- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-493-781/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00918-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- I. P.
- Kategorijos
- 2.6.15Dovanojimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Romualdos Janovičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3900-656/2018 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui V. P., trečiasis asmuo I. P., dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. P. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2013 m. gegužės 2 d. Širvintų rajono 1-ojo notaro biuro patvirtintą dovanojimo sutartį Nr. 1308, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo V. P. (sūnaus) (toliau – ir atsakovas), ir taikyti restituciją natūra; panaikinti 2016 m. kovo 24 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro patvirtintą uzufrukto sutartį Nr. 2860, kuria ieškovui buvo suteikta teisė iki gyvos galvos neatlygintinai naudotis turtu; įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkio pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nekilnojamasis turtas).
2. Ieškovas nurodė, kad pagal 2013 m. gegužės 2 d. notaro patvirtintą dovanojimo sutartį (toliau – ir dovanojimo sutartis), ieškovas padovanojo atsakovui nekilnojamąjį turtą. 2016 m. kovo 24 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notaras patvirtino uzufrukto sutartį (toliau – ir uzufrukto sutartis), kuria atsakovas ieškovui suteikė teisę iki gyvos galvos neatlygintinai naudotis nekilnojamuoju turtu. Ši ieškovui nustatyta uzufrukto teisė įregistruota viešajame registre.
3. Ieškovas nuo dovanojimo sutarties ir uzufrukto sutarties sudarymo iki 2017 m. spalio 13 d. visą laiką gyveno ir naudojosi nekilnojamuoju turtu. 2015 m. gegužės 10 d. atsakovas ieškovui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, 2016 m. liepos 10 d. atsakovas vėl sumušė ieškovą. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 27 d. susipyko su atsakovu ir nuo tos dienos daugiau šiuo adresu negyvena ir nesinaudoja nekilnojamuoju turtu.
4. Aukščiau nurodytos fizinio ir psichinio pobūdžio agresijos ir smurto aplinkybės nulėmė ieškovo sprendimą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, nes atsakovas (būdamas artimu giminaičiu - sūnumi) visiškai nesilaiko dorovės ir moralės normų, nuolat sukuria įtemptas psichologines sąlygas artimoje aplinkoje, tai ieškovo gyvenimą tokiomis buities sąlygomis padarė ypatingai suvaržytu ir neleidžiančiu naudotis turtu iki gyvos galvos. Pažymėjo, kad paskutinis konfliktas tarp ieškovo ir atsakovo, dėl to ieškovas privalėjo palikti savo gyvenamąją (įskaitant ir gyvenamosios vietos deklaruojamą adresą) vietą, įvyko 2017 m. rugsėjo 27 d., todėl laikytina, kad vienerių metų senaties terminas nėra praleistas.
Šalies argumentai
5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovo nuomone, netinkamas elgesys konstatuotinas būtent iš ieškovo, bet ne iš atsakovo pusės. Nė vienas atsakovo nurodytas „smurto artimoje aplinkoje“ faktas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Būtent ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu ir kelia konfliktus. Paaiškino, kad nekilnojamasis turtas pradėtas statyti ieškovo ir atsakovo bendrai, o užbaigti statyti tik atsakovo šeimos lėšomis, sutvarkyta aplinka, todėl konstatuotinas esminis turto pagerinimas. Nekilnojamas turtas yra atsakovo šeimos veiklos vykdymo vieta, t. y. iš esmės ieškovas, padovanojęs atsakovui žemės sklypą su jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrai pradėtais statyti statiniais, reikalaudamas panaikinti dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją, pageidauja perimti (arba sužlugdyti) atsakovo pagal verslo liudijimą vykdomą šeimos verslą (apgyvendinimo paslaugos kaimo turizmo sodyboje), ir tokio reikalavimo tenkinimas reikštų ieškovo interesų tenkinimą atsakovo sąskaita ir nepagrįstą praturtėjimą.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo I. P. (toliau – ir trečiasis asmuo) (atsakovo sutuoktinė) prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovui yra suteikti du kambariai, tačiau ieškovas būdamas neblaivus pats inicijuoja konfliktus, negerbia atsakovų šeimos pastangų puoselėti sodybą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nurodė, kad ieškovas kaip ieškinio pagrindą nurodo ne tik smurto aplinkybes, bet ir sūnaus (atsakovo) pareigos pasirūpinti garbaus amžiaus tėvu nevykdymą, kuris pripažintinas griežtai smerktinais geros moralės požiūriu ir tęsėsi iki 2017 m. rugsėjo 27 d., t. y. iki kol ieškovas neišėjo gyventi kitur. Sprendė, kad ieškinį pareiškus 2018 m. gegužės 14 d., vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo tyčinį sunkų sužalojimą konfliktų su atsakovu metu. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teismo išvadai, kad konfliktinė šalių situacija susiklostė ir dėl paties ieškovo kaltės, kuri pasireiškė piktnaudžiavimu alkoholiu, bendro gyvenimo normų negerbimu bei ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykių impulsyvumu. Šalys nenurodė kitų esminių konflikto priežasčių.
10. Pažymėjo, kad ginčijama uzufrukto sutartis sudaryta 2016 m. kovo 24 d., t. y. jau po pirmojo šalių konflikto, kai atsakovas smurtavo prieš ieškovą, ir, kaip įrodinėja ieškovas, tebesitęsiant atsakovo veiksmams, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Teismas sprendė, kad nors 2015 m. gegužės 10 d. buitinis konfliktas, esant abiems konflikto dalyviams neblaiviems, vertintinas neigiamai, tačiau jis nėra griežtai smerktinas geros moralės požiūriu.
11. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, nes byloje nėra nustatyta, kad apdovanotasis atliko prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Atmetus pagrindinį reikalavimą, buvo atmestas ir išvestinis reikalavimas dėl uzufrukto sutarties pripažinimo negaliojančia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad 2015 m. gegužės 10 d. įvykęs konfliktas ir smūgių sudavimas esant abiems konflikto dalyviams neblaiviems, vertintini neigiamai, tačiau jie nevertintini kaip griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Toks teismo teiginys yra prieštaraujantis bylos faktinėms aplinkybėms ir teisės normoms, kurios nustato kaip tokius veiksmus vertinti – tik kaip nusikalstamą veiką.
12.2. Sūnaus (atsakovo) pareigos pasirūpinti garbaus amžiaus tėvu nevykdymas, neatitinka gerų papročių ar visuomenės moralės principų, todėl tokiu atveju atsakovo (apdovanotojo) veiksmai pripažintini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu ir yra pagrindas pripažinti ginčo šalių sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia.
Atsiliepimas
13. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad teismas nešališkai ir visapusiškai ištyrė bei teisingai įvertino ieškovo pateiktus duomenis, padarydamas pagrįstą išvadą, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu neatliko jokių moralės požiūriu smerktinų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. gegužės 2 d. šalys sudarė dovanojimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas (tėvas) atsakovui (sūnui) padovanojo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir sklype esančius pastatą – gyvenamąjį namą, ūkio pastatą – garažą, pastatą – dirbtuves, pastatą – pirtį, pastatą – pirtį (nekilnojamasis turtas), esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11-24). 2016 m. kovo 24 d. ieškovas su atsakovu sudarė uzufrukto sutartį, kuria atsakovas ieškovui suteikė teisę iki gyvos galvos neatlygintinai naudotis nekilnojamuoju turtu (1 t., b. l. 29-41). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. kovo 29 d. pažymos nustatyta, kad 2015 m. gegužės 10 d. Vilniaus rajono PK taip pat buvo gautas iškvietimas, kad atsakovą sumušė neblaivus ieškovas, o 2015 m. gegužės 28 d. atsakovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl viešosios rimties trikdymo; policijos pareigūno tarnybiniame pranešime minima, kad barnio metu niekas fizinio smurto nenaudojo ir vienas kitam negrasino (1 t., b. l. 46). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. vasario 7 d. duomenimis, 2016 m. liepos 10 d. 20.43 val. buvo gautas pranešimas, kad ieškovą sumušė jo sūnus (atsakovas) (1 t., b. l. 43). 2016 m. liepos 19 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo veiksmų dėl 2016 m. liepos 11 d. buitinio konflikto, įvykusio tarp ieškovo ir atsakovo, kadangi pagrindo teigti, kad sūnus tėvo atžvilgiu naudojo smurtą, nėra (2 t., b.l. 67). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus, į kurį 2018 m. vasario 21 d. kreipėsi ieškovas, 2018 m. vasario 22 d. specialisto išvadoje pažymėta, kad ieškovo 2015 m. gegužės 11 d. patirti sužalojimai vertintini kaip nežymūs sveikatos sutrikdymai (1 t., b. l. 25-26). Kitoje 2018 m. vasario 22 d. minėtos institucijos specialisto išvadoje nurodyta, kad 2016 m. liepos 10 d. ieškovas kreipėsi į gydymo įstaigą dėl sveikatos priežiūros paslaugų gavimo patyrus fizinio pobūdžio traumas (smurtas artimoje aplinkoje), tačiau sumušimų diagnozė nėra pagrįsta objektyviais sužalojimų požymiais, todėl sveikatos sutrikdymo mastu nekvalifikuojama (1 t., b. l. 27-28).
16. Ieškovas šioje byloje pareikštą ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.472 straipsnyje įtvirtintu teisiniu pagrindu panaikinti dovanojimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas apskųstuoju sprendimu ieškinį atmetė argumentuodamas tuo, kad byloje nėra įrodyti atsakovo tyčiniai veiksmai sunkiai sužalojus ieškovą. Nesutikdamas su teismo sprendimu ieškovas pateikė apeliacinį skundą.
Dėl dovanojimo (ne)panaikinimo
17. CK 6.465 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.
18. Dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo siejama su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu, – kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Nurodyto straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal Civilinio kodekso šeštosios knygos normas, reglamentuojančias restituciją.
19. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų išaiškinta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). Akcentuotina, kad CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).
20. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, pagrindą panaikinti dovanojimą sudarančiais veiksmais gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011).
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindo kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti remdamasis visapusiškai ištirtais bylos duomenimis, nustatytomis teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, o apdovanotojo veiksmus kvalifikuoti vadovaudamasis įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintais vertinimo kriterijais.
22. Byloje ginčas dėl dovanojimo panaikinimo kilo iš šeimos santykių, tėvui prašant panaikinti dovanojimo sutartį, kuria jis sūnui padovanojo nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ieškovas ieškinio faktiniu pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovas (apdovanotasis) ėmė vykdyti veiksmus, kurie įstatymo apibrėžiami kaip neabejotinai griežtai smerktinus geros moralės požiūriu – smurtauja prieš tėvą (ieškovą), juo nesirūpina. Dėl atsakovo smurto ieškovas kreipėsi į policiją. Ieškovo teigimu, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas atmetęs ieškinį, nepagrįstai nevertino atsakovo veiksmų, vertintinų kaip griežtai smerktini geros moralės požiūriu, tai suponavo neteisingo sprendimo priėmimą.
23. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje nustatytomis aplinkybėmis konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ar vertinimo taisyklių pažeidimo. Iš apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas tyrė ir vertino ne tik civilinės bylos duomenis, liudytojų V. P. ir O. A. parodymus, teismo posėdžio metu šalių teiktus paaiškinimus, bet ir ikiteisminio tyrimo institucijos pateiktus dokumentus. Teismas pagrįstai pripažino, kad buitiniai konfliktai tarp ieškovo ir atsakovo vyko dėl abipusės kaltės, esant provokuojantiems veiksmams, tėvui ir sūnui vartojant alkoholį, ir nors smūgių sudavimas esant abiems konflikto dalyviams neblaiviems – vertintini neigiamai, tačiau jie nevertintini kaip griežtai smerktini geros moralės požiūriu, ypač atsižvelgiant į tai, kad policijos tyrimo duomenimis konfliktus inicijuodavo kaip atsakovas, taip ir ieškovas. Ieškovas teismui nepateikė duomenų, kurie besąlygiškai patvirtintų tik atsakovo neteisėtus, sistemingus veiksmus, nukreiptus į ieškovo orumo žeminimą, psichologinio ar fizinio smurto panaudojimą. Byloje nustačius ir ieškovo veiksmus, neatitinkančius dorovės principams, negalima teigti, kad vien tik atsakovas netinkamai elgėsi ieškovo atžvilgiu.
24. Aplinkybė, kad atsakovas nesirūpina savo senyvo amžiaus tėvu (ieškovu), kaip jį įpareigoja CK 3.162 straipsnio norma (vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas), taip pat nesuponuoja ieškovo reikalavimų tenkinimo. Konfliktų inicijavimas, smūgių sudavimas ieškovui parodo tinkamos pagarbos ieškovo atžvilgiu nebuvimą, šie veiksmai visuomenės priimtinų normų kontekste vertinami neigiamai, tačiau šiuo konkrečiu atveju nepripažintini kaip neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu ir sudarantys pagrindą panaikinti dovanojimo sutartį. Kolegija pažymi, jog teismų praktikoje geros moralės pažeidimu buvo pripažinti tokie atvejai, kai po dovanojimo sutarties sudarymo yra kreipiamasi į teismą dėl dovanotojo iškeldinimo iš gyvenamojo namo, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, taip pat dovanotojo gyvenamosiose patalpose nutraukiant šildymą ir taip sudarant nepakeliamas gyvenimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-350/2013). Akivaizdu, kad ieškovo nusiskundimai bei aptarti konkretūs atvejai nėra sulyginami.
25. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip interpretuoja tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
26. Nesutiktina su ieškovu, kad dėl konfliktiškų santykių su atsakovu jis negali realizuoti savo teisės į gyvenamąją patalpą, ir dovanojimo sutarties nenuginčijimas neišspręs šalių konflikto. Pažymėtina, kad minėta ieškovo teisė yra užtikrinta teisinėmis priemonėmis – uzufrukto sutartimi, pagal kurią atsakovas ieškovui suteikė teisę iki gyvos galvos neatlygintinai naudotis nekilnojamuoju turtu.
27. Apibendrinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad jo atžvilgiu atsakovo elgesys ir veiksmai po ginčo dovanojimo sutarties sudarymo laikytini neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiūriu, t. y. neįrodė pagrindo dovanojimo sutarčiai nuginčyti.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Kitų ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja kaip neturinčių teisinės reikšmės, ir dėl jų nepasisako, nes, kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias dovanojimo teisinius santykius, tinkamai įvertino šalių paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
31. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnis), tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę atsakovas, kuris pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 970 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, todėl netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, nurodytos atsakovo patirtos išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi atidėjo ieškovui 1 014 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo dienos. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, iš jo valstybei priteistina atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma – 1 014 Eur (CPK 84, 96 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 970 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo V. P. į valstybės biudžetą 1 014 Eur (vieną tūkstantį keturiolika eurų) žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.