Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims O. G., V. T., VĮ Turto bankas, Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. A., D. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. G., V. T., VĮ Turto bankui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1992 metais buvęs Varėnos rajono „Dainavos” kolūkis buvo likviduojamas, o visą jo turtą pagal Lietuvos Respublikos žemes ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą uždaro aukciono būdu už vienkartines žemės ūkio įmonės išmokas bei investicinius čekius pardavinėjo Varėnos rajono Varėnos apylinkes agrarine tarnyba. Ši tarnyba 1992 metais balandžio mėnesio pabaigoje, organizavo ir šio kolūkio bityno, t. y. bitininko namelio bei kito jam priklausančio turto (avilių, bičių šeimų, dėžių koriams, dirbtinių korių, vežimėlių, veido sietelių, cukraus ir kt.) pardavimą aukciono būdu. Nori pastebėti, kad pareiškėjas J. A. nuo 1988 metų Varėnos rajono “Dainavos” kolūkyje dirbo bitininku ir šį bitininko namelį vienintelis statė, jį prižiūrėjo bei juo rūpinosi. Todėl, prasidėjus privatizacijai, akivaizdu, jog buvo suinteresuotas įsigyti nuosavybėn šį bitininko namelį su visa bičių laikymo įranga Varėnos apylinkės agrarinės tarnybos uždarame aukcione šis kolūkio bitynas buvo pardavinėjamas už pradinę 1600 rublių sumą, kuriuos buvo galima sumokėti investiciniais čekiais ar vienkartinėmis žemės ūkio įmones išmokomis. Kadangi J. A. ir jo žmona D. A. tiek investicinių čekių ir vienakartinių žemės ūkio įmonės išmokų neturėjo ir buvo tikėtina, kad parduodamo turto kaina aukcione bus keliama, todėl pareiškėjas J. A. suorganizavo fizinių asmenų grupę ir dalyvauti šiame aukcione pasikvietė dar tris gerai pažįstamus asmenis, su kuriais susitarė, kad aukciono metu jie panaudos savo vienkartines žemės ūkio išmokas, o jis vėliau iš jų atpirks jiems priklausančią turto dalį už grynus pinigus.

Tokiu būdu buvo sudaryta penkių fizinių asmenų grupė, kuri dalyvavo 1992 m. balandžio 21 d. šio kolūkio bityno kartu su bitininko nameliu aukcione. Į šią grupę be pareiškėjų J. A. ir Daivos AmŠiejienės įėjo dar trys asmenys - buvęs kaimynas V. T. bei buvę geri pažjstami V. A. ir B. A., kurie šiuo metu yra mirę, o yra likusi tik jų įstatyminė įpėdinė - dukra O. G.. Minėti asmenys šioje byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis. Kadangi šiame aukcione be šių fizinių asmenų grupės dalyvavo ir kiti asmenys, todėl pareiškėjų fizinių asmenų grupė šiame 1992-04-21 d. organizuotame turto pardavimo aukcione pasiūlė didžiausią kainą ir įsigijo šį bitininko namelį su visa bičių laikymo įranga už 84900 rublių sumą.

Įsigijus šį turtą ir susimokėjus banke, Varėnos rajono privatizavimo komisijos pirmininkas V. Č. išrašė nuosavybės teises liudijimą, kad fizinių asmenų grupei - J. A., D. A. V. T., V. A. ir B. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Varėnos rajono “Dainavos“ kolūkio bitynas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas už 84900 tuometinių rublių. Pagal šį nuosavybės teisės liudijimą pareiškėjas į Varėnos žemės ūkio banką įnešė 6775 vienkartines žemes ūkio įmonės išmokas ir 29064 investicinius čekius, pareiškėjo žmona įnešė 2065 vienkartines žemės ūkio įmonės išmokas, V. T. įnešė 7195 vienkartines žemės ūkio įmones išmokas, V. A. įnešė 24000 vienkartinių žemės ūkio įmones išmokų, B. A. įnešė 15000 vienkartinių žemes ūkio įmones išmokų. Tačiau kaip ir buvo sutarta, po šio bityno nupirkimo iš karto V. T., V. A. ir B. A. išmokėjo jiems priklausančias dalis grynaisiais pinigais ir tokiu būdu tapo šio bityno vieninteliais savininkais.

Todėl 1992 metais gegužes 05 d. Varėnos rajono „Dainavos“ kolūkio komisija, susidedanti iš pirmininkės - kolūkio vyr. buhalteres O B., narių - vyr. inžinieriaus G B., l.e, p. vyr. agronomes V. V. ir materialiai atsakingo asmens G. B., pagal priėmimo-perdavimo aktą visą šį bityną, t. y. bitininko namelį su visa įranga, kuri išvardinta šiame priėmimo-perdavimo akte, perdavė pareiškėjui J. A.. Perdavus šį bityną, jame ir toliau dirbo, tačiau dirbo kaip savarankiškas bitininkas ir šį bityną priežiūrėjo, juo rūpinosi ir naudojasi iki šių dienų.

Tokiu būdu nuo 1992 m. gegužės mėnesio 5 d. jis ir žmona teisėtai, sąžiningai bei nepertraukiamai valdo šį aukščiau paminėtą pastatą - bitininko namelį. Aišku per 30 metų šiam bitynui priklausiusi įranga, aviliai, bičių šeimos ir kt. paseno ir buvo pakeisti naujais. Tačiau šiuo bitininko nameliu naudojasi iki šiol ir jame turi savo bityną.

Pareiškėjai buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgiję dalį šio bityno, tačiau nuosavybės dokumentai nėra dingę, tik jie nebuvo laiku ir tinkamai įregistruoti tuometiniame inventorizavimo biure, o pagal dabartiniu metu galiojančius 2014-04-23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 379 patvirtintus Nekilnojamojo turto registro nuostatus, pareiškėjų turimų dokumentų nepakanka šio turto teisinei registracijai atlikti pareiškėjų vardu. Todėl, esant šioms aplinkybėms, pareiškėjai yra priversti kreiptis į teismą dėl šio pastato - bitininko namelio valdymo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, juolab kad įgyjamosios senaties institutas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai nuosavybės teisių j daiktą pareiškėjas nėra įgijęs kitu CK 4.47 straipsnyje nustatytu būdu, kas ir yra šiuo atveju.

Kadangi pagal 1992-05-05 „Dainavos“ kolūkio bityno perdavimo - priėmimo aktą pareiškėjai įgijo šį pastatą - bitininko namelį, tačiau kaip jau buvo nurodyta, jis laiku ir tinkamai nebuvo užregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip pareiškėjų nuosavybė, ir šiam pastatui niekada nebuvo atlikta teisinė registracija, todėl pareiškėjų turimų dokumentų nepakanka šio nekilnojamojo turto teisinei registracijai atlikti jų vardu, juo labiau, kad dalį šio turto iš kitų trijų bendraturčių jie pagal žodinį susitarimą atpirko iš karto po šio bityno įsigijimo. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjai nuo 1992-05-05 d. bityno perdavimo - priėmimo akto pasirašymo dienos netapo juridiniais šio pastato - bitininko namelio savininkais, bet nuo jo perdavimo momento tapo teisėtais jų valdytojais, nes pagal CK 4. 23 str. 2 d. teisėtu laikomas daikto valdymas. įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Kad pareiškėjai nuo 1992-05-05 nepertraukiamai ir atvirai valdo šį 137.53 kv.m. bendro ploto pastatą - bitininko namelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina teismui pateikiami rašytiniai įrodymai bei šias aplinkybes teisme galės pavirtinti liudytojai.

Atsižvelgiant į pareiškėjų, pateiktus rašytinius įrodymus svarbu pažymėti, kad pareiškėjai vertinami kaip sąžiningi šio pastato - bitininkų namelio įgijėjai ir valdytojai, nes pasirašius bityno perdavimo priėmimo aktą, pareiškėjai turėjo pagrindą manyti, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į šį pastatą (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai šį bitininko namelį būtų valdę neatvirai ar būtų buvę pripažinta, jog kas nors kitas turėjo daugiau už juos teisių į šį pastatą, ar šį pastatą aš būtų valdę ne kaip savo. Priešingai, pareiškime nurodytos aplinkybės bei kiti byloje surinkti įrodymai, rodo, kad pareiškėjai nuo 1992-05-05 naudojo ir naudojasi iki šiol šiuo pastatu savo reikmėms. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. asmuo neatsisakė daikto valdymo, kas yra šiuo atveju. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šį pastatą būtų užvaldęs kas nors kitas ir pareiškėjai būtų praradę galimybę paveikti pastatą pagal savo valią. CK 4.33 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šia galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nustačius, kad pareiškėjų valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą ir nustatyti prašomą nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Todėl mano, kad pagal surinktų ir pateiktų teismui įrodymų visetą yra pagrindas nustatyti nuosavybės teises įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjai J. A. ir D. A. nuo 1992-05-05 d. nuosavybės teise valdo šį 137.53 kv. m. bendro ploto pastatą - bitininko namelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatas - bitininko namelis(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini).

Įvertinus Skyriuje esančius šio žemės sklypo(unikalus Nr, (duomenys neskelbtini)) archyvinius dokumentus nustatyta, kad jame yra pastatas, priklausantis J. A..

Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad žemės sklype(konkrečiai sklypo 0,05 ha plote) yra kitiems asmenims priklausantis mūrinis bitininko namelis (4 punktas). Žemės sklypo abrise, parengtame AB „Vilniaus hidroprojektas“ 1998-09-24 inžinieriaus A. K., nurodyta - Ūkinės - komercinės paskirties pastatų savininkas - J. A.. Žemės sklypo kadastro duomenų formos 10 skiltyje „Duomenys apie statinių ir inžinerinių įrenginių savininkus, naudotojus ir nuomininkus, jei jie nesutampa su žemės sklypo savininku, naudotoju ar nuomininku“ 3 punkte įrašyta - savininkas (naudotojas, nuomininkas) J. A., statinys - bitininko namelis.?

2004-04-27 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, parengtame AB „Vilniaus hidroprojektas“, 4 punkte nurodyta, kad žemės sklype yra „J. A. priklausantis namas 0,05 ha su servitutiniu keliuku“. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos formos 10 skiltyje „Duomenys apie statinių ir inžinerinių įrenginių savininkus, naudotojus ir nuomininkus, jei jie nesutampa su žemės sklypo savininku, naudotoju ar nuomininku“ įrašyta - savininkas (naudotojas, nuomininkas) J. A., statinys - bitininko namas.

Taip pat informuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius negali nei patvirtinti, nei paneigti Pareiškėjų teiginių apie atvirą, nepertraukiamą, teisėtą, sąžiningą nekilnojamojo daikto pastato - bitininko namelio(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., valdymą.

Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad kolūkio laikais J. A. dirbo bitininku. Jis 1992 m. aukcione įsigijo ir bitininko namelį, nuo to laiko prižiūri šį namelį. Tvarkė šio namelio stogą.

Liudytojas A. Z. paaiškino, kad J. A. dirbo bitininku ir tą namelį atsipirko. Pretenzijų niekas nereiškė. Prižiūri šį namelį, daugiau niekas nepretenduoja. Pakeitė stogą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Apie bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir nepareiškė prieštaravimų pareiškėjų pareiškimui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai J. A., D. A. kelia klausimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą - 137.53 kv.m. bendro ploto pastatą – bitininko namelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad 1922-04-21 Privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokole Nr. 2 (patvirtintas 1992-04-22) nurodyta, kad kolūkio bitynas (duomenys neskelbtini) parduotas asmenų grupės įgaliotam asmeniui J. A. už 84900 rublių.

1992-05-05 Varėnos rajono „Dainavos“ kolūkio bityno priėmimo-perdavimo aktu, komisija, atliko bityno priėmimą-perdavimą, kurio turtas parduodamas A. J., tame tarpe ir pastatą.

1992-05-01 nuosavybės teisės liudijimu, remiantis 1992-04-21 įvykusiu privatizuojamo žemės ūkio bendrovės turto aukciono protokolu Nr.2, liudija, kad fizinių asmenų grupei – J. A., D. A., T. V., A. B., A. V., bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso „Dainavos“ kolūkio bitynas (duomenys neskelbtini).

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos 2022-09-23 pažymoje nurodyta, jog ūkinių knygų nėra, jos perduotos Kauno regiono valstybės archyvo Alytaus filialui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi per CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjai J. A., D. A. nuosavybės teises įgijo į nekilnojamąjį turtą - 137.53 kv.m. bendro ploto pastatą – bitininko namelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas daro išvadą, kad byloje neginčytinai įrodyta, jog pastatas, kuris vadinamas bitininko nameliu, buvo aukcione parduotas grupei asmenų, kurie šioje byloje yra suinteresuoti asmenys. Suinteresuotų asmenų įstatyminė atstovė O. G. nurodė, kad savo dalis be jokių sąlygų perleido pareiškėjams J. A., D. A., kadangi J. A. grąžino grynais pinigais. Taigi ne tik suinteresuoto asmens O. G., liudytojų V. B., A. Z. parodymais, bet ir į bylą pateiktais rašytiniais dokumentais patvirtinama, kad buvusio Varėnos rajono „Dainavos“ kolūkio pastatas (taip vadinamas bitininko namelis), 1992-04-21 aukcione, privatizuojant žemės ūkio įmonės turtą, buvo perleistas (parduotas) asmenų grupei, kurios įgaliotas atstovas buvo pareiškėjas J. A.. Šie asmenys savo nuosavybės teisės neišviešino, neįregistravo nekilnojamojo turto registre.

Nuo pat 1992-05-05 Varėnos rajono „Dainavos“ kolūkio bityno priėmimo-perdavimo akto surašymo, pareiškėjai J. A., D. A. šį pastatą valdo iki šiol. Kaip nurodė liudytojai V. B., A. Z., pareiškėjai pastatą remontavo - pakeitė stogą. Taigi patvirtinama, kad pareiškėjai J. A., D. A. pastatą valdo atvirai, sąžiningai ir nepertraukiamai. Niekas nei jiems, nei suinteresuotiems asmenims neišsakė jokių pretenzijų dėl pastato – bitininko namelio priklausomybės. Teismui iškėlus bylą teisme ir apie tai paskelbus viešai, niekas jokių pretenzijų ir reikalavimų per nustatytą terminą nepateikė.

Pareiškėjai buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgiję dalį šio bityno (tame tarpe ir pastato), tačiau nuosavybės dokumentai nėra dingę, tik jie nebuvo laiku ir tinkamai įregistruoti tuometiniame inventorizavimo biure, o pagal dabartiniu metu galiojančius LR Vyriausybės nutarimu 2014-04-23 Nr. 379 (suvestinė redakcija nuo 2022-01-01) patvirtintus Nekilnojamojo turto registro nuostatus, pareiškėjų turimų dokumentų nepakanka šio turto teisinei registracijai atlikti pareiškėjų vardu. Pagal 1992-05-05 „Dainavos“ kolūkio bityno perdavimo - priėmimo aktą pareiškėjai įgijo šio pastato - bitininko namelio dalį, tačiau jis laiku ir tinkamai nebuvo užregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip pareiškėjų nuosavybė, ir šiam pastatui niekada nebuvo atlikta teisinė registracija, todėl pareiškėjų turimų dokumentų nepakanka šio nekilnojamojo turto teisinei registracijai atlikti jų vardu, juo labiau, kad dalį šio turto iš kitų trijų bendraturčių jie pagal žodinį susitarimą atpirko iš karto po šio bityno įsigijimo.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kasacinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas.

Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti pastato įgijimą nuosavybės teise faktą pareiškėjai įrodinėjo savo pareiškimu, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais.

Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu – pastatu nuo 1992 metų metų, jokios valdžios institucijos, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra J. A., D. A. pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato naudojimo ir valdymo.

CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018). Teismas vertina, kad bendras suinteresuotų asmenų, kuriems pastato dalys buvo 1992 metais parduotos Varėnos rajono ‚Dainavos“ kolūkio, kaip privatizuojamos žemės ūkio įmonės turto aukcione, o vėliau jų įgytos dalys tuoj pat perleistos pareiškėj

ams, valdymas kartu paėmus nepertraukiamai truko nuo pastatų įsigijimo daugiau kaip trisdešimt metų, ir jis buvo atviras ir nepertraukiamas, nėra apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 531 straipsnio 5 punkte nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą.

Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjų pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Šios aplinkybės rodo, kad pastatas (bitininko namelis) visą 30 metų laikotarpį buvo valdomas teisėtai, nes jo valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pastatas būtų valdomas neteisėtai.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog pareiškėjų prašomas nustatyti faktas, kad jie įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – 137.53 kv. m. bendro ploto pastatą – bitininko namelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., tenkintinas. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjai negali, todėl nuosavybės teisės nustatytinos pagal įgyjamosios senaties sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjai J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - pastatą – bitininko namelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato paskirtis – pagalbinio ūkio, žymėjimas plane 1I1p, bendras plotas 137.53 kv. m., kadastrinių duomenų nustatymo data – 2018-01-24, esantį (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.