Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118, 175¹ straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė Z. A. sutuoktinis J. A., kuris turėjo vieną vaiką I. A. (pareiškėją); Z. A. mirė (duomenys neskelbtini)Nors Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užregistruotas Z. A. vardu, tačiau šį butą ji įgijo gyvendama santuokoje (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymo Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu, todėl šis butas yra jos ir jos mirusiojo sutuoktinio J. A. bendroji jungtinė nuosavybė. Po (duomenys neskelbtini) sutuoktinio mirties, Z. A. palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, rūpintis juo kaip savo turtu; Z. A. po sutuoktinio mirties prižiūrėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo visus mokesčius už butą; taip pat pareiškėja pateikė mokėjimo kvitus už komunalines paslaugas, UAB „Ignitis“ pranešimą, jog minėtame bute nėra/nebuvo susidariusi skola už suvartotą elektros energiją; nurodyti duomenys liudija, kad Z. A. aktyviais veiksmais išlaikė, rūpinosi nurodytu turtu. Byloje nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo J. A. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Z. A. yra mirusiojo įstatyminė įpėdinė – sutuoktinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. A. mirties jo palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po J. A. mirties pareiškėjos mama Z. A. mokėjo mokesčius už butą, ji prižiūrėjo, naudojosi turtu kaip savo nuosavybe. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjo mirties momento) Z. A. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, todėl laikoma priėmusia visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jos mama Z. A. po sutuoktinio J. A. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos I. A. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė Z. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), pradėdama palikimą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas pareiškėjai I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.