Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria spręstas ieškovo A. K. Č. patikslinto ieškinio atsakovėms antstolei V. V. ir bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, atstovaujamai uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“, dėl žalos atlyginimo, vykdomosios bylos pripažinimo negaliojančia, antstolės patvarkymų pripažinimo negaliojančiais priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. Č. pateikė Klaipėdos apylinkės teismui ieškinį. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. 2021 m. sausio 15 ir 28 dienomis apeliacinės instancijos teisme gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai dėl atskirojo skundo. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas turėjo visus argumentus dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo išdėstyti atskirajame skunde, taip pat į tai, jog apeliaciniame procese nenumatyta galimybė pateikti tokio pobūdžio dokumento, pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai dėl pateikto atskirojo skundo nepriimtini (CPK 338 straipsnis, 314 straipsnis).

7. Pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti dalį jo ieškinio reikalavimų, taip pat nustatytas pakartotinis terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

8. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismui pateiktas ieškovo ieškinys, jame kaip atsakovės buvo nurodyta BAB bankas „Snoras“, atstovaujama UAB „Intrum Lietuva“, ir antstolė V. V.. Ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas priteisti iš banko ir antstolių 12 230,16 Eur. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu, 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Be kitų trūkumų, teismas nurodė, jog už ieškinį turi būti sumokėtas žyminis mokestis, taip pat nurodė, kad ieškovas turi patikslinti, ar išieškotojas vykdymo procese yra pakeistas, t. y. ar UAB „Intrum Lietuva“ yra perėmusi BAB banko „Snoras“ teises, tuomet atsakovė turėtų būti tik UAB „Intrum Lietuva“, arba pateikti teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad tarp BAB banko „Snoras“ ir UAB „Intrum Lietuva“ yra atstovavimo teisiniai santykiai. Ieškovas, vykdydamas teismo nutarties reikalavimus, 2020 m. gruodžio 10 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį. Jame atsakovais nurodyti tie patys asmenys, kaip ir pirminiame ieškinyje, žyminis mokestis už ieškinį nesumokėtas, pareikšti tokie reikalavimai: pripažinti negaliojančia vykdomąją bylą Nr. 0162/10/02036 (išieškoma suma 43 507,20 Eur), užvestą vykdomojo dokumento Klaipėdos miesto teismo hipotekos teisėjo 2009 m gegužės 5 d. nutarties Nr. 22-3N pagrindu; pripažinti negaliojančiais antstolės V. V. patvarkymus, nurodymus ir kt. vykdomojoje byloje Nr. 0162/10/02036 nuo jų sudarymo ir panaudojimo dienos; priteisti ieškovui 12 330,16 Eur žalos atlyginimą iš uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“, kurios iniciatyva ir buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0162/10/02036 (ieškinio suma – 43 507,20 Eur); priteisti bylinėjimosi ir kitas išlaidas, susijusias su padaryta žala; įpareigoti antstolę V. V. atšaukti 2018 m. spalio 19 d. patvarkymą Nr. 5R 4983 dėl skolininko turtinių teisių arešto, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0162/10/02036 ir pateiktą UAB „Energogrupė“. Teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. K. Č. patikslinto ieškinio dalį dėl reikalavimų pripažinti negaliojančia vykdomąją bylą, pripažinti negaliojančiais antstolės patvarkymus, nurodymus ir kt., įpareigoti antstolę atšaukti patvarkymą dėl skolininko turtinių teisių arešto; dėl kitos ieškinio dalies dėl žalos atlyginimo teismas nustatė ieškovui A. K. Č. 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pareiškėjas skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį. Iš esmės ieškovas pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija trimis aspektais: 1) ieškovas nurodo, jog skundžia ne antstolės procesinius veiksmus, o antstolės veiksmus sudarant neteisingą vykdomąjį dokumentą, taigi tokiam reikalavimui netaikytina CPK 510 ir 512 straipsniuose numatyta išankstinė ginčo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka; 2) ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, nes reiškia reikalavimą bankrutavusiam bankui, o ieškovai už reikalavimus bankroto bylose nuo žyminio mokesčio atleidžiami; 3) atsakovės pagal ieškinį turi būti BAB bankas „Snoras“, atstovaujama UAB „Intrum Lietuva“, ir antstolė V. V..

Dėl antstolės veiksmų apskundimo tvarkos

9. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma tam tikroms bylų kategorijoms nustato išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tada, kai pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-790-943/2017).

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dalis patikslintame ieškinyje reiškiamų reikalavimų yra susiję su antstolio veiksmų teisėtumo kvestionavimu: ieškovas reiškia reikalavimus pripažinti negaliojančia antstolės vykdomą vykdomąją bylą, antstolės patvarkymus, nurodymus ir kt., priimtus vykdomojoje byloje, įpareigoti antstolę atšaukti skolininko turtinių teisių areštą. Šie ieškovo skundžiami antstolės veiksmai, kaip atlikti vykdymo proceso metu, patenka į skundų dėl antstolių veiksmų kategoriją, todėl tokio pobūdžio reikalavimams taikytina CPK 510 straipsnyje nustatyta jų pareiškimo ir nagrinėjimo tvarka.

11. CPK 510 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra reglamentuojama privaloma ikiteisminė skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (šio straipsnio 2 dalis). Gautą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (šio straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog šia procesine norma siekiama paprastesne tvarka apginti asmens teisę, kurią pažeidė antstolis, – ji apginama pripažinus, kad antstolio veiksmai neatitinka įstatymo reikalavimų, ir tuo pagrindu juos panaikinus, o jeigu pripažįstama, jog antstolis neteisėtai atsisakė juos atlikti, – įpareigojus tuos veiksmus atlikti.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas, inter alia (be kita ko), veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013 ir kt.). Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų, išieškotojas, skolininkas ar kitas suinteresuotas asmuo, kuriam vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, siekia apginti savo teisę, kurią pažeidžia antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Todėl materialusis teisinis rezultatas, kurio siekia skundą dėl antstolio veiksmų padavęs asmuo teisminio bylos nagrinėjimo metu, – antstolio konkretaus veiksmo panaikinimas ar įpareigojimas atlikti konkretų veiksmą. Jei antstolis patvarkymu visiškai patenkina skundą, skundą padavusio asmens teisės ir teisėti interesai būna apginti dar ikiteisminėje stadijoje ir poreikio pereiti prie bylos nagrinėjimo teisme nebelieka. Todėl, skundą dėl antstolio veiksmų padavusiam suinteresuotam asmeniui siekiamą teisinį rezultatą pasiekus dar ikiteisminėje skundo nagrinėjimo stadijoje, skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas laikomas pasibaigusiu ir jo nagrinėjimas teisme nebevyksta.

13. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų, kad pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, t. y. kad kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Taikant nurodytas Civilinio proceso kodekso nuostatas ir įvertinus faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti dalį ieškinio reikalavimų, kuriais iš esmės skundžiami antstolės vykdymo proceso metu atlikti veiksmai.

14. Pažymėtina, jog iš ieškovo atskirojo skundo motyvų galima daryti prielaidą, kad ieškovas galbūt siekia nuginčyti pagrindo, kurio pradėta vykdomoji byla, teisėtumą, tačiau jo reiškiami reikalavimai neatitinka tikėtino ieškinio pagrindo. Ieškovui išaiškintina, jog jis turi pasirinkti įstatyme nustatytą pažeistų teisių gynimo būdą, tinkamai suformuluoti materialinį teisinį reikalavimą, nurodyti tinkamą ieškinio pagrindą, pateikti reikalavimo tikėtiną pagrįstumą pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, jog, jei asmenys dėl teisinių žinių stokos negali patys parengti procesinio dokumento, kuris atitiktų Civilinio proceso kodekso reikalavimus, taip pat siekdami tinkamai ir efektyviai apginti galbūt pažeistas teises bei teisėtus interesus, pasirinkti tinkamus savo teisių gynimo būdus, jie turi teisę naudotis advokato pagalba.

Dėl žyminio mokesčio

15. Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš ieškinio trūkumų nustatė tą faktą, jog už ieškinį nesumokėtas pagal įstatymą mokėtinas žyminis mokestis. Ieškovas yra įsitikinęs, jog jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Teigia, jog reiškia reikalavimą bankrutavusiam bankui, taigi, kaip ieškovas, reiškiantis reikalavimą bankroto byloje, yra atleistas nuo žyminio mokesčio.

16. Pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą antstolei ir išieškotojai – tikėtina, bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ reikalavimo teisę perėmusiai UAB „Intrum Lietuva“. Tai, kad vienas iš atsakovų galbūt yra bankrutavęs juridinis asmuo, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovo reikalavimas yra susijęs su bankroto byla. Ieškovas neteisingai aiškina nurodytos procesinės normos prasmę ir jos taikymo sritį. Kadangi šiuo atveju CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas, pirmosios instancijos teismo nurodymas ieškovui sumokėti 275 Eur žyminį mokestį už ieškinį, apskaičiuotą nuo 12 230,16 Eur reikalavimo sumos, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas.

Dėl tinkamų atsakovų pagal ieškinį

17. Ieškovas patikslintame ieškinyje, kaip ir pradiniame ieškinyje, atsakovėmis nurodo antstolę V. V. ir bankrutavusią akcinę bendrovę banką „Snoras“, atstovaujamą uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartyje nurodė, jog iš byloje esančių naujausių vykdomosios bylos matyti, kad išieškotojas antstolės V. V. vykdomojoje byloje yra UAB „Intrum Lietuva“, kuri, tikėtina, perėmė reikalavimo teisę iš bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“. Jei ieškovas savo patirtą žalą sieja su vykdymo procesu, atsakovas turėtų būti išieškotojas. Todėl teismas nurodė, jog ieškovas turi patikslinti, ar išieškotojas vykdymo procese yra pakeistas, t. y. ar UAB „Intrum Lietuva“ yra perėmusi BAB banko „Snoras“ teises, arba pateikti teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad tarp BAB banko „Snoras“ ir UAB „Intrum Lietuva“ yra atstovavimo teisiniai santykiai. 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje teismas konstatavo, jog tokių dokumentų ieškovas nepateikė, atsakovo ieškinyje nepatikslino. Iš atskirojo skundo motyvų taip pat neįmanoma nustatyti, kokie santykiai, ieškovo nuomone, sieja bankrutavusį banką bei UAB „Intrum Lietuva“ – atstovavimo ar reikalavimo teisės perleidimo. Ieškovas laikosi pozicijos, jog ieškinys turėtų būti pareikštas BAB bankui „Snoras“, kuriam atstovauja UAB „Intrum Lietuva“, ir antstolei V. V..

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neištaisė nurodyto ieškinio trūkumų, tačiau konkrečiai šis trūkumas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neužkerta kelio išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio rezoliucinės dalies, ieškovas 12 330,16 Eur prašo priteisti iš atsakovės UAB „Intrum Lietuva“. Teismui nustačius, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, klausimas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama gali būti išspręstas ir vėlesniuose proceso etapuose (CPK 45 straipsnis). Nurodytos aplinkybės neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui, nes tinkamo atsakovo nurodymas nebuvo vienintelis teismo nustatytas neištaisytas ieškinio trūkumas.

19. Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, laikydamasis Lietuvos teismų praktikos nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl nutarties neteisėtumo nepagrįsti, keisti ar naikinti nutartį teisinio pagrindo nėra, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.