Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja R. Kulberkienė Procesinio sprendimo kategorijos 122.3;

2008 m. lapkričio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. K. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-08-11 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui E. K. , institucijai, byloje teikiančiai išvadą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukino dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą (LR CPK 144 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susietas su vertinamosiomis sąlygomis. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti.

Apeliantas atskiruoju skundu teigia, kad nepagrįstai buvo areštuotas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo motyvu. Pagal LR CK 3.71 str. 1 d., jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyto uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti atsakovo butui uzufruktą, todėl yra pagrindas areštuoti šį atsakovui priklausantį turtą, nes teismui sprendimu tenkinus šį ieškinio reikalavimą, o atsakovui perleidus minėtą butą tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.

Su šiuo reikalavimu susijęs ir kitos laikinosios apsaugos priemonės taikymas – įpareigojimas netrukdyti naudotis tam tikru turtu. Atsakovo argumentai, kad ieškovė šiuo metu negyvena apeliantui priklausančiame bute, turi artimųjų ir kad iš buto išėjo savo noru, nėra pakankami panaikinti taikytą laikinąją apsaugos priemonę. Išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos į ateitį, t. y. atsakovo argumentai, kad netrukdė naudotis butu, nagrinėjamu atveju nėra svarbūs, nes šia laikinąja apsaugos priemone siekiama užtikrinti ieškovės ir nepilnamečių vaikų teises ateityje netrukdomai naudotis butu. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė turėtų saugią, pastovią ar nuosavą gyvenamąją vietą, kurioje būtų užtikrinti nepilnamečių dukrų interesai į saugią aplinką. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šiuo metu ieškovė gyvena Kretingos socialinių paslaugų centre, kuris teikia tik laikino apnakvindinimo paslaugas motinoms ar tėvams su vaikais krizių atvejais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą netrukdyti naudotis butu.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą gyventi skyrium. Sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos yra galimas, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus fizinę ar psichinę prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma nepriklausomai nuo to, ar kitas sutuoktinis turi kitą gyvenamąją vietą ar ne. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, kuri pasireiškia žiauriu elgesiu su sutuoktiniu. Teisėjų kolegija atsižvelgia į dabartinę ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, kuri yra Kretingos socialinių paslaugų centre. Teisėjų kolegijos nuomone, faktas, kad ieškovei suteikta teisė laikinai gyventi šiame centre, patvirtina šeimoje esančią krizinę situaciją. Ieškovei ir nepilnametėms dukroms suteikta teisė šiame centre gyventi tik iki 2009-01-08, t. y. po šios datos neaišku, kur nepilnamečiai vaikai turėtų gyventi. Nuolatinės gyvenamosios vietos neužtikrinimas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pažeidžia vaikų interesus. Išaiškintina, kad tėvai turi suteikti vaikams gyvenamąją vietą, todėl atsakovo argumentai, kad ieškovė turi artimuosius, pas kuriuos galėtų apsistoti, atmestini. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, t. y. kad jie privalo gyventi saugioje ir pastovioje aplinkoje, darytina išvada, kad atsakovo gyvenimas viename bute kartu su ieškove bei dukromis būtų neįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinio įpareigojimo gyventi skyrium, apelianto argumentai dėl komunalinių mokesčių mokėjimo nėra svarbūs ir nagrinėjami, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atskiruoju skundu apeliantas prašo sumažinti priteistą laikiną išlaikymą iki 300 Lt. Laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikams vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaikų poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti (LR CK 3.192 str. 2 d., 3.198 str., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Pažymėtina, kad tik išnagrinėjus bylą dėl santuokos nutraukimo iš esmės, įvertinamos šalių pajamos ir turtinė padėtis, atsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų lieka nepilnametis vaikas, padalijęs santuokos metu įgytą turtą, teismas galutiniu sprendimu nustato išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį bei formą. Teismas spręsdamas prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio, kuris būtų proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovo gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 1595 Lt per mėnesį. Byloje nėra pateikta jokių kitų duomenų apie atsakovo gaunamas kitas pajamas ir turimus papildomus įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas po 400 Lt laikino išlaikymo, savo sprendimo nemotyvavo, tuo pažeidė LR CK 3.65 str. nurodytus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus bei LR CK 3.192 str. įtvirtintus proporcingumo bei pakankamumo principus. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad laikinas išlaikymas priteistinas dviem nepilnamečiams vaikams bei į tai, kad atsakovas sutinka mokėti po 300 Lt laikino išlaikymo, yra pakankamas pagrindas mažinti priteistiną laikiną išlaikymą iki 300 Lt. Pažymėtina, kad abu tėvai, tiek motina tiek ir tėvas, privalo teikti vaikams išlaikymą.

Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti. Aplinkybė, kad ši laikinoji apsaugos priemonė iš dalies sutampa su vienu iš ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų, neužkerta kelio tokios apsaugos priemonės taikymui: taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas bylos iš esmės nesprendžia ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo nepasisako. Laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, o tik įstatymo numatytos laikino pobūdžio priemonės, padedančios geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, nors pirmosios instancijos teismo nutartis ir nėra pakankamai motyvuota, tačiau apylinkės teismas iš esmės teisingai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą santuokos nutraukimo byloje, todėl atskirojo skundo motyvais keistina tik nutarties dalis dėl laikino išlaikymo dydžio, t. y. laikinas išlaikymas mažintinas iki 300 Lt kiekvienai dukrai, o kitos nutarties dalys paliktinos nepakeistos (LR CPK 337 str. 4 p).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-08-11 nutarties dalį dėl laikino išlaikymo pakeisti ir sumažinti iš atsakovo E. K. priteisto laikino išlaikymo dydį iki 300 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienai dukrai E. K. ir E. K. .

Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.