ieškovas vis tiek turi pareigą išlaikyti vaiką. Jokių asmeninių atsakovės poreikių ieškovas netenkina ir tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia.
7. Teismas pagrįstai nesukonkretino, nuo kokių veiksmų ieškovui susilaikyti, tam kad ieškovas susilaikytų nuo visų bet kokių veiksmų, kuriais trukdytų atsakovei naudotis namu, o ne tik nuo tam tikrų, nes priešingu atveju, ieškovui nurodžius konkrečius veiksmus, jis galėtų trukdyti atsakovei naudotis namu kitais, teismo nutartimi nenurodytais būdais.
Atsakovė atskiruoju skundu (b. l. 28–30) prašo panaikinti 2013-03-25 nutarties dalį, kuria atmestas jos prašymas dėl įpareigojimo ieškovui gyventi skyrium nuo atsakovės ir išspręsti klausimą iš esmės – šią prašymo dalį taip pat patenkinti šiais motyvais:
1. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad ,,atsakovė, prašydama teismo įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šių laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą.“ Bei kad ,,objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės atžvilgiu būtų vartojamas fizinis ar psichologinis smurtas byloje nėra pateikta“. Priešingai, atsakovė ieškinyje ne tik išdėstė aplinkybes dėl patiriamo smurto, bet ir prie ieškinio pridėjo objektyvius įrodymus, patvirtinančius apie patirtą ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą jos atžvilgiu, t. y. antstolio R. S. 2013-01-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 70/13/17 su nuotraukomis, kuriose matosi ant atsakovės kūno buvusios mėlynės, t. y. antstolis užfiksavo po 2012-08-09 kilusio konflikto ir atsakovės sumušimo likusias mėlynes, o tai patvirtina, kad sutuoktinis (ieškovas) prieš atsakovę naudoja fizinį smurtą. Be to, nuotraukose matosi sekimo įranga, t. y. namuose, kur atsakovė gyvena su mažamečiu sūnumi, valgomajame prie lubų šviestuvo įrengtas pasiklausymo įrenginys bei stebėjimo kamera. Kaip papildomas įrodymas dėl atsakovės sekimo buvo pateiktas ir Kauno rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos nuovados raštas apie tai, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) būtent dėl atsakovės neteisėto pasiklausymo ir sekimo, kas patvirtina naudojamą psichologinį spaudimą prieš atsakovę. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad ,,objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės atžvilgiu būtų vartojamas fizinis ar psichologinis smurtas byloje nėra pateikta“. Be to, teismas nurodė, kad ,,iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai“, taigi, pirmosios instancijos teismas mato, kad tarp šalių santykiai yra konfliktiški, kad atsakovė pridėjo įrodymus, patvirtinančius tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą prieš ją, tačiau teismas į tai vis tiek neatsižvelgė ir tuo nukrypo nuo teismų praktikos. Pagal aukštesnės instancijos teismo praktiką, sprendžiant šios prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimą, nėra iš esmės sprendžiami su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Šiuos klausimus teismas išsprendžia, priimdamas byloje sprendimą, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas iš esmės yra prevencija, kuria siekiama užtikrinti tam tikrų teisinių vertybių apsaugą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, tai yra iki to momento, kada, įvertinęs visus pateiktus įrodymus, teismas galės priimti sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Šeimos bylose laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – apsaugoti sutuoktinių, taip pat nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.65 str. 1 d.). Sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos galimas, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui (Vilniaus apygardos teismo 2008-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-836-115/2008; Panevėžio apygardos teismo 2011-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-371-278/2011).
2. Atsakovė prie priešieškinio pridėjo įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė kitos tinkamos gyvenamosios vietos neturi, todėl pati išsikraustyti neturi galimybės. Be to, galiojantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas nenumato, jog įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium gali būti taikomas tik esant galimybei, t. y. sutuoktiniui turint kitą gyvenamąją vietą.
3. Teismas pats sau prieštarauja, t. y. iš pradžių nurodė, kad atsakovė ,,nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šių laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą“. Vėliau nurodė, kad ,,objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės atžvilgiu būtų vartojamas fizinis ar psichologinis smurtas byloje nėra pateikta“. Pabaigoje nurodė, kad ,,prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti duomenys nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis būtinybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovo ir vaiko“. Taip ir neaišku, ar teismas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 70/13/17 ir Kauno rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos nuovados pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nelaiko objektyviais įrodymais, ar laiko nepakankamais įrodymais.
Ieškovas atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą (b. l. 39–41) prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Ieškovas niekada atsakovės atžvilgiu nenaudojo nei psichologinio, nei fizinio smurto, visada atsakovę gerbė ir bandė išsaugoti jų santykius, nors būtent atsakovė jo atžvilgiu elgėsi netinkamai, dėl ko ieškovas pirmasis priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės. Tik ieškovui kreipusis į teismą ir atsakovei gavus ieškinį, atsakovė pradėjo deklaruoti apie ieškovo smurtavimą jos atžvilgiu.
Šalies argumentai
2. Ieškovas sutinka su teismo motyvu, jog atsakovė, pateikdama teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigojimo gyventi skyrium, nepateikė jokių įrodymų apie tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinybę. Atsakovės atskirajame skunde nurodyti motyvai apie jos pateiktus įrodymus apie neva prieš ją naudotą smurtą yra neteisingi. Atsakovė kartu su priešieškiniu byloje pateikė antstolio R. S. 2013-01-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nėra aišku nei kokio asmens, nei kokia kūno vieta yra fotonuotraukoje pateikta. Anot atsakovės, ieškovas fizinį smurtą jos atžvilgiu naudojo dar 2012 m. rugpjūčio mėn., bet ji nei tada, nei vėliau niekur nesikreipė dėl smurto naudojimo fakto ar pasekmių užfiksavimo. Ieškovas kategoriškai neigia, jog jis yra naudojęs atsakovės atžvilgiu smurtą, ir daro išvadą, jog smurto naudojimą paneigia pačios atsakovės pateiktos kartu su priešieškiniu ieškovui rašytos sms žinutės, kuriose atsispindi, jog atsakovė dar iki 2013 m. sausio mėn., net vykstant skyrybų procesui, ne kartą yra prašiusi ieškovo atleisti jai už jos elgesį, susitaikyti bei santuokos nenutraukti. Ieškovas daro išvadą, jog atsakovė santuokos nutraukimo byloje tendencingai meluoja apie smurto prieš ją naudojimą, nes nori bet kokiomis priemonėmis priversti ieškovą nupirkti skyrybų atveju jai butą, su kuo ieškovas kategoriškai nesutinka, nes neturi tokių finansinių galimybių.
3. Niekada nei gyvenant santuokoje, nei vėliau ieškovas nesekė atsakovės. Atsakovė tendencingai meluoja tiek teismui, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, jog ieškovas neva specialiai savo namuose įrengė sekimo techniką, turėdamas tikslą sekti atsakovę. Pačiai atsakovei dar prieš šalims sudarant santuoką buvo žinoma, jog dar 2010 metais šalims pradėjus gyventi kartu ieškovas savo namuose įrengė apsaugos sistemą, kurią ji dabar įvardina kaip sekimo priemonę. Kadangi ieškovui priklausantis gyvenamasis namas yra vienkiemyje ir ribojasi tik su mišku, 2010 metais, tiksliai datos ieškovas neatsimena, bet jau gyvenant su atsakove, jis dėl jų šeimos saugumo įrengė gyvenamajame name ir namo kieme apsaugos sistemą, kurią sudaro skaitmeninis įrašymo įrenginys, 4 stebėjimo kameros, iš kurių viena įrengta namo svetainėje ir trys lauke bei 1 mikrofonas, kuris tiesiog užkabintas matomoje vietoje – svetainėje ant šviestuvo, kaip ir nurodo pati atsakovė. Tiek įrašymo įrenginys, tiek kameros ir mikrofonas yra reikalingi tam, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nebūdami namuose per mobiliajame telefone esančią specialią programą galėtų per atstumą stebėti, kas dedasi name bei namo kieme. Be to, įrengta apsaugos sistema leidžia tiek namo kiemą, tiek namo vidų, įvažiavimą į kiemą stebėti per miegamajame esantį televizorių, šalims būnant namuose. Būtent tokio pobūdžio apsaugos sistemos įrengimą įtakojo tai, jog ieškovas dažnai nebūna namuose, o kaip minėta, namas yra vienkiemyje, dėl ko atsakovė bijodavo viena pasilikti namuose. Be to, ieškovo namą ne vieną kartą yra apvogę, buvo išdaužyti namo langai (įvykis fiksuotas policijoje), net buvo pavogti ieškovo veisliniai šunys (įvykis fiksuotas policijoje). Įrengta papildoma apsaugos sistema naudinga ir tuo atveju, jei namą sauganti apsaugos firma gauna signalą dėl signalizacijos suveikimo, nes tokiu atveju gavęs skambutį iš apsaugos firmos ieškovas turi galimybę nedelsiant per mobilųjį telefoną stebėti, kas darosi tiek namo kieme, tiek namo viduje. Atsakovei apie įrengtą apsaugos sistemą, kameras ir mikrofoną buvo gerai žinoma nuo jų įrengimo momento, nes ji pati naudojosi ta sistema net ir 2011 metų spalio mėn. gimus sūnui, kuomet įrengtą apsaugos sistemą šalys, būdamos namo kieme, naudojo vaiko, kuris mažas vienas miegodavo namuose, stebėjimui. Tiek įrašymo įrenginys, tiek kameros ir mikrofonas buvo įrengti matomoje vietoje. Įrengta apsaugos sistema nuo 2010 metų naudojosi ne tik ieškovas, bet ir atsakovė savo ir turto saugumui užtikrinti. Atsakovė melagingai pranešė policijai apie įrengtą sistemą tik 2013-02-27, nors, kaip matyti iš 2013-01-05 filmuoto įrašo, jai gerai buvo žinoma ne tik, kur yra įrengta kamera svetainėje, bet ir kaip bei kuo tą kamerą uždengti. Svarbu paminėti ir tai, jog ieškovui nekilnojamasis turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise, tačiau turtas už jam suteiktą paskolą būstui įsigyti (už kurią jis vienas moka įmokas) yra visiškai įkeistas kreditoriui, prieš kurį jis atsako dėl turto praradimo, sugadinimo ir pan.
4. Be nekilnojamojo turto ieškovas neturi kitos gyvenamosios vietos. Ten ne tik yra ieškovo asmeniniai daiktai, bet jis kaip vienintelis savininkas turi pareigą prieš kreditorių rūpintis savo turtu ir tinkamai jį eksploatuoti. Šiai dienai atsakovė dėl neišmanymo sudegino name įrengtą fekalijų išsiurbimo siurblį, ne vieną kartą netinkamai naudodamasi name esančiu kieto kuro katilu buvo perkaitinusi sistemą, dėl ko kilo realus pavojus gaisrui ir pan., dėl ko ieškovas laiko, jog, jam apribojus teisę gyventi savo vieninteliuose namuose, tuo pačiu iš jo bus atimta galimybė rūpintis savo turtu, o atsakovė, būdama moteris, neturi supratimo apie būtinus atlikti ūkio darbus bei apie tai, kaip juos atlikti.
5. Tarp ieškovo ir atsakovės prasidėjus teisminiam procesui, šalių santykiai tapo konfliktiški, nes ieškovas nesutinka nupirkti atsakovei buto, kurio ji reikalauja. Esant tokiai situacijai, žinodamas atsakovės isterišką būdą, jis pats stengiasi minimaliai gyventi savo namuose, turėdamas galimybę pernakvoti pas savo tėvus ar draugus, jis stengiasi tą dieną negrįžti namo, tačiau, neturėdamas tokios galimybės, jis priverstas nakvoti namuose, nes neturi jokios kitos gyvenamosios vietos ar kito turto, priešingai nei atsakovė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Teismas, taikydamas specialias šeimos teisinių santykių byloms CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, gali: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose.
Santuokos nutraukimo byloje aptariamu atveju kilo ginčas dėl CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo.
Dėl įpareigojo ieškovą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos netrukdyti atsakovei naudotis gyvenamuoju namu
Byloje nėra ginčo, jog ieškovas šiuo metu leidžia atsakovei su mažamečiu sūnumi (1,7 m.) gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Šią aplinkybę priešieškinyje pripažįsta pati atsakovė, tačiau, prašydama taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę, atsakovė siekia apsisaugoti ateityje – ji baiminasi, kad be jokio įspėjimo ji bet kada su vaiku gali atsidurti gatvėje. Tuo labiau, kad, atsakovės teigimu, ieškovas trukdo jai su nepilnamečiu sūnumi normaliai gyventi, nes atjungė name šviesą, įtaisė name kamerų (plačiau skiltyje „Dėl įpareigojimo vieną sutuoktinį gyventi skyrium“).
Visų pirma, pažymėtina, jog atsakovė teismo prašo nustatyti uzufruktą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam namui, kol vaikas sulauks pilnametystės (CK 3.71 str. 2 d.). Todėl vien šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes šiuo konkrečiu atveju ginčo gyvenamasis namas yra ieškovo asmeninė nuosavybė, iš kurios ieškovas siekia atsakovę kartu su nepilnamečiu sūnumi iškeldinti, nors, kaip spręstina iš atsakovės teiginių, atsakovė kitos tinkamos su vaiku gyventi gyvenamosios vietos neturi.
Kita vertus, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos į ateitį, todėl ieškovo argumentai, kad jis netrukdė naudotis gyvenamuoju namu, nagrinėjamu atveju nėra svarbūs, nes šia laikinąja apsaugos priemone siekiama užtikrinti atsakovės ir nepilnamečio vaiko teises ateityje netrukdomai naudotis gyvenamuoju namu (Klaipėdos apygardos teismo 2008–11–19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1035-360/2008). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šiuo metu turėtų saugią, pastovią ar nuosavą gyvenamąją vietą, kurioje būtų užtikrinti nepilnamečio sūnaus interesai į saugią aplinką.
Ieškovas šią laikinąją apsaugos priemonę ginčija iš esmės vieninteliu aspektu – teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra konkreti ir aiški, nes teismas konkrečiai nenurodęs, kokius veiksmus atsakovės atžvilgiu ieškovas turi atlikti ar kokių veiksmų neatlikti, kad būtų laikoma, jog jis netrukdo atsakovei naudotis nurodytu turtu.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas pagrįstai nesukonkretino, nuo kokių konkrečių veiksmų ieškovas privalėtų susilaikyti, tam, kad ieškovas susilaikytų nuo visų, aiškiai priešingų atsakovės ir šalių mažamečio vaiko interesams, veiksmų, trukdančių atsakovei kartu su šalių mažamečiu vaiku naudotis namu. Pabrėžtina, jog šiuo atveju turi būti prioritetiškai ginamos mažamečio vaiko teisės, t. y. teisė tenkinti gyvybiškai svarbius poreikius, taip pat teisė į saugią ir harmoningą aplinką, kad šios teisės nebūtų kokiu tai būdu pažeistos ar kaip nors nepagrįstai suvaržytos. Priešingu atveju, teismui nurodžius konkrečius veiksmus, ieškovas galėtų trukdyti atsakovei naudotis namu kitais, teismo nutartimi nenurodytais, būdais.
Pažymėtina, kad kiti ieškovo atskirojo skundo teiginiai nėra susiję su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o susiję su asmeninio turto išlaikymo ir sūnaus poreikių tenkinimo pareiga, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių argumentų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo nutarties dalis, kuria ieškovas įpareigotas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos netrukdyti atsakovei naudotis gyvenamuoju namu, yra pagrįsta ir teisėta, priimta atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus.
Dėl ieškovo įpareigojimo gyventi skyrium
Atsakovė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taip pat prašo taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą – ieškovui gyventi skyrium. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y., kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/13/17 (b. l. 42–43) ir pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės sekimo, yra nepakankami įrodymai, kad būtų pagrindas įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės (sutuoktinės) ir jų mažamečio vaiko, gyvenančių būtent ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name.
Ypatingai svarbu yra tai, jog apie ieškovo galimą smurtavimą vaiko atžvilgiu byloje nekalbama. Ieškovo teiginys, jog tik ieškovui kreipusis į teismą ir atsakovei gavus ieškinį dėl santuokos nutraukimo atsakovė pradėjo deklaruoti apie ieškovo smurtavimą jos atžvilgiu, neatmestinas. Kaip matyti, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/13/17 surašytas 2013–01–30 (b. l. 42–43), o į teismą ieškovas dėl santuokos nutraukimo bylos kreipėsi 2012–12–18 (b. l. 1). Kaip matyti iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, atsakovės teigimu, ieškovas fizinį smurtą jos atžvilgiu naudojo dar 2012 m. rugpjūčio mėn., bet ji tuomet operatyviai nesikreipė dėl smurto naudojimo fakto (į medikus ar policiją) ar pasekmių užfiksavimo (į antstolius ar medikus). Kita vertus, dėl galimo smurtavimo fakto abejones kelia pačios atsakovės kartu su priešieškiniu pateiktos ieškovui rašytos SMS žinutės (b. l. 45–50), kuriose atsispindi, jog atsakovė dar iki 2013 m. sausio mėn., net vykstant skyrybų procesui, ne kartą yra prašiusi ieškovui atleisti jai už jos elgesį ir su ja susitaikyti – santuokos nenutraukti.
Pažymėtina, jog dėl fakto, ar kameros ir mikrofonai name įrengti siekiant ieškovui sekti atsakovę, ar jos įrengtos su atsakovės žinia dėl šeimos saugumo, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl teismas plačiau šių aplinkybių nevertina. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, svarbu yra tai, jog ieškovui priklausantis gyvenamasis namas yra vienkiemyje ir ribojasi tik su mišku. Todėl, ieškovo teigimu, jam gyvenant su atsakove, jis dėl šeimos saugumo įrengė gyvenamajame name ir namo kieme apsaugos sistemą, kurią sudaro skaitmeninis įrašymo įrenginys, 4 stebėjimo kameros, iš kurių viena įrengta namo svetainėje ir trys lauke bei 1 mikrofonas, kuris tiesiog užkabintas matomoje vietoje – svetainėje ant šviestuvo (šį faktą nurodo atsakovė kaip jos sekimo požymį). Kaip ieškovas paaiškina atsiliepime, tiek įrašymo įrenginys, tiek kameros ir mikrofonas yra reikalingi tam, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nebūdami namuose, per mobiliajame telefone esančią specialią programą galėtų per atstumą stebėti, kas vyksta name bei namo kieme. Be to, įrengta apsaugos sistema leidžia tiek namo kiemą, tiek namo vidų ir įvažiavimą į kiemą stebėti per miegamajame esantį televizorių, šalims būnant namuose. Ieškovo teigimu, atsakovė pati naudojosi ta sistema, taip pat ir 2011 metų spalio mėn. gimus sūnui, kuomet įrengtą apsaugos sistemą šalys būdami namo kieme naudoja kambaryje miegančio vaiko stebėjimui.
Be to, apeliacinio teismo nuomone, svarbi aplinkybė yra ir tai, jog ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas įsigytas paėmus paskolą iš banko ir įkeitus šį turtą, todėl neabejotina, jog ieškovas prieš įkaito turėtoją atsako dėl turto praradimo, sugadinimo ir pan. Neįžvelgus ypatingos grėsmės vaiko ir atsakovės interesams, jeigu ieškovas nebus įpareigotas gyventi skyrium, teismo nuomone, nėra pagrindo taikyti šios laikinosios apsaugos priemonės dar ir dėl to, jog ieškovas, kaip vienintelis šio turto savininkas, turi pareigą prieš kreditorių rūpintis savo turtu ir tinkamai jį eksploatuoti. Neabejotina, jog ieškovui apribojus teisę gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, iš jo tuo pačiu būtų atimta galimybė rūpintis savo turtu.
Kita vertus, byloje net neginčijama, jog ieškovas retai būna namuose, todėl akivaizdu, jog ieškovas visiškai pagrįstai neįpareigotas gyventi skyrium ir dėl šios priežasties.
Nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, jog teismas teisingai ir visapusiškai įvertinęs bylos medžiagą, priėmė teisėtą nutartį šioje skundžiamoje dalyje, t. y. atmetė atsakovės prašymą dėl įpareigojimo ieškovui gyventi skyrium nuo atsakovės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirieji skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskiruosius skundus atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.