- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-836-115/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- L. B.
- Ieškovas
- N. B.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-836-115/2008
Teisėja Loreta Braždienė Procesinio sprendimo kategorijos 110.4; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. lapkričio 5 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės, Romualdos Janovičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. nutarties, kuria ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas, civilinėje byloje Nr. N2-7870-430/2008 pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui L. B. , byloje išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo. Ieškovė 2008-06-26 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - atsakovo įpareigojimo netrukdyti ieškovei naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium. Ieškovė nurodė, kad atsakovas ne kartą yra panaudojęs fizinį smurtą prieš ją, todėl ji buvo priversta išeiti iš namų. Vaikai greitai pradės eiti į mokyklą, o gyvenant Motinos ir vaiko pensionate, į mokyklą važinėti yra sudėtinga. Pažymėjo, kad atsakovas sužalojo ieškovei sveikatą ir ieškovė negali būti tikra, kad situacija nepasikartos. Ieškovė taip pat nurodė, kad pensionate gali gyventi tik iki spalio mėnesio, todėl jeigu prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebūtų patenkintas, ieškovei tektų nuomotis butą.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių palaikė nepilnamečio vaiko interesais. Nurodė, kad vienareikšmiškai vaikai turi grįžti namo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-07-29 nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir įpareigojo atsakovą L. B. , gyvenantį (duomenys neskelbtini), gyventi skyrium bei netrukdyti N. B. , naudotis dviejų kambarių butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (b.l. 70-71). Pirmos instancijos teismas nurodė, kad pagal LR CK 3.65 str. 2 d. 1 p. teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Šios normos taikymas nėra siejamas su įpareigotino gyventi skyrium vaiko tėvo ar motinos finansine galimybe gyventi atskirai. Sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos galimas, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, nes bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Byloje nustatyta, kad atsakovas vartojo smurtą prieš ieškovę, todėl ieškovė su vaikais buvo priversta kraustytis į Motinos ir vaiko pensioną. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, teismas konstatavo, kad vaikų gyvenimas savo namuose neabejotinai labiau atitiktų jų interesus, todėl įpareigojo atsakovą gyventi skyrium.
Šalies argumentai
Atsakovas L. B. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-07-29 nutartį. Atsakovas nurodo, kad sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyriumi galimas tik tuometi, kai sutuoktinis prieš kitą sutuoktinį ar vaikus vartoja smurtą, ir kai tai pagrįsta byloje esančiai įrodymais. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog jis prieš atsakovę smurtavo. Priešingai, atsakovo santykiai su vaikais yra labai geri, jie dažnai laiką leidžia kartu, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovo bendravimas vaikams gali padaryti kokią nors žalą. Atsakovas nurodo, kad jis stengiasi išsaugoti santuoką, tačiau pirmos instancijos teismas taikydamas laikinąją apsaugos priemonę praktiškai konstatavo jo kaltę ir iš esmės pasisakė dėl bylos baigties, todėl nepagrįstas laikinosios apsaugos priemonės taikymas iš esmės pažeidė jo teises.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo L. B. atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.65 str. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tame tarpe, įpareigoti vieną sutuoktinį, esant galimybei, gyventi skyrium, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti laikiną išlaikymą vaikui. Šių laikinųjų apsaugos priemonių esmė yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas L. B. gyvendamas kartu su ieškove naudojo prieš ją smurtą, dėl ko ieškovė buvo priversta laikinai persikelti gyventi į Motinos ir vaiko pensioną. Tačiau ieškovė negali nuolat gyventi pensione, kadangi buvimo laikas ten yra terminuotas, be to, nepilnamečiams vaikams iš ten nėra patogu važinėti į mokyklą. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojo atsakovą L. B. gyventi skyrium bei netrukdyti ieškovei N. B. naudotis dviejų kambarių butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sprendžia, kad sutuoktiniams ir toliau gyvenant kartu yra reali grėsmė, jog atsakovas ir toliau smurtaus prieš ieškovę ir tokiu būdu bus pažeidžiami jos interesai. Aplinkybė, jog atsakovo santykiai su vaikais yra geri, neleidžia teismui spręsti, jog jis ateityje nenaudos smurto prieš ieškovę. Be to, gyvenamosios vietos keitimas negatyviai veikia vaikus, sukelia jiems daug dvasinių išgyvenimų, stresą, todėl kolegija mano, jog iki teismo sprendimo priėmimo tikslinga nekeisti vaikų įprastinės aplinkos, leisti jiems gyventi kartu su motina bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš šio buto jiems patogu greitai pasiekti mokyklą, nereikia toli važinėti, todėl tokiu būdu vaikams nebus bloginamos gyvenamosios sąlygos.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, įpareigojant vieną iš sutuoktinių gyventi skyriumi ir netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis gyvenamąja vieta, nėra siekiama išspręsti ginčą iš esmės, todėl teisėjų kolegija šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina aplinkybių, kurios bus vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės. Atsakovo argumentas, kad pirmos instancijos teismas taikydamas laikinąją apsaugos priemonę iš esmės jau pasisakė dėl bylos baigties yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Kadangi atsakovo L. B. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-07-29 nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
n utarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. N2-7870-430/2008 palikti nepakeistą.